Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-238-966/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-31
Bylos Nr.: 1A-238-966/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-01354-2019-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Kaltinamasis: R. B., S. B.
Civilinis ieškovas: AB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Loreta Daukšienė, Rita Petručionytė

Kategorijos

2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-966/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01354-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; (S) 2.4.6.4.4; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai,išteisintajam R. B., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,išteisintajam S. B., jo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. ir R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 2 590 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu išteisinti S. B. ir R. B.:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. S. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį jį kaltinant tuo, kad 2019 m. sausio 8 d. veikdamas kartu su R. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai svetimo turto įgijimo, 2019 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 12.52 val. būnančiam (duomenys neskelbtini) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išankstinio apmokėjimo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus R. R. į jos abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu pranešė apie tariamai rastas jos ir banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties kopijas, PIN generatorių, asmens tapatybės kortelės kopiją ir R. R. to pačio pokalbio metu bendraujant su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris prisistatė jai banko darbuotoju, šis apgaule neteisėtai įgijo iš R. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotus jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai priklausančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bendrus elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. ID kodą ir PIN generatoriaus sugeneruotą kodą, juos neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko ir perdavė nenustatytam asmeniui, kuris 2019 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje per internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai atliko tris finansines operacijas, t. y. 13.17 val. iš R. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 100 Eur į E. B. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 13.29 val. pervedė 1 000 Eur į S. B. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 13.33 val. iš R. R. priklausančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 490 Eur į S. B. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (S. B.), vykdydamas R. B., atlikusio bausmę (duomenys neskelbtini), nurodymus, tą pačią dieną 13.43 val. išgrynino 1 500 Eur bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir R. B. nurodymu 2019 m. sausio 10 d. 15.23 val. (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) pervedė 100 Eur S. S. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą jo banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei likusius pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenis, o E. B. tą pačią dieną 14.04 val. išgrynino 1 000 Eur bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir 14.12 val. išgrynino 90 Eur bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu jis savo, R. B. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. R. ir jai priklausančiai įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 2 590 Eur;

1.2. R. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį jį kaltinant tuo, kad 2019 m. sausio 8 d. veikdamas kartu su S. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai svetimo turto įgijimo, 2019 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 12.52 val. būnančiam (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, išankstinio apmokėjimo abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus R. R. į jos abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu pranešė apie tariamai rastas jos ir banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties kopijas, PIN generatorių, asmens tapatybės kortelės kopiją ir R. R. to paties pokalbio metu bendraujant su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris prisistatė jai banko darbuotoju, šis apgaule neteisėtai įgijo iš R. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduotus jai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai priklausančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bendrus elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. ID kodą ir PIN generatoriaus sugeneruotą kodą, juos neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko ir perdavė nenustatytam asmeniui, kuris 2019 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje per internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai atliko tris finansines operacijas, t. y. 13.17 val. iš R. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 100 Eur į E. B. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 13.29 val. pervedė 1 000 Eur į S. B. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 13.33 val. iš R. R. priklausančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 490 Eur į S. B. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko S. B., vykdydamas jo (R. B.) nurodymus, atlikusio bausmę (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną 13.43 val. išgrynino 1 500 Eur bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir jo (R. B.) nurodymu 2019 m. sausio 10 d. 15.23 val. (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) pervedė 100 Eur S. S. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgytą jo banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei likusius pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o E. B. tą pačią dieną 14.04 val. išgrynino 1 000 Eur bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir 14.12 val. išgrynino 90 Eur bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu jis savo, S. B. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – R. R. ir jai priklausančiai įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 2 590 Eur.

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog S. B. ir R. B. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kaltinamieji savo kaltės nepripažino, o jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų veiksmuose buvusią tyčią, byloje nėra. Išanalizavus telefoninių skambučių ir SMS žinučių išklotines, nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą akivaizdu, kad nenustatyti jokie S. B. ir R. B. kontaktai. Teismo vertinimu, tyčios sukčiauti neįrodo ir veikos trukmė – tai, kad pinigų išgryninimas buvo vienkartinis veiksmas, nesuteikia pagrindo išvadai, kad S. B. žinojo pinigų patekimo į jo sąskaitą būdą. Nuosprendyje atkreiptas dėmesys ir į išteisintųjų parodymų nuoseklumą dėl aplinkybės, kad jiems neteko susidurti su tokiu sukčiavimu, o manymas, kad S. B. suvokė, jog nuimdamas pinigus ir už tai gaudamas atlygį jis dalyvauja sukčiavime, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nepaneigta versija, kad S. B. galėjo būti apgautas kito asmens. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji realios žalos nepatyrė. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad neįrodyta, jog S. B. ir R. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas konstatavo, kad kaltinimas dalyje dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo nepagrįstas jokiais patikimais duomenimis. Nustačius, kad neįrodytas S. B. ir R. B. dalyvavimas sukčiavime ir įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad nėra visumos aplinkybių (priežasties) ir išvadai, kad S. B. ir R. B. žinojo su elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimu apgaulės būdu, šių duomenų panaudojimu susijusias aplinkybes.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza (toliau – prokuroras) prašo: 1) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį; 2) S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirti 60 parų arešto bausmę, pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį paskirti 45 parų arešto bausmę, šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir skirti 75 parų arešto bausmę; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 parų arešto bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį paskirta ir subendrinta bausme, ir skirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę; 3) R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir skirti 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį paskirta ir subendrinta bausme ir skirti galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 4) civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 2 590 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir solidariai priteisti iš kaltinamųjų.

3.1. Skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2–5 dalyse, netinkamai vertino kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė neteisingą išvadą ir neteisėtai išteisino kaltinamuosius. Teismas klaidingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu gautus duomenis, ir be tikslo jų nepripažino įrodymais. Kaltinamųjų S. B. ir R. B. parodymus apie sąskaitos davimo, pinigų pervedimo, jų išgryninimo aplinkybes vertino neteisingai, nepagrįstai nurodė, kad iš jų parodymų negalima spręsti, kad jie būtų žinoję kokias nors aplinkybes apie melagingos informacijos nurodymą nukentėjusiajai R. R.. Prokuroro įsitikinimu, S. B. ir R. B. parodymų turinys suponuoja priešingą išvadą. Kaltinamieji, būdami suaugę, pakaltinami asmenys, turintys supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės piniginių lėšų išgryninimo procesą ir nurodydami atlikti konkrečius veiksmus, tai atlieka siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis. Kaltinamieji suvokė, kad jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti ir to siekė. Asmens nesidomėjimas pinigų kilme, jų išgryninimo tikslu, negali būti vertinamas nei kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė (nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-106-633/2019, 1-298-384/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendžiai bylose Nr. 1A-698-397/2017, 1A-35-317/2018).

3.2. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustos liudytojos Ž. K., V. B., I. Š., J. D., kurių vyrai ar sugyventiniai atlikinėjo bausmes pataisos namuose, patvirtino piniginių sumų pervedimo aplinkybes, visais atvejais įvardino asmenį – R. B. kaip tą, kuriam pervedinėjo pinigus. Šios liudytojos savo elgesį vertino kaip galimai nusikalstamą, o R. B. išvengė baudžiamosios atsakomybės vien tik kaltės neigimo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Prokuroro nuomone, šiuo atveju teismo nuosprendyje nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikimo BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse numatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalies reikalavimus, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo. Teismas nuosprendyje patvirtino, kad S. B. pripažino realizavęs objektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau sprendė, kad neįrodyta jo tyčia sukčiauti, nors bylos įrodymai (sąskaitų išklotinės, bankomato vaizdo įrašai) tokią išvadą paneigia. Nustatyta, kad liudytojos pinigus pervedė į R. B. sąskaitą, o tai tik patvirtina, kad R. B., tuo metu atlikinėjęs bausmę (duomenys neskelbtini), susijęs su nusikalstamų veikų padarymu nepriklausomai nuo jo pozicijos dėl pareikštų kaltinimų. Liudytojas E. B. parodė, kad S. B. ir R. B. yra matęs (duomenys neskelbtini), tačiau jų vaidmens neįvardino, tačiau ši aplinkybė taip pat turėjo būti siejama su kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika, kadangi ji susijusi su nukentėjusiosios pinigine perlaida ir tolimesnėmis piniginėmis operacijomis. Pirmosios instancijos teismas proceso dalyvių parodymų visiškai nevertino ir taip pažeidė sąžiningo proceso ir teisės į teisingą teismą principus. Asmenys, su kuriais bendrai veikė S. B. ir R. B., nenustatyti, tačiau iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos darytina išvada, kad tai buvo pataisos įstaigoje bausmę atliekantys asmenys, t. y. jau sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė ir pakaltinami. Byloje neabejotinai nustatyta, kad S. B. suprato pinigų kilmę ir, kad jie įgyti sukčiavimo būdu, žinojo apie paplitusį laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų sukčiavimą iš įkalinimo įstaigų. Išteisindamas kaltinamuosius teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Išteisintojo S. B. gynėja advokatė Rita Petručionytė, išteisintasis R. B., jo gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis S. B. nuomonės dėl prokuroro skundo neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnyje įtvirtintomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, jei dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Marijampolės apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir nepagrįsto R. B. ir S. B. išteisinimo skundžia prokuroras, prašydamas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti prokuroro apeliacinį skundą nėra pagrindo.

6. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. BPK 305 straipsnio nuostatos suponuoja, kad įrodymai turi būti ne tik išdėstyti, bet turi būti atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas tam tikras aplinkybes įrodytomis ar neįrodytomis.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami kaltinimai R. B. ir S. B., šiuos įrodymus įvertino tinkamai, laikydamasis aukščiau aptartų BPK reikalavimų ir pagrįstai sprendė, kad R. B. ir S. B. pripažinti kaltais dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo nėra pagrindo. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Visa tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad sprendžiant R. B. ir S. B. kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikšmę tiriant ir vertinant įrodymus, padaryti nebuvo, o nuosprendis išteisinti R. B. ir S. B. yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Skundžiamu nuosprendžiu S. B. ir R. B. išteisinti dėl bendrininkaujant su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įvykdyto sukčiavimo, apgaule iš nukentėjusiosios R. R. išviliojus jos ir jai priklausančios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos duomenis panaudojus – iš R. R. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į S. B. priklausančią sąskaitą pervedus 1 000 Eur ir 490 Eur, o į E. B. sąskaitą pervedus 1 100 Eur, R. B. nurodymu dalį šių pinigų išgryninus ir perdavus kitiems nenustatytiems asmenims bei dalį jų pervedus į S. S. banko sąskaitą, taip apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijus svetimą, R. R. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 590 Eur.

9. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai R. B. ir S. B. išteisino. Tačiau nuosprendžio turinys, jame išdėstytas įrodymų vertinimas, šiuos skundo teiginius paneigia. Tiek S. B., tiek R. B. neigė bendrininkaujant su kitais asmenimis apgaulės būdu savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgiję svetimą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o jokių kitų objektyvių įrodymų, patikimai paneigiančių išteisintųjų versijas, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta. Išteisintasis R. B. neneigė, kad tuo metu, kai buvo padarytos kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, jis atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai neigė skambinęs broliui S. B., prašęs jo banko sąskaitos ir davęs kokius nors nurodymus dėl iš nukentėjusiosios R. R. bei MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų pervestų pinigų. R. B. nurodė, kad 2019 metais broliui S. B. neskambino, brolis jam į pataisos namus taip pat neskambino, su broliu tuo metu nebendravo, kur brolis tuo metu buvo, nežino (8 t. b. l. 159). Šie R. B. paaiškinimai nėra paneigti. Nors S. B. teigė, kad banko sąskaitos prašė brolis R. B., kuris ir nurodė, ką daryti su į banko sąskaitą pervestais pinigais (dalį išimti iš sąskaitos ir perduoti kitiems asmenims, dalį išsiųsti S. S.), vien tik šie paaiškinimai R. B. parodymų nepaneigia ir jo dalyvavimo inkriminuotų nusikalstamų veikų daryme neįrodo.

10. Vertinant S. B. parodymus apie banko sąskaitos davimo broliui R. B. ir atliktų operacijų su į banko sąskaitą pervestais pinigais aplinkybes, visų pirma atkreiptinas dėmesys į S. B. ir R. B. tarpusavio santykius, jų bendravimo ypatumus, tarpusavio ryšį. Iš R. B. ir S. B. parodymų matyti, kad jų tvirti ryšiai nesieja, vienas su kitu jie nebendrauja, ryšių nepalaiko, vienas kito gyvenimu nesidomi, buvo susitikę gal du kartus, vieną kartą po 20-30 metų atliekant bausmę, kitą kartą trumpai bendravo būnant laisvėje, telefono numeriais neapsikeitė (8 t. b. l. 46, 47, 159). Esant šioms aplinkybėms S. B. nurodytas aplinkybes, kad banko sąskaitos numerio prašė ir nurodymus dėl pervestų pinigų davė būtent brolis R. B., kurio balsą S. B., kaip jis nurodė, atpažino telefoninio pokalbio metu, vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad R. B. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, vis tik nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad S. B., su broliu R. B. nepalaikęs iš esmės jokio artimesnio ryšio, su juo anksčiau telefonu nebendravęs ir tik būdamas porą kartų susitikęs prieš kelis metus, galėjo objektyviai identifikuoti skambinusį asmenį, kaip savo brolį R. B.. Šią abejonę sustiprina ir tai, kad daugiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių R. B. skambučio S. B. ir nurodymų davimo dėl į sąskaitą pervestų pinigų faktą, taip pat R. B. ryšį su nukentėjusiajai skambinusiais, jos elektroninės bankininkystės duomenis panaudojusiais asmenimis, baudžiamojoje byloje nėra (byloje nenustatyta, iš kokio telefono numerio buvo skambinta S. B., kam šis telefono numeris priklauso, su kokiu mobilaus ryšio apartu (koks jo IMEI numeris) jis buvo naudojamas, prie kokio mobiliojo operatoriaus ir prie kurio šio operatoriaus judriojo bokšto celės skambučio metu buvo prisijungta, ar naudojant šį numerį buvo kontaktuojama su kitais asmenimis ir pan.).

11. Prokuroro skunde akcentuojama, kad liudytojos Ž. K., V. B., I. Š., J. D., kurių vyrai ar sugyventiniai atlikinėjo bausmes pataisos namuose, patvirtino, kad yra tekę pervesti pinigus R. B., tačiau iš šių liudytojų parodymų turinio matyti, kad jų nurodytos pinigų R. B. pervedimo aplinkybės nėra susijusios su R. B. ir S. B. šioje byloje pareikštų kaltinimų aplinkybėmis dėl apgaulės būdu veikiant bendrai su kitais asmenimis įgytų R. R. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pinigų (8 t. b. l. 112, 137–139). Pats R. B. neneigė, taip pat ir rašytiniais duomenimis (2 t. b. l. 139–143) nustatyta, kad jam į sąskaitą pataisos įstaigoje būdavo pervedami pinigai, nes, kaip nurodė R. B., jis parduodavo limitą apsipirkti parduotuvėje, ką patvirtino liudytojas K. T., nurodęs, kad pinigus pervesdavo S. L., ir liudytojas R. K., nurodęs, kad pinigus pervesdavo Ž. K. (8 t. b. l. 156, 157). Tačiau ši, su pinigų pervedimu į pataisos namų sąskaitą R. B. vardu, susijusi aplinkybė, pati savaime ir nesant jokių kitų patikimų ir objektyvių duomenų, neįrodo, kad R. B. dalyvavo vykdant sukčiavimą pasinaudojant nukentėjusiosios R. R. ir jai priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti. Pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pinigai iš R. R. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų buvo pervesti į E. B., S. B. banko sąskaitas, dalis pinigų, juos S. B. išgryninus, pervesta į S. S. banko sąskaitą, tačiau įrodymų, kad šios operacijos buvo atliktos R. B. nurodymu, jam žinant apie vykdomą sukčiavimą ir dalyvaujant jame, byloje taip pat nėra. Liudytojų S. S., J. D., A. D. parodymais nustatyta, kad S. S. banko sąskaitos duomenys buvo perduoti naudotis laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. D., tačiau jokių kitų aplinkybių, patikimai įrodančių R. B. sąsajas su šioje byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis, minėti asmenys, apklausti kaip liudytojai, nenurodė (8 t. b. l. 138–140). E. B., apklausiamas kaip liudytojas, nors ir patvirtino, kad abu kaltinamuosius (S. B. ir R. B.) yra matęs (duomenys neskelbtini), tačiau duodamas paaiškinimus apie pinigų iš savo banko sąskaitos išėmimo aplinkybes, nei S. B., nei R. B. kaip asmenų, su kurias vyko į banko skyrių, neįvardino, paaiškino, kad vyko su trimis nepažįstamais vyrais, kurių atpažinti negalėtų. Apie tai, kad su pinigų iš sąskaitos išėmimu gali būti susiję S. B. ar R. B., minėtas liudytojas nenurodė (8 t. b. l. 157, 158). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išteisintųjų ir liudytojų parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių nesiskyrė, prieštaravimai juose, taip pat prieštaravimai kitiems rašytiniams bylos įrodymams, nenustatyti, todėl juos atmesti, kaip nepatikimus ir neobjektyvius, ir jai nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

12. Esant aptartų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje jokių įrodymų apie R. B. ryšius su asmenimis, apgaulės būdu gavusiais nukentėjusiosios R. R. ir jai priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų elektronines mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, bei šiuos duomenis panaudojusiais apgaulės būdu įgyjant svetimą turtą, taigi ir įrodančiais R. B. dalyvavimą padarant šias nusikalstamas veikas, nebuvo surinkta. Kaltinimas R. B. iš esmės buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad pinigai iš nukentėjusiosios ir jos įmonės banko sąskaitų buvo pervesti į brolio S. B. banko sąskaitą, kuris teigė sąskaitą davęs ir operacijas su pervestais pinigais atlikęs brolio R. B. prašymu ir nurodymu. Tačiau vien tik šių S. B. nurodytų ir jokiais kitais objektyviais duomenimis nepatvirtintų aplinkybių pagrindu pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį nėra galima. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, neabejotinai įrodančių R. B. dalyvavimą byloje tiriamų nusikalstamų veikų padaryme, pagrįstai jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroro skunde nurodomi argumentai ir byloje surinktų įrodymų savitas vertinimas nuosprendyje padarytų išvadų dėl R. B. išteisinimo pagrindo nepaneigia.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors S. B. pagal byloje nustatytas aplinkybes atliko dalį veiksmų, nukreiptų svetimam turtui apgaule įgyti (telefonu skambinusiam asmeniui pasakė savo banko sąskaitos numerį, į banko sąskaitą pervestus pinigus išėmė bankomate ir dalį jų perdavė nenustatytiems asmenims, dalį pervedė S. S.), vien tik šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad S. B., veikdamas bendrai su kitais asmenimis, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Sukčiavimas yra tyčinė nusikalstama veika. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Analizuojamu atveju sukčiavimo nusikalstama veika buvo įvykdyta neteisėtai disponuojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai šiuos duomenis panaudojant prisijungimui prie informacinės sistemos, t. y. vykdant sukčiavimą buvo padarytos ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotos nusikalstamos veikos, kurios taip pat yra tyčinės. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju tyčios S. B. veiksmuose neįrodo. Iš S. B. teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad savo banko sąskaitą davė ir operacijas su pervestais pinigais atliko tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog bendrauja su savo broliu R. B.. Prokuroro teigimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad S. B. suprato pinigų kilmę ir, kad jie įgyti sukčiavimo būdu, žinojo apie paplitusį laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų sukčiavimą iš įkalinimo įstaigų, tačiau tokį manymą neabejotinai patvirtinančių duomenų byloje vis tik nėra. S. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu laisvės atėmimo bausmę buvo atlikęs, vykdė individualią veiklą ir nors anksčiau buvo teistas, tokio pobūdžio, kaip inkriminuoti šioje byloje, nusikaltimų anksčiau nebuvo padaręs (7 t. b. l. 3–10). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme S. B. nurodė nežinojęs, ar brolis R. B. yra teistas už sukčiavimą, ar jis tuo metu atlikinėjo bausmę, o įvertinus jų tarpusavio bendravimo nebuvimą, artimų ryšių nepalaikymą, pagrindo priešingam manymui nėra. Taip pat teigė, kad nekilo klausimas, iš kur brolis gali gauti pinigus, nurodė, kad brolis vertėsi su automobiliais, su metalo laužu. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, patikimai įrodančių, kad S. B. buvo žinoma apie į jo sąskaitą pervestų pinigų kilmę (apgaulės būdu įgijus nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenis ir juos panaudojus), įvertinus tai, kad S. B. savo banko sąskaitą davė ir operacijas su pinigais atliko tik vieną kartą ir būdamas tikras, kad veikia brolio prašymu, joks atlygis už tai nebuvo pažadėtas ir jokio atlygio negavo, daryti kategorišką išvadą dėl tyčios sukčiauti vertinamu atveju nėra pagrindo. S. B. elgesys (nepasidomėjimas, kodėl pinigai negali būti pervesti į skambinusiojo, kurį S. B. laikė savo broliu, sąskaitą, nepasidomėjimas, kas šiuos pinigus pervedė) gali būti vertinamas kaip neatsakingas, nerūpestingas, tačiau, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, to nepakanka išvadai dėl tyčios buvimo S. B. veiksmuose pagrįsti. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tai, jog S. B., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus (duodamas sąskaitos numerį, nuimdamas pinigus ir jų dalį perduodamas nenustatytiems asmenims, dalį pervesdamas S. S.), suvokė, kad dalyvauja sukčiavime, yra tik prielaida, kurios jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Taigi pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad S. B. suvokė dalyvaujantis nusikalstamoje veikoje.

14. Apeliaciniame skunde minimi nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-106-633/2019, 1-298-384/2019, 1A-698-397/2017, 1A-35-317/2018 aukščiau padarytų išvadų nepaneigia ir nelaikytini formuojančia teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo apgaulės būdu išviliojus elektroninės bankininkystės duomenis ir juos neteisėtai panaudojus. Vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip tai numatyta Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėta įstatymo nuostata leidžia teigti, jog prokuroro minimi procesiniai sprendimai aukštesnės instancijos teismo šiuo atveju nesaisto.

15. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tai yra pareigą įrodyti asmens kaltumą nusikalstamos veikos padaryme turi šiuo atveju valstybės kaltintojas. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylai aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta abejonių pašalinti (in dubio pro reo principas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes reikalingas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visus neaiškumus vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai bei draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-895/2018 ir kt.).

16. Analizuojamu atveju duomenų, neginčijamai įrodančių R. B. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme bei S. B. kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, byloje nėra. Ši išvada, priešingai nei skunde teigia prokuroras, padaryta visapusiškai įvertinus pačių išteisintųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, todėl abejoti šios išvados pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas prokuroro skunde akcentuojamas aplinkybes patikrino ir įvertino tinkamai, ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad jų nepakanka išvadoms dėl R. B. dalyvavimo inkriminuotų nusikaltimų padaryme ir S. B. kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad S. B. bendrininkų grupėje vykdė sukčiavimą apgaulės būdų iš nukentėjusiosios išviliojus jos bankininkystės duomenis ir šiuos duomenis panaudojus. Taip pat nėra jokių duomenų, teikiančių pagrindą neabejotinai išvadai, kad S. B., duodamas savo banko sąskaitos numerį, nuimdamas iš sąskaitos pinigus ir dalį jų perduodamas nenustatytiems asmenims, o dalį pervesdamas S. S., suprato, kad tokiais veiksmais prisideda prie bendrininkų grupėje vykdomo sukčiavimo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje buvo įvertintos visos bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai, tiek išteisintųjų parodymai, tiek kiti bylos įrodymai įvertinti atskirai ir visumoje, BPK 20 straipsnio pažeidimai tiriant ir vertinant įrodymus nepadaryti.

17. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai R. B. ir S. B. išteisindamas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, vis tik nuosprendyje nurodė neteisingą S. B. išteisinimo pagrindą. Skundžiamo nuosprendžio turinys, jame išdėstytas įrodymų vertinimas patvirtina, kad S. B. išteisinimo pagrindu pirmosios instancijos teismas laikė išvadą, kad jo veiksmuose neįrodytas inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti motyvai dėl išteisinimo pagrindo nėra visiškai nuoseklūs (vienu atveju nurodoma, kad S. B. veiksmuose neįrodytas sukčiavimo subjektyvusis požymis – tyčia, nurodant tokios išvados motyvus, kitu atveju teigiama, kad neįrodytas jo dalyvavimas padarant inkriminuotus nusikaltimus), jokių abejonių dėl teismo išvados, kad tyčia S. B. veiksmuose neįrodyta, pagrįstumo vertinamu atveju nekyla. Taigi pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, kad S. B. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje S. B. dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo išteisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, tai yra pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-648/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyti išteisinimo pagrindai sukelia skirtingas teisines pasekmes civilinio ieškinio išsprendimo aspektu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai), ši pirmosios instancijos padaryta klaida taisytina.

18. Pirmosios instancijos teismas, išteisinęs S. B. ir R. B. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 2 590 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė, t. y. civilinio ieškinio klausimą išsprendė taip, kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą S. B. išteisinimo pagrindą, t. y. nepagrįstai nurodžius BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kai S. B. išteisinamas, nes nepadarytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keičiama, civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 2 590 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekant nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

19. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 1 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išteisintajam R. B. susidarė 244,47 Eur suma, o teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išteisintajam S. B. – 460,40 Eur suma (9 t. b. l. 70, 75). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, išteisintieji S. B. ir R. B. nuosprendžio neskundė. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, gynėjai išteisintiesiems paskirti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi (9 t. b. l. 66). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nenustatytas, prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad pagal BPK 106 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti išieškomos tik iš kaltinamojo (nuteistojo), konstatuotina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintųjų neišieškotinos, o už gynėjų darbą šioje byloje apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dėl S. B. išteisinimo pagrindo pakeisti nustatant, kad S. B. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 2 590 Eur turtinės žalos atlyginimo S. B. ir R. B. atžvilgiu atmestas ir civilinės ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį S. B. atžvilgiu palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš išteisintųjų R. B. ir S. B. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė