Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-2677-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
2A-2677-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02521-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
L. L.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2677-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02521-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-319-470/2014 pagal K. J. ieškinį atsakovui L. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukters G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad su atsakovu nesusituokusi gyveno nuo 2004 m. iki 2010 m. Jiems gyvenant kartu Airijoje, 2009 m. gegužės 29 d. gimė duktė G. Atsakovas tėvystę pripažino. Šiuo metu šalys negyvena kartu. Kurį laiką atsakovas padėjo išlaikyti dukrą, tačiau dabar atsisako tai daryti. Ieškovei sunku vienai išlaikyti dukrą. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis atlyginimas sudaro 650 Lt. Ieškovė gyvena su tėvais, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Dukra lanko vaikų darželį, dėl to reikalingos papildomos išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patenkino ieškinį. Nustatė G. L. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai po 500 Lt (145 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodė padidintą išlaikymo dydį pradėti skaičiuoti nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2013 m. liepos 18 d., į išlaikymo dydį įskaityti atsakovo teiktą išlaikymą po 345 Lt kas mėnesį iki 2014 m. birželio mėnesio imtinai ir po 200 Lt už 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė, priteisė iš atsakovo 44 Lt pašto išlaidas ir 325 Lt žyminį mokestį valstybei.

Vertindamas nepilnametės šalių dukters poreikius, atsižvelgė į tai, kad ji yra penkerių metų amžiaus, normalaus vystymosi vaikas, tačiau pagal įrašus medicininiuose dokumentuose ji itin dažnai serga kvėpavimo takų ir kitomis ligomis, todėl mergaitės normalūs poreikiai padidėja dėl išlaidų gydymui, kurios, kaip nurodė ieškovė, siekia iki 150 Lt per mėnesį, taip pat G. L. lanko vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, išlaidos jos išlaikymui darželyje svyruoja nuo 83,8 Lt iki 125,7 Lt per mėnesį. Konstatavo, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti apie jo netektą darbingumo lygį arba visišką negalėjimą dirbti. Pažymėjo, kad byloje nepateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini), kuria serga atsakovas, formą, sunkumo laipsnį ar pan., atsakovas buvo kreipęsis į socialinio aprūpinimo tarnybą pagal savo gyvenamąją vietą su prašymu skirti neįgalumo pašalpą, tačiau nepateikė duomenų, kuo baigėsi prašymo svarstymas, Dublino Socialinės apsaugos departamento parašytas laiškas dėl atsakovo susirgimų ar neįgalumo nustatymo taip pat neturi įrodomosios vertės, nes iš jo bylai reikšminga tik tai, kad atsakovo teisė į ligos pašalpą baigėsi 2013 m. spalio 23 d. dėl nepakankamų draudimo įmokų mokėjimo, be to, atsakovas gauna 52,3 Eur nuomos pašalpą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, laikė, kad atsakovas yra darbingas, nors ir turi tam tikrų susirgimų. Pastebėjo, kad atsakovas niekaip nepanaudoja savo nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, nors turi galimybę gauti materialinės naudos iš jo nuomos ar kitokio panaudojimo. Atmetė atsakovo atstovo argumentus dėl ieškovės tariamo bereikalingo išlaidavimo vaistams, pažymėjęs, kad atsakovas, būdamas rūpestingas tėvas, turėjo galimybę susipažinti su mergaitės ligos istorija ir parūpinti, anot jo, nemokamų vaistų iš Airijos, tačiau to nė karto nepadarė. Sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tai įrodo nekilnojamojo turto turėjimas. Atsižvelgęs į nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, esant normalioms sąlygoms, vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, nepaisant to, kad ieškovė prašė mažesnio išlaikymo dukrai, iš atsakovo nepilnametei dukteriai priteisė 500 Lt išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pažymėdamas, kad tik taip gali būti užtikrinamas jos minimalių poreikių tenkinimas. Aplinkybę, kad atsakovas teikto išlaikymo vaikui dydį sumažino nuo 345 Lt per mėnesį iki 200 Lt per mėnesį, laikė atsakovo piktavališkumu ieškovės atžvilgiu dėl jos teisėto siekio teismo keliu pasididinti vaikui skiriamą išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Paviršutiniškai ir formaliai įvertinti įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę, jo galimybes susirasti darbą ir jį dirbti. Sveikatos priežiūros specialistų surašyti medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovas serga (duomenys neskelbtini), turi kitų rimtų medicininių problemų, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, medikamentų vartojimas ir pan. Sergant (duomenys neskelbtini) yra preziumuojamas darbingumo lygio sumažėjimas, negalėjimas dirbti daugybės darbų (statybose, paslaugų sferoje su klientais, dirbti po vieną ir pan.), vairuoti automobilio, nes bet kada gali ištikti priepuolis. Net jei atsakovas galėtų dirbti kurį nors darbą, joks darbdavys nenori priimti tokio darbuotojo kaip atsakovas, nes jis kelia papildomas problemas (dažnas (septynis kartus per 2 mėnesius) lankymasis pas gydytojus), kurių nekelia kiti darbingi žmonės. Be to, vykstant darbingumo lygio nustatymo procedūroms, darbdavys negali priimti atsakovo į darbą, nes nežino, kokį darbą jis gali dirbti pagal savo sveikatos būklę. Atsakovas siekia, jog jam būtų nustatytas darbingumo lygis, tačiau tokie procesai ilgai užtrunka. Šią aplinkybę, taip pat tai, jog atsakovas serga (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdyje patvirtino ieškovė.

Nevertinti ieškovės parodymai dėl atsakovo dukrai teiktino išlaikymo dydžio. 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdyje ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 450 Lt išlaikymą dukrai, taip pat nurodė, kad jai pakaktų ir atsakovo anksčiau dukrai teikto 350 Lt išlaikymo. Ieškovė, būdama dukros motina, geriausiai žino dukros poreikius ir jų tenkinimui reikalingas išlaidų sumas.

Nepagrįstai išeita už ieškinio ribų ir, vadovaujantis tik formuojama teismų praktika, kad vaikui turi būti skiriamas minimalaus atlyginimo dydžio išlaikymas (beje, minimalus atlyginimas, atskaičius mokesčius, nesiekia net 900 Lt), iš atsakovo priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas dukrai. Išlaikymo dydis yra nustatinėjamas kiekvienu atveju atskirai, o ieškovė paaiškino, kad užtenka atsakovo mokamos 350 Lt sumos.

Šališkai vertintos tik ieškovei palankios aplinkybės. Neatsižvelgta, kad ieškovė gyvena kartu tėvais tame pačiame bute, taigi jai nereikia mokėti buto komunalinių paslaugų ir būsto nuomos mokesčių. Ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip ieškovės turtinę padėtį gerinantis aspektas. Be to, ieškovė 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės sprendimu dukra nevaikšto į darželį vasaros metu, o tai taip pat mažina patiriamas išlaidas. Nevertinta, kad ieškovė įrodymais nepagrindė vaistų dukrai gydyti įsigijimo išlaidų. Pati ieškovė patvirtino, kad vaistai iš dalies kompensuojami, kitus vaistus atsakovas visuomet siūlydavo atsiųsti iš Airijos, nes ieškovė žino, kad šalių dukrai jie yra nemokami ir kompensuojami Airijoje. Nepagrįstai nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį patiria po 150 Lt dukros gydymo išlaidų, nors pati ieškovė 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad išlaidos kartais būna 50 Lt, kartais 100 Lt, kartais 150 Lt, t. y. ne visada 150 Lt dydžio. Šalių dukra neturi specialių poreikių, ieškovė teismui paaiškino, kad dukra serga kaip ir visi vaikai. Be to, ieškovė, priešingai nei nustatė teismas, gauna didesnį nei minimalų darbo užmokestį, nes, įvertinus ieškovės pateiktą darbo užmokesčio pažymą ir prie joje nurodytų sumų pridėjus ligos pašalpas, yra gaunama didesnė nei 1 000 Lt per mėnesį suma. Be to, turėjo būti atsižvelgta, kad ieškovė gauna pastovias pajamas, o atsakovas ne. Neįvertinta, kad ieškovė teismo posėdyje patvirtino gaunanti vaiko pinigus iš valstybės. Dėl šių aplinkybių ieškovė paaiškino teismui, kad dukros išlaikymui užtenka atsakovo mokamos 350 Lt sumos.

Neatsižvelgta, kad atsakovas neturi galimybės mokėti priteistą išlaikymo sumą. Privalėdamas vykdyti skubiai vykdytiną teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas skolinosi iš savo sutuoktinės I. M. brolio A. M. tam, kad galėtų sumokėti ieškovei teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir taip išvengtų vykdymo išlaidų. Tai dar labiau blogina atsakovo turtinę padėtį.

Šalies argumentai

Nevertinta, kad ieškovė ieškinyje melagingai nurodė, jog atsakovas nemoka išlaikymo dukrai, nes jis visada mokėjo po 100 Eur. Ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis į teismą, nes teisme reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą (350 Lt) atsakovas mokėjo geranoriškai. Toks ieškovės neatsakingas elgesys privalėjo būti vertinamas kritiškai. Neatsižvelgta, kad teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog į teismą kreipėsi, kad gautų socialines išmokas. Esant nepagrįstam ieškovės kreipimuisi į teismą, neteisingai iš atsakovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

Nepagrįstai atsakovo vaikui teikto išlaikymo dydžio sumažinimas nuo 345 Lt iki 200 Lt per mėnesį, vertintas kaip atsakovo piktavališkumas ieškovės atžvilgiu dėl jos siekio teismo keliu pasididinti vaikui skiriamą išlaikymą. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu ne kartą teismui aiškino, kad vaikui buvo pradėtas mokėti 200 Lt išlaikymas todėl, kad atsakovo sutuoktinę papiktino ieškovės nepagrįstas kreipimasis į teismą ir melagingų aplinkybių apie atsakovo neteikiamą išlaikymą dukrai nurodymas, todėl ji nusprendė atsakovui teikiamą finansinę paramą dukrai išlaikyti sumažinti iki 200 Lt.

Neteisingai spręsta, kad atsakovas turimo nekilnojamojo turto nepanaudoja tam, kad gautų iš jo kokias nors pajamas dukrai išlaikyti. Žemės sklypas ir sodo namelis yra gauti dovanojimo sutarties pagrindu iš atsakovo motinos ir tai yra vienintelis jo gyvenamasis būstas. Sodo namelis ir žemė dabartinėje ekonominėje situacijoje yra visiškai nepaklausus nuomos objektas Alytuje, be to, šiuose namuose atsakovas gyvena grįžęs į Lietuvą aplankyti giminių. Šiame namelyje vasarą taip pat gyvena atsakovo motina, kuri ir padovanojo šį turtą atsakovui su sąlyga, kad jai būtų sudaryta galimybė juo naudotis.

Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo dukrai priteisimo, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo dukros išlaikymui po 350 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įtikinamų dokumentų dėl jo nedarbingumo, nors pirmosios instancijos teismas buvo padaręs mėnesio pertrauką reikiamiems dokumentams pateikti. Ieškovė neturi galimybių įrodyti, kad atsakovas Airijoje turi gerai apmokamą darbą ir išlaiko 4 automobilius. Atsakovas nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių dokumentų.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje reglamentuotus pagrindus (netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisingą materialinės teisės normų taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 str.).

CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2-4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs. To reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2006). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tuo vadovaujantis, sutiktina su apelianto argumentu, kad nagrinėjamoje byloje šalių dukrai reikalingas išlaikymo dydis turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į jos poreikius ir šalių galimybes jį teikti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečios dukros išlaikymui per mėnesį reikalingos sumos. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neanalizavo konkrečių šalių dukters poreikių, jų patenkinimui reikalingų sumų, tačiau, įvertinęs aplinkybę, kad šalių dukra dažnai serga ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, esant normalioms sąlygoms, vaikui teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 500 Lt išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, t. y. laikė, kad jos poreikių patenkinimui reikalinga 1 000 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog būtent tokio dydžio suma yra reikalinga jos vaiko poreikiams patenkinti.

Kaip minėta, byloje nėra detalizuoti konkretūs šalių dukters poreikiai ir jų patenkinimui reikalingos sumos. Vaikui šiuo metu yra penkeri metai. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra. Ieškovė taip pat paaiškino apylinkės teismui, kad šalių dukra lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad mėnesio mokestis šioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje svyruoja nuo 83,8 Lt iki 125,7 Lt. G. L. sveikatos raidos istorijos Nr. 1830 duomenys patvirtina ieškovės teiginius apie itin dažnai sergančią dukrą, jai nuolat skiriamus įvairius medikamentus. Atsakovo teiginys, kad pati ieškovė teismui paaiškino, jog dukra serga kaip ir visi vaikai, yra neteisingas, kadangi 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog dukra serga tokiomis pačiomis ligomis kaip ir visi vaikai, tačiau neteigė, kad dukra serga taip pat kaip ir kiti vaikai, turint omeny ligų pasikartojimo intervalus (teismo posėdžio įrašo 15 min.). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dukters gydymui reikalingiems vaistams ji išleidžianti iki 150 Lt per mėnesį. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas įrodymais nepagrindė savo teiginio dėl galimo nemokamo vaistų įsigijimo Airijoje, be to, vaikui susirgus, vaistai reikalingi nedelsiant, o ne po savaitės ar dviejų, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės nepagrįstai skiriamų nuo 50 Lt iki 150 Lt per mėnesį atmestini kaip nepagrįsti. Nors ieškovė nepateikė vaistų pirkimo kvitų, jų paskyrimą patvirtina vaiko sveikatos raidos istorijos, o didelės tokių vaistų kainos yra visuotinai žinoma aplinkybė.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra penkerių metų amžiaus, itin dažnai serga įvairiomis jos amžiaus vaikams būdingomis ligomis (ūminiu tonzilinu, ūminiu faringitu, stomatitu, alergijomis, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, dispepsija, atopiniu dermatitu, ūminiu bronchitu), kad turi būti užtikrinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, poilsiui, ugdymui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apytiksliai 800–900 Lt per mėnesį suma yra reikalinga dabartiniams šalių dukters poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad šalių dukters išlaikymui reikalinga suma svyruoja nuo 800 Lt iki 900 Lt priklausomai nuo to, kiek lėšų konkretų mėnesį reikia vaistams vaiko gydymui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nurodyta suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši (atsakovo turtinę padėtį laikė šiek tiek geresne dėl turimo nekilnojamojo turto), todėl išlaikymo naštą padalijo šalims per pusę.

Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka, o atsakovo argumentą apie netinkamai įvertintą jo turtinę padėtį atmeta kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu yra registruota viena transporto priemonė (1996 gamybos metų), ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 800–900 Lt. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad išmokos ieškovei už įvairius nedarbingumo laikotarpius sudarė nuo 28,91 Lt iki 203,1 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės mėnesio pajamos iš darbo užmokesčio ir ligos pašalpos niekada neviršija 1 000 Lt sumos, pavyzdžiui, 2014 m. vasario mėn., kuomet ieškovė gavo didžiausią ligos pašalpą – 203,1 Lt, jos darbo užmokestis buvo 683,67 Lt, t. y. iš viso tą mėnesį ji gavo 886,77 Lt. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl netinkami apskaičiuoto ieškovės gaunamo atlyginimo. Ieškovė 2014 m. liepos 9d. teismo posėdyje nurodė iš savivaldybės gaunanti 52 Lt vadinamųjų vaiko pinigų (įrašo 17 min.). 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad dukrą jai padeda išlaikyti jos tėvai (įrašo 19 min 55 s.), su kuriais ji gyvena tėvams priklausančiame vieno kambario bute. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei ji teigia, nes jai, kaip neturinčiai nekilnojamojo turto ir gyvenančiai su tėvais, nereikia mokėti buto komunalinių paslaugų ir būsto nuomos mokesčių. Tikėtina, kad tėvai iš ieškovės nereikalauja mokėti nuomos mokesčio (to ji ir pati neteigia), tačiau akivaizdu, jog ieškovei, gyvenančiai pas tėvus ir kartu su dukra besinaudojančiai teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, privalu prisidėti prie buto komunalinių paslaugų apmokėjimo, tuo labiau, kad iš ieškovės tėvų dirba tik tėvas. Šias aplinkybes ieškovė nurodė ir ieškinyje. Tai, kad ieškovė dirba, įrodo jos pastangas imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir teikti išlaikymą vaikui bei dar labiau pabrėžia atsakovo nerūpestingą ir nesąžiningą elgesį, kai jis siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi, kad šiuo metu neturi darbo, ir išvengti pareigos užtikrinti vaikui tinkamą, jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Analizuojant apelianto argumento dėl netinkamo jo turtinės padėties vertinimo pažymėtina, kad jis šiuo metu gyvena Airijoje, nedirba, jo vardu yra registruota transporto priemonė (1986 gamybos metų), dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas yra įgijęs nuosavybės teisę į sodo pastatą su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, 0,0687 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo sveikatos būklę ir galimybes susirasti darbą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas negalėjimą dirbti grindžia jam diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų apie ligos formą, sunkumo laipsnį ir pan., atsakovo neįgalumą patvirtinančių įrodymų, todėl jo teiginys apie negalėjimą dirbti ir gauti lėšas dukros išlaikymui pagrįstai atmestas kaip neįrodytas. Apeliantas nevisiškai teisingai nurodo, kad sergant (duomenys neskelbtini) yra preziumuojamas darbingumo lygio sumažėjimas. Iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo 10 punkto matyti, kad sergančiojo (duomenys neskelbtini) darbingumas gali svyruoti nuo 90 iki 25 procentų. Atsakovas pirmosios instancijos teismui yra pateikęs duomenis, kad yra kreipęsis dėl neįgalumo pašalpos skyrimo, tačiau nepateikė rodymų, jog yra pripažintas neįgaliu ir jam tokia pašalpa yra paskirta. Šių duomenų nepateikimas teismui suponuoja prielaidą, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, nes jo atstovas 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo pažymėjo, kad Airijoje mokamos nemažos socialinės pašalpos (33 min. 20 s.), o Lietuvoje atsakovas nesikreipia dėl neįgalumo nustatymo, nes gautų mažą pašalpą (33 min. 43 s.). Taigi, jeigu atsakovui yra paskirta ir mokama neįgalumo pašalpa, jis gali iš gaunamų lėšų teikti išlaikymą dukrai. Atsakovo teiginiai, kad neįgalumo nustatymo procesas Airijoje ilgai užtrunka, neparemti jokiais konkrečiais duomenimis, todėl vertinti kaip deklaratyvūs. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą (kaip minėta, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką atsakovo darbingumas gali siekti ir 90 proc.), kitu būdu gauti pajamų, taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų jis negalėjo atlikti. Apygardos teismas konstatuoja, kad faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamas gauti, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovės ir didžiąją šalių dukrai reikalingo išlaikymo teikimo naštos dalį perkelti ieškovei. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl būtinybės iš kitų asmenų skolintis lėšas dukters išlaikymui, kadangi jis neįrodė, jog kitomis priemonėmis negali gauti lėšų, reikalingų savo vaiko išlaikymui.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad dukrai priteistino išlaikymo dydis negali būti didesnis nei 350 Lt, kadangi 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog jai pakaktų ir atsakovo anksčiau teikto 350 Lt išlaikymo. Apygardos teismo vertinimu, 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdžio pabaigoje ieškovės pasakyto teiginio, kad jai pakaktų bent 350 Lt sumos dukrai išlaikyti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dukrai teiktino išlaikymo dydį tuo metu buvo sumažinęs iki 200 Lt per mėnesį sumos, nėra pagrindo laikyti ieškinio reikalavimo pakeitimu, tuo labiau, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje ieškovė palaikė reikalavimą dėl 450 Lt išlaikymo dukrai priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, nes atsakovas ir be teismo sprendimo teikė dukrai išlaikymą. Išlaikymas skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti. Vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga konkreti suma. Kaip nurodė atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, šalių dukrai atsakovo teiktas 345 Lt (100 Eur) per mėnesį išlaikymas buvo sumažintas dėl to, kad atsakovo sutuoktinė pasipiktino ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo 450 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui būtino išlaikymo dydis negali sumažėti dėl tėvų konfliktų, nesutarimų tam tikrais klausimais, vieno iš išlaikymą teikiančių asmenų sutuoktinio emocijų, kaip atsitiko šiuo atveju, ir pan. Situacija, kai atsakovas sumažino teiktino išlaikymo dydį dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą, įrodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovei buvo būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta konkreti dukrai reikalingo išlaikymo suma, kurią kiekvieną mėnesį privalo teikti atsakovas, nepriklausomai nuo jo ir jo sutuoktinės santykių ar pastarosios nepritarimo išlaikymo atsakovo dukrai mokėjimui.

Apelianto argumentas, kad išlaikymo dukrai mokėjimas priklauso tik nuo jo sutuoktinės geranoriškumo skirti jam pinigus dukrai išlaikyti, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, atsakovas turi pareigą pats pasirūpinti dukros išlaikymui reikalingų lėšų gavimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dukters išlaikymui reikalingų lėšų atsakovas gali gauti ir iš Lietuvoje turimo ir nenaudojamo nekilnojamojo turto. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl šio turto jam reikalingumo, taip pat teiginių, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas nėra paklausus nuomos objektas.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeistina, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą sumažintinant iki 430 Lt (ši suma atitinka 125 Eur ir nustatytina orientuojantis į išlaikymo sumą eurais, kadangi atsakovas gyvena Airijoje, kurios valiuta yra euras, o Lietuva šią valiutą įsiveda nuo 2015 m. sausio 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks išlaikymo dydis atitinka šiuo metu būtinus šalių nepilnametės dukters poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti apelianto turtinei padėčiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismui nutarus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinas priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudarė 325 Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 44 Lt. Žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo buvo paskaičiuotas pagal priteistą 500 Lt per mėnesį sumą. Skaičiuojant žyminį mokestį už ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, jis sudarytų 307 Lt (145 Lt + 162 Lt). Nagrinėjamoje byloje patenkinta 98 proc. ieškovės reikalavimų (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – 96 proc.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas perskirstytinas, remiantis šia patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija – valstybei iš atsakovo priteistinas 300 Lt žyminis mokestis, 43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 93, 96 str.). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (b. l. 144). Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies (47 proc.), todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 33,84 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 430 Lt (keturių šimtų trisdešimties litų) (125 Eur). Iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 300 Lt (trijų šimtų litų) (87 Eur), procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – iki 43 Lt (keturiasdešimt trijų litų) (12 Eur), iš viso iki 343 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt trijų litų) (99 Eur).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,84 Lt (trisdešimt tris litus 84 ct) (9,8 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Virginija Gudynienė