- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-23
- Bylos Nr.
- II-142-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01177-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. J. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 800 Eur bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad A. J. Kaune, (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 21 d., 22.14 val., vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,53 promilės), taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, bei neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šią priemonę pakeiti, skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat, prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pripažįsta padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai gailisi. Alkoholį vartojo spalio 21 d. vakarienės metu, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui vairavo automobilį. Vairuotas įmonei priklausantis automobilis buvo skirtas pardavimui, todėl neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šis automobilis po remonto Lenkijoje buvo pargabentas į Kauną. Kol laukė pakaitinio autovežio važiuojančio iš Kretingos, turėjo šį automobilį nuvaryti į aikštelę, vėlai vakare šio automobilio apdrausti galimybės nebuvo. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, žalos nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo. Administracinį nusižengimą padarė mieste, vairavo nedideliu, leistinu greičiu, kuriuo važiuojant galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo trumpą atstumą, žinomoje vietovėje, važiavo vienas. Buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,53 promilės. Nusižengimą padarė ne dėl tyčios, jautėsi blaivus, priešingu atveju – nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas, o sustabdžius nenustatyta jokių išorinių neblaivumo požymių. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė atsakomybės. Išgyvena nepakeliama gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 27 metų vairavimo stažą, teisė vairuoti niekada nebuvo atimta, atsakingai naudojosi šia teise. Šis nusižengimas buvo atsitiktinis. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, studijuojančiu sūnumi, darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pilnu etatu dirba vadovu automobilių prekybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas privalo vizituoti įvairias įmones esančias visoje Lietuvoje. Kasdien ieškoti įvairių automobilių detalių, vykti į transporto priemonių registracijos ir techninės patikros įmones, „VJ Regitrą“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Yra charakterizuojamas kaip patikimas ir pareigingas asmuo. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti studijuojančiu sūnumi ir šeima. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbą ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų vykdomos veiklos, tai apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą man ir artimiesiems. Gyvena Kretingoje, viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Turi du puikius sūnus. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti vieniša, pensinio amžiaus, sergančia ir kenčiančia po kojos traumos mama. Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo jai būtina pagalba lankytis pas gydytojus, mama automobilio neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas norint pasirūpinti mama. Paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę, su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Skunde cituojama teismų praktika, nurodomi panašių bylų numeriai.
Institucija su skundu nesutiko ir nurodė, kad įvertinus visą bylos medžiagą bei pareiškėjo pateiktus argumentus, skundžiamuoju atveju nėra jokių pagrindų, kurie leistų taikyti A. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. padarė net kelis pavojingus ir šiurkščius KET pažeidimus. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai pirmu tikrinimu nustatytas 0,67 prom. (įvertinus paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai 0,65 prom.) neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 0,55 prom. (įvertinus paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai 0,53 prom.) neblaivumas, be to transporto priemonė buvo neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurie yra privalomi kiekvienai transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme. Tokiu savo elgesiu A. J. sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šie padaryti nusižengimai yra įžūlus ir keliantys grėsmę visos visuomenės saugumui. Iš šiuo atveju neigiamų pasekmių saugomiems gėriams galimai pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daromus administracinius nusižengimus. A. J. jį sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 3 valandas, todėl turėjo įvertinti, kad alkoholio buvo vartojęs neseniai, kad yra trumpas laiko tarpas alkoholiui organizme išsiskaidyti, tačiau šių aplinkybių bei savo būsenos neįvertino, nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Toks A. J. elgesys pašiepia visuomenėje nusistovėjusias taisykles ir elgesio standartus. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metu iki 1 metu 6 mėnesiu arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesiu iki 1 metu ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metu 6 mėnesiu. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,41 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti. Atsiliepime cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7- 4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Analizuojant aktualią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36- 387/2021) administracinių nusižengimų bylose ne kartą preziumuota, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, rūpinimasis artimaisiais, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutų, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35- 485/2022 ir kt). Taip pat pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriama nepriklausomai nuo padarytos žalos, eismo intensyvumo, paros meto, važiavimo trukmės ar kitu panašių aplinkybių. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka, tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama, individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta Institucijos, tačiau jos savaime taip pat nelaikytinos ypatingomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Sutiktina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo A. J. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės nuvykti į darbą, ar atlikti kitus reikalus, o tai tik suvaržo patogumą atlikti šiuos buitinius dalykus. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, egzistavo ir A. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jo nuo neteisėto elgesio tai nesustabdė. Be to, sprendžiant skunde prašomą poveikio priemonių švelninimo klausimą taip pat turėtų būti įvertinta informacija apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus. Kaip matyti už administracinius nusižengimus ir administracinės teisės pažeidimus administracine tvarka buvo baustas daug kartų (nuo 2010 m. 25 kartus), iš kurių paskutiniai ir galiojantys už administracinius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui (Kelių eismo taisyklių pažeidimai), tokie kaip leistino greičio viršijimas, naudojimasis rankomis mobilaus ryšio telefonu, ženklų ir ženklinimo nesilaikymas. Neraminanti tendencija tokia, kad Pareiškėjo daromų nusižengimų pobūdis tampa vis pavojingesnis. Anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo A. J. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019). Todėl, per švelnus asmens nubaudimas gali jį vėl paskatinti ateityje nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir vykdyti administracinius nusižengimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 21 d., 22.14 val., vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,53 promilės), taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, bei neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui.
ANK 422 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
ANK 415 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
ANK 415 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, pareiškėjas pats pripažįsta juos padaręs, tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad A. J. padarė net kelis pavojingus ir šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – sėdo prie vairo būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę kuri nustatyta tvarka neįregistruota bei neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Nors pareiškėjas vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad jis sėsdamas už vairo nesijautė neblaivus, blaivumo patikrinimo metu nebuvo nustatyta jo neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu, trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai pareiškėjui, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Pažymėtina, kad nustatyta, jog buvo pažeisti ir kiti reikalavimai, tai yra, automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, taip pat nebuvo apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui ir net ir tuo atveju, kuomet asmuo, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, jaučiasi žvalus, esantis tinkamoje formoje vairuoti automobilį, įstatymo leidėjas bet kokį neblaivumą, viršijantį leistiną normą, laiko itin pavojinga veikla, galinčia sukelti itin neigiamus padarinius, nepriklausomai nuo to, kiek asmens neblaivumas viršijo leistiną lygį, tuo labiau, kai visus asmenis tas pats alkoholio kiekis veikia skirtingai.
Nustatyta, kad A. J. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Atsižvelgtina į tai, kad, nors ir pareiškėjas skunde nurodė, kad visuomet atsakingai naudojosi teise vairuoti, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas anksčiau yra teisęs už KET pažeidimus, tai yra, greičio viršijimą, mobiliojo ryšio telefono naudojimą už vairą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti KET, o šiuo atveju, jo padaryti administraciniai nusižengimai yra pavojingi ir šiurkštūs, kuriais sukeliamas pavojus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad pareiškėjo teigimu, jam teisė vairuoti yra reikalinga vykdant darbinę veiklą. Pareiškėjas nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas važiuoja į įvairias Lietuvos įmones. Be to, pareiškėjas rūpinasi senyvo amžiaus mama, dėl suprastėjusio mobilumo rūpinasi jos gydymu ir buitimi. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena Kretingoje, kur yra ypač prastas susisiekimas viešuoju transportu. Pažymėtina, kad pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo (specialiosios teisės sustabdymo) jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei ir pan.) dėl kurių asmuo netikėtoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą neblaivus sėsti prie vairo. Pažymėtina ir tai, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą, kuris buvo pažeistas įvykdžius tokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021).
Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas yra vienintelis išlaikantis šeimą ir panašiai. Nagrinėjamu atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumas. Vairavimas transporto priemones asmeniui esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).
Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J., už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje buvo skirta 800 eurų dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 800 eurų iki 1 100 eurų, ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje buvo skirta 50 eurų dydžio bauda, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 50 eurų iki 100 eurų; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje buvo skirta 50 eurų dydžio bauda, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 50 eurų iki 100 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pareiškėjui buvo paskirta galutinė 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, pareiškėjui paskirta bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė buvo minimalios. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.