Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 3 d. nusikalstama veika) 5 (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 3 d. nusikalstama veika) 7 (septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika) 5 (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. R. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 12 d., vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo jam iš V. R. priteista 2 800 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. R. netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. R. nuteista už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 3 d., laikotarpiu tarp 16.42 val. ir 20.35 val., tiksliai nenustatytu laiku, savo bute, (duomenys neskelbtini), iš J. S. striukės, kabėjusios ant kambarinės spintos, vidinės kišenės buvusios piniginės, pagrobė AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. S. vardu. Tokiu būdu V. R. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini). Šie V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, V. R. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val., AB „Swedbank“ banko bankomate H209/HB, esančiame Vilniuje, Sodų g. 22, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y. 1 000 Eur; tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. R. dar kartą neteisėtai panaudojo J. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 3 d., 20.38 val., AB „Swedbank“ banko bankomate H209/HB, esančiame Vilniuje, Sodų g. 22, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y., 300 Eur. Šie V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat V. R. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 val., AB „Swedbank“ banko bankomate H096/HB, esančiame Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y., 1 000 Eur; tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. R. dar kartą neteisėtai panaudojo J. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 4 d., 00.21 val., AB „Swedbank“ banko bankomate H096/HB, esančiame Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y., 500 Eur. Šie V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje objektyviai ištirtos V. R. nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog visos nuteistosios veikos padarytos idealiąja sutaptimi, netinkamai išsprendė pavienės nusikalstamos veikos bei nusikalstamų veikų daugeto atribojimo klausimą, tokiu būdu teismas, tęstines nusikalstamas veikas kvalifikuodamas pagal atskirus baudžiamojo kodekso straipsnius, tačiau pripažindamas, jog šios nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Nepaisant to, nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistosios asmenybę, todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta įrodyta tai, jog nuteistoji V. R. padarė penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), idealiąja sutaptimi, t. y. nuteistoji, įgyvendindama vieningą sumanymą, 2020 m. gruodžio 3 d., laikotarpiu tarp 16.42 val. ir 20.35 val., tiksliai nenustatytu laiku, iš nukentėjusiojo J. S. pagrobė AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo kortelę „Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini) (šie V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje), po ko 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val. neteisėtai panaudojo J. S. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei AB „Swedbank“ banko bankomate H209/HB, esančiame Vilniuje, Sodų g. 22, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur, tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. R. dar kartą 2020 m. gruodžio 3 d., 20.38 val., AB „Swedbank“ banko bankomate H209/HB, esančiame Vilniuje, Sodų g. 22, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (šie V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje). Be to, V. R. 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 val. neteisėtai panaudojo J. S. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir AB „Swedbank“ banko bankomate H096/HB, esančiame Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur, tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. R. dar kartą 2020 m. gruodžio 4 d., 00.21 val., AB „Swedbank“ banko bankomate H096/HB, esančiame Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (šie V. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje).

8. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų intensyvumą, koncentruotumą iš esmės nustatė kaltininkės vieningą tyčią užvaldžius nukentėjusiojo banko kortelę išgryninti iš jos esančius pinigus, visgi, tiek nuteistosios veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytus požymius, tiek nuteistosios veiksmus, kurie susideda iš tapačių veikų, kurios atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymius, pripažino pavienėmis nusikalstamomis veikomis, kartu nusprendė, kad visos veikos padarytos idealiąja sutaptimi.

9. Nagrinėjamu aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015), o tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tai reiškia, kad nustačius vieningą kaltininko tyčią ideali nusikalstamų veikų sutaptis nustatoma tais atvejais, kai vieningą veiką sudarančių faktų teisinis vertinimas reikalauja taikyti daugiau negu vieną nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, pavyzdžiui BK 182 straipsnio 1 dalį bei BK 215 straipsnio 1 dalį, t. y. esant veikų daugetui. Priešingu atveju, konstatavus vieningą kaltininko tyčią, kurią apibūdina dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymius, padarymas, pavyzdžiui BK 182 straipsnio 1 dalyje, tokia veika pripažįstama paviene – tęstine.

10. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, jog nuteistoji V. R. vieninga tyčia užvaldė nukentėjusiojo banko kortelę, siekdama išgryninti joje esančius pinigus, kvalifikuodamas V. R. padarytus veiksmus kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei dvi atskiras veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, aptartų nusikalstamos veikos tęstinumo nustatymo taisyklių nesilaikė. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, V. R. įgijusi svetimą J. S. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, turėdama tikslą savo naudai įgyti neapibrėžtos vertės svetimą turtą, pastarosios teigimu, bandydama išgryninti tiek pinigų, kiek galėjo, nuo 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val. iki 2020 m. gruodžio 4 d., 00.21 val., iš viso 4 kartus, tapačiais veiksmais, iš esmės analogišku būdu, neteisėtai panaudodama svetimą J. S. elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodama ir atlikdama finansines operacijas, apgaule savo naudai iš to paties šaltinio įgijo svetimą 2 800 Eur bendros vertės turtą (1 000 Eur + 300 Eur + 1 000 Eur + 500 Eur), tokiu būdu padarydama žalą tam pačiam asmeniui nukentėjusiajam – J. S. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog visos V. R. inkriminuotos neteisėto J. S. elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo bei svetimo turto įgijimo apgaule veikos padarytos įgyvendinant bendrą tyčią, todėl vienarūšės veikos, iš kurių kiekviena atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymius atitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius, o tuo pačiu laiku padaryti nusikaltimai, numatyti skirtinguose BK straipsniuose, atitinka idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

11. Aptartos išvados atitinka ir kasacinio teismo praktiką, remiantis kuria, be kitų aplinkybių, nustačius, kad turtas apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui, toks sukčiavimas pripažįstamas tęstiniu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2013, 2K-309/2013, 2K-90/2013, 2K-59/2015). Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų tęstinumas elektroninių mokėjimo priemonių laikymo ir panaudojimo bylose taip pat paprastai nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015). Be to, teismų praktikoje yra nemažai pavyzdžių, kai nesukonkretintas sumanymas pagrobti kuo daugiau turto buvo teismų įvertintas kaip neprieštaraujantis tęstinės turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos sampratai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/204, 2K-446/2008, 2K-7-96/2012, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015).

12. Byloje nustatyti pavienės nusikalstamos veikos bei nusikalstamų veikų daugeto atribojimo klausimų taisyklių pažeidimai lėmė netinkamą nusikalstamų veikų kvalifikavimą, t. y. perteklinį veikų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika), BK 215 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika), atitinkamai pripažintini netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas: V. R. veiksmus perkvalifikuojant iš dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. epizodai), į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, apibrėžtą BK 182 straipsnio 1 dalyje; taip pat iš dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 4 d. epizodai), į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, apibrėžtą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

13. Perkvalifikavus nuteistosios nusikalstamas veikas, pastarajai inkriminuotų veikų apimtis ar jų pavojingumas iš esmės nepakito ? V. R. pripažintina kalta, padariusi vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą finansų sistemai (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 182 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad spręsdamas dėl V. R. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistosios asmenybę (V. R. teista septynis kartus, be kita ko, dėl nusikaltimų nuosavybei, ne kartą bausta administracine tvarka, Užimtumo tarnyboje neregistruota, nedirbanti, išsiskyrusi, augina nepilnametį vaiką), taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 5 (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė bei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artimos minimalioms, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistosios asmenybę ir yra adekvačios padarytiems nusikaltimams. Aptartos veikos, atitinkančios kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis, apjungtos vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

14. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje, kuria neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį pripažintas padarytu idealiąją nusikalstamų veikų sutaptimi su BK 215 straipsnio 1 dalimi, BK 182 straipsnio 1 dalimi. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog ideali nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama ne tik tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

15. Nagrinėjamu atveju neteisėtai įgyjant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir panaudojant šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, tokiu būdu apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą, buvo atlikti keli veiksmai, numatyti skirtinguose BK straipsniuose, tačiau jie sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui pagrobti svetimą turtą, todėl neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas buvo neatskiriama (būtina) sąlyga įgyvendinant bendrą nuteistosios nusikalstamą sumanymą, taigi sudaro idealiąją sutaptį su BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis. Padarius tokią išvadą, šios bausmės pagrįstai pirmosios instancijos teismo, remiantis idealiosios sutapties taisykle, subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu aspektu pastebėtina ir tai, jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje bendrinimas apėmimo būdu, iš esmės nustačius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, savaime nepripažįstama netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-699/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. BIK-15/2021)

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

16. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-8829 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 22,23 Eur už V. R. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios V. R. valios. Esant išvardintoms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas iš pastarosios nėra galimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti:

perkvalifikuoti V. R. nusikalstamas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2020 m. gruodžio 3 d. nusikalstama veika), BK 182 straipsnio 1 dalies (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika) į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams;

perkvalifikuoti V. R. nusikalstamas veikas iš BK 215 straipsnio 1 dalies (2020 m. gruodžio 3 d. nusikalstama veika), BK 215 straipsnio 1 dalies (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika) į BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes ir V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.