- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-812-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07739-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- R. M., D. K.
- Ieškovas
- BKU „Vilniaus taupomoji kasa“
- Trečiasis asmuo
- J. M., D. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams D. K. ir R. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmenuo J. M., ir atsakovo R. M. priešieškinį BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir J. M., dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo D. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: iš atsakovų D. (ankstesnis vardas – E.) K. ir R. M. solidariai 441,43 Eur paskolos, 594,22 Eur palūkanų, 147,28 delspinigių; iš atsakovo D. K. priteisti 872,07 Eur palūkanų; solidariai iš atsakovų D. K. ir R. M. 210,26 Eur advokato išlaidų ir 35,54 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovo D. K. 26,15 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2010-03-04 atsakovas E. K. su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 6 400,00 Eur paskola. Ši paskolos sutartis 2011-04-18 susitarimu buvo pakeista, sumažinant metinę palūkanų normą ir pratęsiant sutarties terminą. 2010-03-04 atsakovas R. M. su ieškove sudarė laidavimo sutartį, kuria buvo laiduotos prievolės pagal paskolos sutartį. Pažymėjo, kad 2010-03-30 ieškovė su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 8 688,60 Eur paskola, o 2011-04-18 susitarimu buvo pakeista šios paskolos metinių palūkanų norma, atidėtas įmokų mokėjimo terminas ir pratęstas sutarties terminas. Ieškovė iš atsakovų nėra gavusi nei vieno mokėjimo pagal sutartis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-13 sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.Atsakovai D. K. ir R. M. pateikė pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuose prašė panaikinti sprendimą už akių. Teigė, jog sutarčių sudarymo metu (nuo 2008-03-27 iki 2011-08-09) E. K. buvo įkalinimo įstaigoje, pinigų pagal sutartis negavo ir negalėjo gauti. Taip pat atsakovams nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai ir jie neturėjo galimybės pateikti savo argumentų. Teismas 2013-01-03 nutartimi panaikino 2012-08-13 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.Atsakovas R. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2010-03-04 laidavimo sutartis 6 400,00 Eur sumai yra apsimestinas sandoris, kuriuo siekiama pridengti J. M. paimtus kreditus ir pripažinti, kad laidavimo sutartis 6 400,00 Eur sumai yra negaliojanti. Nurodė, kad jis laidavo paskolos sutarties vykdymą dar esant nepasirašytai paskolos sutarčiai. Kredito gavėjas E. K., būdamas Pravieniškių pataisos namuose, neturėjo jokių galimybių disponuoti, valdyti ir gauti kreditą. Sutartis buvo sudaroma ne tam, kad būtų sukurtos teisinės pasekmės atsakovui ir E. K., bet tam, kad J. M. sumokėtų kredito unijai pagal kitus sandorius susidariusias skolas. Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovas R. M. neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog ant 2010-03-04 paskolos sutarties yra E. K. parašas, o tai, kad jis buvo pataisos namuose neužkerta kelio jam pasirašyti paskolos sutartį. Be to, J. M. turėjo įgaliojimą ir galėjo veikti E. K. vardu. Laidavimas galioja iki visiško iš paskolos sutarties kylančių paskolos gavėjo prievolių kredito unijai įvykdymo. R. M. su 2011-04-18 sudarytu sutarimu susipažino ir su juo sutiko. Trečiasis asmuo J. M. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-26 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš atsakovų D. K. ir R. M. solidariai 441,43 Eur skolą, 594,22 Eur palūkanų, 147,28 delspinigių ir 246 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš atsakovo D. K. 872,07 Eur palūkanų ir 26,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. K. ir R. M. 46,00 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; priešieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog nors atsakovas teigia, kad jis buvo įkalinimo įstaigoje ir pinigų pagal sutartis negavo ir negalėjo gauti, tačiau ieškovo pateikti duomenys patvirtina paskolos suteikimo faktą. Iš atsakovo D. K. sąskaitų išrašų matyti, jog paskolos suma 2012-03-04 buvo išmokėta į paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, po to perkelta į einamąją sąskaitą eurų valiuta Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, o iš jos perkelta į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL. Ieškovė negali nurodyti asmens, kuris disponavo D. K. piniginėmis lėšomis, tačiau pateikė į bylą D. K. išduotą įgaliojimą J. M., patvirtintą 2006-08-22 Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarės S. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-89-861/2016 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir J. M. dėl kredito sutarčių pripažinimo negaliojančiomis 2016-10-10 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2006-08-22 ieškovas išdavė įgaliojimą savo vaiko motinai J. M., kuriuo įgaliojo J. M. sudaryti visus Lietuvos Respublikos įstatymais leidžiamus sandorius. 2010 m. ieškovo įgaliotinė J. M. pateikė unijai du prašymus ieškovo vardu vartojimo paskoloms gauti. Atsakovas sutiko suteikti paskolas ir jas išdavė. Išnagrinėtoje byloje ieškovas prašė pripažinti 2010-03-04 paskolos sutartį Nr. 10-00040 EUR ir 2010-03-30 paskolos sutartį Nr. 10-00067 LTL, negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.91) straipsnio pagrindu, trimis aspektais – kaip sudarytas dėl apgaulės, spaudimo ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Teismas konstatavo, jog ieškovas neginčijo paskolos suteikimo fakto ir kad jis pats pasirašė ginčo sutartyse, be to, ieškovas neįrodė, jog nežinojo ar nesuprato kokias sutartis pasirašo. Taip pat ieškovas neįrodė, kad J. M. ir unija buvo sudarę piktavališką susitarimą ir savanaudiškai būtų pasinaudoję sunkia D. K. padėtimi ir privertę jį pasirašyti sutartis. Nors R. M. teigia, kad jis laidavo paskolos sutarties vykdymą dar esant nepasirašytai paskolos sutarčiai, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šią aplinkybę. Atsakovas neįrodė ir kitų aplinkybių, kuriomis remiasi priešieškinyje. Nors jis teigia, kad 2010-03-04 laidavimo sutartis 6 400,00 Eur sumai yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti J. M. paimtus kreditus, tačiau šio teiginio įrodymais nepagrindė. Atsakovas teigė, jog kredito gavėjas E. K., būdamas Pravieniškių pataisos namuose, neturėjo jokių galimybių disponuoti, valdyti ir gauti kreditą. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nėra duomenų, jog E. K. būtų buvę nustatyti apribojimai dėl sandorių sudarymo, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis neturėjo teisės sudaryti paskolos sutarčių. Todėl teismas priešieškinį atmetė.Atsakovai nepateikė teismui įrodymų dėl prievolės tinkamo įvykdymo, ieškovės argumentų dėl skolos pagrįstumo, jos dydžio, neginčijo, todėl teismas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 441,43 Eur paskolos suma, 594,22 Eur palūkanų, 147,28 delspinigių, iš atsakovo D. K. – 872,07 Eur palūkanų suma.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimą ir priimti dalyje naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas vadovavosi išskirtinai ieškovės turtiniais interesais, neįsigilindamas į paskolos sutarčių bei apelianto laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės, jų nesiaiškino, įrodymus vertino neobjektyviai.E. K. neturėjo galimybių pasirašyti 2010-03-04 kredito suteikimo sutarties Nr. 10-00040EUR bei 2010-03-30 kredito sutarties Nr. 10-00067 LTL be pataisos namų administracijos žinios. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kokiu būdu E. K. pasirašė minėtas sutartis – nėra ginčo dėl to, kad jo parašas minėtose sutartyse suklastotas. Nepaneigti apelianto ir J. M. parodymai, kad 2010-03-04 jokių paskolos sutarčių nepasirašinėjo.Ieškovė, siekdama su apeliantu laidavimo sutarties pasirašymo 2010-03-04, buvo nesąžininga, nuslėpdama faktą, kad kreditas jau išduotas trečiajam asmeniui, o E. K. paskolos sutarties Nr. 10-00040 EUR dar nepasirašė. Ieškovė, pasirašydama laidavimo sutartį su apeliantu, siekė legalizuoti savo susitarimus su trečiuoju asmeniu. Taigi, konstatavęs sandorio elemento – apelianto valios nebuvimą sudaryti sutartį, kai ieškovė nuslėpė esmines sandorio sudarymo aplinkybes, teismas turėjo pareigą pripažinti sandorį negaliojančiu.E. K. parodė, J. M. deklaravo, kad ir 2010-03-04 ir 2010-03-30 sutartys buvo pasirašytos vienu metu ir viena data – 2010-03-30, kai J. M. kartu su J. M. apsilankė pas E. K. Pravieniškių pataisos namuose 2010-03-30. Todėl teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, kad jis pasirašė laidavimą, nesant dar pasirašytam kredito (paskolos) suteikimo susitarimui Nr. 10-00040EUR (2010-03-04), nepagrįsta. Tariamas kreditas pagal sutartį Nr. 10-00040 EUR buvo pervestas 2010-03-04 ryte, o E. K. apsilankymas 2010-03-04 įkalinimo įstaigoje buvo vėlesnis, t. y. po to, kai kreditas jau perduotas trečiajam asmeniui.Ieškovė ne tik nesiėmė visų įmanomų priemonių užtikrinti paskolos grąžinimo, bet veikė priešingai – sąmoningai ir tikslingai sukūrė situaciją bei dokumentus, pagrindžiančius paskolų suteikimą, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti savo veiklos patikimumą, efektyvumą, saugumą, todėl ir lėšas prarado dėl savo kaltės.Ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atsakovas D. K., trečiasis asmuo J. M. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. (ankstesnis vardas – E.) nuo 2008-08-08 iki 2011-08-09 atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. 2010-03-04 atsakovas D. K. su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00040 EUR, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 6 400,00 Eur paskola. 2010-03-04 atsakovas R. M. su ieškove sudarė laidavimo sutartį Nr. 10-00040-1 EUR, kuria buvo laiduotos prievolės pagal paskolos sutartį Nr. 10-00040 EUR. Ieškovė su D. K. 2010-03-30 sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00067 LTL, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 8 688,60 Eur paskola. Iš atsakovo D. K. sąskaitų išrašų matyti, jog paskolos suma 2012-03-04 buvo išmokėta į paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, po to perkelta į einamąją sąskaitą eurų valiuta Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, o iš jos perkelta į einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL. Iš Nuteistojo pasimatymų žurnalo matyti, kad 2010-03-04 pas D. K. lankėsi J. M. ir R. M., o 2010-03-30 – J. M. ir E. M.. 2011-04-18 susitarimu Nr. 10-00040 EUR P1 buvo pakeista paskolos sutarties Nr. 10-00040 EUR metinių palūkanų norma (buvusi 10 procentų norma pakeista į 8 procentų normą), atidėtas įmokų mokėjimo terminas bei pratęstas sutarties terminas iki 2016-02-25. 2011-04-18 susitarimu Nr. 10-00067LTLP1 buvo pakeista paskolos sutarties Nr. 10-00067 LTL metinių palūkanų norma (buvusi 12 procentų norma pakeista į 8 procentų normą), atidėtas įmokų mokėjimo terminas bei pratęstas sutarties terminas iki 2015-04-25.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai ieškovės turtiniais interesais, neįsigilindamas į paskolos sutarčių bei apelianto laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės, jų nesiaiškino, įrodymus vertino neobjektyviai, todėl priešieškinį atmetė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka bei nurodo, jog nagrinėjamu atveju pilna apimtimi galioja rungtyniškumo bei dispozyvumo principai, kas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant, t. y. ieškovė turėjo įrodyti, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti bei dėl jų netinkamo vykdymo susidarė jos reikalaujamo dydžio įsiskolinimai, o apeliantas – jog 2010-03-04 laidavimo sutartis 6 400,00 Eur sumai yra apsimestinas sandoris. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto apeliacinio skundo teiginiai yra prieštaringi, kas kelia abejones dėl apelianto pozicijos realumo. Viena vertus, jis teigia ir bando įrodyti, kad D. K. jokių paskolos sutarčių nepasirašinėjo, kita vertus, jog – abi paskolos sutartys D. K. buvo pasirašytos 2010-03-30. Antra, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė priešieškinį. Dėl D. K. parašų ant ginčo sutarčių tikrumo teisėjų kolegija nurodo, jog jų tikrumas nuginčytas nėra. Byloje nebuvo prašyta paskirti ir paskirta ekspertizė parašų tikrumui nustatyti, kiti bylos duomenys nesudaro pagrindo labiau tikėti, kad D. K. parašai yra suklastoti. Taip pat pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas neakcentavo, tačiau šioje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie patvirtina ginčo paskolos sandorių sudarymo realumą bei parašų juose tikrumą. Kaip teisingai skundžiame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-89-861/2016 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir J. M. dėl kredito sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, 2016-10-10 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė bei konstatavo, jog ieškovas neginčijo paskolos suteikimo fakto ir kad jis pats pasirašė ginčo sutartyse, be to, ieškovas neįrodė, jog nežinojo ar nesuprato kokias sutartis pasirašo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pirmoji paskolos sutartis buvo sudaryta 2010-03-04, o ne 2010-03-30, kaip nurodo apeliantas. Tai patvirtina šios aplinkybės: ant šios sutarties esanti data, šalių parašai, aplinkybė, jog 2010-03-04 į D. K. sąskaita buvo pervesta paskolos suma, aplinkybė, jog 2010-03-04 pas D. K. lankėsi J. M. ir R. M.. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto argumentus, kad pirmoji paskolos sutartis buvo sudaryta būtent 2010-03-30, apeliantas į bylą nepateikė. Tai eliminuoja bet kokią galimybę tenkinti priešieškinio reikalavimą. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nustatyti jokio pirmosios instancijos teismo šališkumo ir/ar prielankumo ieškovei bei jos procesinei pozicijai. Byla išnagrinėta laikantis proceso teisės normų.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.