Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-678-798/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2A-678-798/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01081-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,RBII“
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“

Kategorijos

2.6.39.2.6.2Vežėjų civilinės atsakomybės draudimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-678-798/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01081-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.2; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RBII“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RBII“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RBII“ ieškinyje prašė pripažinti 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykį – gaisrą draudžiamuoju, priteisti ieškovei iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ 106 153,24 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. gaisro metu sudegė ieškovės krovininis automobilis (vilkikas su puspriekabe) bei krovinys (metaliniai stabdžių diskai). Ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta ir gaisro rizika. Po ilgų šalių derybų 2019 m. atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir pasiūlė išmokėti ieškovei 59 693,44 Eur draudimo išmokos. Ieškovė nesutiko ir prašė išmokėti visą (106 153,24 Eur) draudimo išmoką, kurią sudaro: 103 065,60 Eur sudegusio krovinio, 2 682,87 Eur sudegusio krovinio įpakavimo bei 12 199,58 Eur draudžiamos būtinos išlaidos, atėmus pagal draudimo sutartį priklausančią išskaitą (11 794,81 Eur).

Atsiliepimas

2. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įvykis – gaisras kilo dėl ieškovės didelio neatsargumo. Draudimo sutartyje šalys susitarė, kad didelio neatsargumo atveju ieškovės atsakomybė yra ne didesnė kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Draudimo suma šiai rizikai ribojama 70 000 Eur visam draudimo laikotarpiui, ir galioja tik dviem įvykiam per metus.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. R. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad dirbo ieškovės bendrovėje sudegusios transporto priemonės vairuotoju, vežė iš Anglijos į Italiją metalinius stabdžių diskus. Didžiosios Britanijos mieste Ašforde 2018 m. rugsėjo 2 d. apie 02.34 val. automobilių aikštelėje, krovininio automobilio viduje, kai miegojo, kilo gaisras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 249,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra vežėja. Krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo skirtingų šalių teritorijose, todėl be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) Šeštos knygos XL skyriaus nuostatų yra aktualus ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – ir CMR konvencija) reglamentavimas. Teismas pažymėjo, kad dėl ginčo įvykio ieškovė prieš krovinio gavėją CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostata nesigynė, t. y. neįrodinėjo, kad krovinio praradimas įvyko ne dėl vežėjo kaltės ir / ar dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Ši aplinkybė sudarė teismui pagrindą nuspręsti, kad ieškovė, nors ir netiesiogiai, tačiau, sumokėdama už prarastą krovinį jo gavėjui, pripažino savo atsakomybę.

6. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu tarp šalių neliko ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, t. y. atsakovė 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ir 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėdama ieškovei 60 000 Eur draudimo išmoką, šią aplinkybę pripažino. Todėl teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykį – gaisrą draudiminiu įvykiu.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės argumentai dėl tariamo neatskleisto vairuotojo keršto veiksmų nėra pagrįsti absoliučiai jokiais kitais duomenimis. Nėra jokios galimybės šį argumentą patikrinti, nes ieškovė nenurodė kokie vairuotojai galėjo kerštauti ir tarp kokių vairuotojų kilo ginčas, nei kokios objektyvios aplinkybės leidžia manyti apie galimus keršto veiksmus prieš ieškovę ir (arba) jos darbuotoją. Nors survejerių ataskaitos patvirtina aikštelėje tarp vairuotojų vykusio konflikto faktą, bet joks priežastinis ryšys tarp gaisro ir vairuotojų konflikto nenustatytas. Priešingai, konstatuota, kad A. R. konflikte nedalyvavo. A. R. atsiliepime nenurodyta jokių argumentų bei aplinkybių apie kokį nors konfliktą tarp vairuotojų ir / arba galimus jų keršto veiksmus. Todėl teismas atmetė kaip nereikšmingus nagrinėjamų aplinkybių kontekste ieškovės argumentus, jog aikštelės apsaugos darbuotojai nesugebėjo laiku pastebėti įvykių ir laiku užtikrinti vilkikų ar jų vairuotojų saugumo.

8. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl papildomos apdraudžiamos rizikos – dideliu neatsargumu padarytos žalos atlyginimo ir dėl tokios atsakomybės ribojimo 70 000 Eur išmokos dydžiu. Atsakovė, taikydama išimtį ir įrodinėdama, jog ginčo įvykį lėmė draudėjo didelis neatsargumas, į bylą pateikė nepriklausomų survejerių raportus. Survejerių 2019 m. vasario 28 d. raportas surašytas peržiūrėjus įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameros medžiagą bei apklausus „Ashford International Truckstop“ darbuotojus, įvertinus policijos ataskaitos duomenis. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti duomenys sudaro pagrindą daryti daugiau nei tikėtiną išvadą, jog įvykį nulėmė neatsargūs ieškovės darbuotojo (vairuotojo) veiksmai, naudojant dujinę viryklę ir vėliau sekęs neveikimas, t. y. viryklės palikimas be priežiūros. Tokia vairuotojo veika visiškai atitinka didelio neatsargumo sudėtį. Tokią išvadą, be kita ko, sąlygoja ir „Ashford International Truckstop“ generalinio direktoriaus D. S. (D. S.) paaiškinimai, kad vairuotojams negalima gaminti maisto aikštelėje, nes yra gaisro pavojus, tai paaiškina aikštelėje įrengtuose ženkluose įvairiomis kalbomis bei kiekvienam vairuotojui įregistravimo metu įteikiamas lankstinukas.

9. Teismas pažymėjo, kad A. R. nepateikė atsikirtimų į įrodymuose fiksuotas išvadas dėl netinkamai naudotos (paliktos be priežiūros) dujinės viryklės, tik akcentavo, jog įvykio metu nebuvo neblaivus. Teismas pripažino, kad byloje nėra pakankamai faktų, leidžiančių konstatuoti neabejotiną vairuotojo neblaivumą, tačiau net ir eliminavus šią aplinkybę, vairuotojo ypač neatsargus elgesys nepaneigtas. Atsakovė įrodė, jog draudžiamąjį įvykį nulėmė didelis ieškovės (jos darbuotojo) neatsargumas, tinkamai taikė Draudimo sutarties nuostatas, kuriomis vadovaudamasis išmokėjo ieškovui maksimalią draudimo išmoką. Todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti žalos dalį, kurios nepadengė išmokėta draudimo išmoka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 5 839 Eur (3 993 Eur atstovavimo + 1 846 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašė priteisti 249,26 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neatsisako ieškinio reikalavimų dalies, kurie atsakovės yra įvykdyti. Tai eliminavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybę ir žyminio mokesčio dalies sugrąžinimą ieškovei bei proporcingą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės jau sumokėtą ieškinio reikalavimo dalį, t. y. ieškinį tenkinti bent jau iš dalies, ir ieškovo ieškinį atmetus visa apimtimi, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 46 153,24 Eur draudimo išmokos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

11.1. Kent policijos 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio raporte nurodyta: „Apibendrinimas. Du sunkvežimiai pastatyti vienas šalia kito, sunkvežimių sustojimo punkte užsidegė ir buvo visiškai sunaikinti. Ankstyva CCTV kamerų peržiūra, parodė kad liepsna įsižiebė kairiojo sunkvežimio kabinoje. Šalia stovinčio sunkvežimio vairuotojas nubėgo prie kairiojo sunkvežimio, pažadino jame esantį vairuotoją, kuris išlipa ir nubėga toliau nuo sunkvežimio. Žmonių dešiniojo sunkvežimio kabinoje, kai prasidėjo gaisras, nebuvo. Ugnies židinys nebuvo rastas, tačiau ugniagesių komandos vadovo nuomone, tai buvo atsitiktinis užsidegimas.

11.2. Atsakovės užsakymu parengtame „S. M. Service“ 2019 m. vasario 28 d. raporte išdėstytos tik prielaidos: „Panašu, kad vairuotojas ant dujinės viryklės, galimai šalia savo sunkvežimio, gamino karštą gėrimą. Jo kolega sakė, kad į sunkvežimį jis išėjo girtas...“;

11.3. Atsiliepimo priedas Nr.8 Ashford aikštelės paaiškinime nurodyta: „atrodo, kad RBII vairuotojas gamino karštą gėrimą ant dujų degiklio, greičiausiai šalia savo sunkvežimio.“ Taigi, šis liudijimas yra paremtas prielaidomis. Jokio vairuotojo ir jo kolegos tyrėjai negalėjo apklausti praėjus pusei metų po įvykio, t. y. tyrėjai užrašė kažkokio (kito) asmens nuomonę.

11.4. Atsakovės pateiktoje liudytojų apklausoje 2019 m. kovo 15 d. pažymėta, kad: „D. S. (sunkvežimių stovėjimo aikštelės viršininkas) mano, kad šalia vairuotojo transporto priemonės buvęs dujų kanistras ir viryklė priklausė vairuotojui ir sukėlė gaisrą <...> Daren teigia manantis, kad vairuotojas bandė pasigaminti puodelį arbatos, o po to užmigo savo transporto priemonėje, nors niekas nematė kaip vairuotojas tą darė.“; „S. R. (aikštelės budėtoja) teigia, kad ji neabejoja, jog gaisro priežastis yra dujų kanistras, tačiau vėlgi ji pasakė, kad neturi įrodymų, kad gaisro metu vairuotojas juo naudojosi.“; „A. B. mano, kad RBII transporto priemonė užsidegė pirmoji, o netrukus užsidegė antroji transporto priemonė kairėje. Mes jos paklausėme, kokia, jos nuomone, yra gaisro priežastis. Ji atsakė, kad ji nėra tikra, tačiau ji matė dujų kanistrą eilės viduryje“: „D. S. manė, kad dujų kanistras buvo paspirtas ar perkeltas priešais sunkvežimį, tačiau jis negalėjo pasakyti, kas, atsižvelgiant tai, kad vairuotojas labai greitai pasiekė restoraną įsižiebus gaisrui, gali būti, kad jis pats jį ir perkėlė.“; „Abi transporto priemonės buvo sunaikintos liepsnoje, kuri, manoma, prasidėjo atsitiktinai.“; „Nuotraukose parodyti gaisro, kurį dabar Kento priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba patvirtino kaip atsitiktinį, padariniai.“

11.5. Ieškovės pozicija – niekas nematė ir nėra jokių įrodymų, kad vairuotojas bandė pasigaminti puodelį arbatos ant dujines viryklės. Gaisras buvo atsitiktinis. Tai patvirtina surašytas pirminis Kent policijos 2018 m. rugsėjo 2 d. raportas, kuris yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis byloje didesnę įrodomąją galią. Vėlesni dokumentai (dviejų draudimo kompanijų tyrėjų ataskaitos) buvo surašyti praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio. Apklaustų vilkikų stovėjimo aikštelės darbuotojų liudijimus galima vertinti kritiškai, nes aikštelė galėjo būti kaltinama dėl tvarkos nepalaikymo bei dėl gaisro pasekmių (gaisras, muštynės, vagystė iš aikštelės parduotuvės, blogai sustatyti vilkikai dėl ko ne visa aikštelės teritorija yra matoma, nepakankamo kiekio hidroforų buvimo, kt.). Tik daug vėliau po įvykio atsirado versija, kad gaisras galėjo kilti dėl dujinės viryklės naudojimo, kuria galimai naudojosi ieškovės vairuotojas, nors niekas to nematė. Todėl, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tyrėjų ataskaitose pateiktų liudytojų (aikštelės darbuotojų) liudijimais konstatavęs, kad vairuotojo ypač neatsargus elgesys nėra paneigtas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kita vertus, dujinių viryklių naudojimas nėra įrašytas į Draudimo sąlygas kaip draudžiamas veiksmas. Vairuotojas, vykdęs krovinio vežimą, nepažeidė jokių kitų Draudimo sutarties Priede Nr. 2 nurodymų vairuotojams. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo didelį neatsargumą. Ieškovės vairuotojas tinkamai vykdė visus duotus jam nurodymus dėl krovinio saugaus transportavimo.

11.6. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Skundžiamo sprendimo 24 punkte nurodyta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tarp šalių neliko ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, t. y. atsakovė 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ir 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėdamas ieškovei 60 000 Eur draudimo išmoką šią aplinkybę pripažino ir dėl ieškovės reikalavimo pripažinti 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykį – gaisrą draudiminiu įvykiu nepasisakė. Tačiau skundžiamo sprendimo 33 punkte padaryta išvada, jog atsakovė įrodė, kad draudžiamąjį įvykį nulėmė didelis ieškovės (jos darbuotojo) neatsargumas, atsakovė tinkamai taikė Draudimo sutarties nuostatas, kuriomis vadovaudamasis išmokėjo ieškovei maksimalią draudimo išmoką. Todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti žalos dalį, kurios nepadengė išmokėta draudimo išmoka. Ieškovė pažymi, kad tik visiškai pasiruošus bylos nagrinėjimui iš esmės, atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo ieškovei 60 000 Eur išmoką. Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad palaiko likusią ieškinio dalį. Dėl to teismas pagal CPK 293 straipsnį privalėjo bylos dalį, kurioje atsakovė ieškinį pripažino ir patenkino, nutraukti bei pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį bei grąžinti ieškovei jos sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio dalį (nes atsakovė dalį ieškinio reikalavimų patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos), o ne visą ieškinį atmesti. Atitinkamai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikantis CPK 93 straipsnio nuostatų.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

12.1. Žalos bylos administravimo metu draudikas (atsakovė) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad įvykis kilo dėl draudėjo (ieškovės) didelio neatsargumo. Susitarimo dėl žalos atlyginimo žalų bylose Nr. 2018/336772 (CLT1799250) bei Nr. 2019/006302 (CLT1814011) projektas buvo nepasirašytas ne todėl, kad draudėjas nesutiko su nuostata, kad įvykis įvyko dėl jo didelio neatsargumo, bet todėl, jog draudėjas norėjo palaukti ir sužinoti, ar nebus pateikta papildomų pretenzijų. Be to, žalos bylos administravimas negalėjo būti užbaigtas dėl draudėjo veiksmų ir prašymų palaukti.

12.2. Draudimo sutartyje yra apibrėžtas draudimo objektas, draudiko bei draudėjo teisės ir pareigos, pateikiamas nedraudžiamųjų įvykių sąrašas, detalizuojami atvejai, kada gali būti mažinama ar nemokama draudimo išmoka ir pan. Būtent analizuojant šias sąlygas ir nustatoma, ar įvykis yra laikomas draudžiamuoju ar ne, ar kyla draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką ir jei taip, kokioje apimtyje. Taisyklėse pateiktame nedraudžiamųjų įvykių sąraše yra nurodytas ir didelis neatsargumas (Taisyklių 7.5 papunktis). Sudarant Draudimo sutartį šalys sulygo dėl individualios draudimo sutarties sąlygos, numatančios, kad Draudimo sutartimi papildomai apdraudžiama didelio neatsargumo rizika. Didelio neatsargumo atveju draudiko atsakomybė yra ne didesnė kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Draudimo suma šiai rizikai ribojama 70 000 Eur visam draudimo laikotarpiui, ir galioja tik 2 įvykiams per metus. Draudimo sutartyje šalys sulygo ir dėl to, kas bus laikoma dideliu neatsargumu. Taisyklių 1.13 papunktyje didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Ginčo įvykis laikytinas draudžiamuoju, tačiau jam taikomi Draudimo sutartyje numatyti draudimo sumos limitai nurodyti įvykiams, įvykusiems dėl didelio neatsargumo rizikos. Draudikas žalos byloje Nr. 2019/006302 pagal didelio neatsargumo riziką 2019 m. lapkričio 4 d. išmokėjo 10 000 Eur draudimo išmoką, maksimali draudimo išmoka dėl ginčo įvykio yra 60 000 Eur (70 000 Eur – 10 000 Eur), kurią draudikas jau išmokėjo.

12.3. Sudegusios transporto priemonės vairuotojas jokių reikšmingų paaiškinimų į bylą nepateikė. Aplinkybė, kad įvykio metu vairuotojas buvo blaivus grindžiama tik tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto vairuotojo paaiškinimais. Policija vairuotojo blaivumo netikrino. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad gaisras kilo dėl ieškovės vairuotojo veiksmų (nesaugaus naudojimosi turistine virykle). Šią išvadą nuosekliai pagrindžia byloje esantys įrodymai – ekspertų raportai, policijos bei gaisrininkų ataskaitos, liudytojų paaiškinimai ir kita:

12.3.1. Survejerių išvados nėra tikėtinos ar grįstos prielaidomis. Ekspertai iškart po įvykio (2018 m. rugsėjo 13 d.) pradėjo įvykio tyrimą – apsilankė aikštelėje, kurioje kilo gaisras, bendravo su šios aikštelės darbuotojais, peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus taip pat buvo nuvykę į aikštelę, kurioje buvo saugomas sudegęs vilkikas bei krovinys, susisiekė su policija, gavo priešgaisrinės tarnybos ataskaitą ir pan. Taigi ekspertai atliko išsamų įvykio tyrimą ir pateikė konkrečią išvadą dėl įvykio ir žalos atsiradimo priežasties („galėjome įsitikinti“). Nors ieškovė akcentuoja, kad šis raportas buvo surašytas praėjus pusei metų nuo įvykio, tačiau nutyli aplinkybę, kad tyrimas buvo pradėtas vos gavus pranešimą apie įvykį, o būtent siekis tyrimą atlikti išsamiai ir lėmė tai, kad jis užtruko bei galutinis raportas buvo pateiktas 2019 m. vasario mėnesį.

12.3.2. Nepriklausomų survejerių „S. M. Service“ 2019 m. vasario 28 d. raporte nurodyta: „Peržiūrėjome „Truckstop“ vaizdo stebėjimo kameros medžiagą ir galėjome įsitikinti, kad vairuotojas naudojo virdulį ant mobilios viryklės po viena iš ratų arkų. Tada jis paliko jį vietoje ir grįžo į savo kabiną, kur užmigo. Gaisras kilo ten, kur buvo naudojama viryklė“; „Mums buvo pateikti raštiški „Ashford Truckstop“ darbuotojų pareiškimai, kopijos pridėtos prie šios ataskaitos. Vienoje jų nurodyta, kad vairuotojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio“. Prie išvadų dėl žalos priežasties, survejeriai konstatuoja, kad: „Iš vaizdo stebėjimo kameros medžiagos galėjome įsitikinti, kad vairuotojas virdulį naudojo ant mobilios viryklės po viena iš ratų arkos. Tada jis paliko jį vietoje ir grįžo į savo kabiną, kur užmigo. Atrodo, kad ugnis kilo ten, kur buvo naudojama viryklė. Ugnis išplito ir padegė visą vilkiką ir priekabą bei šalia stovėjusį vilkiką ir priekabą, todėl buvo prarastos visos prekės ir transporto priemones. Todėl manome, kad gaisras kilo tiesiogiai dėl vairuotojo aplaidumo palikus įjungtą neprižiūrimą viryklę šalia transporto priemonės“.

12.3.3. Nepriklausomų survejerių 2019 m. kovo 15 d. raporte Nr.X05B264/SH taip pat konstatuojama, kad: „<...> dujų kanistras yra pagrindinė gaisro priežastis, kaip tai matyti vaizdo stebėjimo kamerų pateiktoje medžiagoje“. Vėlgi tai yra aiški išvada, o ne spėjimas ar prielaida. Tokią įvykio priežastį patvirtino ir ekspertų apklausti liudininkai.

12.3.4. Raporte taip pat pažymėta kad vairuotojams aikštelėje negalima gaminti maisto, tai paaiškina aikštelėje pateikti ženklai įvairiomis kalbomis. Ashford aikštelės (kurioje kilo įvykis) paaiškinime nurodyta: „<...> atrodo, kad RBII vairuotojas gamino karštą gėrimą ant dujų degiklio, greičiausiai šalia savo sunkvežimio. Jo kolegos teigimu, į sunkvežimį jis grįžo išgėręs apie 02.00 val. nakties <...>“.

12.3.5. Gaisrininkų po įvykio surašytame 2018 m. rugsėjo 3 d. raporte nurodyta: Priežastis. Atsitiktinė – manoma, kad kilo dėl neatsargiai naudojamos stovyklavimo viryklės. Užsidegimo galia. Dujos – balionas.

12.3.6. Policijos raporte nurodyta: „Ugniagesių komandos vadovo nuomone, tai buvo atsitiktinis užsidegimas“, nes, atsakovės nuomone, policija iš esmės rėmėsi ugniagesių išvadomis dėl gaisro priežasties. Policijos naudojama sąvoka „atsitiktinis“ negali būti aiškinama kitaip nei kad yra nurodyta gaisrininkų raporte. Gaisrininkų raporte nurodyta aiški įvykio kilimo priežastis: atsitiktinė, kilo dėl neatsargiai naudojamos stovyklavimo viryklės.

12.4. Ieškovė pripažįsta, kad vairuotojo veiksmai vertintini kaip pažeidimas („jeigu taip ir būtų atsitikę, tai toks vairuotojo elgesys gali būti traktuojamas kaip praktikoje būdingų elgesio taisyklių pažeidimas“). Draudimo išmoka gali būti mokama tik pagal didelio neatsargumo riziką, šiai rizikai nustatytose draudimo sumos ribose, kas ir buvo padaryta iš atsakovės pusės. Šalys draudimo sutartyje apibrėžė kas bus laikoma dideliu neatsargumu (Taisyklių 1.13 papunktis). Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, verslininkų, lygiaverčių partnerių, kurių nesieja jokie pavaldumo santykiai. Ieškovei draudimo sutarčių sudarymas yra kasdienė ir įprasta veikla, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys draudimo sutartimis sulygo ir dėl individualių draudimo sutarties sąlygų draudėjui. Taigi ieškovei buvo žinoma kokias prievoles ir kokią riziką prisiima sudarydama Draudimo sutartį. Todėl nėra pagrindo didelio neatsargumo sąvokos aiškinti kitaip, nei ją šalys apsibrėžė Taisyklėse.

12.5. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė dalį ieškinio reikalavimų įvykdė, o ieškovė ieškinio reikalavimų dalies (įvykdytos) neatsisakė. Šią aplinkybę teismas tikslino posėdžio metu ir ieškovė savo pozicijos nepakeitė. Todėl byloje buvo nagrinėjami visi reikalavimai ir jie buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė , taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

14. Ieškovė UAB „RBII“ ir atsakovė ADB „Gjensidige“ 2018 m. gegužės 1 d. sudarė vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį GJELT Nr. 2683834 (Draudimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė 2018 m. gegužės 14 d.–2019 m. gegužės 13 d. laikotarpiui apdraudė ieškovės kaip krovinių vežėjos atsakomybę pagal 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR); pervežimai turėjo būti vykdomi Draudimo sutarties Priede Nr. 1 nurodytu krovininiu automobiliu (vilkiku, valst. Nr. HZM241 su puspriekabe, valst. Nr. GL603).

15. Draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama (sudedamoji) dalis yra Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011 (toliau – ir Draudimo taisyklės). Taip pat ieškovės krovininis automobilis (vilkikas su puspriekabe) buvo apdraustas kitoje užsienio draudimo bendrovėje (If P&C Insurance AS filialas).

16. Jungtinėje Karalystėje esančioje „Ashford International Truckstop“ transporto priemonių aikštelėje 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio – gaisro metu sudegė ieškovės krovininis automobilis (vilkikas su puspriekabe) bei krovinys (metaliniai stabdžių diskai), vežtas pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. važtaraštį Nr. 2023824.

17. Atsakovė apie įvykį – gaisrą buvo informuota tą pačią dieną, 2018 m. rugsėjo 2 d. (Draudimo sutarties galiojimo metu). Gauto nurodyto pranešimo pagrindu atsakovė pradėjo žalos bylos Nr. 2018/336772 (CLT1799250) pagal Draudimo sutartį administravimą. If P&C Insurance AS filialas išmokėjo ieškovei draudimo išmoką.

18. Pagal „A. S. S.r.l.“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą 9674003076 ieškovei buvo perduotas vežti 103 065,60 Eur vertės krovinys (diskinių stabdžių sistemos); krovinio pakuotės vertė 2 682,87 Eur. Ieškovė sumokėjo „A. S. S.r.l.“ 105 748,47 Eur (sudegusio krovinio vertę).

19. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. spalio 25 d. sumokėjo Didžiosios Britanijos ir Europos Kelių pagalbos Transporto techninės pagalbos kelyje skyriui 12 199,58 Eur (10 980 GBP) už įvykio vietos sutvarkymą (gaisro padarinių šalinimą).

20. Atsakovė 2020 m. lapkričio 13 d. sprendime žalos byloje Nr. 2019/006302 nusprendė, kad įvykis įvyko dėl ieškovės (draudėjo) didelio neatsargumo. Atsakovė 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėjo ieškovei 60 000 Eur dydžio draudimo išmoką.

21. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės dėl gaisro patirtus 106 153,24 Eur dydžio nuostolius (draudimo išmoką) (103 065,60 Eur krovinio vertės + 2 682,87 Eur krovinio įpakavimo vertės + 12 199,58 Eur (10 980 GBP) draudžiamųjų būtinų išlaidų, skirtų apgadinto krovinio pašalinimui - 11 794,81 Eur išskaita).

Dėl ieškovės (darbuotojo-vairuotojo) didelio neatsargumo

22. Byloje kilo ginčas, ar ieškovės krovininio automobilio gaisras įvyko dėl ieškovės, kaip draudėjos, didelio neatsargumo. Ieškovės teigimu, atsakovės pateiktuose įrodymuose nurodytos aplinkybės, kad gaisrą sukėlė ieškovės darbuotojas (vairuotojas), yra tik kaip galimos (prielaidos); tikroji gaisro priežastis buvo atsitiktinė. Atsakovės teigimu, ieškovės darbuotojas (vairuotojas) buvo itin neatsargus, nes sukėlė gaisrą naudodamas dujinę (turistinę) viryklę.

23. Byloje nustatyta kad Kento policijos įvykio ataskaitoje/KP-20180902-0203/Kentas-2018-0406618 nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietoje („Ashford InternationalTruckstop“ aikštelėje) užfiksuotas nelaimingas įvykis – ieškovės transporto priemonės netyčinis užsidegimas (ugnies židinys nesurastas). 2018 m. rugsėjo 7 d. ugniagesių raporte „Details of Incident 142 on 02/09/2018“ nurodyti šie duomenys: gaisro priežastis – atsitiktinė, manoma, kad kilo dėl neatsargiai naudojamos stovyklavimo (turistinės) viryklės; maisto gaminimas, kitas gaminimas; užsidegimo šaltinis – turistinė viryklė; užsidegimo galia – dujos–balionas. Atsakovės pateiktame 2018 m. rugsėjo 17 d. vyr. eksperto S. H. elektroniniame laiške nurodyta, kad iš filmuotos medžiagos galėjo įsitikinti, jog vairuotojas naudojosi virduliu ant nešiojamos kaitlentės po viena iš ratų arkų, kurį paliko ir grįžo kabiną, kurioje užmigo. Paaiškėjo, kad gaisras kilo ten, kur buvo naudojama kaitlentė. Gaisras išplito ir padegė vilkiką su priekaba (ieškovės) ir šalia buvusį kitą vilkiką su priekaba. Atsakovės užsakymu parengtame „S. M. Service“ 2019 m. vasario 28 d. raporto 2.1 papunktyje nurodyta, jog „S. M. Service“ su „Ashford International Truckstop“ aikštelės darbuotojais peržiūrėjo „Truckstop“ vaizdo stebėjimo kameros medžiagą ir pamatė (įsitikino), kad vairuotojas naudojo virdulį ant mobilios viryklės po viena iš ratų arkų, kurį paliko toje vietoje ir grįžo į savo kabiną miegoti; gaisras kilo ten, kur buvo naudojama viryklė. Šio raporto 2.2 papunktyje nurodyta, jog buvo pateikti raštiški „Ashford Truckstop“darbuotojų paaiškinimai (pareiškimai) ir pateikta tokia citata: „Panašu, kad vairuotojas ant dujinės viryklės, galimai šalia savo sunkvežimio, gamino karštą gėrimą. Jo kolega sakė, kad į sunkvežimį jis išėjo girtas 2:00 val. ryto – stebėjimo kamerų medžiagoje matyti vairuotojas, einantis pro šalį ir matantis, kad kažkas dega. Jis bėga atgal, nuspiria dujų degiklį su įjungtu virduliu į pagrindinį kelią (degiklis vis dar dega)“. Taip pat šio raporto 5 punkte pažymėta, kad ugniagesių brigados ataskaitoje nenurodyta apie gaisro priežasties tyrimą. „Claim Management & Adjusting Ltd“ 2019 m. kovo 15 d. raporte Nr.X05B264/SH nurodyta, kad pagrindinė gaisro priežastis – dujų kanistras. Šio raporto 13–15 puslapiuose yra pateiktos nuotraukos iš vaizdo stebėjimo kamerų paradytų įrašų, kuriuose užfiksuotas įvykis – gaisras.

24. Byloje nėra oficialių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad įvykio – gaisro metu ieškovės vairuotojas buvo neblaivus. Į įvykio vietą atvykusi policija A. R. blaivumo alkotesteriu nenustatinėjo, taigi, policijos pareigūnams nekilo įtarimų, kad ieškovės vairuotojas buvo neblaivus. „Ashford International Truckstop“ aikštelės darbuotojų paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio, o nepriklausomų survejerių padarytos išvados iš vaizdo medžiagos ir tų pačių aikštelės darbuotojų paaiškinimų dėl ieškovės vairuotojo neblaivumo vertinami kaip nepakankamos įrodomosios galios įrodymai.

25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad surašytas pirminis oficialus rašytinis įrodymas (Kent policijos 2018 m. rugsėjo 2 d. raportas) patvirtina aplinkybę, jog įvykis – gaisras buvo atsitiktinis. Šiuo atveju policija užfiksavo tik nelaimingo įvykio faktą – netyčinį ieškovės krovininio automobilio užsidegimą (gaisrą), o ugniagesiai ir nepriklausomi survejeriai nurodė (nustatė) iš esmės tą pačią gaisro priežastį – dujinės viryklės (arba turistinio baliono) naudojimą.

26. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės darbuotojas (vairuotojas) naudojo dujinę viryklę (turistinį balioną): pirma, ugniagesių raporte nurodyta aiški gaisro priežastis – neatsargus stovyklavimo viryklės (turistinio baliono) naudojimas. Antra, vyr. eksperto S. H. 2018 m. rugsėjo 17 d. el. laiške, „S. M. Service“ 2019 m. vasario 28 d. raporte bei „Claim Management & Adjusting Ltd“ 2019 m. kovo 15 d. raporte Nr.X05B264/SH nurodytos aplinkybės apie įvykį grindžiamos ne tik aikštelės darbuotojų paaiškinimais, bet ir vaizdo stebėjimo kamerų nufilmuota gaisro medžiaga. Iš 2019 m. kovo 15 d. raporte esančių nuotraukų matyti, kad aikštelėje buvo naudojamas ir degė dujų balionas. D. S. (D. S.) („Ashford International Truck Stop“ vadovas) ir S. R. („Ashford International Truck Stop“ registracijos apsaugos darbuotoja) parodė, jog vairuotojas naudojo virdulį ant mobilios viryklės po viena iš ratų arkų, kurį paliko ir grįžo į savo kabiną miegoti; gaisras kilo ten, kur buvo naudojama viryklė. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. R. (vairuotojas) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė paaiškinimų (atsikirtimų) dėl jo „Ashford International Truckstop“ aikštelėje turėtos ir naudotos / neturėtos ir nenaudotos dujinės viryklės (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovės teiginiai, kad nėra jokių įrodymų, jog vairuotojas mėgino pasigaminti puodelį arbatos ant viryklės, atmetami kaip nepagrįsti ir nepaneigti (neįrodyti).

28. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad dujinių viryklių naudojimas nėra įrašytas į Draudimo sąlygas kaip draudžiamas veiksmas. Tačiau Draudimo taisyklių 1.13 papunktyje didelis neatsargumas apibrėžiamas kaip apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. „Ashford International Truckstop“ aikštelės generalinio direktoriaus D. S. (D. S.) paaiškinimu, aikštelėje yra įrengti ženklai įvairiomis kalbomis, įspėjantys negaminti aikštelėje maisto dėl gaisro pavojaus bei įregistravimo metu kiekvienam vairuotojui įteikiamas lankstinukas, kuriame nurodyta aikštelėje negaminti maisto. Taigi, ieškovės darbuotojas (vairuotojas) turėjo paisyti „Ashford International Truckstop“ aikštelėje įrengtų įspėjamųjų ženklų apie gaisro pavojų (riziką), t. y. laikytis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Priešingų įrodymų, kad Ashford International Truckstop“ aikštelėje nebuvo įrengtų įspėjamųjų ženklių dėl gaisro kilimo ir (arba) buvo galima gaminti aikštelėje maistą ant dujinės viryklės, į nagrinėjamą bylą nepateikti (CPK 178 straipsnis).

29. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad draudžiamąjį įvykį – gaisrą lėmė ieškovės (vairuotojo) didelis neatsargumas (dujinės viryklės (turistinio baliono) neatsargus ir neleistinas naudojimas, sukėlęs gaisrą). Vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo ieškovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

30. Pažymėtina, kad atveju, jeigu gaisro priežastis butų atsitiktinė, vežėjo civilinė atsakomybė nekiltų. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Be to, ieškovė sumokėjo gavėjui „A. S. S.r.l.“ 105 748,47 Eur už sudegusį krovinį ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodinėjo, kad krovinį prarado atsitiktinai (dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė paaiškinimų (ir įrodymų), kad krovininiame automobilyje buvo nenaudojama (maistui ruošti) dujų viryklė (turistinis dujų balionas) ir ji užsidegė atsitiktinai (savaime). Vadinasi, nėra paneigtos įvykio – gaisro priežastys, konstatuotos ugniagesių raporte, užfiksuotos „Ashford International Truckstop“ aikštelėje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ir paaiškintos „Ashford International Truck Stop“ aikštelės darbuotojų.

Dėl draudimo išmokos didelio neatsargumo atveju

31. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013).

32. Draudimo taisyklių 1.2 papunktyje nurodyta, jog draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo taisyklių 1.3 papunktyje įtvirtinta žalos sąvoka – krovinio arba jo dalies sunaikinimas, sugadinimas, praradimas arba patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl taisyklėse ir draudimo sutartyje nurodytų apdraustų rizikų. Draudimo taisyklių 2.1 papunktyje nurodyta, jog pagal šias taisykles draudžiami draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo, veikiančio kaip vežėjas kelių transportu, civiline atsakomybe, prieš trečiuosius asmenis, numatytą su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje. Kaip minėta, Draudimo taisyklių 1.13 papunktyje didelis neatsargumas apibrėžtas kaip draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Draudimo taisyklių 7.5 papunktyje įtvirtinta, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas neatlygina nuostolių: kai nuostoliai atsiranda <...> dėl draudėjo didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju Draudimo sutartyje nustatyta kitaip, t. y. šalys sulygo dėl individualios, papildomai apdraustos didelio neatsargumo rizikos: didelio neatsargumo atveju draudiko atsakomybė yra ne didesnė kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio; draudimo suma šiai rizikai ribojama 70 000 Eur visam draudimo laikotarpiui ir galioja tik dviem įvykiam per metus.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės draudimo išmokos sumą, viršijančią didelio neatsargumo rizikos apribojimą. Šiuo atveju atsakovė, priimdama sprendimą išmokėti draudimo išmoką ieškovei, išsamiai įvertino draudžiamąjį įvykį, visas su juo susijusias aplinkybes bei nustatė, kad ieškovės krovininio automobilio gaisras kilo dėl ieškovės (jos vairuotojo) didelio neatsargumo, todėl pagal Draudimo sutartyje šalių sulygtą individualią sąlygą dėl draudiko (atsakovės) atsakomybės ribojimo (70 000 Eur suma) didelio neatsargumo rizikos atveju išmokėjo ieškovei 60 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia (nesant pareigos) išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką, įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, kadangi ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog palaiko tik dalį ieškinio reikalavimų.

35. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti dublike bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų pagrindu. Ieškovė dublike prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. 2020 m. lapkričio 30 d. (teisme gauti 2021 m. sausio 18 d.; reg. Nr. 2143) ieškovės raštiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog, vertinant tai, kad atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju bei įvykdė 60 000 Eur mokėjimą gera valia, ieškovė palaiko dalį ieškinio reikalavimų: dėl 46 153,24 Eur dydžio draudimo išmokos, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

36. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (jo dalies). Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

37. UAB „RBII“ nepateikė pirmosios instancijos teismui rašytinio pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo, taip pat žodinis pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo į 2021 m. sausio 18 d. teismo posėdžio protokolą neįrašytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą išsprendė pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir bylinėjimosi išlaidas priteisė iš bylą pralaimėjusios ieškovės.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias krovinių vežimo ir civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei ieškinio reikalavimų dalies atsisakymą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, o atsakovės – tenkinti, tačiau pastaroji iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAldona Tilindienė