Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-327/2015

Teisėja Ramyna Šidlauskienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00218-2012-3

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Daivai Aliu­lienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam G. S., jo gynėjai ad­vo­katei Violetai Naujokienei, nuteistojo A. B. gynėjui ad­vo­katui Vytautui Bučiui, vie­šame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iš­na­gri­nėjo bau­džia­mą­ją by­lą pagal nuteistųjų G. S. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apy­lin­kės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams de­vyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo 2015-02-10. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012-07-31 iki 2012-08-10 ir nuo 2014-02-11 iki 2015-02-10.

G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nuos­prendžiu pa­s­kirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo – 2015-02-10. Į bausmės laiką įskaityta pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendį atlikta bausmė, laikino su­laikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2014-10-16 iki 2015-02-10.

Iš A. B. ir G. S. priteista po 16,82 Eur (šešiolika eurų 82 ct) pro­ceso (pašto) išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropinę medžiagą, o būtent 2012-06-21, tiksliau nenustatytu laiku, prie buto, esančio Šėtos g. 91-309, Kėdainiai, durų iš E. D. neteisėtai už 50 Lt įgijo ne mažiau kaip 1,188 gra­mų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2012-06-21 16.27 val. neteisėtai, turėdamas tikslą perparduoti, laikydamas prie savęs, iš įgijimo vietos nugabeno prie (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose ir už 100 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imi­ta­ci­jos modelį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-07-05, tiksliau nenustatytu laiku prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, durų, turėdamas tikslą platinti, iš E. D. neteisėtai už 50 Lt įgijo ne mažiau kaip 0,701 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2012-07-05 apie 13.28 val. neteisėtai, turėdamas tikslą perparduoti, laikydamas prie savęs, iš įgijimo vietos nugabeno prie (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose ir už 100 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-07-20, tiksliau nenustatytu laiku prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, durų, turėdamas tikslą platinti, iš E. D. neteisėtai už 50 Lt įgijo ne mažiau kaip 0,070 g psichotropinės medžiagos – PMMA, kurią 2012-07-20 apie 13.30 val., neteisėtai, turėdamas tikslą perparduoti, laikydamas prie savęs, iš įgijimo vietos nugabeno prie (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose ir už 100 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

G. S. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2012 metų vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu Kėdainiai, (duomenys neskelbtini), susidžiovinęs pasi­gamino ne mažiau kaip 36,1012 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, po ko tą pačią vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, šias nar­ko­ti­nes medžiagas – kanapes ir jų dalis, neteisėtai pernešdamas nu­ga­beno į pagalbines patalpas – san­dė­liuką, esantį Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) namo penktame aukšte, bei ten neteisėtai laikė iki 2012-11-28 10 val., kuomet kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK KPS pareigūnai.

Nuteistojo G. S. ape­liacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. B. ape­liacinis skundas atmetamas.

Pažymėtina, jog tam, kad teismas pripažintų NVIV surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, kad NVIV būtų sankcionuoti nepažeidžiant BPK 159 str. nuostatų. NVIV surinkta me­džiaga gali būti teismo pripažįstama įrodymu tik tada, kai atliekant nusikalstamą veiką imituo­jan­čius veiksmus buvo laikomasi įstatymo reikalavimų. Net ir esant BPK numatytiems sankcionavimo pagrindams, taikant NVIV, negalima asmens provokuoti padaryti nusikaltimą. Tai konstatuojama ne vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-52/­2001, 2A-P-6/2008, 2K-7-315/2009). Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nu­sikal­ti­mo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtą. Todėl kiekvienoje bau­džia­mojoje byloje turi būti patikrinamas nusikalstamos veikos imitacijos veiksmų taikymo teisė­tumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-499/2014).

A. B. teigia, buvęs išprovokuotas parduoti psichotropines medžiagas. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad visi NVIM dalyvių susitikimai su A. B., taip pat ir pirmas, vyko NVIM dalyvio iniciatyva. Tačiau jau pirmo susitikimo metu (2012-06-21) NVIM dalyviui paprašius gauti psichotropinės medžiagos A. B. iš karto sutiko ir pats rodė iniciatyvą realizuoti (t. 1, b. l. 25-30). Kitu atveju (2012-07-05) pats A. B. atsiuntė žinutę į NVIM dalyvio mobilųjį telefoną, klausdamas „Kur prapuolei?“. Tą dieną susitarus susitikti, pokalbio metu NVIM dalyvis – kitas as­muo, tik padavė A. B. pinigus ir šis atnešė psichotropinę medžiagą. Nei susitikimo pradžioje, nei tolesnio pokalbio metu jokių įkalbinėjimų atlikti nusikalstamą veiką NVIM dalyvis neišsakė (t. 1, b. l. 42-45). Taip pat ir trečio susitikimo metu (2012-07-20) NVIM dalyvis tik padavė pinigus, o A. B. atnešė psichotropinę medžiagą. Jokių įkalbinėjimo ar skatinimo atlikti nusikalstamą vei­ką nuteistajam nebuvo išsakyta (t. 1, b. l. 48-51). Taigi visi bylos duomenys rodo, kad provokavimo nebuvo. Vienareikšmiškai nustatyta, kad A. B. prekiavo psichotropinėmis medžiagomis, NVIM dalyvių vizitai apeliantui nebuvo staigmena, jo nereikėjo įkalbinėti parduoti psichotropinių medžiagų, jis buvo pasirengęs tai daryti, nes ne vieną kartą pardavinėjo jas su juo kontaktavusiems asmenims. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkėjais apsimetę policijos pareigūnai išprovokavo apeliantą padaryti nusikaltimą.

Jeigu iš įrašų nėra gerai girdėti jo balso, tai dar nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį kaip neteisėtą. Pats nuteistasis A. B. neneigia, kad kalbėjo su NVIM dalyviais. Iš perklausyto teismo posėdyje garso įrašo, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis A. B. nebuvo kurstomas ir įkalbinėjamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, o labiau buvo deramasi dėl pinigų davimo avansu. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai R. G. ir T. M..

A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad neneigia, jog nusipirkęs narkotinės me­džia­gos sau, pavaišindavo ja pas jį atvažiavusius asmenis iš Panevėžio, tačiau kitiems asmenims anks­čiau nėra pirkęs. Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog vaišinimas narkotikais laikytinas nar­ko­ti­nių medžiagų platinimu, nes platinimas – tai bet koks neteisėtas medžiagų perdavimas kitiems as­me­nims (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-148/2009). Teismo padarytos išvados, kad A. B. pa­rodymai dėl psichotropinių medžiagų pirkimo kitiems asmenims iš Panevėžio vertinti kaip nelo­giš­ki ir neįtikinami, yra pagrįsti byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, todėl šie A. B. skun­do argumentai yra deklaratyvūs.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nu­si­kalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl pa­da­ryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusi­kals­tamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015). Teisėjų kolegija daro išva­dą, kad A. B. pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau negalima daryti išvados, kad jis gai­lisi padaręs nusikalstamą veiką, nes kritiškai savo elgesio nevertina, todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių A. B. atsakomybę aplin­ky­bių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems G. S. ir A. B. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir ski­ria­mas bausmes pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, abiem nuteistiesiems paskirtos baus­mės yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

Nuteistasis A. B. savo veiksmais, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 str. 1 d., padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pri­skiriama sunkių nu­si­kal­ti­mų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nusikalstama veika tęsėsi nuo 2012-06-21 iki 2012-07-20. Atsakomybę lengvinanti ap­lin­ky­bė, kad pri­si­pažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuošir­džiai gai­li­si (BK 59 str. 1 d. 2 p.) teismo pagrįstai pripažinta tik nuteistajam G. S.. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nu­teis­tieji nusikalto būdami anksčiau teisti, neišnykus jų teistumui, bausti administracinėmis nuobaudomis, nedirbantys, abu turi po nepilnametį vaiką, ir paskyrė realias laisvės atėmimo baus­mes. Teisėjų kolegija su tokiomis bausmėmis sutinka, kadangi jos yra teisingos, adekvačios tiek nu­teistųjų asmenybei, tiek padarytoms nusi­kals­tamoms veikoms, tiek bausmėmis siekiamiems tiks­lams. Apeliacinės instancijos teismas daro išva­dą, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs abiem nuteis­tiesiems už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti laisvės atė­mimo bausmę, mažesnę už in­kriminuotas nusikalstamas veikas (BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.) numatytų bausmių vidurkiui, nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeidė ben­drų­jų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str.

Subendrindamas G. S. bausmes apylinkės teismas nepažeidė ir baus­mių suben­dri­ni­mo taisyklių, nu­ma­ty­tų BK 63 str. Pagal ankstesnį Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendį (t. 4, b. l. 147) ir šį teismo nuosprendį nuteistajam paskirtos bausmės buvo su­bendrintos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d., 9 d.), tai yra lengvesniu, negu įstatymo numatytas ga­limas griežčiausias bausmių subendrinimo būdas – visiškas bausmių sudėjimas, prie griežtesnės bausmės pridėjo nedidelę dalį švelnesnės bausmės – vieną mėnesį iš 50 parų arešto, todėl bausmių suben­dri­nimo būdo nėra pa­grin­do pripažinti neteisingu. Be to, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu į galutinės bausmės laiką įskaitė (BK 63 str. 9 d.) pagal 2014-04-09 nuosprendį (visiškai) atliktą bausmę (50 parų arešto), kadangi nusikalstama veika, už kurią G. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta 2012 m. vasarą – 2012-11-28, t.y. iki 2014-04-09 nuosprendžio. Todėl tei­sėjų kolegija šį nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu.

G. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas į bausmės atlikimo laiką neįskaitė laikino jo sulaikymo laiko, t. y. 2 dienų. Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. nuo 2012-11-28 iki 2012-11-30 buvo laikinai sulaikytas (t. 2, b. l. 142-143, 144, 145). Apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendyje į bausmės atlikimo laiką įskaityta tik laikiname sulaikyme ir suėmime jo išbūtas laikas nuo 2014-10-16 iki 2015-02-10. BK 66 str. nustatyta, kad teis­mas, skirdamas bausmę as­meniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Dėl to šis laikotarpis taip pat įskaitytinas į teismo nuosprendžiu G. S. paskirtą bausmę.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo A. B. ape­liacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl jo skun­das atmetamas.

Nuosprendis dalyje dėl neįskaitytų apelianto G. S. laikinajame sulaikyme išbūtų 2 dienų keičiamas (BPK 328 str. 4 p.), o apeliacinis skundas dėl bausmės subendrinimo ir sušvel­ni­ni­mo atmetamas kaip nepagrįstas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1676, jog G. S. teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015-04-21 su­daro 34,74 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo po­sėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įs­ta­tymų leidėjas numatė, kad ape­liaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­di­nimą, dalyvauja tiek kal­tinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės tei­si­nės pa­gal­bos išlai­dų pri­pa­ži­ni­mas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta vals­tybės pa­reiga ga­rantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžia­mąjį pro­ce­są savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gy­nė­jo da­ly­va­vi­mą (Lie­tuvos apeliacinio teismo nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo da­lyvavimas yra būtinas, nepri­klau­so­mai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/­2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos prašymas pri­teisti tu­rė­tas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš G. S. neten­kinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skun­dą atmesti.

Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apy­lin­kės teismo 2015-02-10 nuosprendį pakeisti.

Į G. S. paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-11-28 iki 2012-11-30.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.