Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), praeityje teista septynis kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atlikusi 2018 m. rugsėjo 25 d.,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (viena veika), 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. R. 2020 m. gruodžio 3 d., laikotarpiu tarp 16.42 val. ir 20.35 val., tiksliai nenustatytu laiku, savo bute, (duomenys neskelbtini), iš J. S. striukės, kabėjusios ant kambarinės spintos, vidinėje kišenėje buvusios piniginės, pagrobė AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. S. vardu. Tokiu būdu V. R. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. S. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini)banko elektroninę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

V. R. neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. R. neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. S. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val., AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate (duomenys neskelbtini), nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y. 1000 eurų,

toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. R. dar kartą neteisėtai panaudojo J. S. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 3 d., 20.38 val., AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate (duomenys neskelbtini), nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y., 300 eurų. Tokiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

V. R. neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone neteisėtai panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. R. neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. S. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijuodama ir atlikdama finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 val., AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini), nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y., 1000 eurų;

tęsdama savo nusikalstamą veiką, V. R. dar kartą neteisėtai panaudojo J. S. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją: 2020 m. gruodžio 4 d., 00.21 val., AB (duomenys neskelbtini) banko bankomate (duomenys neskelbtini), nuėmė nuo J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 500 eurų ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. S. priklausantį turtą, t. y., 500 eurų. Tokiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. R. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, sutiko duoti parodymus ir ir teismui parodė, kad su nukentėjusiuoju susipažino stotyje, jis jai darė remontą. Tuo metu ji vartojo narkotikus. Parduotuvėje matė, kaip nukentėjusysis, atsiskaitydamas už prekes, vedė banko kortelės PIN kodą, taip jį įsidėmėjo ir įvykio dieną pasiėmusi jo kortelę, išsigrynino pinigus. Pasirinkdavo arčiausiai esantį bankomatą, kuriame grynino pinigus, gryninosi tiek, kiek leisdavo nuimti pinigų. Gali būti, kad išgrynino tokiomis sumomis, kokios nurodytos kaltinime. Kada ir kaip nukentėjusysis pasigedo kortelės, nežino, kur išleido pinigus, neprisimena. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta, žalą jam išmokės dalimis, kai įsidarbins. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

J. S. 2020 m. gruodžio 4 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2020 m., gruodžio 3 d., apie 16.30 val., jis lankėsi pas pažįstamą V., (duomenys neskelbtini) , po apsilankymo pasigedo piniginėje buvusių 150 Eur ir (duomenys neskelbtini) banko kortelės. Vakare grįžęs į namus pastebėjo, kad nuo banko sąskaitos nuimti (išgryninti) 2800 Eur. Dėl nusikalstamų veikų jam padaryta 2950 Eur turtinė žala (1 t., 1 b. l.).

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 3 d., apie 15.50 val., jis kartu su pažįstama V. (pavardės nežino), su kuria susipažino prieš dvi savaites Vilniuje, stoties rajone, ir jos pažįstamu, vardu V. (pavardės nežino), kuris buvo paimtas kaip statybos meistras, lankėsi Vilniuje, Vikingų gatvėje esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), kur pirko statybines medžiagas V. buto remontui. Visas statybines medžiagas pirko ir už jas mokėjo jis. Už pirktas prekes kasoje atsiskaitinėjo (duomenys neskelbtini) banko kortele. Iš viso už prekes sumokėjo 326,57 Eur. Jam atsiskaitant už prekes V. ir V. stovėjo gerokai toliau nuo jo ir įvedamo banko kortelės PIN kodo matyti negalėjo. Iš prekybos centro jie trise vyko pas V. į butą. Pakeliui sustojo Naujininkų rajone, kur jis bankomate išsigrynino 200 eurų. Paimtus pinigus ir banko kortelę įsidėjo į piniginę, kurią įsikišo į striukės vidinę kišenę. Atvykęs pas V. su V. nešė nupirktas metalines duris į butą. Tuo metu iš viršaus laiptais leidosi trys vyrai, kurie pasisiūlė padėti ir padėjo nunešti duris į penktą aukštą, į V. butą. Atsidėkodamas vienam iš vyriškių davė 20 Eur. Kitas likusias statybines medžiagas jie į butą sunešė patys su V.. Sunešus medžiagas, V. pasiūlė išgerti kavos ar arbatos, todėl jis nusivilko striukę ir ją pakabino ant kambario viduryje stovinčios spintos. Kol jie su meistru V. gėrė karštus gėrimus ir šnekučiavosi, į butą buvo užėję ne mažiau kaip septyni V. pažįstami žmonės, o pati V. daug kartų išėjo ir vėl sugrįžo į butą. Vėliau visi dingo. Kažkuris iš į butą užėjusių žmonių pasakė, kad dingo jo 20 Eur. Jis patikrinęs savo striukės kišenėje buvusią piniginę joje pasigedo 150 eurų bei (duomenys neskelbtini) banko kortelės. Dėl pinigų dingimo pretenzijų niekam nereiškė, kadangi jam tai nedidelė suma. Dėl banko kortelės dingimo nesirūpino, kadangi buvo tikras, kad kortelės PIN kodą žino tik jis vienas. N. V. jis išvažiavo. Namuose per elektroninę bankininkystę prisijungęs prie savo banko paskyros pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos per keturis kartus yra išgryninta 2800 Eur. Dėl nusikalstamų veikų jam padaryta 2950 Eur turtinė žala. Iš banko pateiktų nuotraukų, kurios darytos bankomato, jis atpažįsta V. R.. Po vagystės jis kalbėjo su V., kadangi remontavo jos butą. V. jam teigė, kad pinigų ir banko kortelės neėmė (1t., 20 - 22, 62 -63 b. l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad J. S. pateikė (duomenys neskelbtini) banko išrašą, patvirtinantį, kad 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val., (duomenys neskelbtini), išgryninta 1000 Eur suma; 20.38 val. – 300 Eur suma; 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini), išgryninta 1000 Eur suma; 00.21 val. – 500 Eur suma (1 t., 32 – 35 b. l.).

AB (duomenys neskelbtini) pateikė 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 – 20.38 val., (duomenys neskelbtini), bankomato užfiksuotas nuotraukas ir 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 - 00.21 val., (duomenys neskelbtini), bankomato užfiksuotas nuotraukas, kuriose matoma moteris su ilgais plaukais, ant galvos užsidėjusi kapišoną. Moteris yra su veido kauke (1 t., 39 – 61 b. l.).

Banko (duomenys neskelbtini) duomenimis, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) susieta su bekontakte mokėjimo kortele Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 70 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. bylai aktualiu laiku iš J. S. striukės, vidinėje kišenėje buvusios piniginės, pagrobė AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, išduotą J. S. vardu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme V. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsakė į teismo klausimus, kaip sužinojo banko kortelės PIN kodą, kaip rinkosi bankomatus ir sumas, kurias grynino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. patvirtino, kad jam būnant pas V. R. bute, V. R. vis išeidavo ir vėl grįždavo į namus, tuo metu jo striukė kabėjo kitoje vietoje ir jis jos nematė. Vėliau, patikrinęs savo striukės kišenėje buvusią piniginę, joje pasigedo 150 Eur ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės.

Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinamoji neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. R., darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad neteisėtai ima J. S. priklausančią AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę. Kaltinamoji veikė tyčia. V. R. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. anksčiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ją panaudojo atlikdama finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo J. S. priklausantį turtą.

Kaltinamoji teisme pripažino, kad bylai aktualiu laikotarpiu vartojo narkotikus, tam reikėjo pinigų, matė, kaip J. S., atsiskaitydamas už prekes, suvedė kortelės PIN kodą, jį įsiminė, todėl pasiėmusi J. S. kortelę, bandė išsigryninti pinigų, gryninosi tiek, kiek leido bankomate. V. R. tyčią neteisėtą svetimos kortelės panaudojimą ir apgaule įgyti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina nukentėjusiojo J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog jis per internetinę bankininkystę patikrinęs savo sąskaitą pastebėjo, kad iš sąskaitos buvo nuimti pinigai. AB (duomenys neskelbtini) banko išrašas patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val., (duomenys neskelbtini), išgryninta 1000 Eur suma; 20.38 val. – 300 Eur suma. Be to, banko išrašas patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini), išgryninta 1000 Eur suma; 00.21 val. – 500 Eur suma.

AB (duomenys neskelbtini) banko administracijai pateikus bankomatų (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 – 20.38 val., ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 -00.21 val., darytas asmens fotonuotraukas, J. S. atpažino šiose nuotraukose užfiksuotą moterį – V. R..

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam 2020 m. gruodžio 3 d. tęstine nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra 1300 Eur; 2020 m. gruodžio 4 d. tęstine nusikalstama veika padaryta turtinė žala - 1500 Eur. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad V. R. apgaule tiek 2020 m. gruodžio 3 d., tiek ir 2020 m. gruodžio 4 d. įgijo didesnės negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. R., darydama nusikalstamas veikas, suprato, kad neteisėtai naudoja svetimą mokėjimo kortelę finansinėms operacijoms ir apgaulės būdu įgyja svetimą J. S. priklausantį turtą. V. R. pripažino, kad matė, kaip nukentėjusysis vedė PIN kodą, jį įsiminė ir kurį vėliau panaudojo grynindama pinigus. Tokie V. R. veiksmai patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad V. R. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), du kartus t. y. 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val., ir 20.38 val., panaudodama J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – išduotą AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Debit MC (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam priklausančius iš viso 1300 Eur. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios V. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip tęstinės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Be to, byloje nustatyta, kad V. R. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), du kartus t. y. 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 val., ir 00.21 val., panaudodama J. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – išduotą AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Debit MC (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, banko kortelės PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajam priklausančius viso 1500 Eur. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios V. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip tęstinės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės skyrimo kaltinamajai

V. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką V. R. padarė būdamas recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu). BK 27 straipsnio nuostatos apibrėžia, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padaro vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, toks asmuo yra recidyvistas. V. R. teistumų istorija patvirtina, kad ji atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą recidyvisto apibrėžimą, todėl V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir pripažintina tai, kad veiką ji padarė būdamas recidyviste.

BK 54 straipsnyje nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę V. R., atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltės formą – V. R. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis), du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus finansų sistemai (215 straipsnio 1 dalis).

Tiriant kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad V. R. teista septynis kartus, daugelis padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su nusikaltimais nuosavybei bei neteisėtu disponavimo narkotinėmis medžiagomis, bausta administracine tvarka, duomenų apie skirtų administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra, neregistruota Užimtumo tarnyboje, nedirbanti, išsiskyrusi, augina nepilnametį vaiką. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina V. R., rodo didesnį jos asmenybės pavojingumą, jos nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir jų laikytis bei leidžia teigti, kad jos padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos dėl jos antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus V. R. gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, V. R. skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies (dvi veikos) ir 214 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimą bus įgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ir įvykdytas teisingumas. Parinkdamas laisvės atėmimo trukmę teismas sprendžia, kad kiek trumpesnė trukmė, nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bus pakankamas ir proporcingas.

Teismas, analizuodamas V. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų intensyvumą, jos veiksmų koncentruotumą ir vieningą tyčią užvaldžius nukentėjusiojo banko kortelę išgryninti iš jos esančius pinigus, sprendžia, kad visos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Pagal esamą teismų praktiką veikų idealioji sutaptis konstatuotina tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.

Bausmės skirtinos už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tarpusavyje bendrintinos taikant apėmimo taisyklę, numatytą BK 63 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalies 1 punkte.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl V. R. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis J. S. pateikė 2950 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 3 d., 20.35 val., bankomate (duomenys neskelbtini), V. R. išgrynino 1000 Eur sumą; 20.38 val. – 300 Eur sumą; 2020 m. gruodžio 4 d., 00.20 val., bankomate (duomenys neskelbtini), V. R. išgrynino 1000 Eur sumą; 00.21 val. – 500 Eur sumą. Vertinant šiuos duomenis konstatuotina, kad V. R. nusikalstamais veiksmais J. S. padaryta turtinė žala sudaro 2800 Eur, todėl J. S. prašoma priteisti turtinės žala mažintina iki 2800 Eur.

Dėl laikino sulaikymo įskaitymo į bausmę, kardomosios priemonės tolesnio taikymo

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi V. R. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta kaltinamosios paieška. V. R. sulaikyta 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi palikta galioti teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis dėl V. R. skirtos kardomosios priemonės suėmimo pakyrimo. V. R. nustatytas 10 (dešimties) dienų suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 12 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. R. skiriamą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtas laikas 0nuo 2021 m. spalio 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2021 m. spalio 20 d.), vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. R. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą - palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jį panaikinti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 41,94 Eur, priteisimo klausimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 19 d. pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų – 41,94 Eur priteisimo iš V. R. valstybės naudai už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti kaltinamajai V. R. gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą K. P., kuris Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. protokoline nutartimi paskirtas V. R. gynėju.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą, kai kaltinamasis yra suimtas . Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad V. R. nedirba, duomenų apie jos gaunamas teisėtas pajamas nėra, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

- pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 3 d. nusikalstama veika), ir skirti jai 5 (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 3 d. nusikalstama veika), ir skirti jai 7 (septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika), ir skirti jai 5 (penkių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę,

- pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2020 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika), ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 – 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. R. paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. R. laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu nuo 2021 m. spalio 12 d. išbūtą laiką, vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies tenkinti J. S. civilinį ieškinį ir iš V. R. J. S. naudai priteisti 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. R..

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.