Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 22 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. balandžio 22 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Apeliaciniu skundu prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal skundo turinį akivaizdu, jog turėjo būti nurodoma ANK 34 straipsnio 6 dalis), pakeisti Institucijos nutarimą, A. B. skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesių laikotarpiui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 4 mėnesių laikotarpiui, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

6. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) <...> vairuotojai <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, neabejotina, kad pareiškėjo atstovės apeliacinio skundo motyvai, susiję su A. B. sąmoningumu jam vairuojant transporto priemonę (nurodo, jog pareiškėjas jautėsi esantis visiškai blaivus), jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,4 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju A. B. buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, todėl spręsti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

7. Sprendžiant pareiškėjui skirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad A. B. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pareiškėją charakterizuoja labiau neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad praeityje už analogiško pobūdžio KET pažeidimus A. B. nebuvo baustas. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, A. B. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pvz., eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Juo labiau, jog pareiškėjo versija, kad alkoholį vartojo ne mažiau kaip prieš 8 valandas (neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog pareiškėjas nurodęs alkoholį vartojęs prieš 10 valandų), atsižvelgiant į tai, kad net po visos nakties jam vis dar buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumo laipsnis, neįtikima.

8. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymų leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą administracinę atsakomybę, sutrumpinant A. B. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, pagrindo nėra.

9. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir pareiškėjo darbas, kreditiniai įsipareigojimai ar jos šeimos gerovė, kadangi, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo pačio ar jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinimui. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, šis asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su operatyviu susisiekimu, rūpinimusi kitais asmenimis ar darbu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

10. Pažymėtina, jog pareiškėją sustabdę pareigūnai, patikrinę A. B. bekontakčiu alkoholio detektoriumi, šis parodė teigiamą rezultatą. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo (po 18 minučių) – 0,48 promilės neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys liudija, jog A. B. yra baustas ne tik už administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, bet du kartus buvo baustas ir už KET nesilaikymą, įskaitant ir kito automobilio apgadinimą bei greičio viršijimą, kas laikytina šiurkščiu pažeidimu. Taigi, jo elgesys kelyje necharakterizuoja pareiškėjo išimtinai teigiamai ir nesudaro komplekso aplinkybių visumos, leidžiančios švelninti jam pritaikytą administracinę poveikio priemonę.

11. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones A. B. yra sustabdyta nuo 2024 m. balandžio 1 d., būtent nuo šios datos yra skaičiuojamas šešių mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o jam pasibaigus, bus pradėtas skaičiuoti 12 mėnesių draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas. Vadinasi, iki teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo pabaigos liko dar du mėnesiai, po to pareiškėjas galės vairuoti transporto priemones su tam tikrais apribojimais. Duomenų, kad per keturis specialiosios teisės atėmimo taikymo mėnesius A. B. būtų patyręs neproporcingai didelių nuostolių (pvz., netekęs darbo), bylos medžiagoje nėra.

12. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti A. B. paskirtą administracinio poveikio priemonę pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.