Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 23 d. gautu ieškovų A. S. ir M. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai A. S. ir M. V. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovei Tauragės rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Ieškovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovų apeliacinio skundo argumentus ignoravo ir dėl jų nepasisakė; 2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nes nepasisakė dėl esminių ieškovų apeliacinio skundo argumentų ir nemotyvavo, kodėl atmetė jų pateiktus įrodymus; 3) teismai nepagrįstai sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2007 m. kovo 1 d. ir 2007 m. gegužės 2 d. sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Ieškovų nuomone, minėtos bylos ir nagrinėjama byla nėra dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko; 4) nepagrįsta teismų išvada, kad atsakovė buvo tinkamai atstovaujama. Atsakovės Tauragės rajono savivaldybės tarybos procesinius dokumentus pasirašė savivaldybės meras ir įgaliota atstovė L. M. Tačiau byloje nepateikta jokio įrodymo, pagrindžiančio atsakovės poziciją dėl pareikšto ieškinio; 5) apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles. Ieškovų nuomone, ieškinio senaties terminas neturi būti skaičiuojamas nuo atviro laiško išplatinimo žiniasklaidos priemonėse, nes jų teisių pažeidimai tęsiasi iki šiol, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad pirmosios instancijos teismai buvo šališkas, teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovų prašymas atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo; ieškovams grąžintinas iš dalies sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtą skundą grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti M. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 27 d. AB Šiaulių bankas, mokėjimo dokumento Nr. 213487.

Grąžinti A. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. liepos 15 d. Luminor Bank AS, mokėjimo dokumento Nr. 244.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.