- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-78-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00113-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovų (apeliantų) Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo iš dalies panaikinimo ir įpareigojimo tęsti turto pardavimo procedūrą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau vadinama ir Taryba) 2020-11-20 sprendimo Nr. I-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įtraukimo į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybę, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau vadinama ir Administracija) ir Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ tęsti pradėtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas ir Gyvenamuoju namu), pardavimo ieškovei procedūrą.
2. Ieškovė prašymą privatizuoti Gyvenamąjį namą pateikė remdamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio (vėlesnėje redakcijoje 25 straipsnis) nuostatomis. Šio straipsnio (2017-01-25 – 2019-08-31) dalies 5 punktas numatė, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys, t.y. savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas
3. Administracijos direktoriaus 2021-08-23 įsakymu Nr. 30 - 2254/21 nuspręsta pradėti rengti apie 1450 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti nurodyto projekto rengimo reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad Taryba, priimdama Sprendimą (ieškovės ginčijamą Sprendimo dalį dėl Gyvenamojo namo įtraukimo į neparduodamo turto sąrašą), pažeidė administraciniam aktui (sprendimui) bei viešojo administravimo subjekto veiklai keliamus reikalavimus, kadangi sprendime, užkertančiame kelią užbaigti dar 2018 m. pabaigoje pradėtas gyvenamojo namo pardavimo ieškovei procedūras, nenurodė absoliučiai jokių motyvų ir argumentų, sąlygojusių būtent tokio sprendimo gyvenamojo namo atžvilgiu priėmimą, t. y. nepagrindė, kodėl buvo nuspręsta gyvenamąjį namą įtraukti į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, nors prieš tai buvo priimtas kitoks to paties viešojo administravimo subjekto sprendimas, kurio pagrindu buvo pradėta ir net beveik užbaigta gyvenamojo namo pardavimo ieškovei procedūra.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato savivaldybės teisę, bet ne pareigą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančius būstus. Pažymėjo, jog Gyvenamojo namo eksploatavimui nėra suformuotas žemės sklypas, kuris yra būtinas eksploatuoti gyvenamąjį namą. Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę atsisakyti parduoti šį namą – kas ir buvo padaryta priimant ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos Sprendimą ir negalima priversti sudaryti Gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį prieš Vilniaus miesto savivaldybės valią, todėl ir įpareigoti toliau tęsti pradėtą gyvenamojo namo pardavimo ieškovei procedūrą nėra teisinio pagrindo.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-11-20 sprendimo Nr. 1-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įtraukimo į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą (toliau vadinamas Sprendimu), įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, ir savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ tęsti pradėtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pardavimo ieškovei Ž. J. procedūrą. Teismas priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 617,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 1) Taryba, priimdama sprendimą įtraukti Gyvenamąjį namą į neparduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą pažeidė administraciniam aktui (sprendimui) bei viešojo administravimo subjekto veiklai keliamus reikalavimus, kadangi Sprendime nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių priimtas toks sprendimas. 2) Aplinkybė, kad Administracijos direktoriaus 2021-08-23 įsakymu Nr. 30-2254/21 (toliau – Įsakymas) nuspręsta pradėti rengti apie 1450 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rodo, kad Tarybos sprendimas buvo priimtas skubotai ir be jokio aiškaus pagrindo, t. y. nepaaiškėjus faktui, kad prie Gyvenamojo namo neįmanoma suformuoti namui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo. Aplinkybė, jog Gyvenamajam namui eksploatuoti yra reikalingas žemės sklypas, buvo žinoma, kai ieškovė 2018-12-04 pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą parduoti Gyvenamąjį namą. 3) Ieškovės prašymas buvo priimtas, turtas įkainotas, su juo ieškovė sutiko ir ieškovei buvo suteiktas realus lūkestis, kad Gyvenamojo namo pardavimo procedūra bus pilnai įvykdyta. 4) Neneigtinas sutarties laisvės principas, tačiau ieškovė nereikalauja įpareigoti sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį, o prašo įpareigoti tęsti pradėtą pardavimo procedūrą.
III. Apeliacinių skundų ir atsikirtimų argumentai
8. Administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkino ieškinį Administracijos atžvilgiu, kadangi ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Ginčijamas Tarybos sprendimas buvo priimtas Savivaldybės tarybai įgyvendinant Savivaldybės, kaip Gyvenamojo namo savininkės, teises valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu. Administracija neturi teisės prieš savininkės valią tęsti Gyvenamojo namo pardavimo procedūros. Pirmosios instancijos teismui įpareigojus Administraciją tęsti Gyvenamojo namo pardavimo procedūrą toks teismo sprendimas prieštarauja aukščiau minėtoms Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatoms. Tai laikytina esminiu proceso normų pažeidimu, sudarančiu absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas Administracijos atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad nauja atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Tai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Tai yra savarankiški juridiniai asmenys. Vietos savivaldos įstatymo 29, 30 straipsniai nenustato, kad savivaldybės administracija ar jos direktorius pagal įstatymą atstovauja savivaldybei teisme.
10. Ginčijamas Tarybos sprendimas nėra administracinis aktas, ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Tokiais atvejais savivaldybės taryba veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip nekilnojamojo turto savininkas, įgyvendindamas teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, dėl ko laikytina, jog tokiais atvejais dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir iš jų kylantys ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Nurodyti argumentai akivaizdžiai įrodo, kad ginčijamas Tarybos sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Savivaldybės nuosavybės teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti Gyvenamąjį namą ir juo disponuoti, o ne viešojo administravimo funkcijas, todėl sprendimas nevertintinas pagal administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, tame tarpe ir pagal reikalavimus nurodyti motyvus, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių priimtas atitinkamas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Tarybos sprendimas nėra laikytinas administraciniu sprendimu. Ta aplinkybė, jog parduodant būstus remiamasi ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, nepaneigia fakto, kad priimdama sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo savivaldybės taryba veikia kaip nekilnojamojo turto savininkas ir yra civilinių santykių, reguliuojamų vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais, dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Be to, ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. norma, galiojusi prašymo pateikimo metu, nustatė, kad: už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys: 5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Cituota nuostata numato savivaldybės teisę, ne pareigą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančius būstus.
12. Apeliančių teigimu, ikisutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra įgyvendinami viešojo administravimo subjekto įgaliojimai ir nėra priimama administracinių sprendimų. Tad laikydamas ginčijamą Tarybos sprendimą administraciniu aktu ir nuspręsdamas naikinti šį sprendimą dalyje dėl Gyvenamojo namo įtraukimo į neparduodamo Savivaldybės turto sąrašą, kadangi jis nebuvo pakankamai motyvuotas, kaip kad turi būti motyvuojami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas.
13. Galiojusi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 27 straipsnio, tiek ir šiuo metu galiojanti 28 straipsnio 2 dalies nuostata numato, jog be kitų dalykų savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nustatyti pirkėjo įsipareigojimai sudaryti žemės sklypo nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartį. Ši nuostata reiškia, kad tuo atveju, jei yra parduodamas savivaldybei priklausantis būstas, jam turi būti suformuotas ir šio būsto eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, kurį pirkėjas turi išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn. Šiuo atveju Gyvenamojo namo eksploatavimui reikalingas žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas. Svarstant savivaldybei priklausančių būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo klausimus pasitarimuose pas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją bei pas mero pavaduotoją buvo priimti sprendimai, jog būstų, kurie yra gyvenamajame name, kuriame visi butai ir patalpos priklauso savivaldybei nuosavybės teise, pardavimo procedūros stabdomos, kol nebus suformuoti sklypai tiems būstams, o šie būstai įtraukiami į neparduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą.
14. Dėl objektyvių priežasčių: neaiškaus teisinio reglamentavimo ir dokumentų trūkumo nebuvo aišku, kiek ilgai gali užtrukti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, projekto parengimas, todėl racionaliausias sprendimas buvo stabdyti pardavimo procedūrą, kol nebus suformuotas sklypas, ir šį būstą įtraukti į neparduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, kadangi teisiškai namas negali funkcionuoti be teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir jam priskirto, teisėtu pagrindu valdomo žemės sklypo.
15. Įsakymu nuspręsta tik pradėti rengti apie 1450 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Sklypo formavimo procesas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir, kaip matyti iš paminėtų teisės aktų nuostatų, tik atlikus visus numatytus veiksmus ir visoms institucijoms suderinus projektą, jį bus galima patvirtinti. Net jei ir bus patvirtintas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kadangi sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti ir negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią tad, net suformavus žemės sklypą Gyvenamajam namui, Savivaldybė turės teisę, bet ne pareigą jį parduoti ieškovei.
16. Ieškovei Gyvenamasis namas nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir jį ieškovė siekia įsigyti už rinkos kainą, be to, jos prašymą dėl Gyvenamojo namo pardavimo iki šios nuostatos įsigaliojimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jau buvo išnagrinėjusi. Taigi, šio ginčo atveju ieškovės Ž. J. prašymui parduoti Gyvenamąjį namą ieškovės nurodoma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 28 str. 1 d. norma, įsigaliojusia tik 2019-09-01 ir negaliojusia nei ieškovei kreipiantis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu parduoti Gyvenamąjį namą, nei tuomet, kuomet buvo parengta Nekilnojamojo turto vertintojo išvada dėl Gyvenamojo namo vertės, negalima remtis, nes pagal bendrąjį teisės principą lex retro non agit – įstatymai atgal negalioja.
17. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 str. 3 d. nėra skirta reglamentuoti šalių teises dėl savivaldybės būsto įsigijimo procedūros nutraukimo, ji reglamentuoja savivaldybės išlaidų, susijusių su parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu, atlyginimą savivaldybei. Šalių teisė nutraukti savivaldybės būsto įsigijimo procedūrą kildinama iš civilinių teisinių santykių sutarties laisvės principo, suteikiančio šalims teisę tiek sudaryti sutartį, tiek jos nesudaryti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Sprendime nėra aišku, iš ko yra priteistos bylinėjimosi išlaidos: iš Savivaldybės ar Administracijos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti ieškinį ir Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, ir Administracijos, ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atžvilgiu, tačiau bylinėjimosi išlaidas nusprendė priteisti tik iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Pabrėžtina, kad ieškovės prašymą dėl Gyvenamojo namo pardavimo priėmė, nagrinėjo ir priėmė sprendimą parduoti nesant suformuoto sklypo SĮ „Vilniaus miesto būstas”. Pirmosios instancijos teismas turėjo motyvuoti, kodėl buvo nukrypta nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau tai nebuvo padaryta.
19. Apeliančių vertinimu, byla nėra laikytina sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių, nėra sprendžiami jokie nauji teisiniai klausimai ar pan., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo kiek įmanoma labiau atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistinas išlaidas maksimaliai sumažinti iki protingo, atsakovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Pirmosios instancijos teismo priteista 1 542,75 Eur atstovavimo išlaidų suma nėra protinga šioje byloje. Teismai, nagrinėdami turtinius ginčus, kuriuose viena iš šalių yra valstybė ar savivaldybė, sprendimus turi priimti itin atsakingai ir rūpestingai, kadangi neteisingai priteisus žalos atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės neabejotinai nukenčia viešasis interesas.
Šalies argumentai
20. Atsakovė Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atžvilgiu atmesti, nes ji yra netinkamas atsakovas.
Atsiliepimas
21. Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija 2021-06-17 nutartyje pasisakė tik tuo aspektu, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) šioje byloje laikytinas vyraujančiu bei kuriam teismui yra teisminga ši byla, tačiau nieko nesprendė ir nepasisakė dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-11-20 sprendimo atitikties administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams ir/ar galimumo šį sprendimą vertinti pagal administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad savivaldybės taryba šiuo atveju savo, kaip aptariamo turto savininkės, teises turėjo įgyvendinti tik teisiniame reglamentavime (konkrečiai - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme) įtvirtintais pagrindais ir tvarka. Akivaizdu, jog tokia veikla yra susijusi su teisės taikymu (įstatymų įgyvendinimu, jų vykdymu) ir vykdant tokią veiklą priimami sprendimai laikyti administraciniais sprendimais Viešojo administravimo įstatymo prasme.
22. Byloje buvo nustatyta, kad nei viena iš atsakovių nematė jokių kliūčių parduoti ieškovei Gyvenamąjį namą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, tokių kliūčių neatsirado ir jau vykdant Gyvenamojo namo pardavimo procedūras, be to, buvo nustatyta, kad ieškovė iš savo pusės yra atlikusi visus reikalingus veiksmus, todėl atsakovės buvo įpareigotos toliau tęsti pradėtą Gyvenamojo namo pardavimo ieškovei procedūrą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės pernelyg suabsoliutina sutarties laisvės principą ir tokiu būdu siekia paneigti dar fundamentalesnius, Konstitucijos garantuojamus teisės principus, visų pirma – principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei kitus iš jo išplaukiančius principus: teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt. Demokratinėje valstybėje negalima situacija, kai valstybė ar savivaldybė, net ir veikdamos kaip civilinių teisinių santykių dalyvės, elgiasi neprognozuojamai, nenuosekliai ir/ar pažeisdamos kitų asmenų teises.
23. Atsakovės Gyvenamojo namo įtraukimą į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą grindė būtent poreikiu suformuoti jam eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, dėl ko pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovės šioje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas skubotai bei prieš tai nenustačius, kad prie Gyvenamojo namo neįmanoma suformuoti namui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo. Tokių duomenų neatsirado ir šios bylos nagrinėjimo metu, be to, bylos nagrinėjimo metu, ieškovei apie tai nieko nepranešant, buvo pradėtas rengti žemės sklypo, ant kurio stovi Gyvenamasis namas, formavimo ir pertvarkymo projektas, kas patvirtina, kad vienintele kliūtimi toliau tęsti Gyvenamojo namo pardavimo procedūras nurodoma aplinkybė yra šalinama, jos pašalinimas priklausė ir iki šiol priklauso tik nuo pačių atsakovių veiksmų ir aktyvumo bei nėra jokio pagrindo išvadai, kad pradėta Gyvenamojo namo pardavimo ieškovei procedūra dėl kokių nors priežasčių negalės būti užbaigta.
24. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 27-28 straipsnių formuluotė leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma ir po savivaldybės būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Svarbu ir tai, kad aptariamoje apeliacinio skundo dalyje pačios atsakovės pripažįsta, kad pardavimo procedūra tik buvo sustabdyta žemės sklypo suformavimo laikotarpiui, t.y. ji nebuvo nutraukta, dėl ko Sprendimu joms nustatytas įpareigojimas toliau tęsti šią procedūrą niekaip objektyviai negali pažeisti nei šio tikslo, nei atsakovių teisių ar teisėtų interesų. Gyvenamasis namas be jam suformuoto ir priskirto žemės sklypo egzistuoja jau daugybę metų, taip pat tai nebuvo jokia kliūtimi sudaryti šio Gyvenamojo namo nuomos sutartį, dėl ko kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad teisiškai namas negali funkcionuoti be teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir jam priskirto žemės sklypo. Kritiškai turėtų būti vertinamas ir atsakovių pasiteisinimas dėl tariamai neaiškaus teisinio reguliavimo, kadangi analogiško pobūdžio sandorių pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą sudarymas yra įprasta atsakovių veiklos praktika, o ne vienkartinis precedentas.
25. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 28 str. 1 d. norma, imperatyviai nustatanti pareigą savivaldybės būsto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip per vienus metus nuo parduodamo savivaldybės būsto vertinimo ataskaitos pateikimo dienos, šiame įstatyme iš tikrųjų atsirado nuo 2019-09-01, kai įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1959, bei negaliojo tuomet, kai ieškovė pateikė prašymą pirkti Gyvenamąjį namą. Svarbu tai, kad 2019-09-01 datai nebuvo ir iki šiol nėra pasibaigusi tęstinė Gyvenamojo namo pardavimo ieškovei procedūra, taigi šalių teisėms ir pareigoms, atsirandančioms po 2019-09-01 datos, jau turi būti taikomos nuo 2019-09-01 įsigaliojusios aptariamo įstatymo nuostatos bei, priešingai nei tai traktuoja atsakovės, tai nelaikytina lex retro non agit principo pažeidimu. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą Sprendime remtis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 28 str. 1 d. norma.
26. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš Vilniaus miesto savivaldybės. Kaip žinia, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš proceso šalies, o ne iš šalies atstovo, dėl ko šios išvados niekaip nekeičia ir tas faktas, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje Vilniaus miesto savivaldybės atstove buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracija
27. Nebuvo jokio pagrindo mažinti šių ieškovės naudai priteistinų išlaidų. Ieškovės naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, o yra gerokai mažesnės nei šiame teisės akte nurodytos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
29. Byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė 2018-12-04 pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą parduoti Gyvenamąjį namą. Šį prašymą ieškovė pateikė vadovaudamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio nuostatomis.
30. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-04-24 raštu informavo ieškovę, kad jos pateiktas prašymas buvo svarstytas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2019-04-18 posėdyje. Atsakovė nurodė, kad Komisija pritarė nustatytai Gyvenamojo namo rinkos vertei. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-04-24 rašte taip pat nurodė, kad, gavus ieškovės sutikimą pirkti Gyvenamąjį namą už komisijos nustatytą 14 314,30 Eur pardavimo kainą, Teisės ir skolų administravimo skyriui pavesta rengti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl Gyvenamojo namo pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-04-24 rašte ieškovės buvo paprašyta ne vėliau kaip per 30 dienų pasirašytinai susipažinti su Gyvenamojo namo įkainojimo aktu. Ieškovė su šiuo aktu pasirašytinai susipažino ir savo pakartotinį sutikimą pirkti Gyvenamąjį namą už 14 314,30 Eur pardavimo kainą raštu patvirtino 2019-05-09. Toliau procedūra nebuvo tęsiama.
31. Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr.I-227 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar patalpų ir inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašas (toliau ir Aprašas).
32. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-12-10 rašte ieškovei nurodė, kad yra rengiamas bei derinamas parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašas, kuris bus tvirtinamas savivaldybės taryboje ir, kad ieškovė bus informuota apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą.
33. Patys viešojo administravimo subjektai savo iniciatyva neinformavo ieškovės apie žemės sklypo suformavimo bei Gyvenamojo namo pardavimo procedūrų eigą. Tokia situacija tęsėsi iki 2020-12-02, kai ieškovė elektroniniu paštu gavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020-12-02 raštą su priedu - Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos ginčijamo Sprendimo išrašu. Tuomet ieškovei paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės Taryba, vietoj planuoto priimti sprendimo dėl Gyvenamojo namo ieškovei pardavimo ir įkainojimo akto patvirtinimo, 2020-11-20 sprendimu Nr. I-742 „Dėl neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ įtraukė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. Dėl to ieškovės dar 2018 metų pabaigoje pateiktas prašymas dėl Gyvenamojo namo įsigijimo nebegalėjo būti patenkintas, o pradėta Gyvenamojo namo pardavimo ieškovei procedūra - užbaigta. Konkretūs motyvai, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės Taryba po beveik 2 metų po Gyvenamojo namo pardavimo procedūros pradžios 2020-11-20 nusprendė priimti būtent tokį Sprendimą, nenurodyta nei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020-12-02 rašte, nei pačiame Sprendime. Nurodyta bendra Aprašo nuostata, kad savivaldybė siekia įgyvendinti strateginius tikslus.
34. Taigi, byloje spręstina klausimas, ar šalių santykiuose taikytini civilinės teisės principai, nes apeliantės tvirtina, kad šalių teisė nutraukti savivaldybės būsto įsigijimo procedūrą kildinama iš civilinių teisinių santykių sutarties laisvės principo, suteikiančio šalims teisę tiek sudaryti sutartį, tiek jos nesudaryti. Tačiau ieškovės nuomone šalis sieja ir administracinio pobūdžio santykiai.
35. Teismingumo kolegija panašiose bylose akcentavo, kad, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 str. 2 d.). Šioje byloje nustatyta, kad ginčo teisinis santykis yra mišrus, t. y. ir civilinis, ir administracinis, todėl teisėjų kolegija vertina, koks santykis vyrauja byloje. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse yra ne kartą išaiškinusi, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-246/2012, 2015 m. gegužės 22 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-62/2015).
36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos teismingumą. Specialioji teisėjų kolegija teismingumo byloje Nr. T-51/2021, išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl dalies sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo tęsti turto pardavimo procedūrą, rūšinio teismingumo klausimą, 2021 m. birželio 17 d. nutartyje pažymėjo, kad „Vilniaus miesto savivaldybės taryba ginčijama sprendimo Nr. 1-742 dalimi nutarusi įtraukti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip nurodyto nekilnojamojo turto savininkė, įgyvendindama teisę disponuoti jai priklausančiu turtu. <...> Ieškovė, reikšdama ieškinį, šiuo atveju, teigia, kad priimtas sprendimas Nr. 1-742 yra be motyvų, nėra grindžiamas jokiu siekiu įgyvendinti kokį nors konkretų strateginį tikslą ar kitokį savivaldybės poreikį, nors atsakovės savo elgesiu buvo sukūrę ieškovei objektyvų ir realiai pagrįstą lūkestį, jog ginčo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-742 dalies ginčijimas yra susijęs su ikisutartiniais savivaldybei priklausančio gyvenamojo namo teisiniais santykiais, ir nereiškia keliamo ginčo administracinio teisinio pobūdžio.
37. Nagrinėjamu atveju Savivaldybės taryba Aprašo nustatyta tvarka ieškovės iš dalies ginčijamu Sprendimu nusprendė įtraukti ieškovės nuomojamą bei nuspręstą jai parduoti Gyvenamąjį namą į neparduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. Šis Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 26 p. norma, nustatančia, kad sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Teisėju kolegijos vertinimu, šiuo atveju Taryba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip nekilnojamojo turto savininkas, įgyvendindamas teisę savo nuožiūra įgyvendinat veiklos tikslus valdyti, naudoti Gyvenamąjį namą ir juo disponuoti, o ne kaip vykdydama tik viešojo administravimo funkcijas, todėl sprendimas nevertintinas pagal administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, tame tarpe ir pagal reikalavimus nurodyti motyvus, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių priimtas atitinkamas sprendimas. Be to sprendime nurodytas motyvas - Aprašo nuostata, kad savivaldybė siekia įgyvendinti strateginius tikslus.
38. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. norma, galiojusi prašymo pateikimo metu nustatė: „Už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys: 5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas”. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentu, kad lingvistiškai vertinant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. normą, kuria remdamasi ieškovė kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašydama parduoti jai Gyvenamąjį namą, numato savivaldybės teisę, bet ne pareigą parduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančius būstus.
39. Tarybos sprendimas buvo priimtas, Tarybai veikiant ne kaip viešojo administravimo subjektui, įgyvendinančiam tam tikras valdžios funkcijas viešojo administravimo srityje, o kaip civilinių teisinių – nuosavybės santykių dalyviui – Gyvenamojo namo savininkui, turinčiam laisvę spręsti dėl jam priklausančio turto panaudojimo, tad ir priimtas Tarybos sprendimas nėra laikytinas administraciniu sprendimu. Ta aplinkybė, jog parduodant būstus remiamasi ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, nepaneigia fakto, kad priimdama sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo savivaldybės taryba veikia kaip nekilnojamojo turto savininkas ir yra civilinių santykių, reguliuojamų vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais, dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.
40. Be to, teisėjų kolegija šalių santykius kvalifikuoja kaip civilinius ikisutartinius santykius dėl būsimos Gyvenamojo namo pirkimo sutarties. Ikisutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra įgyvendinami viešojo administravimo subjekto įgaliojimai ir nėra priimama administracinių sprendimų. Laikydamas ginčijamą Tarybos sprendimą administraciniu aktu ir nuspręsdamas naikinti šį sprendimą dalyje dėl Gyvenamojo namo įtraukimo į neparduodamo Savivaldybės turto sąrašą, kadangi jis nebuvo pakankamai motyvuotas, kaip kad turi būti motyvuojami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas.
41. Pirkimo-pardavimo civiliniai teisiniai santykiai, tiek sutartiniai, tiek ikisutartiniai, nepaisant to, kad viena šių santykių šalis – savivaldybė, reguliuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir kitais principais. Vienas iš esminių civilinių teisinių santykių principų – sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, numatantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (2 dalis). Asmuo gali atsisakyti sudaryti sutartį ar neįpareigoja asmens, atsisakančio sudaryti sutartį, motyvuoti savo atsisakymą sudaryti sutartį.
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog Įsakymo priėmimas reiškia, kad Tarybos sprendimas buvo priimtas skubotai ir nepaaiškėjus faktui, kad prie Gyvenamojo namo neįmanoma suformuoti namui eksploatuoti reikalingo sklypo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek prašymo parduoti Gyvenamąjį namą pateikimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galiojusi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 27 straipsnio, tiek ir šiuo metu galiojanti 28 straipsnio 2 dalies nuostata numato, jog be kitų dalykų savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nustatyti pirkėjo įsipareigojimai sudaryti žemės sklypo nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartį. Ši nuostata reiškia, kad tuo atveju, jei yra parduodamas savivaldybei priklausantis būstas, jam turi būti suformuotas ir šio būsto eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, kurį pirkėjas turi išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn.
43. Gyvenamojo namo eksploatavimui reikalingas žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė nurodė, kad svarstant savivaldybei priklausančių būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo klausimus pasitarimuose pas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją bei pas mero pavaduotoją buvo priimti sprendimai, jog būstų, kurie yra gyvenamajame name, kuriame visi butai ir patalpos priklauso savivaldybei nuosavybės teise, pardavimo procedūros stabdomos, kol nebus suformuoti sklypai tiems būstams, o šie būstai įtraukiami į neparduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą.
44. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo anksčiau galiojusio 28 straipsnio 1 dalis (įsigaliojusi 2019-09-01) numato, kad savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per vienus metus nuo turto vertinimo įmonės (turto vertintojų) parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertinimo ataskaitos pateikimo dienos . Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XIII-1959 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenų ir šeimų prašymai suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 6 straipsnis įtvirtina, kokios yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos, t. y., 1. Parama būstui įsigyti teikiama: 1) valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 2) mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė negalėjo naudotis paramos būstui įsigyti procedūros metu suteiktomis teisėmis, nes ieškovė kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu parduoti jai Gyvenamąjį namą, remdamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. norma, įtvirtinusia, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys: 5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas). Taigi ieškovė nesikreipė su prašymu suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, jai Gyvenamasis namas nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir jį ieškovė siekia įsigyti už rinkos kainą, be to, jos prašymą dėl Gyvenamojo namo pardavimo iki šios nuostatos įsigaliojimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jau buvo išnagrinėjusi.
46. Taigi, sutiktina, kad ieškovės Ž. J. prašymui parduoti Gyvenamąjį namą ieškovės nurodoma Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 28 str. 1 d. norma, įsigaliojusia tik 2019-09-01 ir negaliojusia nei ieškovei kreipiantis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu parduoti Gyvenamąjį namą, nei tuomet, kuomet buvo parengta Nekilnojamojo turto vertintojo išvada dėl Gyvenamojo namo vertės, negalima remtis, nes pagal bendrąjį teisės principą įstatymai atgal negalioja.
47. Sutiktina, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostata (įsigaliojusi 2019-09-01), kuri numato, kad savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per vienus metus nuo turto vertinimo įmonės (turto vertintojų) parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertinimo ataskaitos pateikimo dienos, nėra imperatyvi. Nuostata reglamentuoja savivaldybės būsto pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. civilinių teisinių santykių objekto, sudarymo terminą. Nėra įtvirtinta jokių šios nuostatos dėl termino nesilaikymo pasekmių, taip pat nėra draudimo šalims net ir pasibaigus šioje nuostatoje numatytam vienerių metų terminui sudaryti savivaldybės būsto pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, kadangi ši sutartis – civilinių teisinių santykių objektas, taigi jai galioja ir sutarties laisvės principas, leidžiantis šalims ne tik sudaryti sutartis, bet ir jų nesudaryti.
48. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai patenkino ieškinį, todėl yra pagrindas visą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
49. Priėmus sprendimą ieškinį atmesti, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų tinkamumo ir bylinėjimosi išlaidų lemiamos reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.