- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-598-577/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1557-371/2011 priteistą išlaikymo dydį iš V. S. dukrai S. S., nustatant išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1557-371/2011 priteistą išlaikymo dydį iš V. S. savo sūnui A. S., nustatant išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d. teismas sprendimu nustatė dukros ir sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam. Pažymėjo, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, padidėjo vaikų poreikiai, smarkiai išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Teigia, kad šiuo metu ieškovės pajamos nepakankamos vaikų poreikiams užtikrinti, prie vaikų išlaikymo prisideda artimieji. Nurodė, kad vidutinė suma reikalinga dukros išlaikymui per mėnesį yra apie 850 Eur, sūnaus A. – apie 800 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1 100 Eur, ji nuosavybės teise turi žemės sklypą, neseniai įsigijo butą, už kurį mokama paskola bankui, seną keleivinį automobilį. Taip pat ji viena augina (duomenys neskelbtini) metais gimusį sūnų G. S..
Atsiliepimas
2. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį šalys susitarė, jog atsakovas teiks nepilnamečiams vaikams po 200 Eur mėnesinį išlaikymą ir nuo šios dienos atsakovas perveda 400 Eur. Turtinė padėtis neleidžia teikti didesnį išlaikymą. Atsakovas nesutinka, kad vaikų poreikiai padidėjo iki 1 650 Eur per mėnesį. Ieškovė nedetalizuoja, kurie konkrečiai poreikiai pakito ir kiek. Atsakovo įsitikinimu į dukros poreikių lentelę nepagrįstai įtrauktos išlaidos plaukų dažymui bei manikiūrui, nes tai nebūtinosios paslaugos, jų negavus nenukentėtų dukros gyvenimo kokybė. Mano, jog kirpyklai nereikia 33 Eur per mėnesį. Atsakovo vertinimu, dukros asmeninėms higienos priemonėms ir kosmetikos prekėms skiriama 70 Eur per mėnesį suma per didelė, ieškovė nepateikė tokią išleidžiamą sumą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę tas dovanas savo vaikams dovanoti ir su jais atostogauti, o dovanų kaina ir atostogų išlaidos priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir jų finansinių galimybių. Atsakovas nesutiko, kad dukros rūbams per metus skiriama 1 440 Eur, o sūnaus 900 Eur. Pažymėjo, kad vaikai neturi specialiųjų poreikių ar lėtinių ligų, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieną mėnesį tiek dukros, tiek sūnaus vaistams išleidžia 70 Eur sumą. Teigia, kad ieškovė į vaikų poreikių lenteles nepagrįstai įtraukė buitinę techniką, baldus bei paskolą. Nors ieškovė nurodo, kad jai padeda jos tėvai, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodomi vaikų poreikiai neadekvatūs lyginant su tėvų pragyvenimo lygiu. Pažymėjo, kad jo draudžiamos pajamos per mėnesį apie 1 100 Eur, jis turi įsipareigojimų, kurių suma per mėnesį 433,66 Eur, po 150 Eur per mėnesį sumoka už komunalines paslaugas. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia mokėti daugiau nei 400 Eur vaikų išlaikymui.
3. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad nuo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo praėjo 11 metų, šiuo metu šalių vaikams yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, todėl išaugo jų poreikis ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, be to, ieškovė viena augina dar vieną vaiką, o atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, todėl išlaikymo dydžio padidinimas atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Skyriaus nuomone padidinto išlaikymo dydis turi užtikrinti ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaikų poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1557-371/2011 patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. dydį ir priteisė iš atsakovo V. S. nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 183 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 107 Eur, iš ieškovės valstybei 3 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas pažymėjo, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas pagal įstatymus mokama išmoka vaikui ir tik po to nustatomas atsakovo prievolės dydis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna vidutines pajamas (apie 1 100 - 1 200 Eur), todėl teismo vertinimu, 2 vaikų išlaikymui neturėtų skirti net 1 650 Eur per mėnesį. Teismas išanalizavęs ieškovės pateiktą dukros išlaikymo suvestinę, padarė išvadą, kad kai kurios iš jų nėra būtinos ir yra per didelės, jeigu tėvai tam neturi pakankamai lėšų. Teismo nuomone, nėra pagrįsta bei teisinga vienam auginančiam vaikus, ir išgalinčiam tokias išlaidas teikti, jas didinti, ir reikalauti atitinkamai tokios sumos iš kito neišgalinčio tėvo. 70 Eur išlaidas per mėnesį higienos prekėms (840 Eur per metus), 30 Eur buities prekėms (360 Eur per metus), teismas vertino kritiškai, kadangi skalbimo milteliai, šampūnai ir panašios prekės neperkamos taip dažnai, vienam asmeniui šios išlaidos negali būti tokios didelės. 1 440 Eur suma dukros drabužiams ir batams, teismo vertinimu, neadekvati, nebent perkamos prabangios prekės. Tokią pat išvadą teismas padarė išanalizavęs ieškovės pateiktą sūnaus išlaidų suvestinę. Be to teismui kilo abejonės dėl pačios ieškovės galimybės tokias išlaidas vaikams nuolat teikti. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, sprendė, kad 630 Eurų mėnesinė suma turėtų būti pakankama šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Nurodė, kad iš šios sumos atimtina valstybės mokama 127,50 Eur išmoka, ir atsižvelgiant į tai, kad tėvų pajamos yra panašios, likusi 500 Eur suma dalintina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies netenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovei (apeliantei) bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neteisingai įvertino tikrąją atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas, padarė neteisingas išvadas apie patiriamas išlaidas, be to, nebuvo pakankamai aktyvus, aiškindamasis aplinkybes. Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovas be paties įvardintų darbo santykių nuo 2022 m. spalio 18 d. yra MB (duomenys neskelbtini) narys, o pagal www.rekvizitai.lt duomenis – šios bendrovės direktorius. Faktas, kad atsakovui buvo suteikti 2 kreditai, apeliantės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis gera. Pažymėjo, jog nesiaiškinta, kokias paslaugas teikia AB „Telia Lietuva“, nevertinta aplinkybė, jog atsakovas verčiasi papildoma veikla ir už tai gauna ar gaudavo papildomų pajamų. Nėra aišku, ar atsakovo nurodomos išlaidos nėra priskirtinos prabangos prekėms, paslaugoms ar patiriamos verslo steigimui, ar apmokėdamas ryšio paslaugas teikiančios bendrovės sąskaitas jis nedengia kitų asmenų prekių/paslaugų ir pan. Ieškovė nebuvo atstovaujama advokato, todėl manė, kad teismas savaime įvertins šias aplinkybes. Atsakovui, kaip pats teigia, pragyvenimui lieka vos 120 Eur/mėn., todėl apeliantei kyla klausimas, iš kokių lėšų jis apmokėjo advokato paslaugas.
6.2. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad jai materialiai padeda artimieji. Kadangi teismas nenurodė pagrįsti šį teiginį įrodymais, ieškovė manė, kad pakanka žodinio jos patvirtinimo. Teismas suabejojo ieškovės galimybe nuolat skirti vaikams išlaidų skaičiavimuose nurodytą išlaikymą. Pasak apeliantės, jos teikiami išrašai iš banko sąskaitų pagrindžia, kad artimieji teikia materialinę pagalbą jos šeimai.
6.3. Apeliantė prašo priteisti mažiau nei pusę išlaidų vaikų poreikiams patenkinti, nors augindama viena vaikus bei turėdama dar vieną atžalą ((duomenys neskelbtini) sūnų) jai ir taip tenka didesnė atsakomybė bei našta vaikų priežiūroje, lavinime, ugdyme ir auklėjime. Jos galimybės papildomai uždirbti pinigų yra apribotos. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, su vaikais artimo ryšio nepalaiko, kitų atžalų neturi, todėl turėtų ieškoti papildomų galimybių užsidirbti. Teismas nevertino atsakovo profesijos (statybininkas), amžiaus, sveikatos būklės, kitų aplinkybių.
6.4. Šeimoje nėra naudojamų prabangos prekių, o išlaidų dydį lemia individualūs faktoriai. Ieškovė papildomai nurodo išlaidų higienos, buities prekėms, taip pat drabužiams bei avalynei dydžius. Pažymi, jog abu vaikai yra paaugliai, dukra labai sociali, išvaizda bei apranga jai yra be galo svarbi, ji dažnai vyksta į Vilnių, drabužių parduotuves, domisi mada, stiliumi. Tai lemia dideles išlaidas. Jei apeliantė dar labiau ribotų dukros grožio puoselėjimui skirtas išlaidas, prasidėtų nesutarimai, tokiu atveju dukra taupytų sveiko maisto sąskaita. Apeliantei gyvenant su vaikais, geriau žinomi vaikų poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti.
6.5. Vaikams nėra perkamos perteklinės, prabangos prekės ar paslaugos, todėl bendra 1 650 Eur suma vaikams išlaikyti yra adekvati atsižvelgiant į jų poreikius bei dabartines kainas.
6.6. Teismai, priimdami sprendimus po 2019 metų, orientaciniu dydžiu patenkinti vien būtinuosius vaiko poreikius ir toliau taikė ne MMA dydį, gaunamą atskaičiavus mokesčius, o ikimokestinį MMA dydį. Orientaciniu dydžiu patenkinti minimalius vaikų poreikius turėtų būti laikomas ne MMA atskaičiavus mokesčius, o ikimokestinis MMA.
6.7. Teismo sprendimas sumažinti vaikams reikalingo išlaikymo dydį vaiko pinigų suma ir tik po to nustatyti atsakovo prievolės dydį nepagrįstas, nesąžiningas bei neteisingas. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kuri tokių išskaitų daryti neleidžia. Be to, teismas atskaičiavo ne tik bazinę vaiko pinigų išmoką, bet ir valstybės skiriamą priemoką gausioms šeimoms, nors tokios priemokos skyrimas savaime suponuoja būtinybę gerinti gausių šeimų padėtį, nes jos yra socialiai labiau pažeidžiamos, savaime sudėtingesnėje padėtyje.
Atsiliepimas
7. Atsakovas V. S. atsiliepime prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantė klaidingai nurodo, jog atsakovas gauna papildomas pajamas iš MB (duomenys neskelbtini). Įmonė įsteigta tik tris mėnesius ir jokių pajamų negeneruoja. Aktualiu laikotarpiu tai neturi įtakos išlaikymo vaikams dydžio nustatymui.
7.2. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja atsakovo patiriamas išlaidų vartojimo paskolų grąžinimui bei AB „Telia Lietuva“ įmokoms, kadangi net nevertinant šių išlaidų, atsakovas neturi galimybės teikti vaikams ieškiniu prašomą išlaikymą. Tai yra atsakovo pragyvenimui būtinos ir skiriamos lėšos. Vartojimo kredito sutartys parodo, jog atsakovui lėšų stinga elementarių poreikių tenkinimui. Atsakovo išlaidos už teisines paslaugas nepatvirtina atsakovo geros turtinės padėties. Apeliantė bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė, jog naudojosi teisininkų paslaugomis, o apeliacinį skundą ruošė advokatas, kas taip pat reikštų jos turtinę padėtį esant ženkliai geresnę, nei ji deklaruoja.
7.3. Apeliantės naujai teikiami įrodymai nepatvirtina aplinkybių apie gaunamą materialinę paramą. Iš teikiamų banko sąskaitų išrašų nėra galimybės nustatyti, jog apeliantės gautos lėšos buvo skirtos ir panaudotos šeimos poreikiams.
7.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus. Aplinkybes, kurią turėjo įrodyti apeliantė susijusi su vaiko poreikių pasikeitimu. Teismas išanalizavo apeliantės pateiktas vaikų išlaikymo suvestines ir jose nurodytas išlaidas, bei pagrįstai konstatavo, jog dalis apeliantės nurodomų išlaidų yra per didelės.
7.5. Pasak atsakovo, į vaikų poreikių lenteles apeliantė yra įtraukusi nemažai papildomųjų išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaikų poreikių tenkinimu ar lemiančios geresnę vaikų gyvenimo kokybę. Apeliantė prašo priteisti išlaikymą už dovanas vaikams ir atostogas, nurodo, kad išleidžiama po 35 Eur per mėnesį vaistams. Atsakovo įsitikinimu, tokio poreikio vaistų pirkimui kiekvieną mėnesį nėra, apeliantė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė į vaikų poreikių lenteles nepagrįstai įtraukė buitinę techniką, baldus bei paskolą.
7.6. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl vaikų higienos, buities prekių, aprangos ir avalynės išlaidų (prekių pavadinimus, kainas, suvartojimo kiekius ir pan.). Apeliantė neturi teisės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašyti panaikinti sprendimą šių argumentų pagrindu.
7.7. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai vaikams reikalingo išlaikymo dydį apskaičiavo iš tėvų skiriamo išlaikymo sumos, atskaičiavęs valstybės skiriamą bazinę vaiko pinigų išmoką ir valstybės skiriamą priemoką gausioms šeimos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – išrašus iš banko sąskaitų ir prašo juos priimti. Teigia, jog teismas suabejojo apeliantės galimybe nuolat skirti vaikams išlaidų paskaičiavimuose nurodytą išlaikymą, pasak apeliantės, nauji įrodymai pagrindžia, kad artimieji teikia materialinę pagalbą jos šeimai.
10. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantei nebuvo jokių kliūčių šiems dokumentams pateikti. Apeliantė savo nuožiūra pasirinko byloje dalyvauti be advokato, vertino galinti tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis ir vykdyti pareigas, todėl prisiėmė galimas to pasekmes.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti įrodymai su procesiniais dokumentais išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, į tai, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, bei siekdamas teisingai ir visapusiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima naujai teikiamus įrodymus.
Dėl apeliacinio skundo esmės
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tik iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas pakeisti teismo sprendimu nustatytą atsakovo (tėvo) nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktiniu sutikimu, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų S. S. ir nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymui V. S. įsipareigoja mokėti po 200 Lt periodines išmokas per mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 400 Lt) nuo pareiškimo nutraukti santuoką abiejų šalių sutikimu padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. liepos 20 d. Nuo 2012 m. liepos 20 d. V. S. įsipareigoja mokėti po 400 Lt (atitinka 115,85 Eur) periodines išmokas per mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 800 Lt) iki S. S. ir A. S. taps pilnamečiais. Žodiniu šalių susitarimu nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovas mokėjo padidintą išlaikymą, t. y. kiekvienam vaikui po 200 Eur, iš viso 400 Eur. 2022 m. spalio 18 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo iki 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo po 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
16. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
17. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).
18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas neteisingai įvertino tikrąją atsakovo turtinę padėtį, nes neatsižvelgė į byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamas papildomas pajamas, padarė neteisingas išvadas apie patiriamas išlaidas, be to, nebuvo pakankamai aktyvus, aiškindamasis aplinkybes, kurių pagrindu buvo prieita išvada mažinti vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydį.
20. Visų pirma, tokia apeliantės formuluotė nėra teisinga, nes teismas padidino, o ne sumažino teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą, o išlaikymui reikalingos sumos dydis buvo įrodinėjimo dalykas byloje. Be to, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog atsakovo finansinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės – teismas padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra labai panaši. Teismas nustatęs vaikų poreikiams tenkinti reikalingą sumą, ją šalims paskirstė po lygiai.
21. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog atsakovas be paties įvardintų darbo santykių nuo 2022 m. spalio 18 d. yra MB (duomenys neskelbtini) narys ir šios bendrovės direktorius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šis faktas savaime neįrodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas gavo didesnes pajamas, nei nustatė teismas. Tokių įrodymų byloje nėra, o atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad įmonė tik įsteigta ir jokių pajamų negeneruoja, dėl ko jis iš minėtos įmonės pajamų negauna. Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt) matyti, jog teismo posėdžio pirmosios instancijos metu nuo įmonės įsteigimo buvo praėjęs vos daugiau nei vienas mėnuo. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai (jai pagerėjus) ieškovė turėtų teisę kreiptis dėl išlaikymo padidinimo.
22. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog kreditų suteikimas leidžia daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis gera. Apeliantė plačiau šio teiginio neargumentavo, tačiau teismo vertinimu, lėšų skolinimasis paprastai reiškia jų trūkumą atitinkamiems poreikiams patenkinti. Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo atskleista ar atsakovo išlaidos nėra priskirtinos prabangos prekėms/paslaugoms ar nėra patiriamos jo paties padėties gerinimui – verslo steigimui, ar apmokėdamas ryšio paslaugas jis nedengia kitų asmenų prekių/ paslaugų ir pan., nepaneigia atsakovo gaunamų pajamų dydžio. Ieškovė apeliaciniame skunde pati cituoja teismų praktiką, pagal kurią vaikų tėvai privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą darbą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir pan. Taigi net ir nustačius, kad dalį išlaidų atsakovas būtų patyręs verslo steigimui, tai savaime nereiškia atsakovo nesąžiningumo, lėšų naudojimo nebūtiniems papildomiems poreikiams tenkinti. Kita vertus, vartojimo paskolos atsakovui suteiktos iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos ir šiuo metu atsakovas negali atsisakyti vykdyti įsipareigojimus pagal šias sutartis, todėl į įsipareigojimų dydį turi būti atsižvelgiama vertinant atsakovo galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą.
23. Teigdama, kad teismas nevertino atsakovo profesijos ((duomenys neskelbtini)), amžiaus, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių, apeliantė iš esmės nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo vengimą gerinti savo finansinę padėtį. Priešingai, kaip minėta, nustatytos aplinkybės apie naujai įsteigtą įmonę rodo aktyvius atsakovo veiksmus siekiant papildomų pajamų.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pačios ieškovės galimybės tokias išlaidas (nurodytas suvestinėje) vaikams nuolat teikti, negaunant kitų pajamų, kadangi ieškovė nurodė gaunanti apie 1 200 Eur atlyginimą, jokių kitų pajamų neturinti, kas reikštų, jog ji beveik visas pajamas iš esmės atiduoda vaikų išlaikymui, tačiau turi pinigų ir kelionėms, automobiliui, būsto paskolai, kito vaiko išlaikymui ir panašiai, savo buities ir maisto išlaidų daliai. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas nevertino jos argumentų dėl jai tėvų teikiamos finansinės paramos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad vien pavedimai į ieškovės sąskaitą („sąskaitos papildymas“) neįrodo kam buvo naudojamos lėšos (tik viename pavedime jo paskirtis – kelionei). Pažymėtina, kad piniginės sumos buvo pervedamos ir 2019 metais, t. y. po to, kai atsakovas pradėjo mokėti padidintą išlaikymą, dėl kurio dydžio šalys susitarė ir laikė pakankamu. Aplinkybė, kad ieškovė nurodė neseniai įsigijusi nekilnojamąjį turtą taip pat leidžia abejoti dėl artimųjų paramos skyrimo kasdienėms išlaidoms.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ieškovės pateiktą dukros išlaikymo suvestinę, padarė išvadą, kad kai kurios iš jų nors ir yra naudingos, tačiau nėra būtinos ir yra per didelės, jeigu tėvai tam neturi pakankamai lėšų. Teismas kritiškai vertino dukrai skiriamas 70 Eur išlaidas per mėnesį higienos prekėms (840 Eur per metus), 30 Eur buities prekėms (360 Eur per metus), 120 Eur sumą (1 440 Eur per metus) dukros drabužiams ir batams.
27. Apeliantė nesutikdama su tokiomis išvadomis, apeliaciniame skunde patikslino minėtose kategorijose nurodytų prekių ir paslaugų kainas, siekdama pagrįsti, jog šeimoje nėra naudojamų prabangos prekių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog pateikta paminėtų išlaidų detalizacija paneigia skundžiamo sprendimo išvadas dėl paminėtų išlaidų dydžio bei būtinumo, vertinant jas vaiko poreikių vertinimo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, pavyzdžiui, į buities išlaidas įtraukia vamzdžių, langų ir veidrodžių valiklius, valiklius nuo kalkių, orkaitės valiklius, kempinėles, šluostes, šiukšlių maišus ir kitas prekes, remonto, t. y. krano keitimo, dušo galvutės, WC bakelio mechanizmo išlaidas, sandarinimo tarp vonios ir sienos keitimo išlaidas, netgi šluotos įsigijimo išlaidas, kurios iš esmės nesusijusios su vaikų poreikių tenkinimu, ir ieškovė jas patirtų gyvendama viena. Atsižvelgdamas į bendrą ieškovės pateiktą vaikų poreikių suvestinę, atsakovo argumentus dėl išlaidų, pavyzdžiui, vaistams, buitinei technikai ir pan., vaikų amžių, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 630 Eur suma per mėnesį yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.
28. Ši suma yra didesnė, nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvusi minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas - 730 Eur neatskaičius mokesčių, po mokesčių – 550 Eur), ir beveik siekia nuo 2023 metų patvirtintą minimalią mėnesinę algą, atskaičius mokesčius (633 Eur). Apeliantės teigimu, orientaciniu dydžiu patenkinti minimalius vaikų poreikius turėtų būti laikomas ne MMA atskaičiavus mokesčius, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o ikimokestinis MMA dydis, bent jau pagal senąją mokesčių tvarką (2022 m. 565 Eur, 2023 m. 650 Eur). Tokią poziciją apeliantė grindžia dviem 2019 -2020 metų apylinkės teismų sprendimais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, spręsdamas dėl orientaciniu dydžiu laikytinos minimaliosios mėnesinė algos dydžio, vadovavosi būtent dydžiu, atskaičius mokesčius (2020 metais - 447 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai nurodė minimalios algos, atskaičius mokesčius, dydį.
29. Apeliantė taip pat mano, jog teismas nepagrįstai iš vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos išskaičiavo valstybės skiriamus vaiko pinigus, ir gautą sumą paskirstė abiem tėvams. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, kurioje apskaičiuojant vaiko poreikiams patenkinti skirtą sumą yra išskaičiuojama vaiko gaunama neįgalumo šalpos pensija. Teigia, kad dėl vaiko pinigų išskaičiavimo teismų praktikoje vyrauja priešinga pozicija, kuri tokių išskaitų daryti neleidžia.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendime cituojamoje nutartyje teisėjų kolegija pateikė išaiškinimą dėl išmokų tiek pagal Šalpos pensijų įstatymą, tiek pagal Išmokų vaikams įstatymą (kuris aktualus nagrinėjamoje byloje), t. y. pasisakė dėl ne vien dėl neįgalumo šalpos pensijos išskaičiavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kitoje, o būtent 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, kasacinio skundo argumentus, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį (remdamasis 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinimais), laikė pagrįstais. Taigi apeliantės pastebėjimai dėl netinkamos teismų praktikos taikymo nepagrįsti.
31. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimus kreditorinius įsipareigojimus, į išlaikytinių skaičių, yra gera. Apeliantės nurodoma priemoka gausioms šeimoms taip pat skiriama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, todėl jos įtaką šalių teikiamo išlaikymo dydžiui nėra pagrindo vertinti kitaip, nei aukščiau minėtos vaiko pinigų išmokos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo spręsti, kad teismas nepagrįstai iš vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos išskaičiavo valstybės skiriamus vaiko pinigus, ir gautą sumą paskirstė abiem tėvams.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 931,70 Eur (2023 m. sausio 26 d. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD išrašyta 931,70 Eur sumos PVM sąskaita faktūra ir tos pačios dienos V. S. lėšų pervedimo nurodymas (dokumento Nr. 152)). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, šios atsakovo išlaidos priteistinos ir ieškovės (apeliantės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 931,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.