Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Angel Stone“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovui UAB „Angel Stone“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Alfva“ bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“

Ieškovas M. A. 2011 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Angel Stone“ 21 884 Lt skolos, 1 215,91 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-20 tarp atsakovo ir UAB „Valra I“ (pradinio kreditoriaus) buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Pagal šią sutartį buvo atlikti suvirinimo ir mūro darbai už 24 684 Lt, kurie priėmimo-perdavimo aktu 2010-12-30 buvo perduoti atsakovui. Atsakovas dėl atliktų darbų pastabų neturėjo. 2010-12-30 pradinis kreditorius išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr.33, sumai 24 684 Lt, ši sąskaita atsakovui įteikta pasirašytinai. Atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė, nors pradinis kreditorius 2011-05-11 pateikė jam reikalavimą sumokėti skolą. 2011-08-24 pradinis kreditorius su ieškovu M. A. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui visus reikalavimus į atsakovą. 2011-09-27 ieškovas pateikė atsakovui raštą „Pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir reikalavimas įvykdyti prievolę“, kuriuo informavo atsakovą apie tai, kad reikalavimas yra perleistas ieškovui. Atsakovas už atliktus statybos rangos darbus neatsiskaitė.

Atsakovas UAB „Angel Stone“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, jog 2010-10-11 atsakovas (UAB „Angel Stone“) ir UAB „Alfva“ (užsakovas) sudarė Rangos sutartį Nr.2010/10/11 dėl statybos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pagal 2010-10-20 tarp atsakovo ir UAB „Valra I“ (pradinio kreditoriaus) sudarytos statybos rangos sutarties (subrangos) 3.4.1. įtvirtintą nuostatą, atsakovas įsipareigojo subrangovui (pradiniam kreditoriui UAB „Valra I“) sumokėti per 3 dienas už atliktus darbus, kai užsakovas (UAB „Alfva“) sumoka atsakovui po atliktų darbų akto pasirašymo. Pažymėjo, kad minimas atsiskaitymas siejamas ne tik su terminu (per 3 dienas), bet ir su aplinkybe – „kai užsakovas UAB „Alfva“ sumoka atsakovui (rangovui) po atliktų darbų akto pasirašymo.“ Mano, kad Rangos sutartis neatskiriamai susijusi su Subrangos sutartimi, nes rangovas turėjo teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti pagal rangos sutartį kitus asmenis, o Rangos sutartyje nebuvo numatyta, kad užduotį privalo atlikti pats. Teigė, kad negali atsiskaityti su ieškovu (Subrangos teisių perėmėju), nes užsakovas UAB „Alfva“ nepasirašė ieškovo atliktų darbų akto ir neatsiskaitė su atsakovu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-25 nutartimi užsakovui UAB „Alfva“ iškėlė bankroto bylą. Teigė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2045-460/2011 atmetė prašymą patvirtinti atsakovo 23 683,60 Lt kreditorinį reikalavimą, tokiu atveju atsakovas išnaudojo visas galimybes išsireikalauti, kad užsakovas vykdytų sutartinę prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus.

Tretysis asmuo BUAB „Alfva“ bankroto administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-02 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Angel Stone“ 21 884 Lt skolos, 1215,91 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 099,91 Lt sumą nuo 2011-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3193 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog atsakovas neginčija, kad užsakyti darbai atlikti tinkamai, o atsisakymas vykdyti prievolę grindžiamas iš esmės statybos rangos sutarties 3.4.1 nuostata, kad atsakovas įsipareigoja sumokėti už atliktus darbus po to, kai užsakovas UAB „Alfva“ pasirašys atliktų darbų aktą ir sumokės atsakovui. Tokiu atveju teismas sprendė, kad sutarties šalys susitarė dėl atidedamojo termino (CK 6.193 str., CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 6.33 str. 2 d. nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikrų aplinkybių. Teismo vertinimu, tais atvejais, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, skolininkas praranda su šiuo terminu susijusias lengvatas (CK 6.35 str. 4 d.). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti CK 6.35 str. 4 d. nuostatas, t.y. atsakovas prarado su atidedamuoju terminu susijusias lengvatas ir kita šalis įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę nedelsiant (CK 6.35 str. 6 d.), todėl ieškovo reikalavimą tenkino kaip pagrįstą.

Apeliaciniu skundu (b.l. 59-62) apeliantas atsakovas UAB „Angel Stone“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti liudytoju UAB „Valra I“ direktorių J. B.. Teigia, kad teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vadovavosi LR CK 6.35 str. 4 d. nuostata ir konstatavo, kad atsakovas UAB „Angel Stone“ prarado su atidedamuoju terminu susijusias lengvatas, todėl kita šalis įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę nedelsiant, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.35 str. 6 d. Šiuo pagrindu iš atsakovo neteisėtai priteista skola.

2. Nurodė, kad LR CK 6.33 str. 2 d. nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikrų aplinkybių, todėl kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolės tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. UAB „Angel Stone“ atsiskaitymo su UAB „Valra I“ terminas pagal 2010 m. spalio 20 d. statybos rangos sutarties 3.4.1. punktą yra apibrėžtas, kaip atidėtas iki užsakovo atsiskaitymo su generaliniu rangovu momento. Mano, kad UAB „Alfva“ dėl susiklosčiusios sunkios bendrovės finansinės padėties ir iškeltos bankroto bylos neatsiskaičius su UAB „Angel Stone“, atsakovo atsiskaitymo su subrangovu UAB „Valra I" terminas neprasidėjo - aplinkybė, su kurios atsiradimu siejama mokėjimo termino pradžia, iki šiol neatsirado.

3. Teismas klaidingai vertino UAB „Valra I“ ir UAB „Angel Stone“ statybos rangos (savo esme - subrangos) sutarties nuostatą dėl atidedamo mokėjimo kaip darbus priimančiai ir už juos atsiskaityti privalančiai sutarties šaliai suteiktą lengvatą. 2010 m. spalio 20 d. statybos rangos sutarties 3.4.1. punktu šalys savo laisva valia, tikslingai ir paisydamos kiekvienos interesų bei rizikos susitarė dėl sąlygos, kad atsiskaitymas įvyks po to, kai užsakovas atsiskaitys su generaliniu rangovu. Teigia, kad ši sutarties nuostata laikytina esmine sandorio sąlyga ir privaloma abiems sutarties šalims. Sudarant sutartį šalys negalėjo tiksliai žinoti, jog užsakovas atsiskaitys su generaliniu rangovu. Nurodo, kad šiuo atveju minima sąlyga neįvyko.

4. Mano, kad esant ginčui dėl atsiskaitymo tvarkos pagal subrangos sutartį, šioje sutartyje mokėjimo terminui esant susietam su abipusiu įsipareigojimų pagal generalinę rangos sutartį įvykdymu, būtina aiškintis tikruosius sutarties dalyvių ketinimus sudarant sutartį. Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuojamos LR CK 6.193-6.195 str. bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000, ir kt.). Teigia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

5. Teigia, kad neteisinga teigti, jog atsakovas UAB „Angel Stone“ yra atsakingas ir privalo atlyginti UAB „Valra I“ nuostolius susidarius situacijai, kai dėl užsakovo kaltės mokėjimas už subrangovo atliktus darbus nebuvo įvykdytas. UAB „Valra I“ ir UAB „Angel Stone“ pasirašydami subrangos sutartį iš karto numatė, kad siekiant apsaugoti abi sandorio šalis tikslinga nustatyti mokėjimo pradžios terminą tuomet, kai pinigai už atliktą darbą iš galutinį rezultatą priimančio asmens - užsakovo jau yra sumokėti generaliniam rangovui ir šis turi galimybę jais disponuoti, t.y. sumokėti darbus atlikusiam asmeniui - subrangovui. UAB „Valra I“ su tokia atsiskaitymo tvarka sutiko, dėl jos pretenzijų nereiškė, ir, be jokio teisinio pagrindo siekdama prisiteisti patirtus nuostolius iš atsakovo, kaip sutarties šalis elgiasi nesąžiningai.

6. Mano, kad LR CK 6.35 str. 4 d. pagrindu skolos priteisimas iš atsakovo nėra galimas, nes atsakovas prievolės atsiskaityti nepažeidė ir jokių kaltų veiksmų neatliko, todėl teismo sprendimas naikintinas.

Ieškovas M. A. atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, laiko jį nepagrįstu, prašė skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-02 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su apelianto prašymu kviesti ir apklausti liudytoju UAB „Valra I“ direktorių J. B., nes apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą faktiniu ir teisiniu požiūriu, tačiau nenagrinėja kilusio ginčo iš naujo. Naujų įrodymų pateikimas reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, tuo būtų paneigta apeliacijos esmė.

2. Atsakovas netinkamai ir nesąžiningai aiškina tarp UAB „Valra I" ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį, šios sutarties 3.4.1 punktą, tuo siekdamas tiesiog nepagrįstai išvengti prievolės atsiskaityti už atliktus darbus. Nurodė, kad LR CK 193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokia prasme jai tokiomis pat aplinkybėmis būtu suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Mano, kad sudaryta statybos rangos sutartis negali būti vertinama, kaip rizikos sutartis, atsakovo pateikiamas sutarties aiškinimas prieštarauja sutarties esmei, tikriesiems šalių ketinimams. UAB „Valra I“ yra maža statybos rangos įmonė, turinti tik keletą darbuotojų, niekuomet nebūtų susitarusi ir sutikusi vykdyti statybos rangos darbus, o atsakovo atsiskaitymą už atliktus statybos rangos darbus susieti su tuo, kad atsakovui (rangovui) sumokės UAB „Alfva“ (generalinis rangovas).

3. Mano, kad pagal apelianto pateiktą sutarties aiškinimą susidarytų paradoksali situacija. Teigia, kad toks sutarties aiškinimas yra netinkamas ir nesąžiningas. Nurodo, kad atsakovas šiuo atveju galėtų tiesiog priimti UAB „Valra I“ atliktus darbus ir jų tiesiog neperdavinėti UAB „Alfva“. Pagal atsakovo pateikiamą sutarties aiškinimą, atsakovui net nekiltų jokia pareiga atsiskaityti su UAB „Valra I“, nes atsakovas nebūtų gavęs pinigų iš UAB „Alfva“. Tuo tarpu, UAB „Valra I“ darbų atlikimui panaudojusi finansinius ir žmogiškuosius resursus, negautų nieko. Jei atsakovas iš UAB „Valra I" priimtus darbus perduotų savo užsakovui UAB „Alfva“, UAB „Alfva" už atliktus darbus sumokėjus atsakovui, pastarasis tiesiog atskaitytų sau priklausančią kainos dalį „antkainį“, o likusią pinigų dalį sumokėtų UAB „Valra I", visiškai niekuo nerizikuodamas.

4. Mano, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo patvirtina, kad sudaryta sutartimi šalys buvo susitarusios, kad UAB „Valra I" atlikus statybos rangos darbus, atsakovui kyla prievolė sumokėti UAB „Valra I" už atliktus statybos rangos darbus, šios prievolės atsiradimo nesiejo su sąlyga/įvykiu, kad užsakovas atsiskaito su atsakovu.

5. Nurodė, kad atsakovas priėmė visus UAB „Valra I“ atliktus statybos rangos darbus. Tuo tarpu, atsakovas UAB „Valra I“ atliktų darbų savo užsakovui, generaliniam rangovui UAB „Alfva“ net neperdavė. 2011-02-25 atsakovo užsakovui UAB „Alfva“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas užsakovo UAB „Alfva“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti tvirtinamas atsakovo kreditorinis reikalavimas užsakovui UAB „Alfva“, bankroto bylą nagrinėjantis teismas atsakovo prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą, netenkino (tai patvirtina byloje esanti 2011-10-07 Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2045-460/2011 priimta nutartis). Šiuo metu atsakovas net neturi jokios teisinės galimybės pateikti kreditorinį reikalavimą užsakovui BUAB „Alfva“, bei turimus piniginius reikalavimus patenkinti iš šios įmonės turto.

6. Mano, kad remiantis LR CK 6.35 str. 4 d. atsakovui kilo pareiga sumokėti UAB „Valra I“ už atliktus darbus. Sudarytos sutarties 3.4.1. p. atsakovui buvo suteiktas lengvatinis terminas atsiskaityti su UAB „Valra I“, tačiau atsakovas apskritai neįvykdė sąlygų, su kuriomis buvo susietas lengvatų suteikimas. Mano, kad remiantis LR CK 6.34 str. 1 d. atsakovas esamą prievolę sumokėti UAB „Valra I“ už atliktus darbus turėjo įvykdyti tą dieną, kai ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti, t.y. atsakovas turėjo perduoti atliktus darbus savo užsakovui per 3 dienas nuo UAB „Valra I“ atliktų darbų perdavimo dienos atsakovui (iki 2011-01-02).

7. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011-07-13 civilinėje byloje Nr.2A-313-109/2011 yra priėmęs nutartį, kuria išsprendė ginčą analogišką šioje byloje nagrinėjamam ginčui.

8. Nesutinka su prašymu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes kilęs teisminis ginčas nėra išskirtinis ar ypatingas, byloje nėra aplinkybių, kurias galima būtų išsiaiškinti tik bylą nagrinėjant žodinio proceso metu. Nėra jokio pagrindo nukrypti nuo LR CPK numatytos bendrosios apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarkos.

Tretysis asmuo atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus, nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Nagrinėjamas ginčas kilęs iš 2010 m. spalio 20 d. tarp ieškovo (reikalavimo teisių perėmėjo) ir atsakovo pasirašytos Statybos subrangos sutarties Nr.16 ir joje nustatytos atsiskaitymo už subrangos darbus tvarkos, įtvirtintos šios sutarties 3.4.1. punkte, kuriame numatyta, kad rangovas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti subrangovui per 3 dienas už atliktus darbus, kai užsakovas sumoka rangovui po atliktų darbų pasirašymo. Ieškovo teigimu, šia sutarties nuostata buvo nustatytas atsiskaitymo už atliktus ir priimtus subrangos darbus terminas ir ši sutartis negali būti vertinama kaip rizikos sutartis, tuo tarpu atsakovas teigia, kad taip šalys įtvirtino atidedamąją sąlygą, kuriai įvykus rangovui (atsakovui) atsiras prievolė atsiskaityti už atliktus ir priimtus subrangos darbus (bus atsiskaityta tik tuo atveju, jei su atsakovu atsiskaitys trečiasis asmuo). Taigi, ginčas kilo dėl skirtingai aiškinamos subrangos sutarties sąlygos.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo iškvietimo

Apeliantas prašo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją J. B., nes jo parodymai yra svarbūs aiškinantis aplinkybę, ką sutarties šalys turėjo omenyje pasirašydamos sutarties 3.4.1. punktą.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikė prašymą pagrindžiančių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Kolegija netenkina apelianto prašymo apklausti UAB „Valra I“ direktorių J. B.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme tokio prašymo atsakovas neteikė teismui nei 2012-02-27 parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 41-43) nei 2012-04-12 teismo posėdžio metu (b.l. 52-54). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas pateikdamas šį prašymą, nenurodo dėl kokių priežasčių būtinybė apklausti nurodytą liudytoją iškilo vėliau. Kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrindžia, jog būtinybė apklausti šį liudytoją iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, neaišku, kodėl jis negalėjo būti apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nenustatyta nė viena iš sąlygų naujiems įrodymams priimti, todėl kolegija apelianto prašymo apklausti liudytoją J. B. netenkina.

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis (analogiškai ir subrangos sutartis) apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo riziką pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju pagal Rangos sutartį rangovo (atsakovo) ir subrangovo (UAB „Valra I“) teisės ir pareigos atsirado nuo sutarties sudarymo momento. Šioje sutartyje (b.l. 8-9) nustatyta, kad subrangovas įsipareigojo atlikti objekte (duomenys neskelbtini), metalo gaminių suvirinimo ir mūro darbus, o rangovas įsipareigojo atsiskaityti už atliktus ir jo priimtus darbus. Kartu subrangovas įgijo teisę gauti atlyginimą už tinkamai atliktus ir rangovo priimtus darbus. Taigi, šia sutartimi tiek rangovas, tiek ir subrangovas, įgijo priešpriešines teises ir pareigas. Rangos sutartyje įtvirtinta rangovo pareiga už tinkamą sutarties įvykdymą kitai šaliai, t.y. subrangovui, perduoti tam tikrą priešpriešinį turtinio pobūdžio patenkinimą, rangos sutartyje sulygtą atlygį. Šios rangovo (atsakovo) prievolės įvykdymas neturi ir negali priklausyti nuo trečio asmens, su kuriuo subrangovas pagal vertinamą rangos sutartį nėra teisiniame santykyje ir kurio veiksmams ar neveikimui negali daryti jokios įtakos. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog trečiaisis asmuo UAB „Alfva“ neturėjo jokių teisinių santykių su UAB „ValraI“ (subrangovu). Subrangos sutartis yra dvišalė, kurioje, kaip jau buvo minėta, priešpriešines prievoles turi dvi ją pasirašiusios šalys, t. y. subrangovas (ieškovas) ir rangovas (atsakovas). Tiek pagal įstatymą (CK 6.650 str. 3 d.), tiek ir pagal sutartį už prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, kuriuos priėmė rangovas, įvykdymą atsakingas tik atsakovas. Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, o šalių susitarimai, pakeičiantys tik vienos iš sutarties šalių teisių ir pareigų turinį, nesuteikiant kitai šaliai tikėtis adekvačios aptariamoje teisės normoje įtvirtintos teisių apsaugos, gali būti pripažinta šios normos imperatyvo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Ginčo dalykas yra Rangos sutarties 3.4.1. punktas, kuriame įtvirtinta nuostata dėl rangovo prievolės sumokėti subrangovui už atliktus darbus įvykdymo momento. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino subrangovo UAB „ValraI“ ir rangovo UAB „Angel Stone“ statybos rangos sutarties nuostatą dėl atidedamo mokėjimo kaip darbus priimančiai ir už juos atsiskaityti privalančiai sutarties šaliai suteiktą lengvatą. Teigia, kad šiuo atveju minima sąlyga neįvyko.

Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Rangos sutarties šalys skirtingai aiškina Rangos sutarties sąlygą, įtvirtintą 3.4.1. punkte, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ji turi būti išaiškinta vadovaujantis bendromis sutarčių aiškinimo nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose. Aiškinant šalių susitarimą tik apelianto nurodytu būdu reikštų, kad ši sutarties sąlyga, kuri neįvyko (galimai ir neįvyks), paneigtų rangovo ir subrangovo priešpriešinių teisių ir pareigų buvimą ir iš to atsirandančią kiekvieno atsakomybę kontrahentui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į rangos sutarties prigimtį, šalių tarpusavio santykius, į tai, kad rangovas neturi sutartinių ryšių su užsakovu UAB „ALFVA“ (šiuo atveju net negalėtų reikšti finansinio reikalavimo užsakovo bankroto byloje), pripažintina tinkamu ginčijamos sutarties nuostatos kvalifikavimu terminu, o ne sąlyga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu, yra pagrindas taikyti CK 6.35 str. 4 d. nuostatas, t.y. atsakovas prarado su atidedamuoju terminu susijusias lengvatas ir kita šalis įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę nedelsiant (CK 6.35 str. 6 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 nurodė, kad atidedamojo termino atveju kreditorius (byloje – subrangovas) turi reikalavimo teisę, o skolininkas (byloje rangovas) – pareigą įvykdyti reikalavimą, bet tik suėjus atidedamajam terminui. Atidedamasis terminas tik suspenduoja prievolės įvykdymą, o atidedamoji sąlyga suspenduoja prievolės atsiradimą. Rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus. Tokių sutarčių šalys paprastai susitaria dėl prievolės įvykdymo termino, o ne dėl prievolės atsiradimo. Todėl atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino UAB „ValraI“ ir UAB „Angel Stone“ statybos rangos sutarties nuostatą dėl atidedamo mokėjimo kaip darbus priimančiai ir už juos atsiskaityti privalančiai sutarties šaliai suteiktą lengvatą. BUAB „Alfva“ Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-305-460/2011 iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2011-03-07) (b.l. 45). Tai patvirtina aplinkybę, kad BUAB „Alfva“ neatsiskaitė su atsakovu dėl finansinių sunkumų. Darytina išvada, kad kitu atveju BUAB „Alfva“ jau būtų atsiskaičiusi su atsakovu už atliktus darbus, todėl konstatuotina, kad atsakovui pagal statybos rangos sutarties 3.4.1. punktą yra atsiradusi prievolė atsiskaityti su subrangovo teisių perėmėju už atliktus darbus. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas yra atsakingas ir privalo atlyginti ieškovui susidariusį įsiskolinimą bei atmeta apelianto argumentus, kad tokia nuostata yra neteisinga.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovo M. A. prašymas dėl išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje priteisimo –1200 Lt. Šių išlaidų turėjimas pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 77-78). Prašoma priteisti išlaidų už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius (8.11 punktas, už atsiliepimą į apeliacinį skundą), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Angel Stone“ (įmonės kodas 300551348, buveinės adresas I. Š. g. 10-204, Vilnius) ieškovo M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 200 Lt.