Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Apeliaciniu skundu prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, apelianto skundą tenkinti ir priimti naują nutartį – skirti G. A. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) <...> vairuotojai <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Apelianto skundo motyvų kontekste pažymėtina, kad net ir nežymiai įstatymo leistiną 0,40 promilės normą viršijantis alkoholio kiekis organizme nėra kriterijus, automatiškai lemiantis teisės vairuoti transporto priemones netaikymą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,4 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju G. A. nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, nėra pagrindo.

8. Sprendžiant G. A. skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, sutiktina su žemesnės instancijos teismo motyvais – G. A. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę neblaivus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas automobilį vairavo darbo dienos rytą ir ne tik pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ir krašto kelyje (duomenys neskelbtini), kur eismas iš esmės yra intensyvesnis. Nors savo paaiškinime G. A. ir nurodė alkoholį vartojęs išvakarėse – apie 19 val. išgėręs 4 skardines 5,3 proc. stiprumo alaus, o sėsdamasis už vairo nė neįtaręs, jog vis dar yra neblaivus, tačiau pažymėtina, kad kiekvienas alkoholio vartojęs asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. Asmeninis subjektyvus savijautos vertinimas nelaikytinas tinkamu pareigos sulaukti pilno išsiblaivymo momento įgyvendinimu. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys vis tik rodo neigiamą apelianto požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir charakterizuoja jį neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir anksčiau G. A. taikyta administracinė atsakomybė. Nors apeliantas anksčiau nebuvo baustas už analogiško pobūdžio KET pažeidimus, tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad anksčiau apeliantas ne kartą baustas už kitus KET pažeidimus – per pastaruosius 5 metus jis nubaustas 5 kartus, iš kurių net 4 kartus – už leistino greičio viršijimą (kai leistinas greitis viršytas žymiai) ir kartą – už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant. Toks apelianto elgesys kelyje niekaip necharakterizuoja jo išimtinai teigiamai ir nesudaro aplinkybių visumos, leidžiančios švelninti jam pritaikytą administracinio poveikio priemonę.

9. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir kitos skunde apelianto nurodytos tiek darbinės, tiek ir šeiminės aplinkybės. Pastebėtina, kad būdamas brandaus amžiaus, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, G. A. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad G. A. yra vedęs, turi dukrą, žmonai 2023 m. gruodžio 29 d. diagnozuotas insultas, dėl ko ji nebegali vairuoti, į procedūras ją veža vyras, jis dirba (duomenys neskelbtini), vadovybės charakterizuojamas teigiamai. Nors apelianto teigimu, teisė vairuoti tiesiogiai lemia jo galimybę dirbti, tačiau iš pateiktos darbo sutarties ir darbdavio charakteristikos matyti, kad pareiškėjo darbas visgi nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, jo pareigos yra mechanikas-šaltkalvis. Duomenų apie tai, kad dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjas būtų buvęs atleistas iš darbo, byloje nepateikta. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apelianto gyvenamoji vieta yra kitame rajone ((duomenys neskelbtini)) nei darbovietė ((duomenys neskelbtini)), tačiau interneto žemėlapių svetainės Maps.lt duomenimis jas skiria tik 26 km atstumas, todėl esant poreikiui apeliantas turi galimybę naudotis ne tik viešuoju transportu, bet ir pavėžėjo paslaugomis. Be to, apelianto duktė D. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra pilnametė ir nėra jokių duomenų apie jos gyvenamąją vietą su tėvais, jos pavežėjimo būtinybę ar kitų poreikių užtikrinimo būtinybę. Pastebėtina, jog visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiama apylinkės teismo nutartimi, o jokių naujų aplinkybių apeliantas nenurodo. Natūralu, jog asmuo, kuriam pritaikytos atitinkamos administracinio poveikio priemonės, patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su operatyviu susisiekimu, rūpinimusi kitais asmenimis (šiuo atveju – sergančia žmona) ar darbu, tačiau šios aplinkybės neabejotinai egzistavo ir G. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, bet nesustabdė jo nuo neteisėto elgesio. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-15-788/2024). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones G. A. yra sustabdyta nuo 2024 m. gegužės 27 d., būtent nuo šios datos yra skaičiuojamas šešių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o jam pasibaigus, bus pradėtas skaičiuoti 12 mėnesių draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas. Iki teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo pabaigos apeliantui liko kiek daugiau nei du mėnesiai, po to pareiškėjas galės vairuoti transporto priemones su tam tikrais apribojimais. Duomenų, kad per daugiau nei pusę specialiosios teisės atėmimo taikymo terminą G. A. būtų patyręs neproporcingai didelių nuostolių (pvz., netekęs darbo, pajamų), bylos medžiagoje nėra.

10. Dėl apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodomos teismų praktikos, kuomet buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, visų pirmą pažymėtina, kad skunde nurodomi apylinkių teismų sprendimai neformuoja teismų praktikos ir jais remiantis nėra sukuriamas precedentas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprundenciją, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Susipažinus su skunde apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-283-993/2022, kurioje buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, pastebėtina, kad joje vertinamos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms (nors asmeniui nustatytas lengvas girtumas – 0,43 promilės, tačiau atsižvelgta buvo į tai, kad turintis 18 metų vairavimo stažą jis anksčiau administracine tvarka iš viso nebaustas, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į ugdymo įstaigas, asmuo rūpinasi neįgaliomis mama ir seserimi, kai kitų asmenų, galinčių jomis pasirūpinti, nėra, nes šeimoje nėra transporto priemones vairuojančių asmenų, dėl ko paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių sutrumpintas iki 6 mėnesių). Kitoje pareiškėjo nurodomoje byloje Nr. AN2-39-606/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi neblaiviam (nustatytas 0,46 promilės girtumas) automobilį vairavusiam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pritaikytos ne vien todėl, kad pastarojo gyvenamoji ir darbo vietos yra nutolusios viena nuo kitos ar jis rūpinasi kartu gyvenančia sena ir ligota sutuoktinio motina, bei savo ligota motina, o būtent dėl visumos nustatytų aplinkybių, t. y. be šeiminių aplinkybių įvertinus ir asmenį teigiamai charakterizuojančius duomenis – ne tik darbdavio teigiamą charakteristiką, bet ir tai, kad per daugelį savo vairavimo metų asmuo nė karto nebaustas administracine tvarka, dėl ko padarytas nusižengimas įvertintas kaip atsitiktinis. Priešingai apelianto nurodomai apylinkės teismų praktikai, kuri, kaip minėta, precedento nesukuria, aukštesnės instancijos teismų sprendimais analogiškose bylose ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymas vis tik yra pripažįstamas proporcingu ir pagrįstu (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-214-926/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-228-954/2024).

11. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik paskyrus G. A. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytam minimaliam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.