Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, su suinteresuotu asmeniu Valstybe, atstovaujama Valstybės įmone (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. (duomenys neskelbtini)., mirė pareiškėjo sesuo A. Š. (b. l. 38), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), (b. l. 17) kuri 2005-09-12 nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu iš jos ir pareiškėjo tėvų Z. ir J. Š., įgijo nuosavybės teisę į 1810 kv. m. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančius statinius: gyvenamąjį namą, bendro ploto 52,90 kv. m., plane pažymėtą indeksu 1Alm, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2Ilm, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 3Ilm, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4Ilm, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5Ilm (b. l. 48-51, 52-53, 54-55). Po sesers mirties, būdamas vienintelis įstatyminis įpėdinis, kreipėsi į Švenčionių rajono 3-ajį notarų biurą, ir 2019-02-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, priėmė jos palikimą (b. l. 25-34), tai yra aukščiau įvardintą nekilnojamąjį turtą bei paveldėjimo liudijime nurodytą kitą turtą, tačiau jame yra nurodyta, jog kadastrinių matavimų byloje 1976-08-21 yra fiksuota ir įvesta žyma, jog nėra įregistruotas gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatas, planuose pažymėtas indeksu A1m. Pareiškėjo tėvai mirę - Z. Š. mirė 2005- (duomenys neskelbtini), J. Š. mirė 2010- (duomenys neskelbtini), jie visą laiką gyveno ir deklaravo gyv. vietą (duomenys neskelbtini) – motina deklaravo nuo 1966-12-22, tėvas deklaravo nuo 1969-04-03, o sesuo A. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 1989-06-26 (b. l. 17, 18, 19, 21). Byloje pateikti duomenys, jog E. Š. naudojosi paveldėtu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 79, 82, 83, 84). Byloje pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurios duomenys patvirtina, jog buvo atlikti statinių, esančių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o tame tarpe ir namo priestato, planuose pažymėtas indeksu A1m, kadastriniai matavimai (b. l. 71-78). Iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos matyti, jog minėtam namo priestatui yra suteiktas indeksu A1m, priestatas yra prie namo (namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priestato plotas 35,19 kv. m., ir patalpų pastogėje (mansardoje), esančių virš gyvenamojo namo priestato ir namo, kurių plotas 45,91 kv. m., įrengtas 1974 m. (b. l. 78). Be to, byloje pateikta 2012 m. UAB „Geo grup” techninės dokumentacijos sudarymas dėl (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų ir vandentiekio įvedimo – Buitinių nuotekų išpildomoji geodezinė nuotrauka M 1:500, iš kurios matyti, kad prie namo ir jo priestato prijungti buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai (b. l. 69-69). Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras pažymėjimo matyti, kad daiktinės teisės į gyvenamojo namo priestatą A1m (35.19 kv. m.) bei kiemo statinius NT registre neįregistruotos (b. l. 54-55). Pareiškėjas 2019-01-09 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl paveldėto turto įregistravimo. 2019 m. sausio 23 d. VĮ Registrų centras sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių registravimo nekilnojamojo turto registre, nuspręsta atsižvelgiant į tai, jog kartu su prašymu įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjas nepateikė šio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, parengtos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, bei dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, todėl tenkinti prašymą nebuvo teisinio pagrindo (b. l. 23-24). Be to, sprendime atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, papildomai nurodyta jog yra galimybė kreiptis į teismą su prašymu dėl nuosavybės teisių įgijimo/įteisinimo, nustatant faktą dėl statinių valdymo pagal įgyjamąją senatį. Kaip jau minėta, nustatyta, jog pareiškėjo sesuo A. Š. 2018- (duomenys neskelbtini) mirė, o po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, jog A. Š. priestatą ir namo-palėpės patalpas valdė nuo 2005 m. iki pat savo mirties 2018 m., jos turtą paveldėjo bei šių patalpų valdymo teises perėmė pareiškėjas, kuris ir toliau nepertraukiamai priestatą ir palėpę bei kitus statinius valdo kaip savo bei siekia įregistruoti nuosavybės teisę viešajame registre. Mano, jog yra visos būtinos sąlygos nustatyti juridinį faktą dėl jo nuosavybės teisės įgijimo į namo priestatą ir palėpės patalpas pagal įgyjamąją senatį.

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo sesuo A. Š. teisėtai įgijo, nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdė namo priestato, plane pažymėto indeksu A1m, kurio plotas 35,19 kv. m., ir pastogės virš namo-priestato patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjo sesuo minėtas patalpas valdė daugiau nei 10 metų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog iki mirties palikėja A. Š. nuosavybės teisės į teisėtai valdomas priestato ir pastogės (mansardos) patalpas neįteisino, dėl nuosavybės teisės įregistravimo nesikreipė. Po palikėjos A. Š. mirties likusį palikėjos turtą paveldėjimo teise valdo pareiškėjas, priėmęs palikimą. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnis). Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis).Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdiniai paveldėtų turtą, jie turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog daikto valdymo teisė yra paveldima turtinė teisė. Šios taisyklės išimčių dėl daikto valdymo, kaip pagrindo įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, teisės įstatymuose nenustatyta. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012). Kai asmuo, teisme pareiškęs reikalavimą nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daiktą, miršta, toks teisme pareikštas palikėjo reikalavimas paveldėjimo teisės aspektu kvalifikuotinas ne kaip neatskiriamai susijęs su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), o kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą, nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnio 2dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas po A. Š. mirties priėmė palikimą įstatymo nustatyta tvarka pateikęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (b. l. 22), nuo palikėjos mirties momento valdo jai nuosavybės teisę priklausiusį turtą, kurį be kita ko, sudaro namo priestatas, plane pažymėtas indeksu A1m, kurio plotas 35,19 kv. m., ir pastogės virš namo-priestato patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), šį turtą valdo atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ir sąžiningai, pareiškėjo valdymas, remiantis teisiniu reglamentavimu bei aktualia kasacinio teismo praktika, trunka ilgiau nei 10 metų, buvo elgiamasi su turtu kaip daikto savininkų bei suvokiama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą.

CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teismas negavo jokių duomenų, patvirtinančių, kad yra ginčijamas daikto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Taigi, įstatymo nustatyta tvarka duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 533 straipsnis). Aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, kurios užkirstų kelią nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie nuosavybės teisės įgijimą, byloje nenustatyta.

Pareiškėjas buvo užklausęs Vilniaus regiono Valstybės archyvą ir kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją/savivaldos archyvą, ieškodamas kada ir kokie leidimai/dokumentai dėl namo statybos buvo išduoti jo tėvui Z. Š.. Byloje pateikti atsakymai, jog archyvuose duomenų nerasta. Pareiškėjas nuosavybės teisę pagal įgyjamą senatį prašo nustatyti į konkrečias patalpas, ir nesant duomenų dėl leidimų išdavimo ar jų panaikinimo dėl objekto- gyvenamojo namo priestato statybos, o iš 2018-11-30 Vilniaus regiono Valstybės archyvo rašto Nr. (8.12) V5 - 3136 ir jo archyvinio priedo F.360 ap. 1, b. 585, L. 55, 59 matyti, jog 1977-01-24 Švenčionių rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas, sprendimu Nr.26 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo“ nusprendė pripažinti Z. Š. nuosavybės teises į ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus indeksais 3I1m ir 4Ilm, kas sudaro prielaidą, teigti, kad ir kiti statiniai turėjo būti statomi turint tam tikrus suderinimus (leidimus), tačiau duomenų apie tai nėra perduota į archyvus, o pareiškėjas tokių dokumentų neturintis. Pareiškėjas nurodė, kad visus pastatus pastatė jo tėvas. Todėl, esant byloje pateiktiems dokumentams apie esamą statinį- priestatą, suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo turto statybos teisėtumą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ir Namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (statiniai)) 1961 m. pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris rekonstruotas 1974 m., ir kuriam 2015 m. atliktas paprastasis remontas, 1974 m. – rūsys, 1974 m. – pastogės patalpos, pastatytos 1961 m., rekonstruotos 1974 m., 1974 m. – priestatas, pastatytas 1974 m., plane pažymėtas indeksu A1m, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į medinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, plane pažymėtą indeksu A1m, kurio plotas 35,19 kv. m. ir patalpas pastogėje (mansardoje), esančias virš gyvenamojo namo priestato ir namo, kurių plotas 45,91 kv. m., įrengtas 1974 m., esančias (duomenys neskelbtini), kadangi šį statinį ir pastogės patalpas įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Be to, pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po 2019-02-11 priimto palikimo pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kartu pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į kiemo statinį – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5I1m, pastatytą 1974 m. Byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad E. Š. viešai ir nepertraukiamai naudojosi turtu, jį valdė ir prižiūrėjo, tačiau rūpinimasis turtu, turto išlaikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo. CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams) ir kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 str. 1 d. Priešingu atveju būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 str.), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų nustatyta, kad ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5I1m, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. Š. vardu, A. Š. nuosavybės teisė nenuginčyta. Kaip jau minėta A. Š. 2018- (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau, mirus nekilnojamųjų daiktų savininkui, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o kai įpėdinių nei pagal įstatymą nei pagal testamentą nėra, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju minėtą turtą 2019-02-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu paveldėjo pareiškėjas. LR CK 4.69 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kitiems asmenims priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo ir įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ir į tai, kad nuosavybės teisė į mirusiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusius daiktus įgyjama ne įgyjamąja senatimi, o paveldėjimu, ką ir padarė pareiškėjas, nėra pagrindo šioje pareiškimo dalyje tenkinti pareiškėjo prašymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad pareiškėjas E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į medinio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, plane pažymėtą indeksu A1m, kurio plotas 35,19 kv. m. ir patalpas pastogėje (mansardoje), esančias virš gyvenamojo namo priestato ir namo, kurių plotas 45,91 kv. m., įrengtas 1974 m., esančias (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje (dėl ūkinio pastato, pažymėto indeksu 5I1m) pareiškimą atmesti.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.