Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei S. Ž., atsakovei R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. N. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė, UAB (duomenys neskelbtini) patikslinusi reikalavimus prašė priteisti atsakovei R. N. (toliau – atsakovė) 1760,69 Eur darbo užmokestį (mokėtina suma) bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; nepriteisti netesybų; priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. failas 1, l. 24-30).

2. 2024 m. spalio 28 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priteisti atsakovei 1760,69 Eur (mokėtina suma) darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; civilinė byla šioje dalyje nutraukta (el. b. failas 2, l. 105, 159-160).

5. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, ieškovė dėl pagalbos, dėl informacijos suteikimo oficialiais paklausimais kreipėsi Lietuvos Banką, Užsienio reikalų ministeriją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – FNTT). Iš minėtų institucijų realios pagalbos ir/ar pasiūlymų, kaip spręsti susidariusią situaciją negavo. JAV Iždo Departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) atsakymo į ieškovės užklausą nepateikė iki šiol. 2024 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytas paprastasis turto administravimas, suteikiant administratoriui teisę atlikti visus veiksmus, būtinus ieškovės turtui išsaugoti ir jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Nepaisant to, Lietuvoje veikiantys bankai atsisakė turėti dalykinius santykius su ieškove (atidaryti sąskaitą). Ieškovė negalėjo numatyti ir nenumatė, kad jai bus atimta galimybė naudotis banko sąskaitomis. Netesybų priteisimas esant tokiai sudėtingai ieškovės situacijai ir nesant kaltės dėl negalėjimo atsiskaityti su atsakove, yra neproporcinga ir pernelyg didelė piniginė sankcija, kas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Netesybų priteisimas yra sankcija darbdavio atžvilgiu, todėl teismas privalo įvertinti ieškovei taikytinos sankcijos dydį šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo aspektu.

6. Tarp šalių susidariusi situacija traktuotina kaip teisinis kazusas (veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo)). Ieškovės veiksmuose nėra įstatyme numatyto pažeidimo sudėties požymių visumos, sudarančios teisinės atsakomybės teisinį pagrindą.

7. Turi būti taikomos pagal analogiją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios civilinės atsakomybės netaikymą ir atleidimą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis), remiamasi CK 6.212 straipsnyje įtvirtintomis atleidimo nuo atsakomybės už sutarties vykdymą taisyklėmis.

8. Turi būti taikomas 1996 m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimas dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Ieškovė pateko į teisinio reguliavimo sukurtą vakuumo situaciją (teisės spragą): nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą, skelbiamą FNTT, todėl negali prašyti taikyti išimtį, suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų; neatitinka kriterijų dėl kreipimosi dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo; bankai, turintys licencijas teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, atsisako teikti paslaugas ieškovei. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl galimybės pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą pinigines lėšas iš AB SEB banko, tikslu panaudoti jas atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais. Antstolis atsiuntė tarpininkavimo sutarties projektą, tačiau vėliau po konsultacijos su Antstolių rūmais įvertinęs riziką dėl galimo sankcijų pažeidimo, atsisakė priimti ieškovui priklausančias lėšas į savo depozitinę sąskaitą ir sutartis nebuvo sudaryta.

9. Kasacinio teismo praktika dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo dar tik pradėta formuoti. Darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014, 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Netesybos gali būti mažinamos remiantis Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-945/2024, 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1143-945/2024.

II. Atsakovės atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys atmetamas.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta 2024 m. gegužės 15 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. 1 failas, l. 36-45). 2024 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimu darbo byloje Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovei priteistas 3067,99 Eur darbo užmokestis ir kitos su tuo susijusios išmokos, 1438,65 Eur netesybos (el. b. 1 failas, l. 31-35). DGK sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio (1307,30 Eur) įvykdyta skubiai (el. b. 1 failas, l. 61-3); likusi 1760,69 Eur suma atsakovei sumokėta 2024 m. spalio 21 d. (el. b. 2 failas, l. 105-106).

12. Bylos duomenimis, nuo 2024 m. vasario 27 d. AB SEB vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytas sutartis, nuo 2024 m. vasario 29 d. Citadale banka apribojo ieškovei galimybę naudotis paslaugomis, įskaitant galimybę atlikti mokėjimo operacijas įmonės vardu atidarytoje sąskaitoje; nuo 2024 m. kovo 28 d. nutraukė sutartis (el. b. failas 1, l.11-13, 67-69, 122). 2024 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nustatytas paprastasis turto administravimas, suteikiant administratoriui teisę atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti ir jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti; pavesta paskirtam administratoriui atidaryti Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke sąskaitą ieškovės lėšoms administruoti (el. b. failas 1, l. 54-96).

13. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei nuo 2024 m. vasario 23 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo Departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) sprendimu taikomos sankcijos (el. b. failas 1, l.11-13, 67-69, 136). Laikinasis įmonės administratorius Tarptautinių sankcijų įstatymo pagrindu neskirtas, kadangi ieškovei Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos lygmeniu sankcijos netaikytos (el. b. failas 1, l. 92-93).

14. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atsakovei jos atleidimo dieną nesumokėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų kaip to reikalauja DK 146 straipsnio 2 dalis. Tarp šalių susitarimo, kad su atsakove bus atsiskaityta vėliau (ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų) nebuvo sudaryta. Byloje kilo ginčas dėl darbdavio pareigos mokėti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką.

15. Ieškovė nesutikimą mokėti atsakovui netesybas motyvuoja šiais argumentais: 1) netesybų mažinimo galimybę patvirtina teismų praktika; 2) neatsiskaityta ne dėl ieškovės kaltės, o dėl su ieškove susijusiam juridiniam asmeniui taikytų sankcijų, ko ieškovė negalėjo numatyti; 2) susiklosčiusios aplinkybės vertintinos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis) ir teisiniu kazusu.

16. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas. Ieškovė argumentą, jog priteistinos netesybos gali būti mažinamos grindžia ankstesnėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas naujausiose nutartyse yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, šioje normoje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, o nustatytomis sankcijomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną pažeidimo. Antra, DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, nustatanti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–20 punktai, 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 47 punktas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 21 punktas). Taigi, kasacinio teismo suformuluoti aktualūs išaiškinimai dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo suponuoja išvadą, kad ši imperatyvi teisės norma negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos. Teismas neturi pagrindo byloje konstatuoti išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas nemano, kad šioje byloje taikytinos ieškovės nurodomos Kauno apygardos teismo nutartys, kuriose buvo keliami netesybų mažinimo klausimai, kadangi bylų tiek faktinis pagrindas, tiek jose keliami teisės taikymo klausimai iš esmės skiriasi.

17. DK 147 straipsnio 2 dalyje darbdavio pareiga mokėti netesybas siejama ne su darbdaviu, o su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo buvimu/nebuvimu. Byloje nekilo ginčo, jog nėra atsakovės kaltės dėl to, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ieškovė atsakovės kalte, kaip šalinančia ieškovės pareigą mokėti atsakovei netesybas, reikalavimo negrindė ir atsakovės kaltės byloje neįrodinėjo. Todėl ieškovei ir įrodžius, kad dėl neatsiskaitymo jos kaltės nėra, tai nekeistų teismo vertinimo dėl DK 146 straipsnio 2 dalies taikymo.

18. Ieškovės argumentai, jog negalėjo numatyti ir nenumatė, kad jai gali būti taikomos sankcijos ir tuo bus atimta galimybė naudotis banko sąskaitomis vertinami nepagrįstais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2024 m. vasario 23 d. Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikomos JAV sankcijos. Ieškovė neginčijo, kad ši įmonė netiesiogiai valdo šimtą procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir dėl šiai įmonei taikytų sankcijų buvo apribotos ieškovės teisės naudotis bankuose esančiomis sąskaitomis. Yra visuotinai žinoma aplinkybė, kad dėl karinio konflikto Ukrainoje įvairiems Rusijos Federacijos subjektams ir su jais susijusiems asmenims taikomos tarptautinės ekonominės, finansinės, politinės ir kitokios sankcijos. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad nuolat tiek subjektų, kurių atžvilgiu sankcijos taikomos, tiek taikytinų sankcijų sąrašas yra plečiamas. Dėl to ieškovė, patronuojama juridinio asmens, kuriam tarptautinių sankcijų taikymo tikimybė buvo akivaizdi, net tik galėjo, bet ir turėjo numatyti, jog jai, kaip kontroliuojamai įmonei, taip pat gali būti taikomos sankcijos ir jas pritaikius, ieškovei bus atimta galimybė naudotis banko sąskaitomis. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Byloje nėra duomenų, kad sankcijos taikytos neteisėtai. Dėl pačios ieškovės neapdairumo ir nerūpestingumo jai kilusios atsiskaitymo per banką su atsakovu kliūtys nevertintinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti ir išvengti, nei teisiniu kazusu. Ieškovės argumentai, kad atsakovei laiku darbo užmokestis neišmokėtas dėl staiga kilusių nenugalimos jėgos sąlygų ir todėl taikytinos CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą taisyklės, atmetami ieškovei neįrodžius šio straipsnio taikymo pagrindą sudarančių aplinkybių.

19. DK 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga, ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei. Neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų, tai yra bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų. Atmetamas ieškovės argumentas, jog nagrinėjamam atvejui taikytinos pagal analogiją 1996 m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimas dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms.

20. Ieškovė teigia, kad ieškojo kitų būdų atsiskaityti su atsakove, tačiau negalėjo, kadangi verslo partneriai atsisakė mokėti privalomuosius mokėjimus, darbo užmokestį už ieškovę (el. b. failas 2, l. 129-131). Kaip matyti, skubiai vykdytina DGK sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo atsakovės naudai antstolio visiškai įvykdyta skolą išieškojus iš ieškovės kontrahento (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. liepos 16 d. vykdomoji byla užbaigta (el. b. l. 1 failas, l. 61-63). Ieškovės pateiktais duomenimis, jos debitoriniai įsiskolinimai 2024 m. rugsėjo mėnesį siekė 448939,88 Eur (el. b. 2 failas, l. 128), kas reiškia, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų pas trečiuosius asmenius, iš kurių galėjo būti atsiskaityta su atsakove. Atsiskaitymo galimybę patvirtino teismo posėdyje ieškovės atstovės paaiškinimai, kad su darbuotojais, su kuriais po DGK priimtų sprendimų pavyko susitarti taikiai, buvo atsiskaityta. Ieškovė teigė, kad antstolis atsisakė sudaryti tarpininkavimo sutartį ir jos pagrindu priimti ieškovei priklausančias lėšas į savo depozitinę sąskaitą (el. b. 2 failas, dok. Nr. 36165), tačiau antstolio atsisakymą patvirtinančių duomenų nėra. Taigi, ieškovė turėjo pakankamai lėšų pas trečiuosius asmenius, iš kurių galėjo atsiskaityti su atsakove, todėl tai, kad ieškovė savo veikloje patyrė finansinių, organizacinių sunkumų, dėl ko ieškovė kreipėsi į įvairias institucijas siekiant išspręsti uždarytų sąskaitų bankuose klausimą, nepatvirtina ieškovės objektyvaus negalėjimo atsiskaityti su atsakove. Byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovės atleidimo dieną neturėjo galimybės su ja atsiskaityti (CPK 183, 185 straipsniai).

21. Ieškovė argumentavo, kad netesybų priteisimas esant tokiai sudėtingai ieškovės situacijai yra neproporcinga ir pernelyg didelė piniginė sankcija, kas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės teismui teikia pagrindo prieiti priešingą išvadą, jog netesybų atsakovei nepriteisimas reikštų dėl pačios ieškovės nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo patiriamų nuostolių naštos atsakovei, kuri niekaip neįtakoja ieškovės priimamų verslo sprendimų, perkėlimą. Tokia situacija neatitiktų protingos ir sąžiningos darbo santykių šalių interesų pusiausvyros, adekvatumo, proporcingumo ir teisingumo principų.

22. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovei uždelsta atsiskaityti suma (3067,99 Eur) viršija jos vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 1271,64 Eur (su mokesčiais), uždelsta atsiskaityti daugiau nei vieną mėnesį (2024 m. gegužės 15 d. atleista, 2024 m. spalio 21 d. visiškai atsiskaityta). Apskaičiuojant netesybas taikytina formulė – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus (el. b. failas 2, l. 35). Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovei priteisiamos 6849,25 Eur netesybos (1307,30 Eur X 5 mėn.) + (62,55 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis X 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovei 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio paduodant ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Už galutinai suformuluotus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 154,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškinį atmetus, žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovės (CPK79 straipsnis, 93 straipsnis).

26. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 33,28 Eur vertimo paslaugoms, kurios, ieškinį atmetus, ieškovei nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6849,25 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 25 ct) netesybas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 154,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, siųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.