Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria kaltinamojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties apskundimo atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-21-245/2018, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo A. S. skundas tenkinamas.

3.1. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti tam pačiam teismui. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi dalis baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukta, o kitoje dalyje atnaujintas įrodymų tyrimas, kaltinamiesiems pranešant apie galimą nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies į 184 straipsnio 2 dalį bei faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis. Minėta nutartis 2018 m. kovo 30 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsta kaltinamųjų gynėjams, prašant užtikrinti kaltinamųjų A. S. ir A. D. susipažinimą su Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi patikslinta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties įžanginė dalis, nurodant nutarties įžanginėje dalyje bylos Nr. 1-227-245/2018, priėmimo datą 2018 m. balandžio 6 d., pašalinus teksto dalį „sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, kaltinamiesiems A. S. ir A. D., jų gynėjams advokatams Aidui Venckui, Eugenijui Senovaičiui, civiliniam ieškovui T. R., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą“. 2018 m. balandžio 6 d. teisiamajame posėdyje, dalyvaujant kaltinamajam A. S. ir jo gynėjui bei kitiems proceso dalyviams, teisėjas perskaitė Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartis. Kaltinamasis A. S. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartis registruotu paštu gavo 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teisme 2018 m. balandžio 26 d. gautas kaltinamojo A. S. apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartis. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi kaltinamojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties apskundimo atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodyta, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Kaltinamasis apeliaciniu skundu skundžia apeliacine tvarka ne tik 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, bet tuo pačiu apeliaciniu skundu skundžia 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BPK X skyriaus tvarka, numatančia žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarką (nors ši nutarties dalis yra neskundžiama) ir nurodo šios dalies apskundimo motyvus. Apeliaciniame skunde turėtų būti aiškiai nurodyta, kas yra skundžiama, kokiais pagrindais ir motyvais. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad šiuo atveju kaltinamasis, ignoruodamas 2018 m. balandžio 19 d. teismo nutartį, į vieną skundą sudeda skirtinga apskundimo tvarka skundžiamus dalykus ir jų apskundimo motyvus. Apeliaciniai skundai ir skundai dėl žemesniojo teismo nutarčių yra nagrinėjami skirtinga tvarka ir terminais.

3.2. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas įtvirtintas tiek tarptautiniuose teisės aktuose – Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo proceso įstatymo 44 straipsnio 3, 4, 5, 10 dalyse. Asmens teisė į teisminę gynybą suponuoja kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės teisminiame procese buvo pažeistos, teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme ir valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą šios asmens teisės įgyvendinimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas šio principo esmę bei reikšmę teisinėje valstybėje, ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiais atžvilgiais negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Teisė į teismą yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga ir neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas, kuris suponuoja teisingą procesą. Todėl teisės į teisminę gynybą reikšmė ne kartą buvo pabrėžta ir Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Šis teismas yra nurodęs, kad teisę į teismą gali įgyvendinti bet kuris asmuo, kuris mano, kad jo naudojimasis teise buvo apribotas neteisėtai (EŽTT bylos Le Compte, Van Leuven and De Meyere v. Belgium, nos. 6878/75, 7238/75).

3.3. Lietuvos Respublikos BPK 318 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą. Šios teismo nutartys skundžiamos Lietuvos Respublikos BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Lietuvos Respublikos BPK 313 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, ir išdėstyta skundžiamos nuosprendžio dalies esmė, nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties, dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, prašymai kitais klausimais. Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.

3.4. Susipažinus su kaltinamojo A. S. 2018 m. balandžio 26 d. apeliaciniu skundu, darytina išvada, kad jis iš esmės atitinka jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos termino (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartys buvo paskelbtos 2018 m. balandžio 6 d. teisiamajame posėdyje, dalyvaujant kaltinamajam A. S. ir jo gynėjui; kaltinamojo A. S. apeliacinis skundas apygardos teisme gautas 2018 m. balandžio 26 d.).

3.5. Lietuvos Respublikos BPK 318 straipsnio 4 dalis numato, jog apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar dėl nutarties nutraukti baudžiamąją bylą taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieštaravimai šia tvarka priimtoms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

3.6. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo patikslinta (Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio pagrindu), ne tik buvo nutraukta dalis baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, bet ir išspręsti kiti procesiniai klausimai, t. y. kitoje bylos dalyje atnaujintas įrodymų tyrimas, kaltinamiesiems pranešant apie galimą nusikalstamų veikų perkvalifikavimą iš Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies į 184 straipsnio 2 dalį bei faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis. Todėl kaltinamasis A. S. paduodamas apeliacinį skundą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo (vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 313 ir 318 straipsnių nuostatomis), tame pačiame apeliaciniame skunde nurodė ir kitus savo prieštaravimus dėl skundžiamos Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties, kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo patikslinta (Lietuvos Respublikos BPK 308¹ straipsnio pagrindu). Įstatymų leidėjas numato galimybę apeliacine tvarka skųsti nutartį nutraukti baudžiamąją bylą. Jeigu tame pačiame apeliaciniame skunde yra ir argumentų, kurie laikytini prieštaravimais Lietuvos Respublikos BPK 318 straipsnio 4 dalies ir 308¹ straipsnio 1 dalies prasme, tai dėl jų pagrįstumo (galimybės apskųsti) pasisakys apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.

3.7. 2016 m. birželio 27 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą Nr. KT19-N10/2016 Dėl Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Nutarimas), kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalis tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas Lietuvos Respublikos BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tai reiškia, kad teismui kyla pareiga pirmiausia nustatyti, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, t. y., ar nėra pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamojo nuosprendžio, ir tik tokios išvados nepadarius galimas sprendimas – nutraukti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 95 straipsnio 1 dalies 1 b punkto pagrindu.

3.8. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, formaliai atsisakydamas priimti kaltinamojo A. S. apeliacinį skundą dėl to, kad kaltinamasis apeliaciniu skundu skundžia apeliacine tvarka ne tik 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, bet tuo pačiu apeliaciniu skundu skundžia ir kitą 2018 m. balandžio 6 d. nutarties dalį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, kuri nėra skundžiama, iš esmės suvaržė kaltinamojo A. S. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, nes priėmė dalinį galutinį sprendimą dar neišnagrinėtoje, tik įrodymų tyrimo stadijoje esančioje byloje, taip pat užkirto kelią asmeniui įstatymo nustatyta tvarka gintis nuo jam nepalankaus galutinio sprendimo ir siekti išsamaus bei objektyvaus teisminio nagrinėjimo.

3.9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria kaltinamojo A. S. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties apskundimo atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria kaltinamojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties apskundimo atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – priimti kaltinamojo A. S. 2018 m. balandžio 26 d. apeliacinį skundą ir perduoti jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.