Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjocivilinę bylą pagal ieškovobankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Tomeva“ieškinį atsakovamsE. R., V. P. ir T. P. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-12-09 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tomeva“, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-18 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą(10–14, 132–134 b. l.).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas bankrutavusi įmonė prašo priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusių jos vadovų, kurių veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės turto neperdavimu įmonės bankroto administratoriuiir tuo, kad vienam atsakovų –V. P. UAB „Tomeva“ išmokėjo 120 000,00 Lt, tačiau pastarasis jų negrąžino.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos įmonės vadovu nuo 2008-01-18 iki 2014-03-31 buvo atsakovasE. R., o atsakovas V. P. nuo 2013-06-03 iki 2014-03-05 dirbo šios įmonės komercijos direktoriumi (30, 31 b. l.).A. T. P.nuo 2012-07-26 buvo šios įmonės akcininkė (21 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įmonės administracijos vadovo ir įmonės savininko civilinės atsakomybės pagrindai susiję, tačiau nėra tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja CK 2.50straipsnio 3 dalis, vadovo – CK 2.87 straipsnio 7 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje BUAB ,,Panevėžio balsas“ v. UAB ,,Eksena“, byla Nr. 3K-3-244/2009). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne savininkus; pirminė pareiga veikti bendrovės vardu (taigi, ir atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu) tenka įmonės administracijos vadovui (ABĮ 37 str. 10 d.). Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., byla Nr. 3K-3-130/2011).

Teismas pažymi, kad įmonės yra steigiamos, siekiant įgyvendinti pasirinktą verslo modelį ir gauti ekonominę naudą – pelną, todėl jų veikla visada siejasi su tam tikra verslo rizika. Ši aplinkybė lemia tai, kad teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Taigi įmonės valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad įmonė gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jai nebūtų padaryta žalos.

Ieškovas ieškinį grindžia UAB „Tomeva“ 2013 m. spalio 1 d. parengtu balansu ir pelno (nuostolių)ataskaita, kuriuose nurodyta, kad bendrovė turėjo 1417 139,00 Lt trumpalaikio turto, iš kurio 829 427,00 Lt sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai (43–45 b. l.).

Ieškovas teigia, kad prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „Tomeva“ atsakovai, būdami šios įmonės akcininkais ar vadovais, žinojo apie įmonės finansinę padėti, jos sunkumus, tačiau nesiėmė jokių priemonių įmonės būklei gerinti,o neišsaugodami ir neperduodami bankroto administratoriui turto ir piniginių lėšų bendrovei padarė1417 139,00 Lt dydžio žalą.Šie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad balansas kaip įrodinėjimo priemonė priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas). T. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai rodikliai dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys dėl tos priežasties, kad jų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą. Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą spręsti, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. P. Ž. ir R. T., byla Nr. 3K-3-14/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė ne įmonės balansą, o 2013-10-01 „balansą – juodraštį“, kurį buvęs bendrovės vadovas E. R. pagal 2014-05-19 perdavimo-priėmimo aktąperdavė bankrutuojančios įmonės administratoriui (akto 56 punktas, 53 b. l.).Šie duomenys negali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti, kadangi tai yra tik balanso juodraštis, nepatvirtintas įmonės vadovo beineatitinkantis finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 177 straipsnis,197 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovų atstovai nurodė, kad jokių kitų dokumentų, teisiškai pagrindžiančiųrealaus įmonės turto turėjimo faktą bankroto bylos iškėlimo dieną, neturi ir teismui pateikti negali.

Žalos dydžioneįrodymo balanso duomenimis faktąpatvirtina ir aplinkybė, kad, nagrinėjantbylą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-18 nutartimi sprendė, kad2011 m. balansas (pagal kurįįmonė neva turėjo turto už 1 492 999,00 Lt) neatspinditikrosios ieškovo turtinės padėties nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną, o ieškovas, įvairiems subjektams būdamas skolingasbalansinio turto požiūriu labai mažą sumą, t. y. apie 76000,00 Lt yra nemokus (10–14 b. l.).Todėl atmestina ieškovo prielaida, kad tiek turto, kiek ieškovasprašo priteisti, bendrovė turėjo ir pagal ankstesnių – 2011 bei 2012 metųbalansų duomenis ir kad ieškovas bankroto bylos iškėlimo dienąrealiai faktiškai valdė į balansą įrašyto dydžio, t. y. 1 417 139, 00 Lt vertės, turtą.Nesant įrodymų, jog bankroto bylos bendrovei iškėlimo metu įmonės kasoje buvo bankroto administratoriausnurodoma grynųjų pinigų suma, kurią buvę įmonės vadovai privalėjo perduoti administratoriui, negalima konstatuoti ir žalos padarymo fakto.Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose žalos faktą ir dydį bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas. Įvertinus tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė žalos, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovųE. R. ir V. P. civilinei atsakomybei kilti dėl turto neperdavimo bankroto administratoriui, minėtas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmestinas (CPK 178 str.). Be to, teismas negali nesutikti su atsakovųE. R. ir V. P. teiginiais jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl šių atsakovų nesąžiningų veiksmų (neveikimo), ieškovo nuomone, lėmusių galimą žalos atsiradimą.

Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalyvio – atsakovės T. P. atsakomybės taikymo, reikia įrodyti, kad įmonės akcininkė atliko nesąžiningus veiksmus, sąlygojusius žalos kreditoriams padarymą, kas lemtų jos subsidiarią atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta, žalos įmonei padarymą ieškovas kildina įmonės turto neperdavimu. Nors apeliantas ir teigia, kad atsakovai (akcininkė ir vadovai) neįvykdė įstatyme nustatytų pareigų: tinkamai apskaityti turtą ir prievolės, išsaugoti tinkamai apskaitytą turtą, tačiau šių pareigų vykdymas priklauso įmonės vadovui, o ne akcininkui, nes akcininko pareigos vykdyti nuolatinę (kasdieninę) įmonės veiklos bei būsenos kontrolę įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kaip nors būtų turėjusi įtakos dėl įmonei priklausančio turto praradimo, konstatuoti jos neteisėtus veiksmus nėra pagrindo. Taigi, nenustačius vienos iš civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė jos atžvilgiu taip pat negalima(Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 2A-877/2014).

Ieškovo teiginiai, kad atsakovasV. P. nebūdamas susijęs darbo santykiais su ieškovu 2012-04-04 gavo iš UAB „Tomeva“ 120 000,00 Lt ir jų negrąžino yra pagrįsti. Iš ieškovo teismui pateiktos AB DNB banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovuiV. P. 2012-04-04 iš UAB „Tomeva“ sąskaitos buvo išmokėta 120 000,00 Lt (34 b. l.). Pinigų gavimo fakto bei neatsiskaitymo su įmone aplinkybės procesiniuose dokumentuose – atsiliepime į ieškinį ir triplike–kategoriškai neneigia ir pats atsakovas V. P. (96–99, 122–126 b. l.).Teismo posėdžio metu atsakovo V. P. atstovė nurodė, kad atsakovas 120 000,00 Lt grąžino ieškovui, tačiau neišliko tai patvirtinančių dokumentų. Taigi šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovuiV. P. 2012-04-04 iš UAB „Tomeva“ sąskaitos buvo išmokėta 120 000,00 Lt, ir jis privalėjo šią sumą grąžinti įmonei. Esant šioms aplinkybėms ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo V. P. priteistina120 000,00 Lt (34 754,40 Eur) kaip be pagrindo įgytas turtas žalai atlyginti (CK 6.237 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė BUAB „Tomeva“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, iš dalies patenkinus ieškinį, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį, šiuo atveju – 984,00 Eur, ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 13,88Eur (78 b. l.), pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį valstybei turi mokėti atsakovas V. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei BUAB „Tomeva“ (į. k. 300074562) 34754,40Eur žalai atlyginti,984,00 Euržyminį mokestį ir 3,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.