Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. atstovo advokato Sigito Čepo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-11-08 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, administracinio nusižengimo bylą ir pripažinti N. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė įstatymų nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.

2017-11-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą N. L. pagal ATPK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2017-09-05 registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-01 mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 39 978,34 Eur, iš jos: 39 840,00 Eur PVM ir 82,04 Eur šio mokesčio delspinigiai, 56 Eur žemės mokestis (toliau – ZEM) ir 0,30 Eur šio mokesčio delspinigiai. 2017-01-01 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė 40 277,39 Eur, iš jos: 39 824,58 Eur PVM ir 452,49 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-02-01 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo jau 40 420,74 Eur, iš jos: 39 599,58 Eur PVM ir 820,84 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai, o Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-03-01 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė jau 66 793,19 Eur, iš jos: 65 631,58 Eur PVM ir 1 161,29 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai, tuo tarpu Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-04-06 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui siekė jau 67 544,22 Eur, iš jos: 0,64 Eur Pelno mokestis (toliau – PLN) ir 141 Eur šio mokesčio avansas, 65 630,58 Eur PVM ir 1 771,68 Eur šio mokesčio delspinigiai, 0,32 Eur ZEM delspinigiai. Siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-08-16 buvo pradėtas šios bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu patikrintas piniginių lėšų judėjimas bendrovės kasoje ir bankų sąskaitose už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-07-31.

N. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 pajamų į bendrovės kasą nebuvo gauta, o išlaidos per šį laikotarpį iš kasos sudarė 2 293,48 Eur, iš jų 2017-01-17 kasos išlaidų orderiu Nr. KI052 išmokėtas 54,14 Eur darbo užmokestis D. V. K., 2017-01-17 kasos išlaidų orderiu Nr. KI053 išmokėtas 1 138,77 Eur darbo užmokestis N. L., 2017-02-03 kasos išlaidų orderiu Nr. KI054 išmokėtas 18,53 Eur darbo užmokestis D. V.-K., 2017-03-03 kasos išlaidų orderiu Nr. KI055 išmokėtas 352,46 Eur darbo užmokestis N. L., 2017-03-31 kasos išlaidų orderiu Nr. KI056 išmokėtas 216,66 Eur darbo užmokestis N. L., 2017-03-31 kasos išlaidų orderiu Nr. KI057 išmokėtas 13,20 Eur darbo užmokestis J. K. ir 2017-04-06 kasos išlaidų orderiu Nr. KIO išmokėtas 499,72 Eur darbo užmokestis N. L., tačiau bendrovė nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 iš kasos VMI, kaip kreditorei, esančiai aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama iš bendrovės kasos, tenkinant jų pinigines prievoles, ir kuriems atlikti mokėjimai neturi prioriteto prieš Pareiškėjai privalomus atlikti mokėjimus mokestinei nepriemokai dengti, nė karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti.

AB DNB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2016-11-01 buvo 65,32 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 (N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu) pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 65,31 Eur, iš jų 1,02 Eur sumokėta 2016-12-01 VĮ Registrų centrui ir 63,42 Eur sumokėta VMI. Likutis sąskaitoje 2017-04-06 sudarė 0,01 Eur.

Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis 2016-11-01 buvo 366,34 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 (N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu) pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 365,74 Eur, iš jų 159,95 Eur sumokėta 2016-11-03 kredito pradelstų įmokų dengimui, 40 Eur sumokėta 2016-11-11 už du vnt. sutikimus 2016-10-10, 95,70 Eur sumokėta 2016-11-11 kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ kaip paskolos grąžinimas, 70,09 Eur sumokėta 2016-11-11 notarei A. G.. Likutis sąskaitoje 2017-04-06 sudarė 0,60 Eur.

Apibendrinant anksčiau bendrovės atliktas operacijas laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 (N. L. vadovavimo bendrovei laikotarpiu) jos turimose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose AB DNB banke ir kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, darytina išvada, kad per šį laikotarpį į šiose kredito įstaigose bendrovės turimas atsiskaitomąsias sąskaitas pajamų nebuvo gauta, o išlaidos per šį laikotarpi iš šių sąskaitų sudarė 431,05 Eur, tačiau bendrovė per šį laikotarpį VMI iš šių sąskaitų sumokėjo tik 63,42 Eur.

CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.

Skundžiamu 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas N. L. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė 700 Eur baudą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą priteisti iš N. L. 2 660,24 Eur nuostolių paliko nenagrinėtą.

Apeliaciniu skundu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1762-718/2017, ir priimti naują nutarimą – pripažinti buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių (vadovą) N. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam už šio pažeidimo padarymą baudą; pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisti iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (vadovo) N. L. 2 660,24 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą apelianto naudai.

Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – apeliantas) elektroninių ryšių priemonėmis 2017-12-06 gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.- 1762-718/2017 (toliau – nutarimas), kuriuo teismas išnagrinėjo apelianto 2017-11-07 pareiškimą Nr. (23.4-08 E)-RNA-33927 „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos priteisimo“ (toliau – pareiškimas).

Apeliantas su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti administracinio nusižengimo bylą buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. L., pripažinti jį padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti, skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2200 Eur baudą; pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisti iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. L. 2 660,24 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą apelianto naudai.

Teismas nutarimu iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatė, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. L., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei apeliantas, o ne su apeliantu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos, tuo pažeidė kreditoriaus – apelianto – teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurį teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė N. L. 700 Eur baudą. Tuo tarpu apelianto pareiškime nurodytą reikalavimą dėl 2 660,24 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. L. apelianto naudai teismas paliko nenagrinėtą. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad šioje nagrinėjamoje dalyje nėra teisinio pagrindo pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju, kadangi apeliantas nepagrįstai laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitiems kreditoriams sumokėtus 2 660,24 Eur turtine žala, už kurią, apelianto teigimu, atsakingas administracinį nusižengimą padaręs N. L.. Be to, teismas nurodė, kad apelianto prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo, kai mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, o šios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas, tuo tarpu žala – tai viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl apeliantas nepagrįstai tapatina UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, kaip teigia apeliantas, atsakingas administracinį nusižengimą padaręs N. L.. Teismas nutarime taip pat nurodė, jog N. L. yra kaltinamas tuo, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, tačiau jis nėra kaltinamas tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus mokesčių administravimo srityje, dėl to atsirado mokestinė nepriemoka valstybei. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bendrovė turėtų būti įtraukta į administracinio nusižengimo procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendraatsakių) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas, todėl apelianto reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, dėl to apelianto prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas dėl toliau nurodomų motyvų.

Įstatymų leidėjas ANK yra įtvirtinęs administracinio nusižengimo bylos teisenoje dalyvaujančių asmenų ratą, jų teises ir pareigas. Vienas iš administracinio nusižengimo bylos teisenoje dalyvaujančių asmenų, kaip toks, yra pripažįstamas nukentėjusysis, kuriuo laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

ANK įstatymų leidėjas taip pat yra įtvirtinęs turtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu nukentėjusiajam, atlyginimo galimybę, tiek administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui savo noru ją atlyginant nukentėjusiajam, tiek savo noru neatlyginant ar net kai nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo. ANK 664 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą.“ Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Tais atvejais, kai administracini nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.“ ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą“, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.“ Apelianto vertinimu, iš nurodytų ANK teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, jog administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteisiama teismo tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio nusižengimo byloje administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo to, ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo sutinka savo noru ar ne atlyginti administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, ar susitariama ar ne dėl jos dydžio bei atlyginimo būdo, t. y. net ir kilus ginčui tarp administracinį nusižengimą padariusio asmens ir nukentėjusiojo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, įstatymo yra suteikta galimybė priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą tuo pačiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad ANK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtu buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai“.

Kiekvienas administracinis nusižengimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio arba fizinio, arba materialaus, arba kitokio pobūdžio žala. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kreditoriui yra sukeliami ir jam atsiranda tam tikri neigiami žalingi materialiniai padariniai, t. y. lieka nepatenkinti kreditoriaus reikalavimai, o tuo tarpu nepagristai yra tenkinami kitų kreditorių, esančių žemesnėje eilėje, reikalavimai, arba toje pačioje eilėje esančių kreditorių reikalavimai, tačiau atsiradę vėliau. Įvertinus anksčiau išdėstytas teisines aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog teismas nutarimu nepagrįstai konstatavo, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo pripažinti jį nukentėjusiuoju bei priteisti nukentėjusiajam tokiu administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą, ir tuo pažeidė ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies, 665 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aiškinimą ir taikymą.

Teismas nutarime taip pat konstatavo, jog apeliantas nepagrįstai laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitiems kreditoriams sumokėtus 2 660,24 Eur turtine žala, už kurią, apelianto teigimu, atsakingas administracinį nusižengimą padaręs N. L., dėl to mokestinės nepriemokos, kurią apeliantas šiuo atveju tapatina su turtine žala, priteisimas iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Apeliantas pažymi, jog pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis) ir apeliantas, kreipdamasis su pareiškimu į teismą, prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą fiziniam asmeniui – N. L., ėjusiam nuo 2014-11-05 iki 2017-04-06 juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – direktoriaus pareigas, ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; kartu pripažinti apeliantą nukentėjusiuoju ir priteisti iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. L. anksčiau nurodytu padarytu administraciniu nusižengimu apeliantui atsiradusią turtinę žalą (negautas pajamas). Buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. L. neteisėti tyčiniai veiksmai, suponavę ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, yra visiškai įrodyti teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1762-718/2017 ir dėl jo kaltės, pasireiškusios neteisėtais tyčiniais veiksmais, ginčo byloje nebuvo, ir teismas pagrįstai N. L. pripažino kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė 700 Eur baudą.

CK 2.82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra“. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose“. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas nuo 2014-11-05 iki 2017-04-06 buvo vadovas (direktorius) N. L.. LAT praktikoje akcentuojama, kad juridinio asmens vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Bendrovės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai (CK 2.82 straipsnis). Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L., kaip fizinio asmens, neteisėti tyčiniai veiksmai, pasireiškę CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu ir ANK 120 s straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, yra konstatuoti ir nustatyti skundžiamame teismo nutarime, todėl teismui pripažinus, jog fizinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius (vadovas) N. L. – savo neteisėtais tyčiniais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vienareikšmiškai jis privalo atsakyti už tokiais savo neteisėtais tyčiniais veiksmais atsiradusias ir sukeltas neigiamas pasekmes ir turi būti priteista iš jo, o ne iš juridinio asmens, kuriam jis vadovauja, dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo apeliantui atsiradę neigiami žalingi materialūs padariniai (negautos pajamos). Apeliantui atsiradę 2660,24 Eur sumos neigiami žalingi materialūs padariniai, kaip turtinė žala (negautos pajamos), yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. neteisėtų tyčinių veiksmų, kurie yra įrodyti ir nustatyti teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1762-718/2017, pasekmė, apeliantui padarytus anksčiau nurodytus neigiamus žalingus materialinius padarinius tiesiogiai lėmė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. neteisėti tyčiniai veiksmai, pažeidžiantys atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą ir tvarką, o ne pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinio asmens, nesugebėjimas vykdyti savo prievoles. Apeliantei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. padarytu administraciniu nusižengimu atsiradusių neigiamų žalingų materialinių padarinių – 2 660,24 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) – pagrindimas yra visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderių nuo Nr. KI052 iki Nr. KI058 duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2017-04-06 jais buvo neteisėtai išmokėta kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams 2 293,48 Eur, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB DNB banke turimos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš kurių matyti, kad N. L. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2016-12-01 neteisėtai buvo sumokėta 1,02 Eur žemesnėje eilėje esančiam kreditoriui; taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ turimos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-11-03 iki 2016-11-11 neteisėtai buvo sumokėta 365,74 Eur žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos balansais, iš kurių matyti šio juridinio asmens esama mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06. Taigi pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos kilmė yra mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos, tačiau mokestinės nepriemokos nesumokėjimas laiku apeliantui vienareikšmiškai yra skundžiamu teismo nutarimu konstatuotų ir nustatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. neteisėtų tyčinių veiksmų rezultatas (pasekmė), dėl to, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėtinu atveju turtinė žala valstybės biudžetui – likusi nesumokėta mokestinė nepriemoka – nėra N. L. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pasekmė, ir tuo taip pat pažeidė ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies ir 665 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aiškinimą ir taikymą.

Kaip minėta anksčiau, teismas nutarime taip pat konstatavo, kad apelianto prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius (vadovas) N. L. administracinėn atsakomybėn traukiamas ir kaltinamas tuo, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, tačiau nėra kaltinamas tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus mokesčių administravimo srityje, dėl to atsirado mokestinė nepriemoka valstybei ir todėl siekimas esančią mokestinę nepriemoką (negautas pajamas), kaip turtinę žalą, išsiieškoti iš vadovo N. L. yra negalimas.

Apelianto vertinimu, su tokiais teismo argumentais, kurie, teismo nuomone, taip pat nesudarė pagrindo taikyti ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies ir 665 straipsnio 1 dalies nuostatų, sprendžiant apelianto keliamus reikalavimus byloje dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju ir 2 660,24 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L., negalima sutikti. Pažymėtina, jog, kaip jau minėta anksčiau, teismas nutarimu konstatavo, kad N. L. atliko neteisėtus veiksmus – atsiskaitė su kitais kreditoriais pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką, nors jo vadovavimo laikotarpiu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 turėjo mokestinę nepriemoką apeliantui ir privalėjo pirmiausia atsiskaityti su juo. Taigi byloje nustatyta, kad N. L. šios pareigos nevykdė ir šios pareigos nevykdymo pasekmė / padarinys – likusi nepadengta apeliantui mokestinė nepriemoka, kuri būtų buvusi mažesnė, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius (vadovas) N. L. būtų laikęsis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos. Svarbu pažymėti, kad apeliantas jam padarytus žalingus neigiamus materialinius padarinius – turtinę žalą (negautas pajamas) byloje prašo atlyginti ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugeba įvykdyti savo prievolių ir nėra traukiamas atsakomybėn už vengimą ar atsisakymą mokėti mokesčius, bet dėl to, kad N. L. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, tai suponuoja, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų tyčinių N. L. veiksmų ir apeliantui atsiradusių neigiamų žalingų materialinių padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neprašo atlyginti nuostolių, bendrai įvertindamas visą šią dieną esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką. Apeliantas prašo atlyginti tik piniginę žalos išraišką – nuostolius (negautas pajamas), t. y. nuostolių dydį, kuris egzistavo administracinio nusižengimo metu, pagal kilmę kaip mokestinė nepriemoka, dėl to nuostolių dydis, atsiradęs dėl neteisėtų tyčinių N. L. veiksmų, negali būti tapatinamas su mokestine nepriemoka apskritai. Laikytina, kad jeigu nebūtų buvę neteisėtų tyčinių N. L. veiksmų, valstybės biudžetas būtų gavęs pinigines lėšas – 2 660,24 Eur. Šioje byloje kaip tik ir buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. netinkamo elgesio, konkrečių veiksmų ir iš to kylančios atsakomybės klausimas, be to, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius (vadovas) N. L. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, apskritai nebūtų reikėję atlikti operatyvaus patikrinimo. Šiuo atveju apeliantui padaryta turtinė žala suprantama kaip negautos pajamos, kuri atsirado tik dėl neteisėtų tyčinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. veiksmų ir turėtų būti priteistina iš jo apeliantui, kaip nukentėjusiam asmeniui.

Teismas nutarime taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju bendrovė turėtų būti įtraukta į administracinio nusižengimo procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms, tačiau tokių naujų proceso dalyvių (bendraatsakių) įtraukimas į bylos nagrinėjimą ANK nėra numatytas, todėl apelianto reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Su tokia teismo padaryta išvada negalima vienareikšmiškai sutikti, kadangi įstatymų leidėjas ANK yra įtvirtinęs administraciniu nusižengimu nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimo galimybę tiek administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sutinkant atlyginti padarytą žalą savo noru, tiek nesutinkant jos atlyginti, taip pat ir tais atvejais, kada nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo. Pažymėtina, kad apeliantas, įvertinęs šią įstatyme numatytą galimybę, bei, atsižvelgdamas į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius (vadovas) N. L. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir šie jo veiksmai sukėlė apeliantui neigiamus žalingus materialinius padarinius, kreipdamasis su pareiškimu į teismą, be kita ko, prašė apeliantą pripažinti nukentėjusiuoju ir priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. 2 660,24 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio atlyginimą apeliantui, todėl darytina išvada, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne vien tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. padarytų veiksmų, pasireiškusių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pripažinimas neteisėtais ir tyčiniais bei už jų padarymą adekvačios administracinės nuobaudos paskyrimas, tačiau taip pat ir tokiais N. L. neteisėtais ir tyčiniais veiksmais apeliantui padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) priteisimas toje pačioje administracinio nusižengimo bylos teisenoje, nustatant tikslų padarytos žalos dydį bei pripažinus apeliantą nukentėjusiuoju.

Apelianto vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. neteisėtais tyčiniais veiksmais padaryto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė / padarinys yra šio nusižengimo darymo metu į valstybės biudžetą laiku nesumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 660,24 Eur mokestinė nepriemoka, kuri, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, konstituciniais teisingumo ir teisėtumo principais, turėtų būti teismo priteista iš N. L., kaip fizinio asmens, savo veiksmais prisidėjusio prie žalos valstybės biudžetui padarymo, tame pačiame administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas N. L. administracinės atsakomybės už padarytą administracini nusižengimą klausimas, o ANK 665 straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas, priimdamas nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu siekiant didinti ne tik pačių teismų veiklos efektyvumą, bet ir taupyti apelianto, kuris tokio pobūdžio bylose gina viešąjį interesą, veiklos (darbo ir laiko) kaštus bei sąnaudas, dėl to teismas, laikydamasis priešingos nuomonės, ne tik kad nepagrįstai sudarė sąlygas eliminuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. atsakomybę atlyginti valstybės biudžetui padarytus neigiamus žalingus materialinius padarinius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo padarymu tame pačiame administracinio nusižengimo bylos procese, bet ir nepripažino apeliantui, kaip nukentėjusiajam, teisės į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodamas klausimą dėl turtinės žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, tuo taip pat pažeidė ir ANK 664 straipsnio 2 dalies ir 665 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų aiškinimą ir taikymą.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija ir sutinka su jo pareiškime iškeltais reikalavimais, kuriuos teismas tenkino, pripažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį direktorių (vadovą) N. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – baudą, taip pat sutinka ir su N. L. paskirtos baudos dydžiu. Teismo nustatytu ir konstatuotu N. L. administraciniu nusižengimu padaryta apeliantui 2660,24 Eur sumos turtinė žala, šios dienos duomenimis, nėra atlyginta Apeliantui, t. y. nėra sumokėta į valstybės biudžetą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka, 2017-12-15 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, jau siekia 149 855,04 Eur.

Įvertinus anksčiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, t. y. netinkamai taikė materialiosios teisės normas (ANK 578 straipsnio 1 dalį, 664 straipsnio 2 dalį, 665 straipsnio 1 ir 2 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalį), reglamentuojančias nukentėjusiojo administracinio nusižengimo byloje pripažinimą ir turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam administracinio nusižengimo byloje, todėl apeliantas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, prašo jo skundą patenkinti.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. atstovas advokatas S. Čepas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1762-718/2017 ir paskirti N. L. švelnesnę administracinę nuobaudą.

Nurodo, kad skundžiamu nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino N. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskyrė 700 Eur baudą. Apelianto nuomone, nutarimo dalis dėl baudos dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui netinkamai išaiškinus materialines civilinės teisės normas, todėl net pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo paskirta neproporcingai padarytam teisės pažeidimui didelė bauda. Todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl baudos dydžio keistina, skiriant švelnesnę nuobaudą.

Bylos nagrinėjimo metu buvos išsiaiškinta, kad už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos sumokėjo 365,74 Eur, iš DNB banko sąskaitos sumokėjo 65,31 Eur ir iš kasos sumokėjo 2 293,48 Eur. Tačiau iš DNB banko sąskaitos 63,42 Eur buvo sumokėti VMI, o 1,02 Eur Registrų centrui automatiškai (be N. L. valios ir žinios) VMI paslaugoms, taigi dėl šių lėšų mokėjimo N. L. administracinio nusižengimo negalėjo padaryti. Iš kasos buvo mokamas darbo užmokestis, kuris, N. L. įsitikinimu, turi būti mokamas pirmiau už įmokas biudžetui. Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 159,95 Eur suma buvo nurašyta pačios kredito unijos (be N. L. valios ir žinios), o tik 40 Eur, 95,70 Eur ir 70,90 Eur, iš viso 206,60 Eur pavedimus padarė N. L.. Būtent dėl šių 206,60 Eur pavedimų N. L. kaltę pripažino, nors ir jie buvo padaryti dėl būtino reikalingumo, nes tai buvo mokėjimai kredito unijai, kaip hipotekos kreditorei, keičiant kredito sutarties sąlygas ir tvirtinant sandorį pas notarą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnį, padarė išvadą, kad atmestinas N. L. argumentas, jog sumokėtas darbo užmokestis turėjo būti mokamas prieš įmokas į valstybės biudžetą. Toks civilinės teisės normų aiškinimas yra neteisingas. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, antrąja eile privaloma atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą tik trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. Šiuo atveju sąvoka „vykdomasis dokumentas“ nereiškia vykdomojo rašto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) prasme, o turi būti suprantamas kaip mokėjimo dokumentas, kurį privaloma vykdyti. Tai akivaizdžiai išaiškina CK 6.930¹ straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo procese nustato kiti įstatymai. Būtent vykdomieji raštai ir kiti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo jau vykdomi CPK nustatyta tvarka. Net jei ir būtų galima vadovautis tokia logika, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis reglamentuoja mokėjimų vykdymą pagal vykdomuosius dokumentus, kurie dar nėra pateikti vykdyti antstoliui, tai, formaliai žiūrint, VMI taip pat nebuvo pateikusi savo „mokėjimo dokumentų“, kuriuos reglamentuoja CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas, todėl tokiu atveju N. L. išvis negalėjo pažeisti eiliškumo.

Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas darbuotojų teisę gauti darbo užmokestį iškelia pirmiau įmokų į valstybės biudžetą, nes taip yra visuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja mokėjimų eiliškumą (pvz., CPK 754 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis, Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 35 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FZBĮ) 29 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis). Todėl aiškinti, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis, kuri reglamentuoja mokėjimų vykdymą asmens valia, pirmenybę suteikia įmokoms į biudžetą, o darbuotojai darbo užmokesčio, kol jis nepriteistas, turi palaukti, nėra pagrindo.

Taigi realiai N. L. nesilaikydamas eiliškumo sumokėjo 206,60 Eur, ir tai verčiamas situacijos, nes keitė kreditavimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-08-25 ir kt. nutarimai). Taigi teismai turi turėti galimybę, atsižvelgdami į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, numatyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2012-12-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-20-2012 konstatavo, kad „Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.“ LAT 2013-04-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013 konstatavo, kad „Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta“.

Apelianto nuomone, už 206,60 Eur mokėjimus būtino reikalingumo sąlygomis skirti N. L. 700 Eur baudą neatitinka ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų tikslų ir paskirties, todėl nuobauda turėtų būti sumažinta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas N. L. prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyrius prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. atstovo apeliacinio skundo dėl N. L. paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-08 nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyrius nekelia klausimo dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo bei N. L. paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su ta skundžiamo teismo nutarimo dalimi, kuria Institucijos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas. Institucija kelia jai padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimo klausimą, t. y. ginčija teismo sprendimą nelaikyti juridinio asmens mokestinės nepriemokos žala, kurią, Institucijos teigimu, turi atlyginti administracinėn atsakomybėn patrauktas šio asmens buvęs vadovas – direktorius N. L., plačiai kritikuodama jo motyvus. Institucijos teigimu, į valstybės biudžetą laiku nesumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 660,24 Eur mokestinė nepriemoka yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus (vadovo) N. L. neteisėtais tyčiniais veiksmais padaryto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pasekmė / padarinys, todėl ši nepriemoka turėtų būti teismo priteista iš N. L., kaip fizinio asmens, savo veiksmais prisidėjusio prie žalos valstybės biudžetui padarymo, tame pačiame administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas N. L. administracinės atsakomybės už padarytą administracini nusižengimą klausimas. Institucijos nuomone, teismas, nusprendęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, kaip administraciniu nusižengimu padarytą žalą, iš administracinėn atsakomybėn patraukto N. L., kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (vadovo), neteisingai taikė ir aiškino ANK 578 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio 2 dalies, 665 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Su šiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu bei Institucijos apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Kaip matyti iš Institucijos apeliacinio skundo, jame iš esmės keliamas klausimas, ar administracinio nusižengimo bylos procese, kuriame yra spendžiamas fizinio asmens (nagrinėjamu atveju – buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (vadovo) administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą klausimas (nagrinėjamu atveju – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje), iš jo kaip nusižengimu padarytą žalą galima priteisti juridinio asmens (nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini) “) mokestinę nepriemoką.

Pažymėtina, kad atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi mokestinė prievolė, kaip teisingai skundžiamame nutarime konstatavo apylinkės teismas, savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Kaip minėta, susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – bendrovė „(duomenys neskelbtini) “, o ne asmeniškai buvęs šios bendrovės direktorius (vadovas) N. L.. Todėl nagrinėjamu atveju yra būtina ir CK nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens teisinį savarankiškumą ir atsakomybės prisiėmimą pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), analizė. Minėtų CK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o fizinių asmenų atsakomybė galima išskirtiniais atvejais. Pažymėtina, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklę fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Paprastai tokios situacijos susiklosto, kai dėl vadovo neteisėtų veiksmų išoriniuose santykiuose juridinis asmuo tampa nemokus, bankrutuoja ir kai nustatytos visos būtinos jo (vadovo) deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-130/2011, 3K-3-493/2012, 3K-3-176/2014, 3K-3-283/2014). Vadovo civilinė atsakomybė gali kilti ir dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais vidiniuose santykiuose, pvz., netinkamai vykdant pareigą užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas. Jeigu iki žalos atlyginimo juridinis asmuo (darbdavys), privalantis atlyginti padarytą žalą, išnyksta, vadovas gali būti pripažintas tiesioginės civilinės atsakomybės subjektu, t. y. kaip asmuo, kuris tiesiogiai kaltas dėl darbuotojo sveikatos sužalojimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nurodyta, jog fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti visas būtinas sąlygas nuteistų fizinių asmenų civilinei atsakomybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017). Kaip konstatuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017, civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę (net ir nusikalstamo mokesčių vengimo atveju), iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (tarp jų ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; 3) bendrovės mokestinės prievolės nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos, todėl pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės vadovui nekyla (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-624/2013, 3K-3-54-701/2017).

Taigi už neįvykdytą mokestinę prievolę pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o ne jos vadovas. Kaip minėta, neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nėra galimybės ją įvykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, aptartos pirmiau, nenustatytos, jų nenurodo ir pati Institucija. Taigi, konstatavus, kad juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – mokestinė nepriemoka nėra žala civilinės atsakomybės prasme, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, skundžiamą nutarimą priėmusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui šioje byloje nebuvo pagrindo priimti ANK 578 ir 665 straipsniuose nurodytų sprendimų.

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas atitinka teismų praktiką, kai analogiškais atvejais asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą (iki ANK įsigaliojimo numatytą ATPK 50⁶ straipsnyje), buvo paskirtos atitinkamos nuobaudos, o ne priteista kaip žala juridinio asmens mokestinė nepriemoka (nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-56-696/2015, e2AT-30-696/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, todėl Institucijos skundžiama nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. L. atstovo apeliacinio skundo

Administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. atstovas advokatas S. Čepas apeliaciniu skundu prašo sušvelninti N. L. paskirtą administracinę nuobaudą. Nurodo, kad nors teismas skundžiamu nutarimu N. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskyrė 700 Eur baudą, tačiau, apelianto nuomone, toks sprendimas priimtas teismui netinkamai išaiškinus materialines civilinės teisės normas, todėl net pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo paskirta neproporcingai padarytam teisės pažeidimui didelė bauda. Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvos išsiaiškinta, kad už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos sumokėjo 365,74 Eur, iš DNB banko sąskaitos sumokėjo 65,31 Eur ir iš kasos sumokėjo 2 293,48 Eur. Tačiau iš DNB banko sąskaitos 63,42 Eur buvo sumokėti VMI, o 1,02 Eur Registrų centrui automatiškai (be N. L. valios ir žinios) VMI paslaugoms, taigi dėl šių lėšų mokėjimo N. L. administracinio nusižengimo negalėjo padaryti. Iš kasos buvo mokamas darbo užmokestis, kuris, N. L. įsitikinimu, turi būti mokamas pirmiau už įmokas biudžetui. Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 159,95 Eur suma buvo nurašyta pačios kredito unijos (be N. L. valios ir žinios), o tik 40 Eur, 95,70 Eur ir 70,90 Eur, iš viso 206,60 Eur pavedimus padarė N. L.. Būtent dėl šių 206,60 Eur pavedimų N. L. kaltę pripažino, nors ir jie buvo padaryti dėl būtino reikalingumo, nes tai buvo mokėjimai kredito unijai, kaip hipotekos kreditorei, keičiant kredito sutarties sąlygas ir tvirtinant sandorį pas notarą. Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis, kuri reglamentuoja mokėjimų vykdymą asmens valia, pirmenybę suteikia įmokoms į biudžetą, o darbuotojai darbo užmokesčio, kol jis nepriteistas, turi palaukti. Apelianto nuomone, toks civilinės teisės normų aiškinimas yra neteisingas, nes įstatymų leidėjas darbuotojų teisę gauti darbo užmokestį iškelia pirmiau įmokų į valstybės biudžetą, ir taip yra visuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja mokėjimų eiliškumą (pvz., CPK 754 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis, Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 35 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FZBĮ) 29 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis). Todėl aiškinti, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalis, kuri reglamentuoja mokėjimų vykdymą asmens valia, pirmenybę suteikia įmokoms į biudžetą, o darbuotojai darbo užmokesčio, kol jis nepriteistas, turi palaukti, nėra pagrindo. Taigi realiai N. L. nesilaikydamas eiliškumo sumokėjo 206,60 Eur, ir tai verčiamas situacijos, nes keitė kreditavimo sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas prašo paskirti N. L. švelnesnę administracinę nuobaudą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtiną administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad N. L. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad iš banko atsiskaitomųjų sąskaitų piniginės lėšos buvo nurašomos automatiškai, mokėjo darbo užmokestį įmonės darbuotojams, nes manė, kad tokie mokėjimai atliekami antrąja eile, tai yra pirmiau už įmokas į valstybės biudžetą, taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, N. L. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jis ir žmona gauna nedideles pajamas, išlaiko du mažamečius vaikus. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, N. L. stengėsi išlaikyti verslą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo visiškai nutraukti. Atsižvelgęs į visa tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, N. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus jam pusę ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo dydžio piniginę baudą – 700 Eur. Apygardos teismo vertinimu, N. L. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Teismas, skirdamas nuobaudą N. L., be kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad, bylos duomenimis, kai kurie mokėjimai vyko automatiškai, N. L. jų neatliko, taip pat į N. L. paaiškinimus, kad mokėjo įmonės darbuotojams darbo užmokestį, nes manė, kad tokie mokėjimai atliekami antrąja eile, tai yra pirmiau už įmokas į valstybės biudžetą, tačiau pažymėjo, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo N. L. kaltės nepašalina.

N. L. atstovas nesutinka su teismo išvada, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalis, kuri reglamentuoja mokėjimų vykdymą asmens valia, pirmenybę suteikia įmokoms į biudžetą, o darbuotojai darbo užmokesčio, kol jis nepriteistas, turi palaukti, ir teigia, kad įstatymų leidėjas darbuotojų teisę gauti darbo užmokestį iškelia pirmiau įmokų į valstybės biudžetą. Todėl, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju N. L. nesilaikydamas eiliškumo sumokėjo 206,60 Eur, ir tai verčiamas situacijos todėl, N. L. atstovo nuomone, už 206,60 Eur mokėjimus būtino reikalingumo sąlygomis skirti N. L. 700 Eur baudą neatitinka ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų tikslų ir paskirties, todėl nuobauda turėtų būti sumažinta. Priešingai N. L. atstovo tvirtinimui, nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad N. L., mokėdamas darbo užmokestį įmonės darbuotojams, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susidariusi mokestinė nepriemoka, atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą, pažymėdamas, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. L. nepateikė teismui jokių duomenų, kad įmonės darbuotojams buvo išduoti vykdomieji dokumentai, tai suteiktų mokėjimo eilės pirmumą darbuotojams, bet ne valstybės biudžetui. Kadangi darbuotojams nebuvo išduoti vykdomieji raštai ar kiti vykdomieji dokumentai, mokėjimų jiems eiliškumas pagal įstatymą turėjo būti atliekamas penktąja eile, t. y. darbo užmokestis įmonės darbuotojams turėjo būti mokamas po įmokų valstybės biudžetą. Tačiau N. L. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su N. L. apeliacinio skundo argumentu, kad N. L. nesilaikydamas eiliškumo sumokėjo 206,60 Eur ir tuo pagrindo dar labiau sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės išplaukia išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių.

Apygardos teismo vertinimu, N. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur bauda, t. y. pusė minimalios baudos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, individualizuota tinkamai, įvertinus visas administracinei nuobaudai skirti aplinkybes, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl tokia nuobauda nelaikytina aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Nagrinėjamu atveju dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį nėra teisinio pagrindo.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą Institucijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. atstovo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. atstovo advokato Sigito Čepo apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.