- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2997-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00228-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. B., V. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, panaikinus administracinių aktų dalis, tretieji asmenys – R. B. ir V. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, prašydamas:
1.1. pripažinti negaliojančiomis 2004 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1329 dalį ir 2004 m. vasario 25 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1-1331 dalį, kuriomis R. B. pardavė ir perdavė V. M., o V. M. nusipirko ir priėmė iš R. B. 5,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško (toliau – Žemės sklypo 1 dalis) - ir taikyti restituciją natūra;
1.2. grąžinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 5,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško;
1.3. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovo V. M. naudai 20 649,88 Eur piniginę kompensaciją už 5,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško;
1.4. pripažinti negaliojančiomis 2004 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1333 dalį ir 2004 m. vasario 25 d. perdavimo-priėmimo akto dalį, kuriomis V. N. pardavė ir perdavė V. M., o V. M. nusipirko ir priėmė iš V. N. 3,5900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško (toliau – Žemės sklypo 2 dalis) - ir taikyti restituciją natūra;
1.5. grąžinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 3,5900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško;
1.6. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovo V. M. naudai 4 030,98 Eur piniginę kompensaciją už 3,5900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško.
2. Atsižvelgdamas į atliktos ekspertizės dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo išvadas, ieškovas padidino ieškinio reikalavimus (reg. Nr. DOK-91995) ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovo V. M. naudai 19 600 Eur piniginę kompensaciją už 5,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško ir 5 400 Eur piniginę kompensaciją už 3,5900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško.
Šalies argumentai
3. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-36-505/2013 nusprendė patenkinti 2012 m. spalio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros prašymą dėl administracinių aktų dalies panaikinimo ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 02-03-835 ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 46-9659 dalyse dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. B. į 5,79 ha miškų ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); bei panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 02-03-1704 ir Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 46-9947 dalyse, kuriose K. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,68 ha valstybinės reikšmės miško buvusio 3,59 ha miškų ūkio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau sklypai kartu - Sklypai). Turtas, esantis išimtine Lietuvos Respublikos nuosavybe, be išlygų grąžinamas natūra, jei panaikinami imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantys administraciniai aktai.
4. Nurodė, kad administraciniai aktai, kurių dalys buvo panaikintos sprendimu, priimti 2003 m., o prokurorė, gindama viešąjį interesą, dėl jų panaikinimo kreipėsi į teismą su prašymu tik 2012 m. spalio 16 d., t. y. praėjus 9 metams. Dėl ginčo sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo prokurorė nesikreipė į teismą iki šiol, t. y. ieškinio pareiškimo metu yra praėję daugiau nei 20 metų nuo administracinių aktų priėmimo ir beveik 10 metų nuo sprendimo dėl administracinių aktų dalių panaikinimo įsiteisėjimo. Ieškovas, kaip sąžiningas įgijėjas, disponavęs Sklypais ilgą laiką (nuo 2004 m.), įgijo teisėtus ekonominio pobūdžio lūkesčius, kurie betarpiškai susiję su disponavimu Sklypais, kaip turinčiais rinkos vertę objektais. Taigi ieškovui turi būti priteista piniginė kompensacija, susijusi su Sklypų (jų dalių) rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovui kompensacija už prarastą turtą turi būti atlyginama proporcingai turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu, t. y. ginčo sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo metu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, sutiko su ieškinio pagrindu ir dalyku, tik nesutiko su tuo, kad ieškovo apskaičiuota ieškinio pareiškimo dienai kompensacijos suma atitinka dabartinę grąžintinų valstybei Žemės sklypo 1 dalies ir Žemės sklypo 2 dalies rinkos vertę, kaip tai numatyta teismų praktikoje. Nekilnojamojo turto registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyta minėtų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, kuria vadovaujasi ieškovas reikalaudamas kompensacijos, buvo nustatoma 2004 m. vasario mėn., o ne ieškinio pareiškimo metu. Pažymėjo, kad šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-667-(1.3 E.) „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų patvirtinimo“ patvirtintus žemės verčių zonų žemėlapius ir kurią naudoja Registrų centras, nustatydama vidutinę rinkos vertę, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d. - restitucijos taikymo metu, sudaro (be miško medynų vertės) 2830 Eur (5,7900 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2390 Eur (3,5900 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra, jų dabartinė rinkos vertė yra ženkliai mažesnė, nei prašo kompensuoti ieškovas. Todėl, laikytina, kad ieškovas nepagrįstai prašo Žemės sklypo 1 dalies ir Žemės sklypo 2 dalies vertę kompensuoti jo nurodyta verte.
6. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė pripažino ieškinio dalį dėl pirkimo – pardavimo sandorių ir perdavimo aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo – grąžinant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės sklypo 1 dalį, priteisiant už ją iš atsakovės ieškovo naudai 19 600 Eur piniginę kompensaciją; Žemės sklypo 2 dalį, priteisiant už ją iš atsakovės ieškovo naudai 5 400 Eur piniginę kompensaciją; o prašymo dėl 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino ir nusprendė:
7.1. pripažinti negaliojančiomis 2004 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1329 dalį ir 2004 m. vasario 25 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1-1331 dalį, kuriomis R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o V. M. nusipirko ir priėmė iš R. B. 5,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško - ir taikyti restituciją natūra: grąžinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 5,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško;
7.2. pripažinti negaliojančiomis 2004 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1333 dalį ir 2004 m. vasario 25 d. perdavimo-priėmimo akto dalį, kuriomis V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o V. M. nusipirko ir priėmė iš V. N. 3,5900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško - ir taikyti restituciją natūra: grąžinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 3,5900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško;
7.3. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 19 600 Eur piniginę kompensaciją už 5,7900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 2,47 ha valstybinės reikšmės miško ir 5 600 Eur piniginę kompensaciją už 3,5900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško, viso 25 000 Eur piniginę kompensaciją;
7.4. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 017 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad panaikinus administracinius aktus, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti pripažinti negaliojančiais ir jų pagrindu sudaryti sandoriai ir taikoma restitucija, žemės sklypų dalis, kurias užima valstybinės reikšmės miško plotai, grąžinant valstybei, o sąžiningam turto įgijėjui atlyginama paimamų žemės sklypų dalių vertė. Įvertinęs tai, kad Žemės sklypo 1 dalies ir Žemės sklypo 2 dalies perleidimo ieškovo nuosavybėn pagrindas buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, o teismui juos panaikinus, teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytos pirkimo - pardavimo sandorių ir perdavimo aktų dalys, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintinos negaliojančiomis.
9. Teismas nustatė, kad pagal 2024 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. 24/07-001 Žemės sklypo 1 rinkos vertė vertinimo dienai yra 19 600 Eur, o Žemės sklypo 2 rinkos vertė vertinimo dienai yra 5 400 Eur. Kadangi kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės rinkos vertę jos praradimo dieną, ieškovui iš atsakovės priteisė kompensaciją – 19 600 Eur už Žemės sklypą 1 ir 5 400 Eur už Žemės sklypą 2, viso 25 000 Eur kompensaciją.
10. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl procesinio pobūdžio reikalavimo, t. y. dalies – 4 000 Eur – bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas patyrė už advokato padėjėjo pagalbą rengiant ieškinį. Pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktų nuostatas apskaičiuota maksimali atlygintina išlaidų už advokato padėjėjo vieno procesinio dokumento parengimą suma priklausomai nuo išlaidų apmokėjimo momento ir taikytino koeficiento dydžio ieškinio rengimo atveju negali viršyti 4 036 Eur (2018,20 Eur (2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koeficientas x 80 proc. / 100).
11. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovės atstovė prašė visiškai atmesti ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio rengimą, grįsdama argumentais, jog ieškinio parengimas nereikalavo specialių teisinių žinių, didelių laiko sąnaudų, įrodymų rinkimo ir tyrimo, be to, faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas buvo nulemtas ankstesnių teisminių procesų. Teismas pabrėžė, kad tokia atsakovės pozicija visiškai nepriteisti ieškovui, kurio materialiniai teisiniai reikalavimai byloje pripažinti pagrįstais, išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą rengiant ieškinį, nėra suderinama su bendraisiais teisingumo ir protingumo principais bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslais, taipogi riboja asmens teisę į atstovavimą. Teismas nustatė, jog ieškinio dalykas kilęs iš teisinių santykių, susijusių su sandorių negaliojimo pagrindais ir restitucijos instituto taikymu, ruošiant ieškinį išanalizuota ir remtasi tiek nacionaline, tiek tarptautine teismų praktika, todėl nesutiko su atsakovės atstovės argumentais dėl sudėtingumo inicijuojant teisminį ginčą nebuvimu, mažomis laiko sąnaudomis ir pan. Pabrėžė ir tai, kad pačios atsakovės veiksmai, pareiškus atsiliepimą į ieškinį ir išsakius kritišką poziciją dėl nekilnojamųjų daiktų verčių (ne)pagrįstumo, taipogi sąlygojo bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo ir ekspertinių veiksmų forma) didėjimą, juolab po teismo ekspertizės atlikimo paaiškėjus, kad ginčo daiktų vertės iš esmės prilygsta ieškinyje nurodytosioms, kurių atsakovė nebekvestionavo.
12. Teismas pritarė ieškovo pozicijai, jog valstybės institucijos dešimt metų nesiėmė teisinių priemonių atlyginti ieškovui už nusavinamą nekilnojamąjį turtą ir tai nulėmė, jog pats ieškovas turėjo inicijuoti teisminį procesą dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, dėl ko, neišvengiamai buvo patirtos atitinkamos išlaidos, tame tarpe – ieškinio rengimo. Teismo vertinimu, šios išlaidos patenka į Rekomendacijų nurodytas ribas, yra pagrįstos, protingos, todėl teismas nematė pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė apeliacinį skundą prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą dydį.
14. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašytos jam priteisti 4000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė už advokato padėjėjo pagalbą rengiant ieškinį, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir sudėtingumą, yra pagrįstos, protingos ir patenka į Rekomendacijų nurodytas ribas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta iš tiesų neanalizavus ir nevertinus byloje ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodytos 4000 Eur sumos pagrįstumo ir būtinumo aspektais. Teismas nesiaiškino kiek laiko ir darbo sąnaudų reikėjo rengiant ieškinį.
15. Apeliantė taip pat nurodo, kad tai, jog ieškinio dalykas yra kilęs teisinių santykių, susijusių su sandorių negaliojimo pagrindais ir restitucijos instituto taikymu, savaime nedaro ieškinio sudėtingo. Šiuo atveju ieškinys tikrai nebuvo sudėtingas, nes iš paties turinio ir reikalavimų pobūdžio akivaizdu, kad reikalavimas tenkintinas esant jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui (administracinėje byloje Nr. I-36-505/2013), sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji. Tik priteistinos sumos dydžio klausimas spręstinas, o ne pats faktas. Tad ieškinys vertintinas kaip nesudėtingas ir nepareikalavęs daug žinių bei pastangų. Pagrindinis advokato darbas buvo tik nustatyti kompensacijos sumą. Ginčo dėl reikalavimo nebuvo, tik neaiškumai dėl priteistinos kompensacijos. Vertinant ieškinį sudėtingumo prasme, akivaizdu, kad remtasi visiems žinoma ir ne kartą daugelyje bylų naudota teismine praktika, kas tikrai paneigia didelių laiko sąnaudų tam skyrimą bei analizavimą.
16. Apeliantė paaiškino, kad prie ieškinio pridėtoje 2024 m. kovo 4 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. S20-2024 už ieškinio paruošimą ir pateikimą teismui nurodyta 4 000 Eur apskaičiuota suma, grafoje „Teisinių paslaugų pobūdis“ įrašant: „konsultacijos, ieškinys dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, panaikinus administracinių aktų dalis, Kauno apylinkės Jonavos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-5677-490/2024“, tačiau nėra atskirai nurodytas atlyginimo dydis už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių, nėra nurodyta kiek valandų atstovas užtruko atlikti kiekvieną iš nurodytų paslaugų: suteikti konsultacijas, parengti ieškinį, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti, rengiant ieškinį. Toks apsiribojimas bendro pobūdžio frazėmis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl reikalavimų dokumentams, patvirtinantiems išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį.
17. Pabrėžė, kad Tarnyba šioje byloje sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Savo atsiliepime į ieškinį Tarnyba iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais, nepritarė tik kompensacijos dydžiui, kadangi ji buvo nustatyta ne pagal vidutinę žemės sklypų dalių rinkos vertę restitucijos taikymo momentu (ieškinio padavimo momentu), o pagal rinkos vertę, kuri buvo 2004 m. Todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo sutikti su tokiu prašomos kompensacijos dydžiu. Tarnyba taip pat neprieštaravo, kad, siekiant išsiaiškinti turto rinkos vertę restitucijos taikymo momentu, būtų atlikta teismo ekspertizė. Neprieštaravo, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo byloje. Taigi, laikytina, kad nėra Nacionalinės žemės tarnybos kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų padidėjimo. Tarnybos nuomone, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo atveju yra aiškus pagrindas ženkliai sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo patirtos išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą, rengiant ieškinį, dydį.
18. Ieškovas V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, jog skunde atsakovė pakeitė savo atstovės teisme išdėstytą poziciją visiškai atmesti ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio rengimą ir skundu prašo pakeisti sprendimą dalyje, ženkliai sumažinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą dydį. Ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, neturėjo jokio pagrindo iš anksto spręsti, kad byloje nebus ginčo dėl ieškinio reikalavimų, nes ieškovui nebuvo žinomos priežastys (jos nėra atskleistos iki šiol), dėl kurių valstybė dešimt metų nesiėmė jokių teisinių priemonių atlyginti ieškovui už nusavinamą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė ir po atsiliepimo į ieškinį pateikimo nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta tiksli nusavinamo turto rinkos vertė ir ieškovui priklausančių kompensacijų dydis – 2024 m. balandžio 24 d. prašymą dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo pateikė ieškovas, kuris apmokėjo ir jos atlikimo išlaidas.
19. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, jog ieškovo atstovas privalėjo detalizuoti išrašytą sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas. Nurodo, kad Rekomendacijų 6 punkte numatyta, kad teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Tačiau atsakovės atstovė nei karto nepaprašė teismo įpareigoti ieškovą (jo atstovus) pateikti tokį dokumentą. Ginčo sąskaita už ieškinio parengimą buvo pateikta į bylą dar 2024 m. kovo 18 d., tačiau nei savo 2024 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė neiškėlė jokių klausimų dėl jos netinkamumo ir neprašė ieškovo atstovo ją detalizuoti ar paaiškinti. Pagal pačios atsakovės atstovės skunde cituojamą Kasacinio teismo praktiką: „Procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-466-403/2018, 41 punktas)“. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susipažinimo su dokumentais ir konsultacijų išlaidos yra sudėtinė dalis rengtų procesinių dokumentų, jos atskirai nevertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Akivaizdu, kad neįmanoma parengti ieškinio, nekonsultuojant kliento, todėl šios paslaugos, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti vertinamos kaip viena bendra paslauga. Kaip patvirtina kita į bylą pateikta sąskaita, tais atvejais, kai ieškovui buvo teikiamos kelios skirtingos paslaugos (atskirų procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose), jos buvo išskirtos, nurodant kiekvienos iš jų kainą (žr. 2024 m. rugpjūčio 2 d. ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prijungimo).
20. Ieškovas paaiškina, kad ieškovo atstovė, rengdama ieškinį, ne tik turėjo konsultuoti klientą, bet ir susipažinti su visa prieš dešimt metų išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-36-505-2013 medžiaga, kurioje ji neatstovavo kliento, surinkti reikiamus įrodymus (pvz., buvo parengti ir pateikti prašymai Registrų centrui ir Valstybinei miškų tarnybai dėl duomenų apie abu ginčo žemės sklypus pateikimo) bei pašalinti egzistavusias procesines kliūtis ieškinio pareiškimui ir sprendimo įvykdymui (pvz., buvo parengti ir pateikti prašymai dviem antstoliams dėl jų per klaidą vienam ginčo žemės sklypui pritaikytų areštų panaikinimo ir išregistravimo, vienas iš kurių nebuvo iš karto patenkintas, todėl buvo rengiami pakartotiniai raštai/kreipimaisi). Atsižvelgiant į visas įdėtas pastangas, buvo parengtas aiškus, teisiškai ir faktiškai išsamiai pagrįstas ieškinys, kuris buvo visiškai patenkintas. Atsakovė turėjo galimybę išvengti bylinėjimosi išlaidų didėjimo (pavyzdžiui, iš karto pripažindama ieškinio reikalavimus, kaip buvo nurodžiusi 2024 m. kovo 4 d. prašyme dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo arba pateikdama atsakovui pasiūlymą dėl taikaus ginčo išsprendimo), tačiau to nepadarė: ieškinio reikalavimus dėl piniginių kompensacijų priteisimo prašė visiškai atmesti, bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą visiškai nepriteisti.
21. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ir teismų praktika, pagal kurią valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Mano, kad, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, būtų ypač neteisinga, jeigu be visų ir taip ieškovui kilusių neigiamų padarinių (dar 2004 m. sąžiningai įgytos nuosavybės praradimo), ieškovui papildomai tektų ir finansiškai nukentėti dėl savo visiškai teisėto ir pagrįsto kreipimosi į teismą dėl valstybės pažeistų jo nuosavybės teisių gynimo, nes nei prokurorė, nei kitos valstybės institucijos per beveik dešimt metų to nesugebėjo ar nenorėjo padaryti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu patenkino prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 02-03-835 ir sprendimo Nr. 46-9659 dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. B. į 5,79 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 2,47 ha valstybinės reikšmės miško (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 02-03-0704 ir sprendimo Nr. 46-9947 dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. K. į 3,59 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,68 ha valstybinės reikšmės miško (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 15 d. sprendimu Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai nustatė, kad nuosavybės teisės į nurodytas žemės sklypų dalis buvo atkurtos neteisėtai, nes šie miško plotai buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Pažymėtina, kad 2004 m. vasario 25 d. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu pirmiau minėti žemės sklypai buvo perleisti ieškovo nuosavybėn, o Kauno apygardos administracinis teismas, panaikinęs nurodytų administracinių aktų dalis, nesprendė klausimo dėl restitucijos.
25. Pirmos instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, panaikinus administracinių aktų dalis tenkino ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 7 017 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad 4000 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą yra per didelės ir prašė ženkliai sumažinti šių priteistinų išlaidų dydį.
26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas patyrė 4000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už konsultacijas ir ieškinio parengimą (sąskaita už teisines paslaugas Nr. S20-2024, DOK-34304), kurių dydį atsakovė ginčija kaip nepagrįstą ir pernelyg didelį.
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija) 8.1.–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.
28. Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).
29. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą nustatytas 2,5 koeficientas, kas aptariamu atveju sudaro 4036,40 Eur maksimalią sumą advokato padėjėjo darbui kompensuoti ((2018,20 Eur (2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koeficientas x 80 proc. / 100)). Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovo patirtos išlaidos už konsultacijas ir ieškinio parengimą neviršija maksimalaus dydžio. Vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą.
30. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
31. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliante, kad byla tiek nesudėtinga, kad teisinę pagalbą teikiančiam advokatui reikėtų itin mažų darbo ir laiko sąnaudų. Suprantama, kad atsakovei nagrinėjamo pobūdžio bylos yra gerai žinomos, tačiau tai nereiškia, kad bet kuriam kitam teisininkui tokia byla yra tiek pat lengva ir nesudėtinga.
32. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu aukščiau nurodyti administraciniai aktai 2013 metais panaikinti, o ieškovo ieškinys teismui dėl sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo pateiktas 2024 metais. Taigi ieškovas nuo 2013 m. ginčo sklypais disponuoti negali, valstybės institucijos klausimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir kompensacijos ieškovui išmokėjimo 10 metų nesprendė, todėl ieškovas turėjo visišką teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Kito būdo tik kaip pasinaudojus kvalifikuota teisine pagalba pateikti teismui ieškinį nėra.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent valstybinių institucijų neveiklumas lėmė būtinybę ieškovui ginti savo pažeistas teises teisme teikiant ieškinį, dėl ko ieškovas patyrė 4000 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Apeliantės argumentai, jog ieškovas gana ilgai būdamas abejingas ir nerūpestingas nesiėmė jokių veiksmų bei priemonių, siekiant išvengti teisminio proceso, vertintini kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad 2012 m. prašyme Kauno apygardos administraciniam teismui prokurorė nurodė, jog kreipsis į bendros kompetencijos teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto areštų panaikinimo, tačiau to nepadarė. Atsakovė taip pat nesiėmė jokių veiksmų operatyviai išspręsti kompensacijos klausimo, nes iš pradžių su kompensacijos dydžiu nesutiko, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į ekspertą dėl žemės sklypų vertės ekspertizės atlikimo, savo kompensacijos pasiūlymo ieškovui neteikė, veiksmų taikiai išspręsti ginčą nesiėmė.
35. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo ieškinyje aiškiai ir išsamiai išdėstytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, cituojama nemažai tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teismų praktikos, susijusios su nagrinėjamu ginču, tiksliai suformuluoti prašymai teismui. Tai, jog sąskaitoje už teiktas teisines paslaugas nėra konkrečiai išskirti ir įvardinti atlikti veiksmai rengiant ieškinį teismui, nepaneigia fakto, jog šias išlaidas ieškovas realiai patyrė (sąskaita apmokėta 2024 m. kovo 15 d. pavedimu, DOK-34304). Kita vertus, kaip teisingai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, priešingai nei nurodo apeliantė, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 102 punktas). Taigi, papildomos detalizacijos nenurodymas, kaip kad teigia apeliantė, nesuponuoja išvados, dėl prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą nepagrįstumo ir/ar realumo.
36. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nenukrypo nuo aptartą klausimą aiškinančios teismų praktikos, bei teisinio reguliavimo, todėl priimto sprendimo (skundžiamoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų) naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (apeliacine tvarka apskųstoje dalyje) yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Ieškovas pateikė prašymą dėl 900 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo, kartu su 2024 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra bei 2024 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu minėtos sumos apmokėjimą.
40. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos ieškovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovui iš apeliantės priteistina jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.