- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-877/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. V., A. T., T. B., N. P., M. M.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ATR Transport“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-514-372/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ATR Transport“ ieškinį atsakovams A. V., A. T., T. B., N. P., M. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB ,, „ATR Transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A. V., A. T., T. B., N. P., M. M. solidariai 170 735 Lt žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant 2012 m. gegužės 10 d. balansą, nustatyta, jog bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo trumpalaikio turto už 249 256 Lt. Bankroto administratoriui perduoti dokumentai, patvirtinantys tik balanse nurodytus pirkėjų įsiskolinimus 42 936 Lt, o likusiai 170 735 Lt sumai balanse nurodytas trumpalaikis turtas nebuvo perduotas. Ieškovo nuomone, bendrovė nuo 2011 m. gruodžio 31 d. jokios veiklos nevykdė, kadangi pajamų negavo. Trumpalaikis turtas nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo taip pat nesikeitė. Įmonė registruota 2009 m. spalio 26 d. Nuo to laiko direktoriais dirbo T. B. (nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d.), A. T. (nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. sausio 16 d.), A. V. (nuo 2012 m. sausio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo). Nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. direktoriaus nebuvo, įmonę faktiškai valdė M. M., save įvardinusi akcininke, tačiau ši aplinkybė viešame registre nebuvo įregistruota. Keičiantis už įmonės valdymą atsakingiems asmenims, turto ir kasoje esančių pinigų inventorizacija nebuvo atliekama. Tuo atsakovai pažeidė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktą ir LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 ir 9 punktus. Atsakovams neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui, neužtikrinus turto išsaugojimo, BUAB „ATR Transport“ patyrė tiesioginę turtinę žalą, lygią neperduoto turto vertei. Šios lėšos gali būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Jeigu atsakovai būtų tinkamai atlikę savo pareigas ir perdavę turtą administratoriui, įmonė nebūtų patyrusi 170 735 Lt žalos. Atsakovai atsako solidariai, kadangi visi sąmoningai leido atsirasti šiai žalai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo atsakovei N. P. 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vertindamas balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog atsakovas A. V. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, savaime nesuponuoja turtinės žalos bendrovei padarymo. Sprendė, kad 2012 m. gegužės 10 d. balansas, kuriuo remiasi ieškovas, nėra įrodymas, galintis pagrįsti reikalavimą priteisti žalą. Atkreipė dėmesį į pateikto balanso duomenų teisingumą, nes atsakovas A. V. turi tik vidurinį išsilavinimą, o įmonės finansininkė N. P. buvo atleista iš darbo 2011 metų rugsėjo mėnesį; taip pat atsakovas A. V. pripažino, jog paruošė balansą iš esmės naudodamasis nepakeistais ankstesnių metų balansų duomenimis. Kad balansas, kuriuo savo reikalavimą grindė ieškovas, yra netinkamas, teismas sprendė ir iš to fakto, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvę įmonės vadovai kaltinami didelės vertės turto pasisavinimu, sukčiavimu, apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir kt. Nors atsakovais buvo įtraukti akcininkė M. M., buvusi finansininkė N. P., buvęs įmonės vadovas T. B., tačiau teismas iš ieškovo patikslinto ieškinio argumentų sprendė, kad žalos atlyginimo faktiškai reikalaujama iš paskutinių dviejų buvusių vadovų – A. V. ir A. T.. Pažymėjo, jog pastarasis jokio balanso nėra pasirašęs, o įmonės turtą iš buvusio vadovo T. B. perėmė pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovas A. V. praktiškai tuos pačius dokumentus ir turtą perdavė bankroto administratoriui. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas jau yra pateikęs ieškinius A. V. ir T. B., todėl negalima nuginčyti to fakto, kad iš jų reikalaujama žala jau įtraukta į balansą. Pasak teismo, ieškovas neįrodė, kaip pareigos atlikti turto inventorizaciją neįvykdymas padarė žalą įmonei, o tuo pačiu ir kreditoriams. Sprendė, kad nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp žalos, kurios, neįrodė ieškovas, yra labai nutolęs nuo neteisėtų veiksmų (neatliktos inventorizacijos).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų A. T., A. V., T. B. bei M. M. ieškovo naudai 170 735 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje byloje pateiktas balansas buvo nepasirašytas, o nagrinėjamojoje byloje – pasirašytas jį sudariusio asmens. Nagrinėjamu atveju pateiktas balansas gali būti tinkamu įrodymu. Be to, ieškinys grindžiamas ne tik balansu, bet ir kasos knyga, iš kurios matyti, kad bendrovės lėšų likutis yra 67 443,12 Lt, bei sąskaita-faktūra Nr. AVV110 Nr. 0957.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes ieškinyje buvo nurodyta, kad bankroto administratoriui neperduotas trumpalaikis turtas, kurį sudaro 8 992 Lt išankstiniai apmokėjimai, 74 040 Lt nebaigtos vykdyti sutartys, 87 703 – kitos gautinos sumos (kasoje buvę pinigai).
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai A. V. bei A. T. nurodė, jog jų vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė veiklos nevykdė. Tad logiška, kad 2012 m. gegužės 10 d. balansas nedaug tesiskiria nuo ankstesnių metų balansų. Įmonės vadovas yra atsakingas už inventorizacijos organizavimą bei atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad A. V. ir N. P. sudaryti balansai yra absoliučiai skirtingi, nes juose nurodytos sumos yra panašios ir gali skirtis dėl šių dokumentų paregimo laiko. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi N. P. parodymais ir jos pateiktu balansu. Ji parengė balansą pagal jos turimus likučius, tačiau jai galėjo būti perduoti ne visi įmonės dokumentai.
5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentą, kad baudžiamoji byla yra susijusi su kitu laikotarpiu, nei yra pateikti reikalavimai atsakovams šioje byloje. Balanse nurodomas faktinis įmonės turtas, faktinis nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, o ne perkeliami ankstesnių balansų duomenys.
Šalies argumentai
6. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog apeliantas jau yra pateikęs ieškinius A. V. ir T. B.. Ieškinys pareikštas dėl turto, kuris yra įrašytas į 2012 m. gegužės 10 d. balansą, tuo tarpu kiti ieškiniai yra pareikšti dėl žalos, kurią šie asmenys padarė kaip atskaitingi asmenys, gavę lėšas ir už jų panaudojimą atsiskaitę suklastotais dokumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas T. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas T. B. atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vien tai, kad atsakovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas teigti, jog T. B. veikė neteisėtai.
2. Atsakovo neteisėta veikla kildinama iš neteisingai sudaryto balanso duomenų. Teismas pagrįstai nustatė, jog A. V. sudarytu balansu negalima remtis grindžiant žalos padarymą.
3. Atsakovas T. B. įmonės turto perdavimo pagal balansą metu jau beveik metus buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl neturėjo nei pareigos, nei galimybės pateikti dokumentus ir kasą, nes juos savo atleidimo metu buvo perdavęs naujajam direktoriui.
4. CK 6.296 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl solidarios atsakomybės nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes atsakovas T. B. neturėjo pareigos perduoti turtą.
Atsiliepimas
Atsakovai M. M., A. V. ir A. T. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, kurioje nurodyta, kad balansas negali būti tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti.
2. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai bei nepateikti dokumentai, pagrindžiantys neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Buvęs UAB „ATR Transport“ direktorius T. B. neperdavė laikinai paskirtam direktoriui A. T. įmonės turto ir dokumentų bei buhalterinės apskaitos programos duomenų.
4. Atsakovas A. V. perdavė administratoriui visus turimus įmonės dokumentus ir turtą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad trumpalaikis turtas nebuvo perduotas administratoriui. Išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys nėra materialus turtas, kurį būtų fiziškai galima perduoti bankroto administratoriui. Byloje nėra nustatyta, kad pagal administratoriaus disponuojamų įmonės dokumentų duomenis negalima nustatyti viso įmonės turto. Atsakovai A. T. bei A. V. neturėjo galimybės atlikti įmonės turto inventorizaciją, nes dalis dokumentų buvo perduota teisėsaugos institucijoms.
5. Kasoje nurodytas pinigų likutis nebuvo perduotas A. T., ką patvirtina ir antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius atliko UAB „ATR Transport“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir Specialisto išvadoje Nr. 5/1-120 nurodė, kad kasininko funkcijas ėjusio A. V. sudarytoje avanso apyskaitoje už 2011 m. birželį nepanaudotų pinigų likutis mėnesio pabaigai – 5428,04 Lt.
6. Pagal SODROS duomenis T. B. buvo atleistas vėliau, nei 2013 m. rugpjūčio 26 d. Be to, 2011 m. rugpjūčio 28-29 d. yra nedarbo dienos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad įmonę po T. B. atleidimo faktiškai valdė M. M..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas bankrutuojanti įmonė prašo priteisti žalą iš buvusių įmonės vadovų ir akcininkės, kurių veiksmų neteisėtumą grindžia įmonės turto, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavimu bankroto administratoriui.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006).
Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žala, kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovų veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė UAB ,,ART Transport“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 10 d. (t. 1, b. l. 7-13). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB ,,ART Transport“ įregistruota 2009-10-26. UAB ,,ART Transport“ direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2009-10-20 iki 2011-08-26 ėjo T. B., laikotarpiu nuo 2011-08-29 iki 2012-01-16 bendrovės direktoriumi buvo paskirtas A. T., o laikotarpiu nuo 2012-01-16 iki 2012-05-18 bendrovės direktoriaus pareigas ėjo A. V. (t. 1, b. l. 22-24).
Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovų veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad jie netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovų pareigas, neperdavė administratoriui įmonės turto, o dėl to įmonei padaryta žala. Ieškovas bendrovei padarytą žalą įrodinėja 2012 m. gegužės 10 d. UAB ,,ATR Transport“ balanso duomenimis, kuriame apskaitomas trumpalaikis 249 256 Lt vertės turtas, tačiau bankroto administratoriui perduoti dokumentai, patvirtinantys tik balanse nurodytus pirkėjų įsiskolinimus 42 936 Lt, o likusiai 170 735 Lt sumai balanse nurodytas trumpalaikis turtas, ieškovo teigimu, nebuvo perduotas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.). Konstatuodamas balanso įrodomąją vertę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. R. T. ir kt., byla Nr. 3K-3-14/2013).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptaręs atsakovo A. V. 2012 m. gegužės 10 d. sudaryto UAB ,,ART Transport“ balanso įrodomąją reikšmę, sprendė, kad šis balansas neįrodo įmonei padarytos žalos dydžio. Kaip minėta, paskutiniu UAB ,,ART Transport“ vadovu buvo atsakovas A. V. laikotarpiu nuo 2012-01-16 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kuris bendrovės 2012 m. gegužės 10 d. turto balansą sudarė bankroto administratoriaus pavedimu. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas A. V., jis turi tik vidurinį išsilavinimą, anksčiau įmonės balansų nėra sudarinėjęs, balansą parengė naudodamasis ankstesnių bendrovės balansų duomenimis, balanse įrašytų duomenų paaiškinti negali (t. 7, b. l. 120-132). Atsakovė N. P. laikotarpiu nuo 2010-08-04 iki 2011-09-07 dirbusi UAB ,,ART Transport“ vyr. buhaltere (t. 2, b. l. 16-17), teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2012 m. gegužės 10 d. bendrovės balansas sudarytas netinkamai, jo paaiškinti negalima, nes neaišku, kuo remiantis balanse nurodytos trumpalaikio turto vertės sumos (t. 7, b. l. 120-132). Iš byloje esančio atsakovės N. P. pateikto 2011 m. rugsėjo 7 d. balanso, kurį atsakovė sudarė jos atleidimo dieną (t. 6, b. l. 76-77), matyti, kad jame nurodyti duomenys apie įmonės trumpalaikį turtą esmingai skiriasi nuo 2012 m. gegužės 10 d. bendrovės balanse nurodytų duomenų, nors, kaip nurodo ieškovas, atsakovų A. V. bei A. T. vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė veiklos praktiškai nevykdė, todėl balanso duomenys neturėtų esmingai skirtis.
Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Tai reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti. Todėl ieškovas privalo įrodyti ne tik realiai patirtos žalos faktą, bet ir jos dydį. Kaip minėta, ieškovo pateiktame 2012-05-10 sudarytame įmonės balanse nurodyta neperduoto trumpalaikio turto vertė, nepagrindžiant jos jokiais kitais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima patikrinti balanse įrašytus duomenis (įmonės pirminiais apskaitos dokumentais, žiniaraščiais ir kt.), negali būti pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo nurodytą žalos dydį įrodytu. Juo labiau, kad 2012-05-10 įmonės balansą pasirašęs atsakovas A. V. pats nepripažįsta balanse nurodytų duomenų teisingumo.
Apelianto nurodytas argumentas, kad ieškinys grindžiamas ne tik 2012-05-10 balansu, bet ir kasos knyga, nėra pagrindas spręsti, kad bendrovei padarytas žalos dydis yra įrodytas, nes apelianto pateiktoje kasos knygoje įrašyti duomenys buvę tik iki 2011-08-31 (t. 4, b. l. 10-29, t. 7, b. l. 55-79). Kaip teigia atsakovai A. T. ir A. V., kasoje nurodytas pinigų likutis jiems ankstesnio bendrovės vadovo nebuvo perduotas, tai patvirtina antstolio 2011-09-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b. l. 64-66). Todėl nesant įrodymų, jog bankroto bylos bendrovei iškėlimo metu įmonės kasoje buvo administratoriaus nurodoma grynųjų pinigų suma, kurią įmonės vadovai privalėjo perduoti administratoriui, negalima konstatuoti ir žalos padarymo fakto. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad žalos dydžio neįrodymo balanso duomenimis faktą patvirtina ir aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvę įmonės vadovai kaltinami didelės vertės turto pasisavinimu, sukčiavimu, apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir kt. (t. 2, b. l. 66-117).
Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodytas 2012-05-10 balansas negali būti pripažintas tinkamu ir leistinu ieškovo reikalavimo priteisti žalos, atsiradusios dėl neperduoto įmonės turto, faktą ir dydį pagrindžiančiu įrodymu (CPK 114, 198, 202 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-2018/2010). Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose žalos faktą ir dydį bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas. Įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė žalos, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmetė (CPK 178 str.).
Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalyvio – atsakovės M. M., atsakomybės taikymo, reikia įrodyti, kad įmonės akcininkė atliko nesąžiningus veiksmus, sąlygojusius žalos kreditoriams padarymą, kas lemtų jos subsidiarią atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta, žalos įmonei padarymą apeliantas kildina įmonės turto neperdavimu. Nors apeliantas ir teigia, kad atsakovai (akcininkė ir vadovai) neįvykdė įstatyme nustatytų pareigų: tinkamai apskaityti turtą ir prievolės, išsaugoti tinkamai apskaitytą turtą, tačiau šių pareigų vykdymas priklauso įmonės vadovui, o ne akcininkui, nes akcininko pareigos vykdyti nuolatinę (kasdieninę) įmonės veiklos bei būsenos kontrolę įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kaip nors būtų įtakojusi įmonei priklausančio turto praradimą, konstatuoti jos neteisėtus veiksmus nėra pagrindo. Taigi, nenustačius vienos iš civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos - atsakovės neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė jos atžvilgiu taip pat negalima.
Nors ieškovas patikslintu ieškiniu žalą prašė priteisti ir iš bendrovės vyr. buhalterės N. P., tačiau apeliaciniu skundu iš šios atsakovės priteisti žalos neprašo, todėl teisėjų kolegija dėl civilinės atsakomybės taikymo (netaikymo) šiai atsakovei plačiau nepasisako.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.