Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir M. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir proceso atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-217-760/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai A. S. ir M. V. (toliau- pareiškėjai) 2019 lapkričio 26 d. teismui teikė prašymą kuriuo prašo: 1) atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-217-760/2018 kaip praleistą dėl labai svarbių, objektyvių priežasčių, jeigu teismas mano, kad terminas praleistas, paduoti; 2) atnaujinti Tauragės apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-217-760/2018 procesą ir bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos ar apylinkės nepriklausomam ir nešališkam teismui; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 4) perduoti bylos medžiagą Generaliniam prokurorui; 5) Tauragės apylinkės teismą ir Klaipėdos apygardos teismą nusišalinti nuo ieškovų bylos nagrinėjimo.

2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėjų prašymas dėl Tauragės apylinkės teismo teisėjų bei Klaipėdos apygardos teismo nusišalinimo nuo pareiškėjų pateiktos civilinės bylos Nr. A2-5042-377/2019 nagrinėjimo buvo išsiųsta į Klaipėdos apygardos teismą Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjų pakartotinio nušalinimo pareiškimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjams ir nušalinimo pareiškimo Tauragės apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. A2-5042-377/2019 netenkino.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi nusprendė atidėti pareiškėjams mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Byla skirtina nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. gruodžio 20 d. Šalys apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, (paskelbiant specialiame internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymai atmestini.

Bylos ir pridėtos civilinės bylos Nr. 2-217-760/2018 medžiaga, ieškovų (pareiškėjų) rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė ieškovų A. S. ir M. V. skundą - ieškinį „Dėl Tauragės rajono savivaldybės valdžios institucijų ir pareigūnų organizuotų, neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, bendrininkavimo, piktnaudžiavimo pareigomis susidorojant su persekiojamais piliečiais ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo pateiktą A. S. ir M. V. prašymą perduoti civilinę bylą pagal jų skundą nagrinėti kitam apygardos teismui bei nusprendė netenkinti A. S. ir M. V. prašymo nušalinti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos, pagal pareiškėjų apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, nagrinėjimo ir neperduoti bylos nagrinėti kitos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjų A. S. ir M. V. pakartotinio nušalinimo pareiškimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjams ir nušalinimo pareiškimo Tauragės apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. A2-5042-377/2019 netenkino.

Ieškovai prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-217-760/2018 dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-217-760/2018 remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), 8 punktu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

Dėl praleisto termino prašymui atnaujinimo procesą paduoti

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovas turi detaliai nurodyti, kokias naujas aplinkybes jis sužinojo ir kada jas sužinojo.

Ieškovai nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu teisėja L. Bajorinienė neatskleidė visų jų nurodytų bylai svarbių aplinkybių, o ieškovams ieškinyje nurodytos svarbios aplinkybės tapo žinoma tik po 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo priėmimo (....,,iki tol jie nesidomėjo ir jiems nebuvo žinomi teisėjos ir atsakovo atstovės (L. Mockienės)), taip pat teisėjos ir Tauragės rajono savivaldybės valdžios institucijų ir pareigūnų ryšiai, teisėjos ir Tauragės rajono vyr. prokuroro G. Žebelio artimi ryšiai su bylą nagrinėjusia teisėja‘‘... .). Ieškovai nurodo, kad naujai paaiškėjusias aplinkybes atskleidė ir paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo ir netyrė, kaip netyrė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriimdamas jų kasacinių skundų. Todėl 3 mėnesių termino šiam prašymui paduoti nepraleido, o jeigu ir praleido, tai dėl ne nuo jų nepriklausančių labai svarbių priežasčių bei prašo šį terminą atnaujinti.

Ieškovai, kaip minėta aukščiau, aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo po 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo priėmimo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose. Minėtų (dėl nešališko teismo ir bylą nagrinėjančios teisėjos L. Bajorinienės) aplinkybių nevertino nei Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. priimdamas nutartį bei palikdamas galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą, nei 2019 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi nepriimdamas ieškovų kasacinio skundo. Prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-217-760/2018, pateiktas teismui 2019 m. lapkričio 26 d. Kaip matyti iš ieškovų ieškinio, jiems naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo žinomos, kaip patys ir nurodo, teikiant apeliaciją Klaipėdos apygardos teismui (tačiau apeliacinis teismas šitų aplinkybių nevertino). Teismui, išanalizavus ieškovų pateiktus motyvus laikytina, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės tapo žinomos gavus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir jau buvo žinomos teikiant apeliaciją Klaipėdos apygardos teismui. Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad ieškovai skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2018 m. spalio 23 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovams buvo ir turėjo būti žinoma tiek apie teisėjos L. Bajorinienės, tiek atsakovo atstovės L. Mockienės darbiniai santykiai, tiek, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragė apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Žebelys bei teisėja D. Žebelienė sutuoktiniai. Be to, pareiškėjos nenurodė jokių objektyvių CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių, o jų nurodytos priežastys, kaip kad pirmos instancijos teisme bylą išnagrinėjo ir skundžiamą 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą priėmė bylos baigtimi suinteresuota teisėja L. Bajorinienė, bei kad atsakovo atstovę L. Mockienę su teisėja sieja artimi ryšiai ir pan. vertintinos tik kaip subjektyvūs ieškovų samprotavimai, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovai praleido nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą bei neįrodė svarbių termino pateikti prašymą atnaujinti procesą praleidimo priežasčių.

Esant šioms aplinkybėms, prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkintinas.

Dėl prašymo atnaujinti procesą byloje

Teismas mano esant reikalinga pasisakyti ir dėl reikalavimo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-217-760/2018.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais ir jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje). Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas teismas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-946-883/2018).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-42-3-00231-2013-3 ). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos, numatytos CPK 366 straipsnio 1 dalyje: asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą, numatytą CPK 368 straipsnyje; prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar ieškovų (pareiškėjų) nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai savo prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-217-760/2018 atnaujinimo remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu - naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jiems bylos nagrinėjimo metu bei 8 punktu - bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Iš ieškovų pateikto ieškinyje esančio reikalavimo matyti, kad ieškovų pagrindinis ginčo subjektas byloje tas pats: Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių, Tauragės rajono seniūnų, Šilalės rajono savivaldybės mero, Pagėgių savivaldybės mero ir Tauragės rajono savivaldybės mero ,,Atviras laiškas‘‘, kuriuo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir Vidaus reikalų ministrą, nurodydami, kad A. S., M. V. ir V. J. vykdo šmeižto ir susidorojimo akciją prieš Tauragės apskrities viršininką A. B. Atviras laiškas 2002 m. vasario 2 d. buvo paskelbtas dienraštyje „Lietuvos žinios“, 2002 m. vasario 8 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“, o 2002 m. vasario 12 d. perspausdintas laikraštyje „Tauragiškių balsas“. Ieškovai teigia, kad tik po 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad teisėja L. Bajorinienė, būdama šališka ir neteisinga, nesiaiškino, vengė atskleisti svarbių Atviro laiško iniciavimo ir priėmimo Tauragės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu aplinkybių, jas ignoravo, atsisakė apklausti byloje jų nurodytus liudytojus. Be to, po 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo priėmimo ieškovams tapo žinoma, kad teisėja Loreta Bajorinienė laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2005 m. dirbo Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje, prokuroras Gražvydas Žebelys tuo metu dirbo šioje prokuratūroje, kuris piktnaudžiaudamas pareigomis dangstė Tauragės valdžios pareigūnų neteisėtas ir nusikalstamas veikas, kai kaip G. Žebelio kolegei, dabar teisėjai L. Bajorinienei šie faktai turėjo būti žinomi, be to, prokuroro G. Žebelio sutuoktinė dirba teisėja Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose. Be to, ieškovai nurodo, kad iš esmės pagrindas proceso atnaujinimui byloje yra tas faktas, kad teismas neišreikalavo iš atsakovo ir neišsiaiškino, kad atsakovas - savivaldybės taryba - yra priėmusi kolegialiai sprendimą teikti teismui atsiliepimą į ieškovų skundą – ieškinį, o atsiliepimą pasirašo meras, negavęs tarybos pritarimo. Todėl visos aplinkybės ieškovams duoda pagrindo abejoti teisėjos Loretos Bajorinienės nešališkumu, ir tai jiems tapo žinoma tik po bylos išnagrinėjimo.

Teismas pažymi, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovai praleido įstatymo nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą. Apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko galioti 2018 m. rugsėjo 20 d. Tauragės apylinkės sprendimą nurodydama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, susijusias su senaties instituto taikymu, teisiškai tiksliai konstatavo, kad šiuo atveju ieškinio senaties institutą taikyti yra pagrįsta bei nurodė, kad nuo Atviro laiško pasirašymo praėjo daugiau kaip 15 metų, ieškovai pažeistas savo teises gynė bendrosios kompetencijos teismuose. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris kaip galutinė instancija pasisakė dėl Atviro laiško, 2006 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006 praėjo daugiau kaip 11 metų, todėl pagrįstai nustatytas pagrindas taikyti ieškinio senatį.

Ieškovai teikdami ieškinį dėl proceso atnaujinimo, savo išvadas iš esmės grindžia analogiškais pagrindais, t. y. kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos Loretos Bajorinienės suinteresuotumu bylos baigtimi, ryšiais su byloje dalyvavusiais asmenimis, kad teisėja priėmė sprendimą išplėsdama ieškovų skundo ieškinio nagrinėjimo ribas tikslu sujaukti bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą bei, kad šias aplinkybes sužinojo tik po 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo apylinkės teisme priėmimo. Teismas daro išvadą, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jiems nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, yra tik subjektyvūs ir deklaratyvūs teiginiai, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami ieškovų pateikti argumentai ir motyvai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje, ir kurie leistų manyti, kad jų pateikti argumentai sudaro pagrindą bylos atnaujinimui, nepateikta. Todėl darytina išvada, kad ieškovai nepateikė jų preziumuojamų naujai paaiškėjusių aplinkybių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, pažymėtina, kad visgi ir teismui atnaujinus procesą ieškovų nurodytais pagrindais, nebūtų pagrindo iš naujo nagrinėti ieškovų reikalavimų, nes jų reikalavimams reikšti suėję senaties terminai ir apeliacinis teismas tai yra patvirtinęs, o kasacinis teismas ieškovų skundą atsisakė priimti. Pažymėtina, kad asmuo, siekdamas atnaujinti procesą, turi įrodyti proceso atnaujinimo pagrindus. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašymą atnaujinti procesą grindžia su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei bylą išnagrinėjusio neteisėtos sudėties teismo (366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 punktas), tačiau naujų aplinkybių nepateikia ir neįrodinėja, o tik vėl kelia iš esmės tapačius reikalavimus, dėl kurių teismų jau buvo pasisakyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 368 straipsniu, 370 straipsniu,

nutaria:

Atmesti prašymus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.