- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-28-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00657-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūt, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- R. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienė, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2542-1116/2022 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei A. L. ir atsakovės A. L. priešieškinį ieškovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – AB Luminor Bank, UAB „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
1.1. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. L., ir A. L. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. pavardę po ištuokos A. L. palikti tą pačią;
1.3. šalių sūnaus M. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. L., jos gyvenamojoje vietoje;
1.4. priteisti iš R. L. išlaikymą sūnui M. L. po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, pradedant nuo 2022 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.5. lėšų sūnaus išlaikymui tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti A. L.;
1.6. šalių santuokinį turtą padalinti taip: R. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0.0650 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 44,74 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 13 400 Eur vertės; 0.0550 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 17.12 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 4 240 Eur vertės; Automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; Medžioklinį šautuvą IZH 27EM, 150 Eur vertės. (Iš viso turto – už 18 790 Eur);
1.7. A. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti: dviejų kambarių butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, įranga ir namų apyvokos reikmenimis, esantį (duomenys neskelbtini), 33 900 Eur vertės;
1.8. priteisti R. L. iš A. L. 7 555 Eur kompensaciją;
1.9. priteisti R. L. iš A. L. 580 Eur turto vertės nustatymo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat nurodė, kad kreditoriui Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. Privataus kreditavimo sutartį Nr. K- 1900-2007-103 skolininkais lieka abi šalys solidariai, nes tik tokia yra banko pozicija. Kredito išmokėjimo terminas – 2022 m. rugpjūčio 15 d., jį moka abi šalys lygiomis dalimis. Kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. E009374757, likusį kreditą grąžinti ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę, kadangi kreditas gautas santuokinio bendro gyvenimo pabaigoje R. L. vardu, pirktas televizorius A. L., kuris liko atsakovei.
3. Atsakovė A. L. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:
3.1. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. L. ir A. L. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
3.2. pavardę po ištuokos A. L. palikti tą pačią;
3.3. šalių sūnaus M. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. L., jos gyvenamojoje vietoje;
3.4. lėšų sūnaus išlaikymui tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti A. L.;
3.5. priteisti iš R. L. išlaikymą sūnui M. L. po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos, pradedant nuo 2022 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
3.6. iš R. L. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., kuris sudaro 940 Eur sumą;
3.7. priteisti iš R. L. bendrą 9 395,00 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį;
3.8. atsakovė A. L. prašo priteisti iš R. L. 2 991,30 Eur kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, panaudotas bendriems šeimos ir asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti;
3.9. priteisti ieškovui R. L. asmenines nuosavybės teise šiuos turto vienetus: 0.0650 ha žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 44,74 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, un. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 13 400 Eur vertės; 0.0550 ha žemės sklypą, un Nr. (duomenys neskelbtini)su jame esančiu 17,12 kv. m. bendro ploto sodo pastatu, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 4 240 Eur vertės; automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)1 000 Eur vertės; medžioklinį šautuvą IZH27EM, 150 Eur vertės;
3.10. dviejų kambarių butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, įranga ir namų apyvokos reikmenimis, esantį (duomenys neskelbtini), 33 900 Eur vertės pripažinti asmenine A. L.;
3.11. iš ieškovo R. L. priteisti visas atsakovės A. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies:
1.1. Nutraukė ieškovės A. L. ir atsakovo R. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. L. palikti prigimtinę L. pavardę, atsakovei A. L. palikti santuokinę pavardę –L.
1.3. Nustatė nepilnamečio vaiko M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. L..
1.4. Priteisė iš ieškovo R. L. sūnaus M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui 250,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 7 d.) iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
1.5. Priteisė iš ieškovo R. L. 490,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini).
1.6. Paskyrė atsakovę A. L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. L. išlaikymui skirtas lėšas.
1.7. Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė asmeninės nuosavybės teise: atsakovei A. L. priteisė asmeninės nuosavybės teise turto už 33 900,00 Eur: butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 33 900,00 Eur. Ieškovui R. L. priteisė asmeninės nuosavybės teise turto už 18 790,00 Eur: 0,0650 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį 3Š1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), turto vertė 13 400,00 Eur; 0,0550 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiu 17,12 kv. m bendro ploto sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turto vertė 4 240,00 Eur; automobilį OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 1000,00 Eur; medžioklinį šautuvą IZH 27EM, 150,00 Eur vertės.
1.8. Priteisė ieškovui R. L. iš atsakovės A. L. 7 555,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
1.9. Pripažino prievolę kreditoriui Luminor bank AS pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K-1900-2007-103 solidaria atsakovės A. L. ir ieškovo R. L. prievole.
1.10. Pripažino prievolę AB „SB lizingas“ pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E009374757 asmenine atsakovės A. L. prievole.
1.11. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
1.12. Priteisė ieškovui R. L. iš atsakovės A. L. 1833,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
1.13. Priteisė atsakovei A. L. iš ieškovo R. L. 122,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų santuoka faktiškai iširo nuo 2020 m. spalio mėn., kai atsakovas išsikėlė gyventi į nuomojamą butą. Taip pat abi šalys patvirtino, kad nesutarimai ir požiūrių skirtumai išryškėjo daug anksčiau. Teismas įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad jie abu nesistengė puoselėti jausmų vienas kitam, būti vienas kitam pakantūs, tolerantiški vienas kito atžvilgiu, įsiklausyti į vienas kito norus, poreikius, bandyti prisiderinti.
6. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių nustatymo po santuokos nutraukimo nėra, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė „L.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „L.“ (CK 3.69 straipsnis).
7. Teismas nustatė, kad S. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pilnametė. Pareiškėjų nepilnamečiam sūnui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).
8. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, atsižvelgęs į raštu pateiktą vaiko nuomonę, į Skyriaus išvadą, teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Šioje byloje nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, todėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarka šioje byloje nenustatyta.
9. Atsakovo argumentai, kad jam liks nepakankamai lėšų pragyvenimui, vertintini kritiškai, kadangi jis nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl amžiaus ar sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jis negalėtų dirbti ir užsitikrinti reikalingą lėšų sumą, pakankamą tiek vaiko išlaikymui, tiek savo pragyvenimo reikmėms. Be to, ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovei perėmus mokėjimus už ryšio paslaugas ir kaupiamajam gyvybės draudimui, jis sutiktų mokėti vaiko išlaikymui atsakovės reikalaujamą sumą, t. y. po 250,00 Eur per mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl 250,00 Eur dydžio išlaikymo sumos tenkintinas, ieškinio reikalavimas dėl 200,00 Eur išlaikymo dydžio atmestinas.
10. Šioje byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki ieškinio padavimo dienos nepilnametis M. L. gyveno su ieškove, kuri užtikrino jo būtinuosius poreikius, rūpinosi kasdienine jo priežiūra.
11. Iš prijungtos civilinės bylos e2-11165-1116/2021 medžiagos matyti, kad atsakovė prašė teismo išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. iki ieškinio pateikimo, įsiskolinimą apskaičiuodama pagal 200,00 Eur per mėnesį sumą. Atsakovė teismui nepateikė įtikinamų paaiškinimų, kodėl teikdama minėtą ieškinį civilinėje byloje e2-11165-1116/2021 ji prašė išlaikymo įsiskolinimo ne 250,00 Eur dydžio išlaikymui reikalingą sumą.
12. Atsakovei už tą patį laikotarpį nurodžius 200,00 Eur reikalingą išlaikymo sumą priteisti iš ieškovo, ji šioje byloje turi pareigą pagrįsti ir įrodyti, kad yra būtinumas šią sumą keisti, didinti iki 250,00 Eur. Ieškovė šios pareigos šioje byloje tinkamai neįvykdė. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iš dalies ir išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 490,00 Eur dydžio (200,00 Eur – 102,00 Eur) × 5 mėnesiai = 490,00 Eur). Likusioje dalyje priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad nutraukus civilinę bylą Nr. e2-11165-1116/2021 atsakovė šioje civilinėje byloje pakartotinai negalėjo pareikšti reikalavimo dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 384 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos). Įstatymas įpareigoja teismą, nutraukiant santuoką, išspręsti klausimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad nutraukus bylą šalys turi teisę pakartotinai reikšti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, o teismas nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti reikalavimą dėl turto padalijimo, kas reiškia, kad privalo nustatyti koks turtas yra bendras, o koks asmeninis.
14. Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo įgyti nekilnojamieji daiktai – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis 3Š1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rezervuaras, kiemo danga), esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokos metu buvo įgytas automobilis OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžioklinis šautuvas IZH 27EM.
15. Atsakovė aplinkybę dėl buto įgijimo asmeninės nuosavybės teise grindžia tuo, kad ji įgijimui naudojo asmenines lėšas, gautas kaip dovaną iš artimų giminaičių – savo motinos J. M., taip pat tuo, kad iš esmės buto pirkimu rūpinosi ir prižiūrėjo ji viena, nes tuo metu sutuoktinis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir niekuo prie šeimos gerovės, juolab, prie buto pirkimo neprisidėjo.
16. Teismas nustatė, kad ginčo turtas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi. Byloje esanti pirkimo–sutartis patvirtina, kad minėtą sutartį sudarė A. L.. Butas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas A. L. vardu, tačiau jis yra įgytas santuokos metu, kadangi šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad R. L. asmeniškai nedalyvavo sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, ar tai, kad turtas įregistruotas ieškovės vardu nesudaro pagrindo butą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, kadangi kaip minėta, turtą įgijus santuokos metu galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.
17. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė neturėdami nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kadangi gyveno pas atsakovės tėvus. Netrukus po santuokos sudarymo ieškovas išvyko į užsienį uždirbti pinigų šeimos poreikiams ir grįžo 1997 m. kovo mėn. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, kad buto įgijimo metu šalys neturėjo bendrų lėšų, iš kurių galėtų įgyti butą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė šioje byloje įrodė pirmąją turto pripažinimo asmenine nuosavybe sąlygą - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines A. L. lėšas.
18. Tam, kad santuokoje įgytas turtas būtų pripažintas asmenine nuosavybe būtina įrodyti ir antrąją sąlygą, t. y. kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Šalies argumentai
19. Ieškovas paaiškino, kad šią aplinkybę patvirtina tai, kad butas buvo kelis kartus remontuojamas, kad buvo paimtas kreditas buto remontui, kuris pagal banko poziciją laikomas solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būsto remontui šalys ėmė 11 584,80 Eur dydžio kreditą. Šį kreditą kredito įstaiga vertina kaip solidarią sutuoktinių prievolę. Abi šalys patvirtino, kad tai, kokias pinigų sumas išleido remontui neskaičiavo, duomenų teismui pateikti negali, įrodymų apie atliktus remonto darbus neturi. Atsakovė pripažino, kad būstas buvo remontuojamas du kartus, pirmą remontą jie darė patys savo jėgomis, o gimus sūnui (duomenys neskelbtini) remontas darytas samdyto meistro ir kai kuriuos darbus jie patys atliko. Atsakovė pripažino, kad buvo pakeistos grindys, langai, durys, vandentiekis, šildymo sistema, radiatoriai keisti.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepaneigė santuokos metu įgyto buto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, todėl priešieškinio reikalavimas dėl buto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktinas į dalintino turto sąrašą.
21. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės. Šioje byloje buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas. Šalys ieškinyje ir priešieškinyje turto vertę nurodė remdamosi turto vertės ataskaitoje pateiktais duomenimis. Byloje nėra jokių objektyvų duomenų, keliančių abejones dėl šalių pateiktos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės. Teismas atsižvelgia į tai, kad nors butą esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo pašalinusi iš dalintino turto sąrašo, tačiau prašė jį pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe. Ieškovas ieškinyje prašė teismo po santuokos nutraukimo priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Taigi abi šalys išreiškė valią, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo turėtų būti valdomas atsakovės asmeninės nuosavybės teise
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus šalių pajamas, galimybę vienam iš sutuoktinių priteisti butą natūrą, kitam – kompensaciją, yra objektyviai įmanoma. Buto hipotekos kreditorius Luminor bank AS sutinka, kad jam įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų A. L. asmenine nuosavybe, tačiau prašo teismo nepažeisti banko teisėto intereso, kad įkeistas turtas nebūtų apsunkintas jokiais papildomais suvaržymais. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, to neprašė ir nė viena iš šalių. Turto padalijimas atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina šalių teisių ir interesų pusiausvyrą ir racionalaus turto panaudojimo principą.
23. Ginčo tarp šalių dėl kitų kilnojamųjų daiktų nėra, šalys teigia, kad kitą kilnojamąjį turtą yra pasidalinę pagal faktinį naudojimąsi santuokos metu ir reikalavimų dėl jo padalijimo nereiškia. Ieškovui priteistina 7555,00 Eur (15 110,00 Eur/2=7555,00 Eur) kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
24. Atsakovė A. L. priešieškinyje prašė teismo priteisti iš R. L. 2 991,30 Eur kompensaciją už atsakovės asmenines lėšas, panaudotas bendriems šeimos ir asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti.
25. Kaip matyti iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo 20 640,00 Lt suma į A. L. sąskaitą buvo pervesta, mokėjimo paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. Remiantis ankstesniais atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ši pinigų suma buvo pervesta paremti šeimai ir tai atitiko susiklosčiusią praktiką, kad atsakovės tėvai teikė atsakovės šeimai finansinę paramą. Sąskaitos išrašai patvirtina, kad pinigai buvo išleisti bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
26. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad atsakovė šioje byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad 20 640,00 Lt suma jai buvo padovanota asmeninėn nuosavybėn, todėl jos priešieškinio reikalavimas dėl 2 991,30 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Šalys nurodė, kad turi kreditorius Luminor bank AS, AB „SB lizingas“. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai skolinosi buto remontui, kreditas paimtas santuokos metu. Teismo posėdyje abi šalys nurodė, kad neprieštarauja banko pozicijai dėl prievolės pripažinimo solidaria. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad kreditorius Luminor bank AS nėra davęs sutikimo dėl prievolės modifikavimo, prievolė kreditoriui Luminor Bank AS pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
28. Šalys turi galiojantį finansinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui AB „SB lizingas“ pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E009374757. Dėl šios prievolės ieškovas paaiškino, kad kreditas gautas santuokinio bendro gyvenimo pabaigoje R. L. vardu, tačiau už kredito pinigus buvo pirktas televizorius, kuris liko bute atitenkančiame A. L.. Dėl to ieškovas prašo šią prievolę pripažinti atsakovės A. L. asmenine prievole. Atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje teikdama paaiškinimus, ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, sutiko, kad prievolė AB „SB lizingas“ būtų pripažinta asmenine jos prievole. Trečiasis asmuo AB „SB lizingas“ prieštaravimo prievolės pripažinimui asmenine ieškovės prievole nepateikė. Įvertinus tai, kad ginčo dėl minėtos prievolės pobūdžio tarp šalių nėra, o kreditorius nepateikė prieštaravimo ieškovo reikalavimui, ieškinio reikalavimas dėl prievolės AB „SB lizingas“ pripažinimo asmenine atsakovės prievole tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Atsakovė A. L. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į dalintino turto sąrašą, ir atsakovės A. L. priešieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Civilinę bylą Nr. e2-11165-1116/2021, kuri buvo užvesta pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ir kuri buvo nutraukta ieškovei atsisakius nuo ieškinio, ir šią civilinę bylą išnagrinėjo ta pati teisėja. Apeliantės nuomone, teisėjas, procesiniame sprendime išdėstęs savo nuomonę dėl bylos esmės (įskaitant nutartį nutraukti bylą), negali dalyvauti nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tarp tų pačių šalių tais pačiais pagrindais. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas. Tai reiškia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismas.
1.2. Teismas rėmėsi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog pinigų dovanojimas A. L. įvyko (duomenys neskelbtini) R. L. ir A. L. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o ginčo butas nupirktas (duomenys neskelbtini), tai yra iki LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Tuo metu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Apeliantės motina J. M. jau yra mirusi, tačiau bet kokiu atveju yra išlikusi (duomenys neskelbtini) rašytinė pinigų dovanojimo sutartis, kurioje aiškiai parašyta „Aš, J. M., dovanoju A. L. asmeninės nuosavybės teise 3 000,00 JAV dolerių (trys tūkstančiai JAV dolerių) buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimui“. Teismas netinkamai įvertino šį įrodymą.
1.3. Visų pirma, dar (duomenys neskelbtini) sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį ir galiojant SŠK 22 straipsnio 1 daliai, apeliantė nebuvo įpareigota turto perleidimo sandoryje daryti specialią nuorodą, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn. Antra, apeliantės įsitikinimu klaidingos yra teismo išvados, kad nebuvo aiškiai išreikšta A. L. valia, ginčo butą nusipirkti asmeninėn nuosavybėn. Apeliantės nuomone, tiek rašytinė pinigų dovanojimo sutartis, tiek buto pirkimo – pardavimo sutartis yra viena nuo kitos neatsiejamos, kadangi būtent pinigų dovanojimo sutartyje ir buvo aiškiai ir raštu išreikšta A. L. valia. Kitu atveju, A. L. būtų nepasirašiusi pinigų dovanojimo sutarties ir iš savo motinos nebūtų paėmusi pinigų buto įsigijimui asmeninėn nuosavybėn.
1.4. Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje atsakovė įrodė, jog ginčo butas buvo įgytas už asmenines apeliantės lėšas, tačiau vis dėl to nusprendė, kad apeliantė neįrodė, kito svarbaus teisinio pagrindo, kad turtas būtų pripažintas asmenine nuosavybe. Tai yra turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovės A. L. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas negalėjo tokių prieštaraujančių išvadų viena kitai palikti priimtame teismo sprendime. Pabrėžia, kad pinigai A. L. dovanojami ne bendrai kartu su sutuoktiniu, bet atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Iš teismo nustatytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) R. L. ir A. L. neturėjo pakankamai bendrų pinigų įsigyti nekilnojamojo turto, apeliantei visiškai nesuprantama, kaip tokiu atveju jos sutuoktinis R. L. galėjo suprasti, kad minėtas butas galėjo būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
1.5. J. M. dovanojo pinigų sumą savo dukrai, tam kad ši įsigytų nekilnojamojo turto, asmeninės nuosavybės teise, ir būtų apsaugota nuo tokio turto pripažinimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pradžioje pripažindamas, kad turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nusipirktas už atsakovės motinos J. M. dovanotus pinigus, galiausiai, pats sau prieštaraudamas, nusprendė šį turtą įtraukti į dalintino turto sąrašą.
1.6. Nors pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ilgalaikis kreditas buvo imtas buto adresu, (duomenys neskelbtini), remontui, tačiau iš DNB Nord banko 2007 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutarties Nr. K-1900-2007-103 matyti, kad kredito paskirtis – vartojimo reikmėms. Paskolos suma buvo pervesta į A. L. sąskaitą. DNB Nord banko 2007 m. rugpjūčio 13 d. rašte vėl gi niekur neparašė, kad paskola skirta, buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Apskritai visuose DNB Nord banko dokumentuose nei žodžiu neužsiminta, kad pinigus sutuoktiniai skolinosi minėto buto remontui. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas, realiai padarė vien tik iš ieškovo R. L. duotų paaiškinimų teisme. Iš tikro ilgalaikis kreditas buvo paimtas įsigyti žemės sklypus su sodo nameliais.
30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Teismas vertino ne kiekvieną įrodymą atskirai, o jų visetą ir padarė vienintelę logišką bei įstatymo normomis pagrįstą išvadą, kad prieš 26 metus, (duomenys neskelbtini) už palyginti menką pinigų sumą (6000 Lt) įgytas turtas, nors ne šalių turimais, o vienos šalies motinos galimai dovanotais pinigais, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pagrįstai įtraukė į dalintino turto sąrašą. Teismo sprendimu apeliantė, net ir žiūrint iš apeliacinio skundo pozicijų, neliko nuskriausta, t. y. R. L. į dalintino turtą masę neįtraukė nė vieno iš A. L. atitekusiame bute likusių daiktų, o jų vertė žymiai didesnė nei buto pirkimui galimai panaudotų pinigų suma.
2.2. Šalių susirašinėjimai yra emocinė jų pykčio išraiška ir neatspindi tikrosios, oficialios jų pozicijos. Apeliantė pripažino, kad sutuoktiniui iki 2021 m. balandžio 9 d. ieškinio paruošimo net neparodė pinigų dovanojimo sutarties (jeigu tokia buvo sudaryta būtent (duomenys neskelbtini)), ar bent apie ją buvo užsiminusi. Jos teiginys, kad sutartis visų laiką buvo tarp jos dokumentą. nereiškia, kad sutuoktinės dokumentus R. L. tikrindavo ar ją buvo radęs. Dar daugiau, suradęs sau nenaudingą neregistruotą dokumentą, R. L. būtų turėjęs nekliudomą galimybę jį sunaikinti, pan.
2.3. Dėl DNB Nord banko kredito, skirto neva žemės sklypų pirkimui, apeliantė pateikė tik savo samprotavimus. Tačiau faktas yra tas, kad jį bendriems šeimos reikalams tenkinti įkeitė „savo asmeninės nuosavybės teise“ turimą turtą – butą. To daryti net nereikėjo: sutuoktiniai turėjo galimybę bankui įkeisti ir perkamą turtą – žemės sklypą (ar sklypus). Akivaizdu, kad 2007 metais apie tai, kad butas galėtų būti pripažintas asmenine R. L. nuosavybe, ji dar nemąstė. R. L. paaiškinimas yra toks, kad bendrų šeimos lėšų kapitališkai suremontuoti butą ir įsigyti sodo žemės sklypą su nameliu, neužteko. Kreditą bankui R. L. moka ir šiuo metu.
2.4. Civilinėje byloje Nr. e2-l 1165-1116/2021 ieškovė R. L. atsisakė reikalavimo turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe ne dėl pablogėjusios sveikatos (tam patvirtinti nepateikti jokie įrodymai), o gavusi atsakovo R. L. priešieškinį, kuriame butas įvertintas ne 8 578 Eur, o 33 700 Eur. Dėl to byla buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Atsakovė nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos CK 3.89 straipsnyje įtvirtintais turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe pagrindais (taip pat neįrodė turto įgijimo metu savo aiškiai išreikštos valios įgyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn, kaip to reikalauja CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata); ginčo bute šalys pragyveno 24 metus, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, du kartus padarė jo remontą, šiame bute užaugo šalių vaikai, ginčo butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nebuvo juridinio pagrindo pripažinti, kad butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Toks teismo vertinimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
32. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl turto nuosavybės teisinio režimo, ar turtas priskirtinas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei.
Dėl neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą
33. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo teisėja, nutraukusi civilinę bylą pagal ieškovės A. L. pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susjjusių klausimų, turėjo teisę nagrinėti vėliau pateiktą A. L. priešieškinį dėl to paties dalyko, atlikti faktinių aplinkybių teisinį vertinimą ir priimti galutinį sprendimą, ar turėjo nusišalinti nuo šio klausimo nagrinėjimo. Apeliantės įsitikinimu, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
34. Teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principas yra vienas iš svarbiausių civilinio proceso principų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas nustatytas dėl to, jog pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimu. Byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai D. S.. 2021 m. lapkričio 17 d. ieškovė ieškinio atsisakė, o atsakovas R. L. tą pačią dieną byloje pateikė priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kurį teisėja rezoliucija priėmė. 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimis teisėja D. S., tenkinusi ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, civilinę bylą Nr. e2-11165-1116/2021 nutraukė, o atsakovo reikalavimus pagal priešieškinį išskyrė nagrinėti į atskirą bylą Nr. e2-28500-1116/2021. 2022 m. sausio 21 d. A. L. išskirtoje byloje pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, kurį 2022 m. vasario 4 d. rezoliucija teisėja D. S., atsižvelgdama į civilinių bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, ypatumus, priėmė ir 2022 m. liepos 7 d. teismo sprendimu išnagrinėjo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėja D. S., tenkindama ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukdama pagal jį užvestą bylą, nepasisakė dėl nagrinėjamos bylos esmės, neišsakė jokių teisinių vertinimų dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, t. y. nutartyje buvo sprendžiamas tik konkretus civilinio proceso, t. y. bylos nutraukimo klausimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo – pakartotinai nagrinėti bylą iš esmės – pažeidimą.
Dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe
36. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą butą adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine nuosavybe. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes ir faktus, susijusius su šio turto įsigijimu, kadangi – tai nuosavybė, įsigyta ieškovės lėšomis ir jos iniciatyva. Ieškovas R. L. visą laiką tai žinojo, suprato, tačiau tam neprieštaravo ir nesiekė šio turto įregistruoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantė prašo pripažinti šį turtą asmenine jos nuosavybe.
37. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
38. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) atsakovės motina J. M. ir atsakovė A. L. sudarė rašytinę dovanojimo sutartį, pagal kurią J. M. dovanojo A. L. asmeninės nuosavybės teise 3 000 JAV dolerių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. (duomenys neskelbtini) atsakovė A. L. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 6 000 Lt įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuo (duomenys neskelbtini) Nekilojamojo turto registre įregistruotas A. L. vardu.
39. Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines atsakovės A. L. lėšas. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovė neįrodė, jog turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu), sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
41. Apeliantė teigia, kad ieškovas nebuvo (duomenys neskelbtini) sutarties, kuria apeliantė įgijo ginčo butą, šalimi, šis butas nuo pat jo įsigijimo Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas apeliantės vardu. Įgydama butą kaip pirkėja už jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančias pinigines lėšas bei (duomenys neskelbtini) sutartyje dalyvaudama viena kaip pirkėja apeliantė išreiškė aiškią valią šį nekilnojamąjį daiktą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip apeliantės nuosavybė, ginčo butas niekada nebuvo registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, kas leidžia pagrįstai teigti, kad apeliantė pagrįstai laikė, jog šis butas įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn. Taip pat apeliantė nurodo, kad per visą šalių santuokos galiojimo laiką ieškovas neturėjo jokių pretenzijų į ginčo butą, neprašė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad šis butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantės manymu, taip elgdamasis ieškovas pripažino, jog šis nekilnojamasis daiktas yra įgytas už atsakovės asmenines lėšas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
42. Pažymėtina, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
43. Tuo metu, kai buvo įsigytas ginčo butas ((duomenys neskelbtini)), įregistruoto turto teisinis statusas buvo nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Nei (duomenys neskelbtini) sutartyje, nei Nekilnojamojo turto registre nėra nurodyta, kad butas įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovas pagrįstai manė, jog šis butas įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį santuokoje įgytas turtas tapo bendrąja jungtine nuosavybe, nors ir įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, todėl ieškovas neprivalėjo prašyti, kad ginčo turtas būtų kitaip registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
44. Taip pat nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, kad pati atsakovė, jau po šio turto įgijimo, net keletą kartų – 2007 metais ir 2021 metais (DOK-23965 priedai) savo oficialiai teismui teiktuose prašymuose dėl teismo leidimo išdavimo (civilinė byla Nr. 2-1965-550/2007) ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu (civilinėse bylose Nr. e2YT-2159-1144/2021, 2YT-7127-1106/2021) patvirtino, kad butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė byloje nepateikė įtikinamų argumentų, dėl kokių priežasčių ji minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ginčo butas yra ne jos asmeninė, bet bendroji jungtinė nuosavybė, todėl konstatuotina, kad tai dar kartą patvirtina, jog atsakovė iki 2021 m. vasario mėnesio pati pripažino, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ginčo butas buvo įsigytas šeimos gyvenamojo būsto poreikiams tenkinti, sutuoktinių šeima daugelį metų gyveno minėtame bute, vedė bendrą ūkį, butą išlaikė, prižiūrėjo, remontavo iš bendrų santuokinių lėšų. Atsakovas nurodė, kad iš esmės visus tiek eilinio remonto, tiek 2007 metų kapitalinio remonto darbus jis atliko savo rankomis. Byloje nepaneigta, kad bute buvo keistos grindys, langai, vamzdynas, sienų apdaila, durys, elektros instaliacija. Buvo imta 40 000 Lt vartojimo paskola, kurią šalys įsipareigojo grąžinti solidariai ir kurios užtikrinimui atsakovė įkeitė ginčo butą. Nors šalys neneigė, kad iš vartojimo paskolos pinigų 2007 metais buvo pirktas sodas, tačiau jo kaina buvo tik 10 000 Lt, todėl tikėtina, kad dalis šio kredito buvo panaudota ir buto kapitalinio remonto darbams. Todėl teismo konstatuotų faktų visetas neįrodo, kad ieškovė būtų siekusi šį butą įsigyti asmeninės nuosavybės, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise ir apie tai bet kokiu būdu būtų pareiškusi ieškovui. Tai teikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad sprendžiant, ar ginčo turtas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, būtina nustatyti atsakovės valią ginčo turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame sprendime, ieškovė neįrodė, kad būtų aiškiai išreiškusi savo valią dėl buto priklausomybės išimtinai jos nuosavybe, todėl ji nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinančių aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.