- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-1597-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22284-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Aldona Tilindienė, Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- S. T.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui R. Č. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad atsakovas R. Č. yra vaiko G. T. tėvas, o G. T. jo vaikas, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 14 400 Lt už paskutinius trejus metus, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 1998 metų rugpjūčio mėnesį. Jie pradėjo artimai bendrauti. Jai pastojus ir apie tai pranešus atsakovui, jis norėjo vaiko. 1999-12-01 jiems gimė dukra G. T.. Atsakovas vaiką pripažino, tačiau kadangi jie nebuvo susituokę, vaiko gimimo liudijime tėvu jis nebuvo nurodytas. Iki 2000 metų kovo mėnesio atsakovas lankė vaiką, po to, jų santykiai nutrūko ir atsakovas nustojo rūpintis vaiku bei neteikė jokio išlaikymo. Mergaitė gyvena su motina, todėl prašė dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Jos materialinė padėtis yra sunki, o dukros poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 740 Lt, todėl ji nėra pajėgi patenkinti visų dukros poreikių ir jai padeda jos tėvas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovui prieštaraujant, prašė skirti DNR ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jie su ieškove niekada neturėjo ilgalaikių artimų santykių, o jie buvo visiškai atsitiktiniai. Pati ieškovė nesiekė ilgalaikių bei tvirtų santykių, nes tuo metu ji susitikinėjo su keliais vyrais. Vėliau ji jam užsiminė, jog laukiasi, tačiau nekėlė klausimo, kad jis gali būti vaiko tėvas. Nutrūkus jų santykiams jis apie vaiką negavo jokių žinių. Ieškovė beveik 14 metų nereiškė jokių prašymų, priekaištų ar pretenzijų dėl išlaikymo ar bendravimo su vaiku. O kad jis yra mergaitės tėvas, sužinojo tik gavęs ieškinį iš teismo. Sutiko, kad būtų paskirta DNR Ekspertizė. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Nustačius atsakovo tėvystę, jam atsirastų pareiga išlaikyti dukrą ir turėtų būti priteistas išlaikymas iki jos pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jo tėvų turtinei padėčiai. Neprieštaravo, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė visiškai bei priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o dukros išlaikymui sutiko mokėti po 200-250 Lt kas mėnesį. Su kitais ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, jog ieškovė nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikiams reikia jos prašomos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas R. Č. yra vaiko G. T., gimusios 1999-12-01, tėvas, o G. T. yra R. Č. vaikas; G. T. paliko pavardę „T.“; nustatė nepilnametės G. T. nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina S. T. bei priteisė iš atsakovo R. Č. nepilnametės dukros – G. T. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo (2013-07-04) iki jos pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 14 400 Lt.
Teismas nurodė, kad byloje 2013-10-10 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, kuri patvirtino, jog R. Č. yra vaiko G. T. tėvas su 99,99999 % tikimybe. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas R. Č. yra vaiko G. T. tėvas, o G. T. yra jo dukra. Ieškovei prašant ir nesant šalių prieštaravimo G. T. palikta pavardė „T.“. Teismas pažymėjo, kad atsakovas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo neprieštaravo ir sutiko, todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, G. T. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina S. T.. Teismas nustatė, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro apie 630 Lt gaunama socialinė pašalpa, nuo 2011-07-27 jai suteiktas bedarbės statusas, ji turi nekilnojamojo turto, kurį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu atsakovo gaunamas pajamas sudaro 1117,58 Lt, jis neturi jam nuosavybės teise priklausančio turto, neturi kitų išlaikytinių, duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį nėra. Pažymėjo, kad mergaitei yra 14 metų, pasak ieškovės, ji neturi specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų, mokosi 7 klasėje, duomenų apie jos lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas iš atsakovo priteisė nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant bent minimalių vaikų poreikių patenkinimą, nes vaikas pats užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga. Teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo pat jos gimimo, tai yra, nuo1999-12-01, nes jis nutraukė bet kokius ryšius su ieškove, su vaiku nebendravo ir ja nesirūpino. Konstatuota, kad teisė į išlaikymą atsirado nuo 1999-12-01, tačiau pagal įstatymą išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik už tris metus iki ieškinio padavimo dienos, todėl teismas darė išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-07-01 (ieškinio pateikimo) - 36 mėnesiai. Teismas atsižvelgė į tai, jog išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu pragyvenimo lygis bei minimali vaiko poreikių patenkinimui suma kito, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą dukrai – 14 400 Lt, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir sumažinti priteistą 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo, kadangi pati ieškovė atsisakė gauti iš jo bet kokią teikiamą paramą vaikui, todėl atsakovui susidarė įspūdis, kad vaiko biologiniu tėvu galėjo būti kitas vyras, nes ieškovė iki bendros dukros gimimo augino kitą nesantuokinį vaiką. Pažymėjo, kad dėl ieškovės netinkamo gyvenimo būdo ir piktnaudžiavimo alkoholiu, kuris buvo nepriimtinas atsakovui, tarp jų bendravimas visiškai nutrūko. Atkreipė dėmesį, kad vaiko motina nurodė, jog jai išlaikyti dukrai reikalinga 740 Lt, todėl teismas už praėjusį laikotarpį turėjo priteisti skaičiuojant ne po 400 Lt, o mažiau. Nurodė, kad teismas turėjo įvertinti faktiškai naudojamas lėšas išlaikyti vaiką, o neperkelti išlaikymo naštą už praeitą laikotarpį skaičiuojant po 400 Lt. Be to, pažymėjo, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui turi būti lygios ir šio principo turi būti laikomasi paskirstant pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai. Nurodė, kad ieškovė dėl savo kaltės nėra rūpestinga motina, ji pati pripažino, jog turi problemų dėl alkoholio. Apeliantas mano, kad teismas neteisingai priteistą išlaikymo įsiskolinimą pavedė tvarkyti ieškovei uzufrukto teise, nes abejotina dėl išlaikymo tikslinio panaudojimo pačiam vaikui, kadangi yra tikimybė ieškovės poreikiui alkoholio vartojimo tenkinimui ir asmeninių skolų mokėjimui. Pažymėjo, kad teismas nebuvo aktyvus ir nepasidomėjo ieškovės gyvenimo aplinkybėmis už laikotarpį, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas, bei ieškovės galimas asmeninis įsiskolinimas kitiems asmenims. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nevertino atsakovo ribotą darbinį potencialą ir galimybes užsidirbti ekonominės krizės metais bei reikšmingą tikrąją vaiko tėvų susidariusią turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei valstybės naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimą reglamentuojančias teisės normas ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką bei surinktus įrodymus. Pažymėjo, kad ieškovė visada kaip išgalėdama viena rūpinosi vaiku, o atsakovas pats pripažino, kad niekada ir jokia forma išlaikymo savo nepilnametei dukrai neteikė. Nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė yra nurodžiusi, jog ieškovė tinkamai rūpinasi savo dukra ir kad nėra pagrindo abejoti, kad priteistas išlaikymo įsiskolinimas gali būti panaudotas ne vaiko interesais. Pažymėjo, kad priteisto įsiskolinimo suma buvo paskaičiuota atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, kadangi buvo skaičiuojamas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį. Mano, kad teismas priteisdamas 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. Č. apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį šalių dukrai G. T. bei išlaikymo įsiskolinimas 14 400 Lt, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Jo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai perkėlė išlaikymo naštą už praeitą laikotarpį skaičiuojant po 400 Lt, nes vaiko motina nurodė, jog jai išlaikyti dukrai reikalinga 740 Lt. Todėl mano, kad teismas už praėjusį laikotarpį turėjo priteisti skaičiuojant ne po 400 Lt, o mažiau. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįsta. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, jog atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro apie 630 Lt gaunama socialinė pašalpa (b. l. 9). Ieškovei nuo 2011-07-27 suteiktas bedarbės statusas (b. l. 8), ji turi nekilnojamojo turto (b. l. 12), kurį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Kitų išlaikytinių ji neturi, nes jos kitas vaikas yra jau pilnametis. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro 1117,58 Lt (b. l. 61), jis neturi jam nuosavybės teise priklausančio turto (b. l. 59). Atsakovas neturi kitų išlaikytinių. Nėra duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį. Mergaitei yra 14 metų, ji neturi specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų. Mergaitė mokosi 7 klasėje, duomenų apie jos lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus nėra.
Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, mergaitės poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas privalo teikti 400 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą savo dukrai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė mažiau nei šiuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga (1000 Lt). Teismas iš atsakovo priteisė 400 Lt nepilnamečiam vaikui išlaikymo, t. y. 800 Lt abiejų tėvų teiktinas išlaikymas nepilnametei jų dukrai. Teisėjų kolegija pažymi, kad minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Apeliantas savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš jo priteisdamas po 400 Lt mėnesinį išlaikymą už praeitą laikotarpį, perkėlė didesnę išlaikymo dalį jam, kadangi ieškovė nurodė, jog apytiksliai vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia 740 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija ir pažymi, kad ieškovė taip pat ieškinyje buvo nurodžiusi, kad dėl sunkios materialinės padėties negalėjo vaiką aprūpinti net būtiniausiais dalykais. Kaip minėta anksčiau, suma reikalinga minimaliems vaiko poreikiams patenkinti yra 1000 Lt per mėnesį, taip užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui nebuvo perkelta didesnė išlaikymo dalis, kadangi nepilnametė dukra gyveno ir gyvena su ieškove ir būtent jai tenka kasdienė vaiko priežiūra.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo jai neteikė, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių teikiamą išlaikymą. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą G. nuo jos gimimo, t. y. nuo 1999-12-01, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas CK 3.200 str. pagrindu pagrįstai priteisė nepilnamečiui vaikui susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad yra tikimybė, jog priteistą išlaikymą ieškovė galimai išleis savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.203 str. 1 d. nustatyta, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Taigi, tėvas (motina), tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas turi būti panaudojamas pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais ir laiko juos nepagrįstai, kadangi apeliantas nepateikė jokių jo žodžius pagrindžiančių įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad mergaitei sudarytos tinkamos buitinės sąlygos, o duomenų apie netinkamą ieškovės, kaip motinos, valdžios įgyvendinimą nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog motina, uzufrukto teise tvarkanti vaiko turtą (išlaikymo lėšas), naudos ne vaiko interesais. Be to, pažymėtina, kad vaiko turtinės teisės gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistinos 280 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (b. l. 93).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.