- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-313-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00381-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grindbetonis“
- Atsakovas
- A. V. S.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grindbetonis“ direktoriui E. P., atsakovo A. V. S. įmonės direktoriui A. V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. S. įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7308-657/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grindbetonis“ ieškinį atsakovui A. V. S. įmonei dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pirkliai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Grindbetonis“ 2009 m. vasario 25 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo iš atsakovo A. V. S. įmonės 39 123,67 Lt skolos; 1 061,02 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-04-28 iki 2008-08-20; 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. kovo 13 d. su atsakovu buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 801/39 SBR statybos komplekse „ELIJA“ ir „Kuršių kaimas“, esančiose Šventojoje, Palanga, grindų betonavimo darbams atlikti. Sutartyje išvardintuose objektuose darbai buvo atlikti 2008 m. balandžio mėnesį, o 2008 m. balandžio 23 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros GRB Nr. 0000040 ir GRB Nr. 0000041. Vadovaujantis subrangos sutarties 5.2. punktu Rangovas įsipareigojo sumokėti Subrangovui atliktų ir tinkamai perduotų darbų vertę 5-ių darbo dienų bėgyje nuo atliktų darbų akto pasirašymo ir PVM sąskaitos-faktūros priėmimo dienos. Atsakovui darbai buvo atlikti už 53 123,67 Lt, tačiau atsakovas už juos apmokėjo tik iš dalies, t. y. 2008 m. birželio 10 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 2 000,- Lt; 2008 m. birželio 25 d. pervedė 6 000,- Lt ir 2008 m. liepos 14 d. pervedė 6 000,- Lt, todėl yra skolingas 39 123,67 Lt. Vadovaujantis 2008 m. kovo 13 d. subrangos sutarties Nr. 801/39 SBR 9.2 punktu atsakovas privalo laiku neapmokėjus pateiktos sąskaitos mokėti po 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo uždelstos apmokėti sumos. Delspinigių suma ieškinio dieną sudarė 1 061,02 Lt (1 t. b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2090 m. liepos 29 d. sprendimu (1 t. b. l. 110-112) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo A. V. S. įmonės ieškovui UAB „Grindbetonis“ 39 123,67 Lt skolos už atliktus darbus pagal 2008-03-13 subrangos sutartį Nr. 801/39SBR, 1 061,02 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 40 184,69 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2008-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 603,- Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 500,- Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovo A. V. S. įmonės valstybei 38,50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas įvertino ieškovo ir atsakovo argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad abiejų šalių atstovų pasirašyti atliktų darbų aktai už 2008 m. kovo - balandžio mėnesiais bendrai 53 123,67 Lt (1 t. b. l. 11-16), sprendė, kad ieškovas (subrangovas) perdavė, o atsakovas (rangovas) priėmė atliktus statybos darbus be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo argumentus, kad jam neatsirado prievolė mokėti ieškovui, kol jam nėra sumokėjęs užsakovas UAB „Baltijos pirkliai“, nurodydamas, kad užsakovo nesumokėjimas atsakovui nereiškia, kad atsiskaitymo už atliktus darbus terminas gali būti nukeltas neribotam laikui. Patenkinus ieškinio dalį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, teismas išspendė išvestinį reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus ieškovo delspinigių paskaičiavimus pagal 2008-03-13 sutarties Nr. 801/39SBR 9.2. punktą ir laikė, kad ieškovui priteistina prašoma delspinigių suma sudaro 1 061,02 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, teismas iš jo priteisė 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas A. V. S. įmonė apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 11-14) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo šiuos motyvus:
1. Byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovo ir trečiojo asmens atstovams. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo dėl staiga užklupusios ligos, neturėjo galimybės pateikti rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla buvo išnagrinėta pažeidžiant CPK 12, 13, 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus. Tretysis asmuo teismo posėdyje galimai nedalyvavo dėl to, kad jam 2009 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla.
2. Prievolė sumokėti 39 123,67 Lt atsirado iš sandorio, kuris 2008 m. kovo 13 d. buvo raštiškai įformintas, kaip juridinis faktas subrangos sutartimi Nr. 8041/39SBR bei vėliau atsakovo pasirašytų ir priimtų PVM sąskaitų-faktūrų GRB NR. 0000040 ir GRB Nr. 0000041. Šis sandoris buvo sudarytas laikantis CK 1.63 straipsnio 1-os ir 6-os dalies reikalavimų ir siekiant sukurti atitinkamas ieškovo ir atsakovo teises ir pareigas. Raštiška Subrangos sutartis sudaryta laisva abiejų šalių valia (CK 1.64 str. 1-2 d.). Faktų, argumentų ir motyvų prieštaraujančių šiam teiginiui, teismui nebuvo pateikta. Natūralu, kad sudarant šį sandorį buvo atsižvelgta į konkrečias sąlygas ir aplinkybes, bei atitinkamai formuluojamos šalių teisės ir pareigos. Vadovaujantis CK 1.66 str. 1-aja d. atskirų sandorio teisių ir pareigų atsiradimui buvo numatytos ir atskiros sąlygos. Todėl Subrangos sutartis turi sąlyginio sandorio požymius ir laikytina sąlygine su sąlyginėm prievolėm. Subrangos sutarties 8041/39SBR 5.2. punkte numatytas Rangovo įsipareigojimas „Sumokėti Subrangovui atliktų ir tinkamai perduotų darbų vertę 5-ių darbo dienų bėgyje, nuo lėšų už atliktus Subrangovo darbus gavimo iš Užsakovo momento.“ Šis faktas buvo minimas tiek teismo parengiamųjų posėdžių metu, tiek raštiškame atsakovo atsiliepime teismui. Argumentų, faktų arba įrodymų, kad Rangovo prievolės sumokėti Subrangovui atliktų darbų vertę atsiradimui būtina sąlyga - lėšų gavimas iš Užsakovo, būtų niekinis pagal CK 1.66 str. 4-ją dalį, teismui nebuvo pateikta. Todėl atsakovas ikiteisminio ir teismo parengiamojo proceso metu neturėjo jokio pagrindo manyti, kad sutarties 5.2. punkte numatytos prievolės sąlyga yra negaliojanti arba niekinė. CK 6.30 straipsnio pirma dalis taip pat numato sąlyginės prievolės atsiradimą su tam tikros aplinkybės buvimu ateityje. Kol ši aplinkybė neatsirado, nėra pagrindo teigti, kad prievolė yra ar buvo nevykdoma tinkamai ir įsigalioja jos vykdymo terminas. Nėra teismui pateiktų faktų ar argumentų, pagrindžiančių arba atitinkančių šio straipsnio 5-ąją dalį, kai atitinkamos sąlygos atsiradimas visiškai priklauso nuo skolininko. Teismui nebuvo įrodinėjama, kad yra požymių pagal CK 1.67 str. 1 d. bei 1.77 str. 4 d., neva atsakovė savo nesąžininga veika sukliudė šiai sąlygai atsirasti arba sąlygos atsiradimas priklauso išimtinai tik nuo pastarosios valios. Šiuo atžvilgiu sąlygos atsiradimas priklausė ir priklauso net ne nuo Užsakovo valios arba nesąžiningos veikos trukdant atsirasti sąlygai, o nuo atitinkamų Lietuvos teismų ir valdžios organų sprendimų, kurie spendžiami teismuose ir kaip pasekmė varžo užsakovo galimybę disponuoti rangovų ir subrangovų sukurta pridėtine verte, ją parduoti ir tokiu būdu leisti atsirasti būtinajai sąlygai, t. y. galimybei atsiskaityti su kreditoriais piniginėmis lėšomis, kaip tai numatyta sutartyse.
3. Galima prielaida, kad ieškovas suklydo dėl esminės sandorio sąlygos, kaip tai numato CK 1.90 str. 4 d. Tačiau nei ikiteisminio, nei parengiamojo teismo proceso metu, nei teismo motyvacijoje priimant sprendimą ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama ir apie ją net neužsimenama. Atvirkščiai - remiantis aukščiau jau nurodytais argumentais ir faktais akivaizdu, kad susidarė situacija numatyta šio straipsnio 5-oje dalyje, tai yra, kai ieškovas suklydo dėl aplinkybių, dėl kurių riziką sandorio sąlygomis buvo prisiėmęs pats. Todėl toks suklydimas negali būti laikomas turintis esminės reikšmės.
4. CK 6.33 straipsnis 2-a dalis numato prievolę su atidedamuoju terminu, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Aukščiau išdėstyta situacija dėl esminio bylos klausimo pilnai atitinka straipsnio požymius, todėl šiuo atveju negalima reikalauti įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo terminas. Pagal sutarties sąlygas atsiskaitymo su ieškovu 5-ių darbo dienų termino pradžia sietina su aplinkybe - sąlyga, t. y. lėšų iš užsakovės gavimo momentu. Kadangi minėtosios aplinkybės nebuvo ir nėra, termino skaičiavimas negali būti pradėtas ir atitinkamai negali būti laikomas suėjusiu, prievolę įsigaliojusia bei spręsti išvestinius ieškinio reikalavimus dėl delspinigių priteisimo patenkinimo. CK 6.34 straipsnio 2-a dalis irgi draudžia reikalauti įvykdyti tai, kam terminas nėra suėjęs.
5. CK 6.63 straipsnio 1-a dalis aiškiai apibrėžia atvejus, kai skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę. Nei teismas, nei ieškovas neįrodė, kad atsakovo veika atitiko kurį nors šio straipsnio punktą ir dėl to turėtų būti atsakingas.
6. Teismas sprendimą pagrindžia CK 6.681 straipsnio 1-a dalimi, kuri apibrėžia statybos rangos sutarties sampratą ir reglamentuoja tokios rūšies sandorio sudarymo paskirtį ir spręstinus pagrindinius klausimus. Šie klausimai Subrangos sutartyje tarp šalių buvo išspręsti, suformuluoti aiškiai ir jų sprendimo teisėtumo klausimas nebuvo kilęs bei sprendžiamas teismo metu. Todėl ignoruojant sutartyje numatytas apmokėjimo sąlygas ir pažeidžiant CK 6.687 straipsnio numatytus reikalavimus „apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka“ priimtas nepagrįstas sprendimas patenkinant pagal sutartį neteisėtus ieškovo reikalavimus.
7. Akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovas atitinkamai CK 6.35 straipsnio 1-ai daliai numatė atsiskaitymo terminą su atidedamąja sąlyga abišaliu susitarimu ir gera valia. To paties straipsnio 3-ioji dalis numato galimybę teismui nustatyti terminą prievolės vykdymui tuo atveju, jei šalys jo nebuvo nustačiusios. Tačiau tokios aplinkybės nebuvo ir nėra, nes šalys savo raštiška sutartimi buvo nustačiusios atsiskaitymo terminą nuo sutartos sąlygos atsiradimo momento. Tokiu būdu teismas, ignoruodamas 6.35 straipsnio 3-ojoje dalyje numatytą aplinkybę suteikiančią teisę savo nuožiūra nustatyti terminą, peržengė savo kompetencijos ribas ir nustatė menamą atsiskaitymo prievolės pažeidimo terminą nuo ieškovės vienašališkai ir neteisėtai „Delspinigių skaičiavimo lentelėje“ nurodytų terminų.
8. Savo pasisakyme dėl atsakovo argumentų, kad pastarajam nėra atsiradusi prievolė mokėti ieškovui, kol jam nėra sumokėjusi užsakovė UAB „Baltijos pirkliai“, teismas nusprendė, kad užsakovo nesumokėjimas atsakovui nereiškia, kad atsiskaitymo už atliktus darbus terminas gali būti nukeltas neribotam laikui. Tai reiškia, kad esminė Subrangos sutarties sąlyga, dėl kurios riziką yra prisiėmęs ir ieškovas yra pripažįstama niekine, kai CK numato konkrečias aplinkybes, kuriomis remiantis sąlygos gali būti pripažintos niekinėmis. Papildomai šis sprendimas grindžiamas civilinės teisės principu, kad draudžiama praturtėti kito asmens sąskaita. Tačiau nei ikiteisminio, nei parengiamojo proceso metu niekas neįrodė ir nepateikė jokių argumentų, kad atsakovas būtų praturtėjęs ieškovo sąskaita, t. y. teismas prieštarauja kitam civilinės teisės principui, kad teismo sprendimai turi būti pagrįsti tikrovę atitinkančiais faktais ir motyvais. Šiuo atveju pažeistas CPK 14-ame straipsnyje apibrėžtas betarpiškumo principas ir jo 2-oji dalis, kuri reikalauja, kad teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje bei CPK 263 straipsnio abiejų dalų reikalavimai.
Šalies argumentai
9. CK statybos rangos skyriaus 6.687 straipsnio 1-a dalis numato, kad atsakovas privalo mokėti už atliktus statybos darbus rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovas savo veika šios kodekso nuostatos nepažeidė.
10. 2009 m liepos 22 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas, prieš teismui priimant nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės ir posėdžio paskyrimo, kreipėsi į teismą su prašymu priimti priešieškinį, tačiau prašymas nebuvo patenkintas siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo. Atsakovas mano, kad tuo buvo pažeista numatyta CPK 143 str. 1-oje dalyje atsakovo teisė pateikti priešieškinį. Be to nebuvo priimta teismo motyvuota nutartis dėl atsisakymo priimti priešieškinį, ką numato CPK 143 str. 3-oji dalis ir tokiu būdu užkirsta galimybė atsakovui pateikti skundą dėl atsisakymo priimti priešieškinį aukštesnės instancijos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Grindbetonis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 2 t. b. l. 70-71). Nurodo, kad teismas nustatė, kad apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka (CPK 123 str. 2 d.), neatvykimo priežastys nežinomos, teismas negavo atsakovo ir trečiojo asmens prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, todėl ieškovo prašymu, byla nagrinėta iš esmės atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 264 str. 2 d.). Apeliantas teigia, kad su ieškovu negalėjo atsiskaityti dėl to, kad su jais neatsiskaitė tretysis asmuo, tačiau ieškovui yra žinoma, kad užsakovas atsiskaitė su atsakovu. Telefonu buvo kreiptasi į užsakovą ir užsakovo atstovo teigimu su atsakovu yra visiškai atsiskaityta už darbus, kurie yra perduoti užsakovui. Dėl šios priežasties abejotina ar atsakovo elgesys yra sąžiningas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pasirašęs rangos sutartį su užsakovais tik atsakovas turi teisę reikalauti darbų apmokėjimo iš užsakovo. Paminėtina, jog ieškovo turtinė padėtis neturi nukentėti nuo atsakovo galimo neveikimo, t. y. ar atsakovas kreipėsi į užsakovą su reikalavimu apmokėti atliktus darbus, ar ėmėsi visų būtinų priemonių apmokėjimui gauti, gal atsakovas tiesiog neteisėtai neveikia ir laukia kol subrangovas bankrutuos. Ieškovas nesuklydo dėl esminės sandorio sąlygos, kaip tai numato CK 1.90 str. 4 d., bei tikrai nebuvo pagrindo susidaryti situacijai numatytai CK 1.90 str. 5 d. Atsakovas nepagrįstai remiasi CK 6.33 str. 2 d., t. y. prievolė su atidedamuoju terminu, kadangi atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad užsakovas atsiskaitytų su atsakovu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą prašė patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Ieškovo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nedalyvaujant atsakovo ir trečiojo asmens atstovams
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui (direktoriui), pažeidė CPK 12, 13, 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nepažeidė atsakovo teisės dalyvauti nagrinėjant bylą, nes dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį netrukdo nagrinėti bylos. Neatvykimas dėl ligos, atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, dėl kurių teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą (156 straipsniai).
Taip pat pažymėtina, jog CPK 156 straipsnio nuostatą dėl teismo teisės atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių detalizuoja CPK 246 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė 2009 m. liepos 21 d. nedarbingumo pažymėjimą D Nr.5462732, iš kurio matyti, kad į pirmosios instancijos teismo posėdį jis negalėjo atvykti dėl ligos. Taigi atsakovo atstovas remiasi tuo, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl savo nedarbingumo ir tai laiko svarbia priežastimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis (nepriklausomai nuo jos svarbos) nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu apie neatvykimo priežastis nepranešta teismui ik teismo posėdžio pradžios. Ne teismo pareiga aiškintis, kodėl neatvyko atsakovo atstovas, bet šis proceso dalyvis privalo informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį ir priežastis, dėl kurių į jį negali atvykti. Atsakovo atstovas šios įstatymo nustatytos pareigos nevykdė. Taigi teismas nežinojo atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir negalėjo įvertinti jų svarbos, todėl turėjo teisę nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant. Taip pat pažymėtina, jog prie apeliacinio skundo nėra pateiktą naujų argumentų ar įrodymų, kurie negalėjo būti nurodyti atsakovo parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose ir galėtų turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ar teisėtumui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant, proceso teisės normų nepažeidė.
Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui, pažeidė CPK 12, 13, 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, teisėjų kolegija nepasisako, nes atsakovas neįgaliotas atstovauti trečiojo asmens interesus. Be to, trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Taigi, akivaizdu, kad jis savo teisių pažeidimo neįžvelgė.
Dėl atsisakymo priimti priešieškinį
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2009 m liepos 22 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo priimti priešieškinį, be to, nepriėmus motyvuotos nutarties dėl atsisakymo priimti priešieškinį atsakovui buvo užkirsta galimybė pateikti atskirąjį skundą.
Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2009 m liepos 22 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole nėra duomenų, kad jo metu atsakovas pateikė prašymą dėl priešieškinio priėmimo (96-97 b.l.). Pastabų dėl parengiamojo teismo posėdžio protokolo atsakovas per įstatyme nustatytą terminą taip pat nėra pareiškęs (CPK 171 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne netenkino atsakovo prašymo priimti priešieškinį, o apskritai tokio klausimo nenagrinėjo ir negalėjo priimti motyvuotos nutarties, nes atsakovas nebuvo pateikęs tokio prašymo. Be to, net jeigu teismas ir būtų atsisakęs priimti atsakovo priešieškinį, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nėra skundžiamas atskiruoju skundu (CPK 143 str. 3 d.0.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nurodytų priežasčių ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Dėl generalinio rangovo prievolės atsiskaityti pagal subrangos sutartį
Esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to ar generaliniam rangovui (atsakovui A.V. S. įmonei) atsirado prievolė atsiskaityti su subrangovu (ieškovu UAB „Grindbetonis“) už statybos rangos darbus, dėl kurių atlikimo tarp šalių ginčo nėra, kai užsakovas su Generaliniu rangovu neatsiskaitė, o 2008 kovo 13 d. Subrangos sutarties Nr.801/39SBR 5.2 punkte numatyta, kad Generalinis rangovas įsipareigoja sumokėti subrangovui už atliktus ir tinkamai perduotus darbus per 5 darbo dienas nuo lėšų už atliktus subrangovo darbus gavimo iš užsakovo.
Siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, būtina tiksliai išsiaiškinti sutarties 5.2. punkte nustatytos sutarties sąlygos turinį, t.y. ar šiame sutarties punkte numatyta Generalinio rangovo atsiskaitymo su subrangovu atidedamoji sąlyga (CK 6.30 str. 3 d.; 1.66 str. 2 d.), ar atidedamasis terminas (CK 6.33 str. 2 d.). Atidedamąja sąlyga laikoma tokia aplinkybė, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas ir nuo kurios sandorio šalys padarė priklausomą sandoryje nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą (CK 1.66 str. 2 d.). Atidedamuoju terminu laikoma aplinkybė, kuri tikrai atsiras ar įvyks (CK 6.33 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinėje teisėje terminai gali būti ne tik aiškiai apibrėžti, bet ir neapibrėžti, taip pat sutartyje aiškiai neišreikšti, bet numanomi. Jei prievolių atsiradimas sutartyje susietas su neabejotinai įvyksiančiu įvykiu, tačiau nežinomas tik jo momentas, su tokiu įvykiu susietas terminas vadinamas neapibrėžtu atidedamuoju terminu.
CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi viena pagrindinių užsakovo pareigų pagal rangos sutartį – atsiskaityti su rangovu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad užsakovo atsiskaitymas su rangovu, jeigu sutartyje nėra nurodyta tiksli atsiskaitymo data, teisine prasme laikytinas privalomai įvyksiančiu įvykiu, tačiau tiksliai nežinant, kada tai bus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai subrangos sutartyje Generalinis rangovas įsipareigoja atsiskaityti su subrangovu už atliktus darbus per 5 darbo dienas nuo lėšų už atliktus subrangovo darbus gavimo iš užsakovo, taip suformuluota sutarties sąlyga laikytina atidedamuoju terminu, nes akivaizdu, kad užsakovas privalo atsiskaityti su Generaliniu rangovu, tačiau tiksliai nežinoma, kada tai įvyks.
Be to, jeigu būtų pripažįstama, kad Subrangos sutarties 5.2 punkte numatyta atidedamoji sąlyga, tai iš esmės prieštarautų geros moralės principams, nes Užsakovo, kurio su subrangovu nesieja jokie teisiniai santykiai, nemokumo atveju būtų sudarytos sąlygos atsakovui (Generaliniam rangovui) išvengti atsiskaitymo su subrangovu (CK 1.81 str.).
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog 2008 kovo 13 d. Subrangos sutarties Nr.801/39SBR 5.2 punkte numatyta atidedamoji sąlyga.
CK 6.34 str. 1 d. nustatyta, jeigu tam tikros aplinkybės nėra, prievolė su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos dienos, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Baltijos pirkliai“ (užsakovas) pripažįsta savo skolą Generaliniam rangovui, tačiau šiuo metu dėl finansinių sunkumų negali įvykdyti savo prievolės atsiskaityti pagal rangos sutartį (93, 94 b.l.). Be to, Užsakovui, kuris jau turėjo atsiskaityti su Generaliniu rangovu, Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. liepos 10 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla (116-117 b.l.). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad Užsakovas jau turėjo atsiskaityti su Generaliniu rangovu, tačiau to nepadarė dėl finansinių sunkumų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiasis asmuo (užsakovas) normaliomis aplinkybėmis jau turėjo būti sumokėjęs Generaliniam rangovui (atsakovui) už rangos darbus. Todėl akivaizdu, kad ir Generaliniam rangovui (atsakovui) pagal 2008 kovo 13 d. Subrangos sutarties Nr.801/39SBR 5.2 punktą yra atsiradusi prievolė atsiskaityti su subrangovu už atliktus subrangos darbus ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti ieškinį.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (T.II, 72 b.l.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina 10,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo A. V. S. įmonės apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V. S. įmonės (į.k. 135983885, buveinė Medvėgalio g. 12-56, Kaunas, a.s. Nr.LT54 4010 0425 0000 2235, AB banke DnB NORD) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Grindbetonis“ (į.k. 300650887, buveinė Liepų g. 66, Klaipėda, a.s. Nr.LT45 7300 0100 9873 2345, AB Swedbankas) 800,- Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. V. S. įmonės (į.k. 135983885, buveinė Medvėgalio g. 12-56, Kaunas, a.s. Nr.LT54 4010 0425 0000 2235, AB banke DnB NORD) valstybei 10,05 Lt (dešimt litų 05 ct) turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).