Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bravika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Seltex“ dėl avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bravika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Seltex“ 11 100 Eur avansą, 1 363,93 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta preliminarioji būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2021.08.13/PT4 I-12 (toliau – preliminarioji sutartis) dėl preliminarios projektinės 52,22 kv. m bendro ploto gyvenamosios paskirties patalpos su balkonu, ir antžeminės automobilio stovėjimo vietos, projektinis Nr. 16, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), pastatymo ir pirkimo-pardavimo. Anot ieškovės, vadovaujantis preliminarios sutarties 3.1.1 punktu, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. atliko 11 100 Eur pradinio įnašo įmoką atsakovei. Teigia, kad vadovaujantis preliminarios sutarties 4.1 punktu, atsakovė įsipareigojo atlikti turto statybos darbus, nurodytus šios sutarties priede (projekto 85 proc. statybos baigtumą), iki 2022 m. I ketvirčio pabaigos ir apie tai pranešti ieškovei. Paaiškino, kad atsakovė turto statybos darbų iki 2022 m. I ketvirčio pabaigos nebaigė, statybos darbų terminas sutartyje nustatyta tvarka pratęstas nebuvo, todėl, anot ieškovės, dėl atsakovės kaltės su ieškove nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje numatytais terminais. Nurodė, kad ieškovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė reikalavimą atsakovei dėl pirmosios (avanso) 11 100 Eur įmokos kartu su 5 proc. metinėmis palūkanomis grąžinimo, tokiu būdu išreikšdama savo valią dėl sutartinių santykių su atsakove nutraukimo ir restitucijos taikymo, tačiau atsakovė iki šiol nurodyto avanso negrąžino. Taip pat ieškovė, vadovaudamasi preliminarios sutarties 8.2.1 punktu, paskaičiavo atsakovei 1 363,93 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. vasario 7 d.

3. Atsakovė UAB „Seltex“ atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti lygiomis dalimis nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. spalio 30 d.

4. Atsakovė pripažino esanti skolinga ieškovei, tačiau nurodė, kad skolą galėtų grąžinti laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. spalio 30 d., t. y. po miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų darbų pabaigimo, kurių eiga vėluoja vertinant pirminį darbų atlikimo terminą. Be to, pažymėjo, kad turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, todėl, siekdama turėti apyvartinių lėšų ir tęsti veiklą/vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, iš karto skolos ieškovei grąžinti neturinti finansinių galimybių.

5. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atmesti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Seltex“ ieškovei UAB „Bravika“ 11 100 Eur avanso, 1 363,93 Eur palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 463,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 981 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir/ar atidėjimo.

7. Nurodė, kad atsakovė turto statybos darbų nustatytais terminais – iki 2022 m. I ketvirčio pabaigos, nebaigė, dėl to atitinkamai sutartais terminais (ir iki šiol) nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, atsižvelgiant į tai, preliminariąja sutartimi šalims nustatyta prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi, atitinkamai ir pati preliminarioji būsimo turto pirkimo pardavimo sutartis laikoma nutrūkusia, dėl ko šalys turi grąžinti viena kitai viską, ką jos gavo pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnis; preliminarios sutarties 8.2.2 punktas), t. y. atsakovė privalo grąžinti ieškovei gautą 11 100 Eur avansą (atsakovė šios prievolės neginčija).

8. Pažymėjo, kad atsakovė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo iš esmės grindžia savo sunkia finansine padėtimi, kitais turimais kreditoriniais reikalavimais, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes apie savo finansinę padėtį.

9. Pažymėjo, kad ši byla nepatenka į tuos atvejus, kai teismas jose privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Taigi, atsakovė, teikdama prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos prašymo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), tačiau tokių duomenų teismui nepateikta (nors teismas pasiūlė atsakovei juos pateikti ir 2024 m. kovo 12 d. nutartimi). Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose buvo išreiškusi prašymą netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo; apie šią ieškovės poziciją atsakovė buvo informuota (ieškovės rašytinių paaiškinimų kopija išsiųsta atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis), tačiau įrodymų, pagrindžiančių jos prašymo pagrįstumą, teismui nepateikė. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, tačiau atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, jog jos finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti, deklaratyviai nurodant apie kažkokių darbų pabaigimą, tačiau niekaip nepaaiškinant, kaip ši aplinkybė pagerins atsakovės finansinę padėtį.

10. Teismas vertino, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti/atidėti teismo sprendimo vykdymą, o nesant ieškovės sutikimo išdėstyti ar atidėti priteistų sumų sumokėjimą, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliantė atsakovė UAB „Seltex“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo ir šį klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą sekančiai, t. y. įpareigoti atsakovę sumokėti 11 100 Eur skolą, 1 363,93 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 981,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis, kas mėnesį laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 30 d. iki spalio 30 d.

12. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1. Atsakovė teismui nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems tos pačios rūšies kreditoriams, tačiau sutiko su reikalavimu grąžinti skolą, prašydamas teismo išdėstyti sprendimą dėl skolos grąžinimo lygiomis dalimis kas mėnesį.

12.2. Pasikeitus situacijai, o konkrečiai, darbų fronte vėluojant inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų darbų atlikimui, prašė teismo atidėti sprendimo įvykdymo išdėstymą lygiomis dalimis kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 30 d. iki spalio 30 d., tačiau teismas šį atsakovės prašymą atmetė, nurodant, kad atsakovė deklaratyviai nurodė apie kažkokių darbų pabaigimą (nors atsakovė aiškiai įvardino, kad tai vandentiekio ir nuotekų darbai). Tuo pačiu atsakovė teismui pažymėjo, jog siekia turėti apyvartinių lėšų ir tęsti veiklą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau teismas į tai net neatsižvelgė, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad skolos grąžinimas vienu kartu (vienu mokėjimu) neigiamai paveiktų atsakovės galimybę atsiskaityti su rangovais / paslaugų teikėjais ir kitais subjektais, kurių veikla turi tiesioginės įtakos atsakovės veiklos tęstinumui.

12.3. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo remiantis tuo, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, nors kaip matyti, atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, liudijančius atsakovės finansinę padėtį. Teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę teismui sprendžiant atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

12.4. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų šalių pusiausvyros, kadangi atsakovė prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą iš esmės neilgam laikotarpiui bei tam pagrįsti pateikė rašytinius paaiškinimus, todėl vertintina, kad teismas netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

13. Ieškovė UAB „Bravika“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

14.1. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi suteikė šalims galimybę iki teismo nustatyto termino raštu pateikti savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tame tarpe atsakovės finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos laikinai patiriamus finansinius sunkumus ir įsipareigojimus ankstesnės eilės kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išdėstyti/atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

14.2. Pažymėjo ir tai, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes dėl neva egzistuojančio poreikio išdėstyti/atidėti teismo sprendimo įvykdymą ir jos finansinės padėties pasikeitimą artimiausiu metu. Apeliacinis skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

14.3. Atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti/atidėti teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovės nurodytos deklaratyvios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo/atidėjimo ir jį atmetė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas) dalis, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Seltex“ 11 100 Eur avansą, 1 363,93 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino esanti skolinga ieškovei, tačiau nurodė, kad skolą galėtų grąžinti laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. spalio 30 d. dėl savo finansinės padėties, todėl pateikė prašymą sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti lygiomis dalimis nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2024 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) visiškai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus dėl avanso ir palūkanų priteisimo, tuo pačiu sprendimu, atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo.

18. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo ir prašo šį klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant šį atsakovės prašymą ir išdėstant teismo sprendimo įvykdymą sekančiai: įpareigoti atsakovę sumokėti 11 100 Eur skolą, 1 363,93 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 981 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis, kas mėnesį laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 30 d. iki spalio 30 d.

19. Taigi ginčas apeliacinės instancijos teisme kilęs tik dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo. Kitoje dalyje dėl ieškovės naudai priteisto avanso, palūkanų ar bylinėjimosi išlaidų ginčo nėra.

20. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, neatsižvelgė į atsakovės nurodytus paaiškinimus, kad ji turi finansinių įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitiems tos pačios rūšies kreditoriams, neatsižvelgė į tai, kad skolos grąžinimas vienu kartu (vienu mokėjimu) neigiamai paveiktų atsakovės galimybę atsiskaityti su rangovais/paslaugų teikėjais ir kitais subjektais, kurių veikla turi tiesioginės įtakos atsakovės veiklos tęstinumui. Pažymėjo, kad atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, liudijančius atsakovės finansinę padėtį, tačiau teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų šalių pusiausvyros, kadangi atsakovė prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą iš esmės neilgam laikotarpiui bei tam pagrįsti pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

22. CPK 18 straipsnyje nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

23. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

24. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje išskirta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent atsakovei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo grindžia savo sunkia finansine padėtimi, turimais kreditoriniais įsipareigojimais, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, nei nurodo apeliantė, jai kyla pareiga ne tik pateikti prašymą ir jame nurodyti aplinkybes, kurios jos vertinimu, reikšmingos sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, tačiau ir pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Tokių įrodymų nepateikus, teismas neturi galimybės patikrinti prašyme nurodytų aplinkybių (ne)buvimo, t. y. negalima daryti išvados, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta, dėl ko būtų pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė dalyvaujantiems byloje asmenims terminą pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (įskaitant ir dėl atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo ir jame nurodytų aplinkybių). Tačiau atsakovė, net ir teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus dėl prašymo pagrįstumo, į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes apie savo finansinę padėtį.

28. Kita vertus, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022). Šiuo atveju atsakovė tokių duomenų byloje taip pat neteikė (CPK 178 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės UAB „Bravika“ pirmosios instancijos teisme pateiktą nuomonę dėl atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, pažymi, kad ieškovės teisėtas lūkestis yra tai, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, o išdėsčius sprendimo vykdymą atsakovės nurodomam terminui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovei. Nors atsakovė tvirtina, kad visos skolos grąžinimas vienu kartu (vienu mokėjimu) neigiamai paveiktų atsakovės galimybę atsiskaityti su rangovais / paslaugų teikėjais ir kitais subjektais, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes. Be to, teismo vertinimu, atsakovės verslo sprendimai neturi riboti ieškovės teisės laiku gauti sumokėtą avansą, palūkanas pagal sutartį. Atsakovė, būdama atidžia ir rūpestinga verslininke, turi įvertinti prisiimamus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad esami atsakovės finansiniai įsipareigojimai negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėto lūkesčio įsiteisėjus teismo sprendimui gauti priteistas sumas.

30. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutą, ir vadovavosi aktualia nagrinėjamam ginčui reikšminga teismų formuojama praktika, bei priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.