- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1680-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00833-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo R. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų N. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – ir atsakovas) 43 443 Eur skolos, 10 860,75 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas savo reikalavimą motyvavo tuo, kad atsakovui per kelis kartus paskolino 43 443 Eur (150 000 Lt), šalys dėl skolos grąžinimo termino nesusitarė. Pinigų perdavimo ir paskolos sutarties sudarymo faktui patvirtinti atsakovas pasirašė 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelį. Pasak ieškovo, jis 2017 m. gegužės 12 d. raginimu paprašė atsakovą ir trečiąjį asmenį skolą grąžinti iki 2017 m. birželio 10 d., tačiau atsakovas skolos negrąžino. Ieškovo teigimu, prievolė grąžinti 43 443 Eur skolą suėjo 2017 m. birželio 10 d., prievolė laiku neįvykdyta, todėl jis įgijo teisę skaičiuoti palūkanas už ne mažiau kaip penkerius metus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad apie 2004–2005 metus iš ieškovo pasiskolino 100 000 Lt. Atsakovo teigimu, paskolos sutartis ar susitarimas dėl palūkanų tarp šalių nebuvo sudarytas, jis retkarčiais dengdavo gautą paskolą ieškovui, nereikalaudamas iš jo jokio pakvitavimo. Pasak atsakovo, 2009 m. lapkričio mėn. ieškovas informavo atsakovą, kad skola ir palūkanos jau sudaro 150 000 Lt ir paprašė, kad atsakovas surašytų jam pakvitavimą. Vykdydamas jo reikalavimą, atsakovas 2009 m. lapkričio 30 d. surašė pakvitavimą, kad „yra skoloj R. B. 150 000 Lt šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų“. Tačiau, pasak atsakovo, šis pakvitavimas visiškai nereiškia, kad šią dieną ieškovas perdavė 150 000 Lt.
3. Trečiasis asmuo N. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu. Nutraukiant santuoką buvo padalintas turtas, prievolės kreditoriams bei buvo pripažinta, kad 43 443 Eur prievolė ieškovui yra atsakovo asmeninė prievolė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 43 443 Eur skolos, 10 860,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas pasiskolino iš ieškovo pinigų, tačiau ginčas kyla dėl paskolos sumos dydžio. Ieškovas teigė, kad per kelis kartus atsakovui paskolino 125 000 Lt, tačiau atsakovas pripažįsta tik 100 000 Lt skolą. Atsakovas nurodė, kad dalį paskolos, t. y. 20 000 Lt yra grąžinęs, todėl likusi skolos suma yra 80 000 Lt (23 169,60 Eur), tačiau ieškovas teigia, kad grąžinta 20 000 Lt suma buvo įskaityta kaip palūkanos ir likusi 125 000 Lt skolos suma ir 25 000 Lt palūkanos (viso 150 000 Lt arba 43 443 Eur).
6. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovas kaip įrodymą, patvirtinantį paskolos sutarties sudarymo bei paskolos dalyko perdavimą atsakovui, nurodė pastarojo pasirašytą 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelį. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu iš esmės neneigė tokio skolos raštelio pasirašymo fakto, ir patvirtino, jog šį skolos raštelį iš tikrųjų pasirašė, tačiau atsakovas teigė, kad jo skola ieškovui nebuvo tokio dydžio, kaip nurodyta skolos raštelyje, ji buvo mažesnė, tačiau jis pinigų sumą nurodė tokią, kokią jam liepė ieškovas.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra absoliučiai jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo paaiškinimus ir jo šiame teismo procese dėstomą poziciją / versiją, tuo tarpu byloje yra kitų įrodymų (rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai), kurie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir leidžia teismui suformuoti pakankamą vidinį įsitikinimą dėl ieškovo pozicijos didesnio tikėtinumo. Teismo vertinimu, nėra aišku ir logiškai paaiškinama, kodėl skolos raštelyje nurodyta būtent 150 000 Eur suma ir kodėl atsakovas sutiko šį skolos raštelį pasirašyti, jeigu skolos suma buvo ne tokia. Atsakovas, veikdamas apdairiai, rūpestingai, privalėjo įvertinti šalių susitarimo, kuris buvo įtvirtintas skolos raštelyje turinį, o jei jis (turinys) neatspindėjo tikrosios sandorio šalių valios, turėjo apie tai pažymėti.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad 150 000 Lt dydžio skolos faktą patvirtina ir byloje pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020, kuriame užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, jog šalys turi prievolę ieškovui, iš kurio gyvendami kartu su N. B. bendriems šeimos poreikiams skolinosi 43 443 Eur (150 000 Lt), todėl abu turi solidariai ir atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Minėtoje byloje 43 443 Eur prievolė pripažinta atsakovo asmenine prievole.
9. Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pritaikęs įrodymų vertinimo civiliniame procese principus ir taisykles, vadovaujantis taip pat teisingumo, protingumo principais, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtinos ieškovo nurodytos aplinkybės, o atsakovo pateikti argumentai nepaneigia skolos raštelyje nurodytos skolos sumos, todėl ieškinį tenkino ir ieškovui iš atsakovo priteisė 43 443 Eur skolą.
10. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovui, piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė ieškovo paskaičiuotos 10 860,75 Eur kompensuojamas palūkanas už penkerius metus (43 443 Eur x 5 proc. x 5 metai = 10 860,75 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 23 169,60 Eur negrąžintos skolos, 5 792,50 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo pozicijos, jog negrąžintą skolą sudaro tik 23 169,60 Eur (80 000 Lt), t .y., jog atsakovas iš ieškovo pasiskolino 100 000 Lt ir 20 000 Lt yra grąžinęs, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas atsakovui paskolino daugiau nei 100 000 Lt, dėl to neaišku, kodėl teismas laikė, kad ieškovo paaiškinimai paneigia atsakovo paaiškinimus. Pasak atsakovo, jis pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovas jam bankiniais pavedimais pervedė 95 000 Lt ir 5 000 Lt perdavė grynais. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo grąžinti 20 000 Lt buvo paskaičiuotos kaip palūkanos, o ne skolos grąžinimas. Juolab, kad tarp šalių 2005 m. nebuvo susitarimo dėl 18 procentų palūkanų.
11.2. Teismas neįvertino ieškovo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų. Atsakovo teigimu, ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovui 2005–2007 m. paskolino ne 150 000 Lt, kaip nurodyta ieškinio pirmajame sakinyje, o 125 000 Lt, o atsakovas per kelis kartus grąžino 20 000 Lt, kurie buvo užskaityti kaip palūkanos, o likusios nesumokėtos palūkanos buvo modifikuotos į paskolą, todėl bendra skolos suma sudaro 150 000 Lt (43 443 Eur), kuri ir buvo įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. raštelį. Šiuo aspektu atsakovas nurodė: i) palūkanos negali būti modifikuojamos į paskolos sumą, t. y., palūkanos negali būti pridedamos prie paskolos sumos ir nuo tokios bendros sumos dar kartą skaičiuojamos palūkanos; ii) už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2009 m. tokia didelė palūkanų suma (20 000 Lt) negalėjo būti apskaičiuota; iii) abi šalys laiko, kad 2009 m. lapkričio 30 d. raštelis nepatvirtina, jog skolon buvo perduota 150 000 Lt, t. y., abi šalys laiko, kad minėtas skolos raštelis neatitinka tikrovės.
11.3. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad 2009 m. lapkričio 30 d. raštelis neatitinka paskolos sutarties, taip pat jis negali būti laikomas ir skolos rašteliu, nes jame nenurodyta, jog atsakovas skolinasi pinigus. Be to, šis raštelis buvo surašytas ieškovo namuose, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. B. ir atsakovas tuo metu neturėjo pinigų ir bijojo, kad ieškovas nepareikalautų grąžinti visą likusią skolą (80 000 Lt), dėl to parašė tokį raštelį, kurio norėjo ieškovas. Kadangi, minėtas raštelis turi turinio trūkumų, atsakovas negalėjo jo ginčyti.
11.4. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovui buvo perduota tik 100 000 Lt suma. Jeigu ieškovas teigė, kad jis perdavė 125 000 Lt sumą, tai jis galėjo įrodyti tik rašytiniais įrodymais, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK) 1.93 straipsnio 2 dalis.
11.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad aplinkybę, jog ieškovas atsakovui paskolino 43 443 Eur (150 000 Lt) patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020. Pasak atsakovo, minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir prievolių vykdymo klausimai. Atsakovo teigimu, minėtoje byloje jis siekė, kad prie skolos grąžinimo prisidėtų ir buvusi sutuoktinė ir galvojo, jog su broliu (ieškovu) vėliau susitars dėl skolos dydžio.
11.6. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų priteisimo, pirmiausia turėjo nustatyti, kokio dydžio prievolę atsakovas yra neįvykdęs. Atsakovo teigimu, negrąžinta skola yra 23 169,60 Eur (80 000 Lt), dėl to galėjo būti priteisiamos tik 5 792,50 Eur palūkanos. Pats ieškovas nurodė, kad paskolino atsakovui 125 000 Lt, kuriuos jis turėjo grąžinti iki 2017 m. birželio 10 d. ir 25 000 Lt palūkanų. Teismas nepagrįstai palūkanas priteisė už visą 150 000 Lt sumą, t. y., ir už 25 000 Lt palūkanas. Pasak atsakovo, teismas tokiu būdu pažeidė CK 6.37 straipsnio 4 dalį, nes priteisė palūkanas paskaičiuotas už palūkanas. Dėl to, ieškovas galėjo palūkanas paskaičiuoti tik už negrąžintos skolos sumą, t. y., 36 202,50 Eur (125 000 Lt) (36 202,50 Eur × 5 procentai × 5 m. = 9 050,60 Eur).
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis iš ieškovo pasiskolino tik 100 000 Lt. Atsakovo 150 000 Lt skolos buvimo faktas patvirtintas keliais vienas kitam neprieštaraujančiais rašytiniais įrodymais: i) atsakovo pasirašytu 2009 m. lapkričio 30 d. skolos rašteliu, kuriame nurodoma, kad atsakovas skolingas ieškovui 150 000 Lt; ii) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020, kuriame užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodė, kad šalys turi prievolę ieškovui, iš kurio gyvendami kartu su N. B. bendriems šeimos poreikiams skolinosi 43 443 Eur (150 000 Lt), todėl abu turi solidariai ir atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Be to, atsakovas 15 metų neginčijo 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelio ir jame esančių duomenų teisingumo.
12.2. Atsakovo argumentams, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų, prieštarauja paties atsakovo veiksmai. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ėmė kreditą iš banko būsto remontui, brolio (atsakovo) paprašytas pasiskolino didesnę sumą ir 125 000 Lt perskolino atsakovui nekilnojamojo turto projektų vystymui. Atsakovas sutiko skolą gražinti su palūkanomis ir žadėjo mokėti 18 procentų dydžio palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas jam per kelis kartus sumokėjo 20 000 Lt palūkanų. Atsakovas, pasirašydamas 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelį, pats patvirtino 150 000 Lt skolą, iš kurios 125 000 Lt yra negrąžinta skola ir 25 000 Lt nesumokėtos palūkanos, kurios buvo modifikuotos į skolą. Be to, prieštarautų protingumo principui situacija, kuomet ieškovas paimtų iš banko kreditą su palūkanomis, tačiau juos perskolintų be palūkanų. Ieškovo teigimu, jis byloje įrodė, kad buvo šalių susitarimas ne tik dėl paskolos grąžinimo, bet ir dėl palūkanų sumokėjimo. Atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, pasak ieškovo, šiuo atveju nors tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl palūkanų dydžio, tačiau egzistuoja numanoma sąlyga apie šalių susitarimą dėl palūkanų dydžio.
12.3. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad palūkanos nemodifikuojamos į paskolos sumą. Ieškovo teigimu, kredito įstaigose dažnai taikoma praktika kai laiku nesumokėtos paskolos įmokos ir palūkanos bei delspinigiai yra modifikuojami į naują paskolos dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovo pasirašytas skolos raštelis, kuriame nurodoma, kad atsakovas skolingas ieškovui 150 000 Lt patvirtina, jog šalys modifikavo sutartį ir 25 000 Lt nesumokėtų palūkanų pavertė į paskolą. Tokio susitarimo atsakovas neginčijo, priešieškinio nereiškė, toks susitarimas, ieškovo nuomone, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
12.4. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad jis per kelis kartus sumokėdamas 20 000 Lt ieškovui mokėjo ne palūkanas, bet grąžino paskolą. Nustačius aplinkybę, kad tarp šalių egzistavo numanoma sutarties sąlyga dėl palūkanų, pirmesne eile turėjo būti mokamos palūkanos. Apeliantas patvirtino ieškovo nurodomą aplinkybę, kad per kelis kartus sumokėjo 20 000 Lt. Įvertinus šalių pripažintą faktą, kad suma sumokėta ne iš karto, bet per kelis kartus ir praėjus daug laiko nuo pinigų paskolinimo, atsakovo ieškovui sumokėti 20 000 Lt, pasak ieškovo, laikytini palūkanų sumokėjimu, bet ne paskolos dengimu.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad jam buvo paskolinta 100 000 Lt, šiam 20 000 Lt grąžinus, skolos suma yra 80 000 Lt. Pasak ieškovo, teismas pagrįstai vadovavosi jo teismui teiktais paaiškinimais, kurie buvo nuoseklūs, patvirtinti rašytiniais įrodymais ir pagrįstai atmetė atsakovo teiktus paaiškinimus dėl jų prieštaringumo paties atsakovo pasirašytiems rašytiniams įrodymams ir teismui teiktiems paaiškinimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl skolos ir palūkanų dydžio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 43 443 Eur skolos ir 10 860,75 Eur palūkanas. Ieškovas savo reikalavimą grindė 2009 m. lapkričio 30 d. skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad atsakovas ieškovui skolingas 150 000 Lt (43 443 Eur). Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teigdamas, kad minėtas skolos raštelis neatitinka tikrovės, nes ieškovas jam paskolino 100 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt yra grąžinęs, todėl skolos likutis yra tik 80 000 Lt. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas grąžino ieškovui 20 000 Lt, tačiau pastarasis teigė, jog minėta suma buvo įskaityta kaip palūkanos, o atsakovas byloje laikėsi pozicijos, jog tarp šalių apskritai nebuvo jokio susitarimo dėl palūkanų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo pateikti argumentai nepaneigia skolos raštelyje nurodytos skolos sumos ir konstatavo ieškovo pozicijos didesnį tikėtinumą.
16. Atsakovas apeliacinį skundą motyvuoja aplinkybėmis, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tarp jų 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelį, nepagrįstai pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes labiau tikėtinomis bei neteisingai išsprendė palūkanų priteisimo klausimą. Atsakovo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas paskolino atsakovui 150 000 Lt ir (ar) šalys buvo susitarę dėl palūkanų. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau esminis nesutarimas kilo dėl suteiktos paskolos (skolos) dydžio ir mokėtinų palūkanų.
Dėl skolos dydžio ir įrodinėjimo naštos paskirstymo
17. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
18. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 ir kt.).
19. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Be to, bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimo teisė kildinama iš paskolos teisinių santykių. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad 2005 m. atsakovui paskolino 110 000 Lt (95 000 Lt pervedė bankiniais pavedimais ir 15 000 Lt perdavė grynaisiais pinigais), o 2006 m. – 2007 m. dar 15 000 Lt perdavė grynaisiais pinigas, t. y., viso paskolino 125 000 Lt. Atsakovas 2009 m. lapkričio 30 d. surašė skolos raštelį, kuriame nurodė <...>,,R. B. esu skoloj R. B. 150 000 Lt (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų)”<...>. Ginčo, kad skolos raštelį surašė ar pasirašė ne atsakovas, byloje nėra. Ieškovas 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelyje nurodytą skolos sumą sudaro 125 000 Lt paskola ir 25 000 Lt palūkanos, kurias atsakovas žadėjo sumokėti (2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 20 min). Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad 2005 m. iš ieškovo pasiskolino tik 100 000 Lt (95 000 Lt pervesti bankiniais pavedimais, o 5 000 Lt perduoti grynaisiais pinigais), iš kurių jis dalimis grąžino 20 000 Lt sumą, kurią ieškovas nepagrįstai įskaitė kaip palūkanas, nes šalys dėl palūkanų nebuvo susitarę. Atsakovo teigimu, skolos raštelyje jis nurodė 150 000 Lt, nes bijojo, kad ieškovas nepareikalautų visos skolos sumos grąžinimo.
21. Taigi aptariamu atveju susiklostė specifinė situacija, kuomet pinigų perdavimo metu tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau vėliau skolos buvimo faktas buvo patvirtintas vienašaliu atsakovo surašytu skolos rašteliu. Remdamasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju būtent atsakovui kaip paskolos gavėjui teko procesinė pareiga įrodyti, jog skolos raštelyje nurodytų pinigų jis negavo ar gavo mažiau, negu nurodyta raštelyje (CPK 178 straipsnis, šios nutarties 19 punktas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo poziciją, jog skola ieškovui yra mažesnė, nei jis pats pripažino skolos raštelyje. Vien atsakovo paaiškinimai nėra pakankami paneigti jo paties minėtame skolos raštelyje pripažintos skolos dydžio egzistavimo faktą. Nors atsakovas byloje teigė, kad jam buvo daromas spaudimas pasirašyti skolos raštelį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
22. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 150 000 Lt atsakovo skolos ieškovui sumą patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020 (byloje buvo sprendžiami atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo ir kiti su tuo susiję klausimai, byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir R. B.). Kaip matyti iš minėto sprendimo, byloje buvo pateiktas bei įvertintas 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelis ir sprendimo rezoliucinėje dalyje 43 443 Eur dydžio prievolė R. B. pripažinta atsakovo R. B. asmenine prievole (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Akcentuotina ir tai, kad ieškovas į bylą pateikė atsakovo 2019 m. balandžio 16 d. atsiliepimą į ieškinį minėtoje civilinėje byloje, kuriame pats atsakovas nurodė, jog bendriems šeimos poreikiams iš R. B. pasiskolino 150 000 Lt (43 443 Eur) ir prašė šią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole (ieškinio priedai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais savo veiksmais atsakovas, praėjus beveik 10 metų po skolos raštelio pasirašymo, dar kartą patvirtino skolos raštelyje nurodytos skolos ir jos dydžio egzistavimo faktą. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad jis galvojo, jog vėliau su broliu (ieškovu) susitars dėl skolos dydžio, vertintini kritiškai ir rodo atsakovo pozicijos nenuoseklumą. Minėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina ieškovo paaiškinimus dėl skolos dydžio ir atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad santuokos nutraukimo byloje jo asmenine prievole pripažintą skolą ieškovui yra grąžinęs (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
23. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, elgdamasis pagal atidaus ir apdairaus asmens elgesio standartą, turėjo ir privalėjo suvokti, kokius įsipareigojimus prisiima pasirašydamas skolos raštelį. Juolab, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto minėto Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo, atsakovas turėjo skolinimosi patirties, t. y., pats atsakovas teigė <...> kad nuo 1991 m. iki 1999 m. nuolat dirbo įvairiose įmonėse, pagrindines pajamas pradėjo gauti nuo 1999 metų, kuomet šeimos interesais pirko žemės sklypus ir pradėjo vystyti gyvenamųjų namų kvartalą. Juos pardavęs, pirko naujus žemės sklypus, o juos paruošti pardavimui, reikėjo papildomų lėšų, todėl skolinosi, kas atsipirko tūkstanteriopai.<...>Turimas lėšas investavo į kitų žemės sklypų pirkimą, <...> 2004-2005 metais jis su broliu vystė antrą gyvenamųjų namų kvartalą<...>.“ Taigi atsakovui patirtis leido suprasti ginčo skolos raštelio pasirašymo pasekmes. O vien tai, kad skolos raštelyje yra nurodyta bendra skolos suma, atskirai neišskiriant paskolintos sumos ir palūkanų, nesudaro pagrindo tokį raštelį vertinti kaip neatitinkantį tikrovės ar tikrosios šalių valios.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentus, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, paneigia paties atsakovo elgesys. Šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina tai, kad, jeigu kaip teigia atsakovas, jis pasiskolino tik 100 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt yra grąžinęs, tuomet nėra racionalaus paaiškinimo, kodėl galimai tarp šalių nesant susitarimo dėl palūkanų, atsakovas savo ranka skolos raštelyje parašė, jog skolos suma yra vos ne dvigubai didesnė. Antra, atsakovas 2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu sutiko su 100 000 Lt skola ieškovui (2024 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. 50 s.). Atsakovo atstovas 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant dėl taikos sutarties šioje byloje sudarymo, maksimali skolos suma su kuria sutiktų atsakovas būtų 35 000 Eur (arba 120 848 Lt, 2024 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 21 min. 30 s.). Taigi, tiek skolos sumos raštelyje nurodymas, tiek atsakovo iš esmės sutikimas grąžinti didesnę sumą nei jo pripažintas skolos likutis (80 000 Lt), suponuoja išvadą, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl palūkanų mokėjimo už suteiktą paskolą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Įvertinant apelianto argumentus, kad ieškovas nepagrįstai jo grąžintus 20 000 Lt įskaitė į palūkanas, o 45 000 Lt (20 000 Lt + 25 000 Lt) palūkanos yra per didelės ir už 2005 m. – 2009 m. laikotarpį negalėjo būti apskaičiuotos, pažymėtina, jog CK 6.54 straipsnio 2 dalis suteikia teisę iš skolininko gautas lėšas pirmiau paskirti palūkanų dengimui, o iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai. Antra, jeigu kaip teigia ieškovas, tarp šalių buvo susitarimas dėl 18 procentų palūkanų ir atsakovui nenurodžius kitokio palūkanų dydžio, tuomet vien už vienerius metus palūkanos sudarytų 22 500 Lt (125 000 Lt – 18 proc.). Visgi, šiuo aptariamu atveju akcentuotina tai, kad atsakovas pripažino būtent 150 000 Lt skolą ir nepateikė įrodymų, kada jis ieškovui grąžino 20 000 Lt (po (ar prieš) paskolos raštelio surašymą ir (ar) po sprendimo minėtoje byloje priėmimo). Nagrinėjamoje situacijoje, pasirašant skolos raštelį palūkanos buvo modifikuotos ne į paskolos sumą, o įtrauktos į bendrą skolos sumą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų aplinkybes, kad skolos raštelis buvo pasirašytas atsakovo, jis nebuvo ginčijamas, skolos rašte nurodoma konkreti skolos suma, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir visų bylos aplinkybių visuma suteikė pakankamą pagrindą teismui spręsti, jog ieškovo teismo procese išdėstyta pozicija yra labiau tikėtina ir atsakovas yra skolingas ieškovui 2009 m. lapkričio 30 d. skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą. Atsakovas objektyvių įrodymų, kurie paneigtų tokias pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė.
Dėl palūkanų už neįvykdytą piniginę prievolę priteisimo
27. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo 10 860,75 Eur palūkanų (43 443 Eur x 5 proc. x 5 metai = 10 860,75 Eur). Apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė jo neįvykdytos prievolės dalį bei nepagrįstai priteisė palūkanas už palūkanas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
28. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.
29. Remiantis bylos duomenimis, tarp šalių nebuvo susitarimo, kada atsakovas turėtų grąžinti pasiskolintas lėšas, tačiau ieškovas 2017 m. gegužės 12 d. raginimu paprašė atsakovą iki 2017 m. birželio 10 d. skolą grąžinti (pareiškimo prie teismo įsakymo išdavimo priedai, CBP-4317). Taigi nustačius, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir atsakovui skolos negrąžinus, ieškovas turi teisę į kompensuojamų palūkanų priteisimą (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Šalims nesusitarus dėl kitokio nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kompensuojamųjų palūkanų dydžio, ieškovas pagrįstai remiasi įstatyme nustatyta palūkanų norma ir kompensuojamųjų palūkanų reikalauja atsižvelgęs į sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovui paaiškinus, kad atsakovo surašytame skolos raštelyje nurodytą skolos sumą sudaro: 125 000 Lt skola ir 25 000 Lt palūkanos bei teismui pripažinus, kad ieškovo pozicija labiau tikėtina, kompensuojamos palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo visos skolos raštelyje nurodytos sumos, t. y., ir nuo 25 000 Lt palūkanų (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas įstatymu.
30. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę į kompensuojamas palūkanas, tačiau netinkamai nustatė skolos dydį, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos. Šiuo atveju ieškovas turi teisę į kompensuojamas palūkanas paskaičiuotas nuo pagrindinės skolos 125 000 Lt (36 202,50 Eur) sumos, t. y., į 9 050,62 Eur palūkanas (36 202,50 Eur x 5 proc. x 5 metai).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimą (CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš dalies keistina, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistą 10 860,75 Eur palūkanų sumą iki 9 050,62 Eur (CK 6.37 straipsnio 4 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
33. Byloje nesant ginčo dėl sumokėtų sumų paskaičiavimo teisingumo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų jų dydžio prasme neperskaičiuoja, o tik paskirsto atsižvelgdama į pakeitus sprendimą pasikeitusią tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93, 98 straipsniai).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 43 443 Eur skolą ir 10 860,75 Eur palūkanų, viso 54 303,75 Eur. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus priteistiną palūkanų sumą iki 9 050,62 Eur, t. y., viso priteisus 52 493,62 Eur, laikytina, kad ieškinys tenkintas 96,67 procentais (52 493,62 Eur x 100 proc./54 303,75 Eur). Ieškovas byloje patyrė 2 240 Eur bylinėjimosi išlaidas, dėl to jis įgijo teisę į 2 165,41 Eur (2 240 Eur – 96,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
35. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 12 d. pažyma Nr. APD-2024-06429 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 474,17 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-28923). Atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų dalį (3,33 proc.), valstybei iš ieškovo priteistina 15,79 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (474,17 Eur – 3,33 proc.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš jo viso 28 962,10 Eur (neginčijama suma).Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas 18,75 procento (52 493,62 Eur - 28 962,10 Eur = 23 531,52 Eur, 23 531,52 Eur x 100 proc./28 962,10 Eur), dėl to atsakovui iš ieškovo priteistina 18,75 Eur (100 Eur – 18,75 proc.) žyminio mokesčio.
37. Nors ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 43 443 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus) skolos, 9 050,62 Eur (devynis tūkstančius penkiasdešimt eurų 62 centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 52 493,62 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 62 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. birželio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 165,41 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus, 41 centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 15,79 Eur (penkiolika eurų, 79 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą)).
Priteisti atsakovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 18,75 Eur (aštuoniolika eurų, 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.