Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Aleno Piesliako,

civilinio ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui B. V. ir advokatui Petrui Selilioniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo LUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 209 straipsnį 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. V. G. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį L. V. G. išteisintas nenustačius šio nusikaltimo požymių.

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio prašymas priteisti atstovavimo išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą didelės vertės turtą bei sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams:

1.1. jis, būdamas nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2012 m. spalio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vieninteliu akcininku ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, įregistruotų 2006-04-24 Juridinių asmenų registre 7.9.10 punktą, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.7.1 punktą turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas pagal 2000 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VII-1835 19 straipsnio 8 dalį, kuriame nustatyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų“, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, taip pat sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: žinodamas, apie bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, sąmoningai blogai valdė įmonę ir jos turtą. Sąmoningai blogas bendrovės valdymas pasireiškė tuo, kad jis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. turėdamas nepanaudotų avansų 100964,72 eurų (atėmus L. V. G. mokėtinų dividendų sumą – 54 625,52 eurų) likutį, jo neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, negrąžino nepanaudotus pinigus, tokiu būdu atitraukė bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti ir bendrovės įsiskolinimams padengti, 100 964,72 eurų (atėmus L. V. G. mokėtinų dividendų sumą – 54 625,52 eurų) nebuvo naudojamos įmonės veikloje, dėl ko žymiai pablogino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ir turtinę padėtį ir nesuteikė galimybės įmonei iš dalies ar visiškai atsiskaityti su kreditoriais, taip jis padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrikdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo- pelno gavimo, bendrovės 2011 metais ir 2012 metų spalio 1 dienai veikla buvo nuostolinga, ir taip jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą – Vilniaus teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tuo L. V. G. padarė didelę turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams: VSDFV Vilniaus skyriui – 6 802,27 Eur (23486,88 Lt), VĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 18 669,2 Eur (6 4461,00 Lt, VMI – 187,89 Eur (648,75 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 563,88 Eur (8 852,55 Lt), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ –1 777,50 Eur (6 137,36 Lt), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 877,68 Eur (3 030,44 Lt), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 167,98 Eur (580 Lt), UAB ,, (duomenys neskelbtini)” – 382,15 Eur (1 319,49 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 84,57 Eur (292,02 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 12 195,05 Eur (42 107,08 Lt), A. S. – 1312,82 Eur (4532,89 Lt), viso kreditoriams padarydamas 43 054,39 Eur (148 658,23 Lt) turtinę žalą. Tuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 209 straipsnyje.

2. L. V. G. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad turėdamas tikslą nuslėpti pasisavinimo svetimo didelės vertės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų faktą, apgaulingai tvarkė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y.: jis, būdamas nuo 2005 m. kovo 4 d. iki 2012 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vieninteliu akcininku ir kasininku, turėdamas tiesioginę tyčią nuslėpti pasisavintą svetimą didelės vertės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 100 964,72 Eur (348610,98 Lt) apgaulingai tvarkė jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą, joje atvaizduojant tikrovę neatitinkančią informaciją, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. įrašant ūkines operacijas, o būtent:

2.1. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėjo grynuosius pinigus sau, kaip Bendrovės direktoriui- atskaitingam asmeniui, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., pagal 13 kasos išlaidų orderius, neužpildant juose visų privalomųjų rekvizitų (nėra parašų įmonės vadovo ir vyriausiojo buhalterio bei gavėjo, rekvizite „gavau“ neįrašyta suma žodžiais ir data), kurių bendra išmokėjimo suma 16 763,83 Lt (4 855,14 Eur) ir, įtraukdamas išmokėtas grynųjų pinigų sumas į apskaitos registrą – „2011 Kasos žiniaraštį“, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai), arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigas“ ,ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“. Taip pat nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 4 1 punkto reikalavimo, kad „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“;

2.2. Įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“’ direktoriaus- atskaitingo asmens avanso apyskaitas duomenis, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., kurių bendra suma 8 366,18 Lt (2 423,01 Eur) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 199,00 Lt, AB firma „(duomenys neskelbtini)“ – 562,22 Lt, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 7060,00 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 467,96 Lt, UAB Draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ – 77,00 Lt), nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>;

2.2.1. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. neįtraukė į apskaitą pridėtus prie Bendrovės direktoriaus – atskaitingo asmens L.V. G. avanso apyskaitų apskaitos dokumentus, kurių bendra suma 464,28 Lt (134,46 Eur) (2009-01-16 (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) -300,00 Lt , 2009-08-25 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) - 4,90 Lt, 2009-08-31 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) - 55,92 Lt, 2009-08-28 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) - 45,56 Lt, 2009-08-28 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) - 18,31 Lt, 2009-08-24 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) - 39,59 Lt), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

2.2.2. tiriamuoju laikotarpiu 2009 m. birželio 30 d., nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. spalio 31 d. tvarkydamas buhalterinę apskaitą įrašė į apskaitą nesutampančius nepanaudoto avanso likučius apskaitos registre;

2.2.3. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vieninteliu akcininku ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, įregistruotų 2006-04-24 Juridinių asmenų registre 7.9.10 punktą, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.7.1 punktą turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas pagal 2000 m. liepos 3 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VII-1835 19 straipsnio 8 dalį, kuriame nustatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą nuslėpti pasisavinto didelės vertės svetimo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 100 964,72 Eur (348 610,98 Lt) faktą, bei žinodamas, apie bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, tyčia sąmoningai, turėdamas nepanaudotų avansų 100 964,72 Eur (348 610,98 Lt) likutį, jo neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms apskaitos dokumentais nepagrindė, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

2.2.4. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių atskaitų patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, dėl to negalima iš dalies nustatyti nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d.

II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.6. Sprendžiant klausimą dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių tapatumo, kaip kriterijaus ieškinių tapatumui nustatyti, atstovas pažymi, kad bankroto procese bankroto administratorius, pareiškęs ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, atstovauja tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesams. Juo labiau, kad ieškinio suma atitinka nepatenkintų kreditorių reikalavimų LUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje sumą – 45 020,99 Eur. Todėl pagal formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 ir kt.) tokiu atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų ieškinių (bylų) šalys, t. y. ieškovas. Nors bankroto administratorius ir atstovauja (atstovavo) ieškovui LUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vis dėlto jo (bankroto administratoriaus) interesas reiškiant ieškinį dėl nagrinėjamoje baudžiamoje byloje yra tuo pačiu ne tik įmonės, bet ir visų jos kreditorių (kreditorių visumos) teisių ir interesų gynimas. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteistos pasisavintos piniginės lėšos įmonei LUAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės naudai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje LUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, gina įmonės kreditorių interesus, kadangi, kaip nurodyta kaltinamajame akte, nuteistasis L. V. G. pasisavino didelės vertės turtą ir sąmoningai blogai valdydamas įmonę, apgaulingai tvarkydamas jos buhalterinę apskaitą, nulėmė jos nusikalstamą bankrotą ir dėl to padarė didelę žalą kreditoriams. Taigi, jeigu patenkinus ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atsiskaityta su įmonės kreditoriais, tuomet žalos atlyginimo jiems klausimas nekiltų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tačiau nė vienam iš LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių kreditorinis reikalavimas nėra net iš dalies padengtas, o iš L. V. G. išieškotos piniginės lėšos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos tik daliai įmonės administravimo išlaidų padengti. Pagal dabartinę situaciją įmonės lėšų nepakanka net įmonės administravimo išlaidoms visiškai padengti, kurios dengiamos pirmiau kreditorių reikalavimų. Todėl nepatenkinus civilinio ieškinio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kreditorių naudai nebūtų priteistas žalos atlyginimas ir neatlyginta jiems padaryta žala.

7.2. Nesutikdama su civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentais dėl proceso išlaidų pripažinimo ir priteisimo iš nuteistojo civilinio ieškovo naudai, gynėja pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių nagrinėjant baudžiamąją bylą, klausimas turi būti nagrinėjamas sprendžiant dėl civilinio ieškinio, vadovaujantis civilinio proceso kodekso nuostatomis. Kadangi civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys buvo pagrįstai ir teisėtai paliktas nenagrinėtu, civiliniam ieškovui buvo pagrįstai ir teisėtai nepriteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl L. V. G. pasisavintos pinigų sumos dydžio

Dėl L. V. G. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio taikymo

15. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Prokuroro teiginiai ir juos pagrindžiantys apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo atmetami. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismo ištirtus įrodymus ir patikrinęs skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo L. V. G. kaltei dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pagrįsti.

16. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų šaltiniuose, turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

17. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.).

18. Nagrinėjamoje byloje matyti, jog kaltinimas L. V. G. dėl apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nurodant, jog dėl to negalima iš dalies nustatyti nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d., buvo siejamas su tuo, kad jis, kaltinime nurodytu laikotarpiu būdamas bendrovės direktoriumi, vieninteliu akcininku ir kasininku, turėdamas tikslą nuslėpti didelės vertės turto – bendrovei priklausančių piniginių lėšų – pasisavinimo faktą, vadovaujamos įmonės apskaitoje atvaizdavo tikrovę neatitinkančią informaciją, atitinkamai: 1) laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. trylikoje išrašytų kasos išlaidų orderių dėl 4 855,14 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo L. V. G. neužpildė visų rekvizitų; 2) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. į atskaitingo asmens – direktoriaus L. V. G. – avanso apyskaitas įtraukė duomenis – dvylika ūkinių-finansinių operacijų – bendrai 2 423,01 Eur sumai, kurias pagrindžiantys dokumentai bendrovės buhalterijoje nerasti; 3) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. neįtraukė į apskaitą pridėtų prie atskaitingo asmens L. V. G. avanso apyskaitos penkių kasos pajamų orderių kvitų ir vieno kasos pajamų orderio bendrai 134,46 Eur sumai; 4) tiriamuoju laikotarpiu 2009 m. birželio 30 d., nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. spalio 31 d. apskaitos registre įrašė nesutampančius panaudoto avanso likučius; 5) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. turėdamas nepanaudotų avansų 100 964,72 Eur (348 610,98 Lt) likutį, jo neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nepagrindė šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms apskaitos dokumentais.

19. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šiuos duomenis, nurodė, kad padaryti pažeidimai yra atsitiktiniai, juose neįžvelgiant nei logikos, nei konkretaus tikslo, bei sprendė, kad šie pažeidimai yra ne kryptingos tyčios, o nerūpestingumo pasekmė. Teismas priėjo prie išvados, kad nekilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, bet juose nėra ir apgaulės požymių bei L. V. G. tyčios. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatyti pažeidimai nesukėlė pasekmių ir nėra susiję su apgaulinga apskaita.

20. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 601/2012). Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788/2017).

21. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).

22. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. V. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, vertino ir analizavo byloje pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Remdamasis 2019 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos pateiktais duomenimis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodyti L. V. G. veiksmai – rekvizitų neužpildymas nustatytuose trylikoje kasos išlaidų orderiuose dėl grynųjų pinigų išmokėjimo, dvylikos ūkinių-finansinių operacijų nepagrindimas dokumentais bendrovės buhalterijoje, penkių kasos pajamų orderių kvitų ir vieno kasos pajamų orderio neįtraukimas į apskaitą, apskaitos registre nesutampančių panaudoto avanso likučių įrašymas, nepanaudoto avanso likučio neįnešimą nepagrindus šių panaudojimą bendrovės reikmėms apskaitos dokumentais – gali būti vertinami kaip buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai. Tačiau, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai tyčiniai apskaitos taisyklių pažeidimai sukelia pavojingus padarinius – dėl šių pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokių padarinių vertinimas negali apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nors dėl specialisto išvados išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių nekyla, pirmosios instancijos teismas minėtos specialisto išvados duomenis įvertino tinkamai, kaip vieną iš įrodymų kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste bei išvadą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių nebuvimo padarė įvertinęs visas faktines aplinkybes, tarp jų ir nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pobūdį, mastą.

23. Minėtoje specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos tiriamu laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. L. V. G., kaip bendrovės direktoriui, pagal trylika kasos išlaidų orderių neužpildant juose visų privalomų rekvizitų išmokėti grynieji pinigai, kurių bendra išmokėta suma 4 855,14 Eur (16 763,83 Lt), šias sumas įtraukiant į apskaitos registrą. Nors pagal pareikštą kaltinimą trylikos kasos išlaidų orderių formose buvo nustatyti trūkumai, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, išmokėtos sumos buvo apskaitytos, kaip L. V. G. avansu paimtos lėšos ir įtrauktos į kaltinime nurodytos L. V. G. skolos bendrovei sumą (t. 4, b. l. 77, 144) bei netrukdė nustatyti avanso apyskaitoje įrašytų likučių dydžio. Ginčo, kad tokia suma bendrovės direktoriui pagal trylika kasos išlaidų orderių iš tiesų buvo išmokėta, byloje nekilo. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad kasos išlaidų orderių formos trūkumai nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių – jie netrukdo nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ar struktūros.

24. Kitas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aptartas ir pirmosios instancijos teismo analizuotas pažeidimas pasireiškė dvylikos ūkinių-finansinių operacijų bendrai 2 423,01 Eur sumai, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. įtrauktų į avanso apyskaitą, nepagrindimas apskaitos dokumentais. Tačiau, kaip nustatė teismas, visos šių dvylika ūkinių-finansinių operacijų specialisto tyrime buvo įvertintos, kaip operacijos, patvirtinančios bendrovės direktoriaus L. V. G. išlaidas, šia suma mažinant jo skolą bendrovei (t. 4, b. l. 97–101, tyrimą atlikusio specialisto sudaryta lentelė (priedas 11, lentelės eilutės 63, 66, 72, 75, 88)). Todėl darytina išvada, kad, nors bendrovės buhalterijoje nėra dokumentų, pagrindžiančių minėtas dvylika operacijų, tačiau šių operacijų išlaidos bendrai 2 423,01 Eur sumai yra apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Kartu vertinta ir tai, kad L. V. G. nebuvo kaltinamas šios sumos pasisavinimu, priešingai, nekilo abejonių, kad minėta suma buvo panaudota avanso apyskaitoje nurodytoms paslaugoms apmokėti (t. 4, b. l. 103, 105, 110, 113, 115). Todėl ir šioje dalyje, vertinant, kad minėtų operacijų įtraukimas į apskaitą nebuvo apgaulingas, atitiko tikrovę ir netrukdė nustatyti avanso apyskaitoje įrašytų likučių dydžio, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl nurodyto apskaitos pažeidimo negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

25. Toks pats vertinimas pateiktas ir dėl specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto dar vieno pažeidimo, t. y. dėl laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. neįtrauktų į apskaitą pridėtų prie atskaitingo asmens L. V. G. avanso apyskaitos penkių kasos pajamų orderių kvitų ir vieno kasos pajamų orderio bendrai 134,46 Eur sumai (14, 18, 19 priedai, t. 4, b. l. 38, 99, 100, 104, 116, 117). Atsižvelgus į tai, kad ši suma buvo įtraukta į L. V. G. išlaidas, šia dalimi mažinant jo avansinį įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, padaryta pagrįsta išvada, kad vien šių dokumentų neįtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą nesukėlė BK 222 straipsnyje numatytų pasekmių, nes nesutrukdė nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

26. Apskaitos registre įrašyti nesutampantys panaudoto avanso likučiai specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais laikotarpiais (t. 4, b. l. 143–144, eilutės 19, 23, 24, 28–36), tokie nesutapimai įvertinti kaip klaidos, kurios netrukdė specialistui, remiantis pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais (t. 4, b. l. 91–101), nustatyti L. V. G. skolos bendrovei. Nustatyta ir tai, kad nuo 2011 m. lapkričio 30 d. ataskaitinio laikotarpio klaida L. V. G. avanso apyskaitoje buvo ištaisyta ir avanso likučių suma joje sutapo su Didžiojoje knygoje nurodytu ir specialisto paskaičiuotu likučiu (t. 4, b. l. 144, eilutės 36, stulpeliai 7 ir 8). Todėl ir šis, iš esmės formalus pažeidimas nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padariniai.

27. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad nepanaudotų avansų likutis (100 964,72 Eur / 348 610,98 Lt) už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d., neįneštas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, o taip pat apskaitos dokumentais nepagrįstas šių lėšų panaudojimas bendrovės reikmėms. Pirma, byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais buvo nustatytas mažesnis L. V. G. turėtas nepanaudotų avansų likutis – 54 625,52 Eur, nei jam pareikštu kaltinimu buvo inkriminuotas. Antra, ši suma pripažinta kaip L. V. G. pasisavinta, todėl tokie jo veiksmai užtraukė baudžiamąją atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatyta, kad L. V. G. veiksmai, pasisavinant minėtas lėšas, pasireiškė ir netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu (negalėjimas buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįsti avansu paimtų lėšų, kurias jis pasisavino, panaudojimo bendrovės reikmėms), buvo veikos, nustatytos BK 183 straipsnyje, atlikimo būdas ir dėl to jam buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Todėl ir šiuo atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties nėra, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-590/2014, Nr. 2K-437-303/2015, Nr. 2K-138-139/2016, Nr. 2K- 7- 304-976/2016).

29. Vertinant L. V. G. kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl specialisto išvadoje nustatytų minėtų pažeidimų pagrįstumą, pabrėžtina, kad atsakomybė pagal šią normą atsiranda, kai dėl padarytų pažeidimų, kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Vadovaujantis suformuota teismų praktika bei atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai ne tik nebuvo sisteminiai, priešingai daugiau atsitiktiniai, neturintys kryptingo tikslo ir tyčios, bet ir dėl jų reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nekilo. Kaip minėta, byloje buvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai – kaltinime nurodyti kasos išlaidų orderių formos trūkumai, ūkinių-finansinių operacijų nepagrindimas apskaitos dokumentais, šias operacijas įtraukiant į apskaitą, kasos pajamų orderių kvitų ir vieno kasos pajamų orderio neįtraukimas į bendrovės apskaitą, taip pat klaidos padarytos įrašant panaudotą avansų likutį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių pažeidimų visuma nepakankama baudžiamajam atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti. Kaip minėta, būtini padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nors minėti pažeidimai ir buvo nustatyti specialisto išvadoje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima daryti išvadą, jog už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. (kaip nurodyta kaltinime) negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kaip tai numato BK 222 straipsnio dispozicija. Priešingai, nustatyta, kad padaryti pažeidimai netrukdė nustatyti L. V. G. avanso apyskaitoje įrašytų likučių. Finansinės operacijos įvertintos kaip įvykusios, nors jų apiforminimas ir neatitiko buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Todėl, nepaisant padarytų pažeidimų, buvo galimybė nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Kaip minėta, vienas iš aptartų L. V. G. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų įvertintas kaip veikos, nustatytos BK 183 straipsnio dispozicijoje, atlikimo būdas ir užtraukė L.V. G. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalis dėl L. V. G. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nenustačius šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra pagrįsta.

30. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nenustatęs L. V. G. tyčios apgaulingai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, turėjo teisę ir pareigą jo veiką perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

31. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros). Kaip ir dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis), nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

32. Nagrinėjamu atveju, L. V. G. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų kilę būtinos straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės, neturėjo teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl L. V. G. veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo į BK 223 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai sutikus su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad L. V. G. veiksmai nesukėlė privalomų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarinių, klausimas dėl apskaitos pažeidimų, nesukėlusių minėtų padarinių, vertinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, negali būti keliamas. Tai skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas.

33. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl L. V. G. išteisinimo, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Dėl L. V. G. paskirtos bausmės

34. Prokuroras apeliaciniame skunde kelia L. V. G. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam paskyrė švelnias bausmes – tiek už kiekvieną veiką atskirai, tiek subendrintą bausmę, prašo jas griežtinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra per mažos ir neteisingos, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, principų.

35. Prokuroras nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. V. G. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė artima straipsnių sankcijų minimumui (atitinkamai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 209 straipsnį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Tokios bausmės yra per švelnios, neproporcingos ir neadekvačios nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo ir nedaro jokio poveikio asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

36. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia tai, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

37. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. V. G. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, parinko BK 183 straipsnio 2 dalies ir 209 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį– laisvės atėmimą. Teismas vertino, kad nusikaltimai yra baigti, nebuvo nustatyta L. V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – L. V. G. anksčiau neteistas, po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo naujų nusikaltimų neįvykdė, yra senyvo amžiaus. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuo L. V. G. padarytų nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas (maždaug 9 metai). Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat nusikaltimų pobūdį, kėsinimosi objekto reikšmingumą, padarytą žalą, pagrįstai spręsta, jog už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės artimos straipsnių sankcijų minimumui.

38. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į BK bendrosios dalies nuostatas, nustatant L. V. G. paskirtų bausmių – laisvės atėmimo – skirtinos bausmės trukmę (dydžius). Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Nurodant, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio, reikalaujama motyvuoti atitinkamą sprendimą (BK 61 straipsnio 2 dalis). Baudžiamuoju įstatymu nurodant bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio, reguliuojama bausmės dydžio skaičiavimo metodika, o ne nustatoma bausmės dydžio taisyklė. Todėl vien aplinkybė, kad nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tai vertinant kartu su visuma kitų nustatytų svarbių aplinkybių (nuteistojo veiką ir asmenybę charakterizuojančiomis ir pan.), savaime nesuponuoja, kad jam besąlygiškai turi būti paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei buvo skirtos pirmosios instancijos teismo. Byloje teismas tinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes, jas vertindamas kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, skiriant joms vienodą dėmesį ir nė vienos iš jų nelaikant dominuojančia ar išskirtine.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į teismo aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nuteistajam paskirtos bausmės už inkriminuotas nusikalstamas veikas, nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytinos aiškiai per švelniomis. Nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra teisingos, atitinkančios BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Taip pat nuteistajam paskirtos bausmės, atsižvelgus į padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes, tinkamai subendrintos bausmių apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę). Be to, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pagrįstai taikytos ir tarpinio įstatymo – BK 75 straipsnio redakcijos (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nuostatos, atidedant paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimą ir paskiriant įpareigojimą. Pabrėžtina, kad pats bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas baudžiamojoje byloje prokuroro apeliaciniame skunde neginčijamas, prašant tik griežtinti paskirtas bausmes (ilginti jų trukmę), o tuo pačiu ir atitinkamai ilginant bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarta baudžiamojoje byloje įvertintų aplinkybių visuma nepakankama išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra neteisingos, neproporcingos, neatitinkančios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio. Baudžiamojoje byloje visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės buvo įvertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste ir nuteistajam paskirtos bausmės paskirtį atitinkančios bausmės. Byloje buvo tinkamai atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitų svarbių aplinkybių visumą. Todėl su apeliacinio skundo teiginiais dėl netinkamo bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos vertinimo sutikti nėra pagrindo. Vien tik kitokia apelianto nuomonė dėl bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių vertinimo negali būti Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimas nuteistajam ir jos dydžio nustatymas, nors ir lakoniškai, motyvuotas, pagrindo nesutikti su teismo nuteistajam paskirtomis bausmėmis nėra, ši nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentų

41. Civilinio ieškovo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kritikuoja skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria, kaip nurodoma apelianto skunde, L. V. G. nepagrįstai buvo pripažinta teisė į 46 339,20 Eur dydžio dividendų sumą. Teigia, kad nuteistojo L. V. G. prašymas įtraukti jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą su reikalavimu dėl dividendų skolos išmokėjimo, teismo nutartimis buvo atmestas (t. 2, b. l. 155­–158) ir tokiu būdu atsisakyta pripažinti nuteistojo teisę į dividendus. Šie civilinio ieškovo atstovo argumentai nepagrįsti.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai buvo nurodyta skundžiamame nuosprendyje, minimais teismo sprendimais ne atsisakyta pripažinti L. V. G. teises į dividendus, o atsisakyta jį įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą, nes buvo praleistas procesinis terminas šiam reikalavimui pateikti ir dėl to jo prašymas nepatenkintas. Tokie teismų sprendimai, priešingai nei aiškina apeliantas, nepatvirtina atsisakymo pripažinti nuteistojo teisę į dividendus. Todėl civilinio ieškovo atstovo teiginiai dėl dividendų laikytini nepagrįstais, nes civiline tvarka iš esmės klausimas dėl L. V. G. finansinio reikalavimo pagrįstumo teismų nebuvo nagrinėtas. Kaip jau buvo minėta, baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistajam už 2007-2008 m. rezultatus buvo paskaičiuoti 160 000 Lt (46 339,20 Eur) dividendai, tačiau jie nebuvo išmokėti (t. 2, b. l. 186; t. 4, b. l. 173).Šią aplinkybę be paties nuteistojo L. V. G. patvirtino ir teisme kaip liudytoja apklausta V. K. (t. 9, b. l. 98), specialisto tyrimo metu priešingos aplinkybės nebuvo nustatytos. Todėl teismas sprendė, kad reali bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala mažesnė nei buvo inkriminuota nuteistajam, nes vertino, kad dalis kaltinime nurodytos bendrovei padarytos žalos dydžio yra ginčo dalykas, vienareikšmė išvada dėl šios sumos pasisavinimo neteisėtumo negalima.

43. Civilinio ieškovo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria civilinio ieškovo civilinis ieškinys dėl 45 020,99 Eur žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, ir prašo panaikinti šią dalį bei civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai civilinį ieškinį, pareikštą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ir civilinį ieškinį, dėl kurio yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikė tapačiais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pirmiau paminėtų civilinių ieškinių tapatumą.

44. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-486/2007, Nr. 3K- 3- 284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Taigi, sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, svarbu įvertinti tris dalykus: šalių, dalyko ir ieškinio pagrindo tapatumą.

45. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteista iš atsakovo L. V. G. 349 867,42 Lt (101 328,61 Eur) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu LUAB) naudai. Civilinėje byloje pareikštas ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad L. V. G., būdamas bendrovės vadovas, savo asmeniniams poreikiams panaudojo įmonės lėšas ir jų negrąžino, taip padarė žalą bendrovei. Baudžiamojoje byloje civilinės ieškovės LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bankroto administratorius civiliniu ieškiniu prašo priteisti nusikalstama veika padarytą žalą, kurią sieja su nepatenkintais kreditorių reikalavimais bankroto byloje, iš nuteistojo L. V. G..

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio ieškovo atstovas nepagrįstai nurodo, kad nesutampa šalys. Visų pirma, apeliantas nepagrįstai remiasi kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 118- 1075/2020, kadangi nagrinėjamu atveju ši nutartis negali būti laikoma precedentu. Kasacinės instancijos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 pasisakė dėl ieškinių buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, pareikštų bankroto administratoriaus bankroto byloje ir tiesiogiai kreditoriaus atskiroje civilinėje byloje, tapatumo. Taigi, apelianto cituojamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje ieškinį pareiškė pats kreditorius, o ne bankroto administratorius, o nagrinėjamu atveju abu ieškinius pareiškė tas pats subjektas – bankroto administratorius. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šalių tapatumo.

47. Taip pat tapatūs yra ir pareikštų ieškinių dalykai bei pagrindai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, kadangi tiek ieškiniu, pareikštu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. gruodžio 18 d. pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, bankroto administratorius siekia tų pačių materialinių teisinių pasekmių – padidinti įmonės turtą, iš kurio būtų galima patenkinti bankroto administravimo išlaidas ir kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi. Minėtoje civilinėje byloje netiesioginiu ieškiniu administratorius siekė žalos atlyginimo iš vadovo ir pinigų sugrąžinimo į bendrą įmonės turto masę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bankroto administratorius taip pat siekia sumos, kuri būtų grąžinta į bendrą įmonės turto masę, iš kurios būtų atlyginamos administravimo išlaidos ir iš likusios sumos proporcingai patenkinami likę neišmokėti kreditorių reikalavimai, priteisimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo atstovas bankroto administratorius siekia vienodo teisinio rezultato. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir ieškinys civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, yra tapatūs.

48. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį gali pareikšti tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrę žalos asmenys. Nagrinėjamoje byloje L. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 209 straipsnį. Byloje nustatyta, kad jis padarė didelę turtinę žalą atskiriems LUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Tokiu atveju individualus kreditorius gali kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl jam padarytos žalos ir įrodyti, kad nuteistojo neteisėti veiksmai nulėmė tai, jog bankroto procese su juo nebus visiškai atsiskaityta. Nors civilinio ieškovo atstovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad nuteistasis turi pareigą kreditoriams atlyginti žalą, tačiau, visų pirma, šiuo atveju bankroto administratorius nėra įgaliotas atskirų kreditorių civilinis atstovas, o jis, kaip bankroto administratorius, civilinį ieškinį pareiškė LUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. ne individualaus kreditoriaus vardu. Be to, pareikštu civiliniu ieškiniu nėra prašoma priteisti kiekvieno individualaus kreditoriaus dėl nusikalstamos veikos patirtą konkrečią žalą. Taigi, civilinio ieškovo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bankroto administratoriaus pareikštas reikalavimas nėra susijęs su tiesioginės žalos atlyginimu individualiems kreditoriams, o juo prašoma priteisti sumą, kuri būtų grąžinta į bendrą įmonės turto masę.

49. Apibendrinant, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinis ieškovas pareiškė tapatų ieškinį, todėl toks civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą. Tais atvejais, kai pareiškiamas tapatus civilinis ieškinys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti priimti ieškinį ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Šioms aplinkybėms paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu procesas dėl civilinio ieškinio turi būti nutraukiamas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2008). Todėl apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtinas, keistina ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

50. Atsižvelgdama į tai, kad procesas dėl civilinio ieškinio yra nutraukiamas, LUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės pareikšti civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje ir negalėjo būti pripažinta civiliniu ieškovu, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo prašymu priteisti proceso išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendį – panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir procesą dėl BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo LUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinius skundus atmesti.