Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: T. S., V. S. (S.), valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja po savo sutuoktinio V. S. mirties, 2020 m. liepos 4 d., nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo. Pareiškėja R. S. 1981 m. rugpjūčio 8 d. su palikėju V. S. sudarė santuoką, 1981 m. gruodžio 13 d. gimė sūnus T. S. ir 1983 m. liepos 7 d. gimė dukra V. S. (S.). Santuokos metu palikėjas V. S. 2001 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-5206 pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu abu sutuoktiniai įgijo ¼ dalį minėto buto. Pareiškėja nurodo, kad sutuoktiniai 2014 m. emigravo, pareiškėjos išvykimas buvo deklaruotas 2014 m. birželio 19 d., o sutuoktinio (palikėjo) 2014 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėja nurodo, kad su sutuoktiniu į Lietuvą iš Danijos grįždavo tik atostogoms. 2020 m. liepos 4 d. Danijoje mirus palikėjui, pareiškėjos vyrui, pareiškėja per 3 mėnesių terminą turėjo priimti palikimą, tačiau po sutuoktinio mirties buvo sukrėsta, reikėjo laiko atsigauti emociškai, po laidotuvių pasikreipus į notarą buvo nukreipta palikimo klausimą tvarkytis šalyje, kurioje buvo paskutinė palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta bei gavus tos šalies dokumentus dėl palikimo priėmimo, juos pateikti Registrų centrui ir nuosavybė teisė bus užregistruota – dėl tokios pateiktos informacijos pareiškėja teigia, kad buvo suklaidinta. 2020 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) miesto teismas pareiškėjai išdavė Turto teisių perleidimo po mirties pažymą, kurioje matyti, kad visos turto teisės perleidžiamos palikėjo sutuoktinei, pareiškėjai R. S., nors paveldimas turtas, priklausęs palikėjui, buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) miesto teismo pažymoje paveldimas turtas nebuvo identifikuojamas, todėl neatitiko Registro centro numatytų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių palikimo priėmimo procesas buvo uždelstas, todėl pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą.

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, T. S., V. S. (S.) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą visiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis V. S. mirė 2020 m. liepos 4 d. Mirties vieta – Danija.

Iš 2022 m. liepos 22 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. sutuoktinė - pareiškėja R. S., vaikai – T. S. ir V. S..

Teismui pateikta (duomenys neskelbtini) miesto teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. pažyma, kurioje pažymėta, kad po sutuoktinio V. S. mirties sutuoktinei R. S. perleidžiamos turto teisės.

Teismui pateiktas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo buvo atmestas 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjos prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo turto pateiktos 2020 m. rugsėjo 1 d. pažymos pagrindu.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 1) T. S. asmeninės nuosavybės teise (1/4 dalis); 2) R. S. ir V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1/4 dalis); 3) V. S. asmeninės nuosavybės teise (1/4 dalis).

Pareiškėja pateikė 2022 m. liepos 11 d. testamentų registro išrašą, kuriame nurodoma, kad palikėjas nebuvo registravęs jokių testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja paveldi su pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais (palikėjo vaikais), tačiau praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. S. mirties. Terminas palikimui priimti po V. S. mirties baigėsi 2020 m. spalio 4 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu išklausius pareiškėjos atstovės paaiškinimus, spręstina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, suklydimo, nežinojimo. Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido dėl žmogiško apsirikimo, t. y. buvo nukreipta tvarkytis dokumentus ne pagal įstatyminę tvarką, paveldėjimo klausimai sprendžiami ten kur palikėjo turtas, o ne jo paskutinė gyvenamoji vieta. Taip pat svarbias priežastis sudaro ir tai, kad pareiškėja ilgą laiką negyvena Lietuvoje ir dokumentų tvarkymasis buvo apsunkintas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėja elgtųsi nesąžiningai. Atvirkščiai, iš pareiškėjos paaiškinimų akivaizdu, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl teisės normų neišmanymo, žmogiško suklydimo, o pareiškėjai sužinojus teisės normų esmę ir pasekmes, ji aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių teises įgyvendinti kuo operatyviau. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimui neprieštaravo ir valstybės įmonė „Turto bankas“, taip pat ir kiti pirmos eilės įpėdiniai – pareiškėjos vaikai T. S. ir V. S. (S.).

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui po sutuoktinio V. S. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, siekdama priimti palikimą po sutuoktinio V. S. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. liepos 4 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.