Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, nedalyvaujant nuteistajam A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-188/2015 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams de­vyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo 2015-02-10. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012-07-31 iki 2012-08-10 ir nuo 2014-02-11 iki 2015-02-10.

Kėdainių rajono apylinkės teisme 2015 m. liepos 23 d. gautas nuteistojo A. B. prašymas dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, konkrečiai dėl BK 75 str., 3 str. 2 d., spręsti klausimą dėl galimumo taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015-03-24).

Prokurorė prašė nuteistojo A. B. prašymo netenkinti, nes A. jis du kartus teistas, paskutinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto informacinėje grupėje dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, be to jis nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką. Taigi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y., taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2014 m. kovo 19 d. buvo priimtas BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs 2015-03-24. Šiuo įstatymu pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis ir ji išdėstyta taip: asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, lyginant šią ir prieš tai galiojusią BK 75 straipsnio redakciją, matyti, kad ja išplėstas ratas asmenų, kurių atžvilgiu galimas bausmės vykdymo atidėjimas - bausmės vykdymo atidėjimas tapo galimas ir už sunkius nusikaltimus. A. B. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo padėtį, todėl jis šiuo metu patenka į asmenų, kurių atžvilgiu galimas naujos redakcijos BK taikymas, ratą. Kadangi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, svarstytinas klausimas dėl šio įstatymo grįžtamosios galios taikymo A. B. atžvilgiu.

Pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas sprendžia, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y., įvertinti veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis <...>. Nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-303/2015). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygų grupės, kurių visumos vertinimas leidžia teismui priimti sprendimą atidėti bausmės vykdymą. Formaliąsias BK numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. B. atitinka, tačiau tam, kad būtų taikomas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas, bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas 2015-02-10 nuosprendyje nurodė, kad A. B. teisiamas trečią kartą, bausmę atlikęs (4t.b.l.120), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas (2t.b.l.90-93), nedirba, duomenų apie tai, ar nusikaltimų padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje, byloje nėra, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnija jo asmenį charakterizuojančių duomenų neturi (2t.b.l.88), nuo 2011-02-22 registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto informacinėje grupėje dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje neįrašytas (2t.b.l.89), turi sveikatos problemų (4t.b.l.121-123), turi nepilnametį vaiką (4t.b.l.124). Priimdamas nuosprendį teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, ir siekiant, kad būtų įgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už padarytą nusikaltimą kaltinamajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį, nei sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.), ir A. B. pasiųstas atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus (4t. b. l. 161- 178).

Apeliacinės instancijos teismas padarė išva­dą, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nuteis­tajam už nusikalstamą veiką skirti laisvės atė­mimo bausmę, mažesnę už in­kriminuotos nusikalstamos veikos (BK 260 str. 1 d.) numatytą bausmės vidurkį, nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė ben­drų­jų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek nu­teistojo asmenybei, tiek padarytai nusi­kals­tamai veikai, tiek bausmėmis siekiamiems tiks­lams, o pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nu­teis­tasis nusikalto būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, nedirbantis, turėdamas nepilnametį vaiką (b. l. 14).

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad A. B. turi nepilnametį vaiką, į Psichikos sveikatos kabineto įskaitą neįrašytas, turi sveikatos problemų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau bylos duomenys nurodo ir į tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (teistas 2011-02-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 2012-03-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.), t. y. nuteistasis dėl savo elgesio išvadų nepadarė, pakartotinai pažeidė įstatymus, tik šiuo atveju padarydamas sunkų nusikaltimą. A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, nedirbo, nuo 2011-02-22 yra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto informacinėje grupėje dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Duomenų apie tai, ar nusikaltimų padarymo metu A. B. buvo registruotas darbo biržoje, byloje nėra, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnija jo asmenį charakterizuojančių duomenų neturi, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad A. B. padarė tęstinę nusikalstamą veiką (nusikalstama veika tęsėsi nuo 2012-06-21 iki 2012-07-20), turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropinę medžiagą. Be to Kauno apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad nors A. B. pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes kritiškai savo elgesio nevertina, todėl nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Bylą nagrinėjant teisme paties A. B. manymu jis nusikalstamos veikos nepadarė, tik atliko paslaugą, todėl tai teismui kelia abejonių dėl nuteistojo nuoširdaus siekio gyventi nenusižengiant, gerbiant kitų asmenų teises ir laisves. Taigi nors ir yra formalūs įstatyme numatyti pagrindai A. B. atidėti bausmės vykdymą, anksčiau nurodyti nuteistąjį charakterizuojantys požymiai bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus pasiekti. Išdėstytų motyvų pagrindu nuteistojo prašymas dėl BK 75 str. 1 d. taikymo jo atžvilgiu atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo prašymą dėl jam Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-188/2015 paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendžiu A. B. paskirtą 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta atlikti pataisos namuose, palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.