Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės S. Š. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. D. ir L. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11824-1067/2017 M. D. ir L. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. Š. 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančių asmenų kreditoriniai reikalavimai, kurie patikslinti 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas M. ir L. D. mokumo atkūrimo planas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bankrutuojantys asmenys L. D. ir M. D. turi 10 kreditorių: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas 181,63 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius – 481,34 Eur, AB SEB bankas – 9763,27 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 52843,64 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 880,96 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ – 229,73 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 155,13 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 223,69 Eur, antstolis J. P. – 481,17 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

Teigdami, kad iš dienpinigių negali būti vykdomi mokėjimai kreditoriams, pareiškėjai ir jų administratorė vadovaujasi CPK 739 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Bankroto proceso sėkmė priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų. Tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 302 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d nutarimo Nr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams ir karo prievolininkams, neaprūpintiems maistu“ pakeitimo nustatyta, kad vienos paros maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija kariui ir karo prievolininkui, iki jis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka įgyja kario statusą, neaprūpinamam maistu, – 8 eurai. Maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams mokama už kalendorines dienas. Pareiškėjo teikiamais duomenimis jo maistpinigius sudaro 8,27 Eur dienai. Pažymėjo, kad šiuos pinigus jis išleidžia pagal jų paskirtį – maistui darbo metu. Teismas atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, į paminėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, į teikiamų maistpinigių paskirtį, neturi pagrindo sutikti su kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pozicija, kad gaunami dienpinigiai turi būti įtraukiami į bendrai gaunamas šeimos pajamas. Jie yra skiriami išimtinai pareiškėjo maistui tarnybos metu ir turi būti naudojami pagal paskirtį, dėl ko kreditoriaus argumentai dėl dienpinigių įtraukimo į bendrą šeimos biudžetą atmetami, kaip nepagrįsti.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą į pareiškėjų gaunamas pajamas nėra traukiami 120 Eur vaiko pinigai. Vaikų poreikiams numatyta 420 Eur išlaidos. Patikslintame plane nurodytos padidėjusios vaiko poreikių tenkinimui reikalingos išlaidos, tačiau pareiškėjai gauna vaikų pinigus, iš kurių gali būti dengiama dalis vaikų išlaidų. Vaikų gaunami pinigai turi būti traukiami į šeimos gaunamas pajamas. Tuo tarpu bankroto administratorės pozicija pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį vaikų pinigai nėra skaičiuojami prie bendrų pajamų ir iš jų išskaičiavimas negalimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-96-687/2020, išaiškinta, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų vaikams Valstybė skiria 120 Eur išmoką. Teismo vertinimu pareiškėjai pagrįstai į šeimos gaunamų pajamų sumą netraukia 120 Eur gaunamus vaikų pinigus, kadangi Valstybė jas skiria vaikams, o ne bankrutuojantiems tėvams. Pareiškėjai gaunamas pajamas tik tvarko uzufrukto teise, išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai į bylą pateikė įrodymus, jog vaikų poreikiai išaugo. Pareiškėjų nepilnamečiai vaikai lanko BĮ Klaipėdos futbolo sporto mokyklą. Dalyvauja varžybose ne tik Lietuvoje, taip pat ir užsienyje. Be to vaikų poreikiams pareiškėjams nupirko 2 padėvėtus kompiuterius mokslams nuotoliniu būdu, dėl ko patyrė 380 Eur papildomų išlaidų.

Teismas pažymi, kad vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas konstitucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos būtent tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte – vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti jo atstovai. Patvirtintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjų nepilnamečių sūnų būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo numatyta 380 Eur dydžio suma, t. y. po 190 Eur kiekvienam vaikui. Nustatant vaiko būtiniesiems poreikiams reikalingą pinigų sumą būtina įvertinti vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko ugdymo, laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams ir gabumams lavinti. Teismų praktikoje bylose dėl išlaikymo vaikui priteisimo vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti orientacinis dydžio kriterijus yra vienas MMA dydis (šiuo metu 607 Eur). Pareiškėjų nepilnamečių sūnų poreikiams skiriama 420 Eur suma, kurią skiria pareiškėjai ir 120 Eur valstybės skiriama išmoka vaikam, t. y. kiekvienam vaikui per mėnesį skiriam 270 Eur suma, t. y. žymiai mažesnė suma, negu numatyta teismų praktikoje. Pareiškėjų nepilnamečiai sūnūs lanko mokyklą, būrelius, jiems privalo būti sudarytos sąlygos ugdymui, gabumams lavinti ir bendravimo poreikiams tenkinti. Nepilnamečių vaikų būtinieji ir kiti poreikiai žymiai išaugo, nes prie jų prisidėjo išaugusios maisto kainos, būreliai ir pan. Vadovaujantis bylos duomenimis, teismų formuojama praktika, teismas laiko jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams numatyta suma nėra per didelė ir papildomai valstybės skiriama išmoka neturi būti ir negali būti traukiama į bendras šeimos pajamas, todėl šioje dalyje kreditoriaus argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pažymi ir tai, kad bankrutuojančių asmenų gyvenamojo būsto nuomos išlaidos padidėjo 200 Eur ir sudaro 450 Eur. Kreditoriaus vertinimu 450 Eur per mėnesį skyrimas būsto nuomai yra nesuderinamas su FABĮ tikslais ir paskirtimi. Pažymi, kad susipažinus su skelbimų portale Aruodas esančiais būsto skelbimais, Klaipėdos mieste galima išsinuomoti trijų kambarių tvarkingą būstą 100 - 150 Eur pigiau, todėl 450 Eur nuoma negali būti laikoma būtinaisiais poreikiais ir privalo būti mažinamos nutraukiant dabartinę nuomos sutartį bei išsinuomojant būstą už bent jau 100 Eur mažesnę kainą.

Nurodo, kad šeimos pajamos įskaitant komandiruotpinigius ir vaiko pinigus yra padidėjusios 537 Eur, o kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama tik 100 Eur. Situacija, kai šeimos pajamos padidėja 537 Eur, o kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama tik 57 Eur, o visa kita suma bankrutuojančių asmenų poreikių tenkinimui nėra suderinama su FABĮ paskirtimi ir nesudaro galimybių atkurti teisingą kreditorių ir skolininkų pusiausvyrą.

Pagal pateiktą patikslintą planą būtinųjų poreikių tenkinimui numatyta suma sudaro 1390 Eur iš jų – 450 Eur būsto nuoma, 100 Eur būsto išlaikymo išlaidos, 420 Eur dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, 420 Eur pareiškėjų būtinųjų poreikių patenkinimui. Kreditorius nepritarė tik dėl išlaidų pareiškėjų būsto nuomai, tačiau teismas pažymi, kad byloje pateikta nuomos sutartis, kuri patvirtina išaugusią nuomos kainą. Kreditorius nurodo, kad yra galimybė pareiškėjams išsinuomoti pigesnį būstą, tačiau į bylą neteikė duomenų, patvirtinančių jo dėstomas aplinkybes, todėl tokie kreditoriaus argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuomos kaina išaugo 100 Eur, o ne 200 Eur kaip teigia kreditorius. Pagal 2017 m. birželio 1 d. to paties būsto, esančio adresu Jūreivių g. 11-2, Klaipėda, nuomos sutartį 1.2 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis - 350 Eur.

Lyginant pareiškėjų patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir prašomą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą nustatyta, kad pareiškėjų būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 280 Eur didesnė suma, nei šiuo metu yra numatyta. Teismo vertinimu pareiškėjai pagrindė savo padidėjusius poreikius. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pareiškėjai taip pat mokumo atkūrimo planu nustatė didesnę sumą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui dėl ko, teismo vertinimu, patikslinto mokumo atkūrimo planas nepažeis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros.

Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Bankroto administratorė išvadoje nurodė, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad parengtas patikslintas planas nepažeidžia kreditorių interesų, todėl siūlo planą patvirtinti.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte (priede prie mokumo atkūrimo plano) aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-219/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1059-826/2017). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjų elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jų gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 punktu, 13 punktu, atsižvelgęs į bankroto administratorės išvadą ir įvertinęs nemokių fizinių asmenų bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendžia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas bankroto administratorės prašymas ir tvirtintinas bankroto administratorės pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis, 13 dalis).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, todėl teismas nesprendžia kaip buvo vykdomas pirminis mokumo atkūrimo planas, ir dėl kreditorių išdėstytų pastabų apie pradinio plano vykdymą, plačiau nepasisako. Išaiškintina, kad kreditoriams manant, jog planas vykdomas netinkamai ir tokiu būdu pažeidžiami kreditorių interesai, jie su atskirais prašymais gali kreiptis į teismą FABĮ nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalimis, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjų M. D. ir L. D. bankroto administratorės S. Š. prašymą patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Patvirtinti pareiškėjų M. D. ir L. D. patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.