Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. (A. B.), skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2015-02-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 31 d. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, tenkindamas Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą, atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi A. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis A. B. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtini Komisijos 2016 m. rugsėjo 10 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 38. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

7.1. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

7.2. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

7.3. Nuteistasis nesutinka su aplinkės teismo išvada, kad nepakankamas jo požiūris į finansinius įsipareigojimus, nes įsiskolinimą jis sumokėjo. Kaip matyti iš pataisos namų pateiktų duomenų apie nuteistąjį, nuteistais dirba, į jo sąskaitą pervesta 1 607,82 Eur, ir beveik tokią pat sumą jis išleido savo reikmėms. Nuteistojo prie skundo pateiktas raštas dėl įsiskolinimo padengimo, nepaneigia socialinio tyrimo išvados, nes ji surašytas 2016 m. liepos 19 d., o paskutinis įnašas į antstolio sąskaitą padarytas tą pačią – 2016 m. liepos 19 d. A. B. pataisos namuose dirba nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d., tačiau išmokėjimai pradėti atlikti tik nuo 2016 m. sausio mėn., be to, išskaičiavimai buvo atliekami mažesnėmis sumomis, o liepos 19 d., kai jau buvo ruošiama medžiaga dėl jo lygtinio paleidimo, iš nuteistojo sąskaitos nuskaičiuota tokia suma, kad įsiskolinimas būtų pilnai padengtas. Šios aplinkybės rodo, kad nors A. B. ir turėjo pakankamai lėšų savo asmeninėms reikmėms realizuoti, tačiau nerodė iniciatyvos dėl didesnių išskaičiavimų vykdymo byloje operatyvesniam ieškinio padengimui. Taigi, nepaneigtina apylinkės teismo išvada dėl pakankamo A. B. požiūrio į finansinių įsipareigojimų vykdymą. Šie elgesio ypatumai vertinami analizuojant nuteistojo asmenybę. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. bausmės atlikimo vietos.

7.4. Abejonių dėl nuteistojo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia ir jo nusikalstamo elgesio rizikos kitimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados ir kitų pateiktų duomenų, A. B. teikiamas dėl lygtinio paleidimo jam taikymo jau trečią kartą. Pirmą kartą jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 39 balais, antrą kartą šis balas sumažėjo nežymiai – iki 38, o paskutinio vertinimo metu balai išliko tokie patys. Komisija, teikdama nuteistąjį lygtiniam paleidimui, nurodo kad nusikalstamo elgesio rizikos balas nepakito nes daugumą balų sudaro statiniai balai, tačiau iš tos pačios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad statiniai balai sudaro tik 24 balus, todėl teismo vertinimu, yra objektyvios aplinkybės dinaminiams balams mažėti. Išskiriami nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į jo praeitį, ankstesnius teistumus, tačiau išsamiai ir nuosekliai išanalizavo jo elgesio ypatumus bausmės atlikimo metu, todėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos teisingos ir pagrįstos išvados, jog nuteistasis A. B. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo A. B. skundo motyvais nėra pagrindo.

9. Kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu dėl nepagrįstai tenkinto prokurorės skundo. Nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti A. B. lygtinio paleidimo. Kolegijos vertinimu, toks prokurorės skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų, todėl jis negalėjo būti patenkintas. Kolegijos vertinimu, toks prokurorės skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų, todėl jis negalėjo būti patenkintas. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Nors prokurorė skunde prašė pakeisti komisijos nutarimą, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl, jos manymu, Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, t. y. nenurodė jokių jo neteisėtumo pagrindų. Skunde prokurorė nurodė argumentus tik dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo A. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Įvertinus įstatyme numatytus teismo galimus priimti sprendimus, darytina išvada, kad prokurorė šiuo atveju savo poziciją dėl komisijos nutarimo turėjo pateikti ne skunde, bet atsiliepime dėl nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo. Pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Taigi, Komisijos nutarimo nepakeitus, o tik atsisakius jį tvirtinti, nėra pagrindo teigti, kad prokurorės skundas buvo patenkintas. Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – prokurorės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. (A. B.) skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.