Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjos advokatės Renatos Janušytės, taip pat nukentėjusiosios I. G. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. K. ir N. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: V. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, o N. K. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Priteista iš V. K. ir N. K. solidariai 71 000 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 3500 Lt proceso išlaidų I. G.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios N. K. gynėjo I. Brazlausko ir nuteistojo V. K. gynėjos R. Janušytės, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios I. G. atmesti, prokuroro, prašiusio nuteistojo bei jo gynėjos skundą atmesti, o nukentėjusiosios skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiosios bei jos atstovės, prašiusių nuteistojo V. K. ir jo gynėjos kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. K. ir N. K., nuteisti už tai, kad, veikdami apgaule ir piktnaudžiaudami I. G. pasitikėjimu, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, t. y. V. K. 2001 m. rugsėjo 24 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, pagal paskolos sutartį buto sąlygoms pagerinti, trijų mėnesių laikotarpiui iš I. G. pasiskolino 15 000 Lt, skolos grąžinimą neva garantuodamas jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tariamai įrodydamas savo sąžiningą ketinimą sugrąžinti skolą, kaip skolos grąžinimo garantą perdavė I. G. buto techninės apskaitos bylą. 2001 m. lapkričio 1 d. negrąžinęs ankstesnės skolos, sudaręs antrą paskolos sutartį iš I. G. pasiskolino dar 30 000 Lt buto sąlygų pagerinimo darbams aštuonių mėnesių laikotarpiui. 2002 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su žmona N. K. sudarė paskolos sutartį su I. G. ir iš jos abu sutuoktiniai pasiskolino dar 30 000 Lt šešių mėnesių laikotarpiui, įsipareigodami skolą grąžinti iki 2002 m. liepos 1 d. Negrąžinę skolos 2002 m. kovo 8 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K. ir N. K. sudarę paskolos sutartį su I. G. vėl pasiskolino iš jos 26 000 Lt keturiems mėnesiams. Tokiu būdu nuteistieji apgaule įgijo didelės vertės turtą: V. K. – 101 000 Lt svetimo turto, o N. K. – 56 000 Lt svetimo turto. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, siekdami išvengti turtinės prievolės, abu nuteistieji susitarę tarpusavyje, žinodami, jog buto bylos originalas yra pas kreditorę I. G., 2002 m. lapkričio 13 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filiale paėmė jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dublikatą. Panaudodami šį dokumento dublikatą, abu sutuoktiniai 2002 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartimi minėtą butą padovanojo savo tuo metu nepilnametei dukteriai S. K., o vėliau, 2003 m. gegužės 6 d., veikdami per nepilnametę dukterį, butą pardavė tretiesiems asmenims. Apie sudaromus buto dovanojimo ir pardavimo sandorius kreditorės I. G. neinformavo, t. y. nuslėpė. Dirbtinai tapę nemokiais, nuteistieji išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis)

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalies dispoziciją sukčiavimas yra didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, didelės vertės turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai apgaule. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo paveikti apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Turtinės prievolės išvengimas – tai savo pareigos, kilusios iš sandorio ar kitu pagrindu, nevykdymas. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas apsunkintas, pavyzdžiui, sąmoningai sukeltu nemokumu. Nagrinėjamu atveju sukčiavimo objektyvusis požymis buvo realizuotas pasitelkiant paskolos sutartis, kurių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto (buto) įkeitimu. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių kasatoriaus V. K. psichinį santykį su padaryta veika. Tai įrodyta kaltinamųjų V. K., N. K., nukentėjusiosios I. G., liudytojų S. K., A. K. parodymais, paskolos, buto dovanojimo, pirkimo-pardavimo sutartimis. Faktiniais duomenimis nustatyta, kad skolininko V. K. valingus veiksmus nulėmė konkretus tikslas išvengti paskolos grąžinimo, įkeitimo dalyką – savo butą – neatlygintinai perleidžiant kitam asmeniui ir sąmoningai tampant nemokiu. Nusikalstamo tikslo siekimas ir atspindi sukčiavimo subjektyvųjį požymį – tyčios elementą. V. K. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė veikos pavojingas pasekmes ir to siekė. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas apgaulės būdu (BK 182 straipsnio 2 dalis). Kvalifikuodamas veiką apeliacinės instancijos teismas vadovavosi BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Pagal šią normą turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. Teismas nustatė, kad pasisavinta svetimo turto už 101 000 Lt, o tai yra žymiai daugiau negu 250 MGL.

Kasatoriaus V. K. nuomone, paskolos sutarties pagrindu atsirado civiliniai turtiniai santykiai, todėl neįvykdžius turtinės prievolės turėjo būti taikomos tik tos sankcijos, kurios numatytos civilinėmis normomis. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurių subjektai įgyja atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau esant tam tikroms papildomoms sąlygoms gali atsirasti ir baudžiamieji teisiniai santykiai. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo dirbtinai sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamoje byloje yra būtent taip – skolininko V. K. neteisėti veiksmai padarė paskolos sutarčių sąlygas neįvykdomas. Tai rodo apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Jau pirmosios paskolos sutarties 15 000 Lt sumai sudarymo metu skolininkas V. K. turtinės prievolės įvykdymą užtikrino nekilnojamu turtu – butu, šias sąlygas užfiksavęs paprasta rašytine forma bei kreditorei I. G. perdavęs buto techninės apskaitos bylą (T. 1, b. l. 72). Šio skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis formalus nekilnojamojo turto (buto) įkeitimas, nesilaikant civilinės teisės normų reikalavimų, buvo niekinis ir tai įkaito davėjui V. K., dirbusiam nekilnojamojo turto agentūroje, buvo žinoma. Tokiu būdu suklaidinęs kreditorę ir įgijęs jos pasitikėjimą, V. K. pratęsė paskolos sutarčių sudarymą (T. 1, b. l. 73-75). Vėliau, siekdamas išvengti paskolos grąžinimo, butą neatlygintinai perleido nepilnametei dukteriai ir sąmoningai tapo nemokus. Sudarydamas dovanojimo sutartį nuslėpė skolinius įsipareigojimus I. G., sutartyje nurodęs, kad „butas neįkeistas, ginčų dėl jo nėra, dovanotojai garantuoja, kad jie nėra prisiėmę turto atžvilgiu įsipareigojimų, nėra gresiančių pretenzijų ar ieškinių“ (T. 1, b. l. 103). Taip paskolos sutarčių vykdymas ir kreditorės I. G. pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis procesinėmis priemonėmis tapo problemiškas ir teismo sprendimas dėl paskolos priteisimo neįvykdomas. Teismas teisingai pastebėjo, kad, kasatoriui V. K. su kitu nuteistuoju perleidus jiems nuosavybės teise priklausantį butą tretiesiems asmenims, atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai.

Dėl bausmės skyrimo

Kasatorė I. G. nuosprendį laiko ydingu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas, tinkamai įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą (BK 11 straipsnio 5 dalis), pasekmes, kaltės formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) ir sunkinančių (BK 60 straipsnis) aplinkybių nebuvimą, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus mažesnes, negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmes.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinęs bendrininkų grupės būtų pažeidęs baudžiamąjį įstatymą. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įtaką kaltojo asmens atsakomybei nustato teismas konkrečioje byloje. Šiame punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti tokios aplinkybės sunkinančia. Šia diskrecine teise apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo, o skiriant bausmę atsižvelgė į faktinį nuteistojo asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdį ir laipsnį, neteisėto elgesio įtaką nusikalstamų tikslų realizavimui bei atsiradusiems padariniams. Pažymėtina ir tai, kad bendrininkų grupė, kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kaltinamiesiems nebuvo inkriminuota ir kaltinamajame akte.

Dėl civilinio ieškinio

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai I. G. iš V. K. ir N. K. solidariai 71 000 Lt skolos atlyginimui, t.y. pakartotinai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nors jau buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 8 d. sprendimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal paskolos sutartis. BPK 112 straipsnio 4 dalis nurodo, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka, o jeigu ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tos pačios taisyklės taikomos ir patenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje ar civilinėje byloje. Taigi, nukentėjusysis, patyręs turtinės žalos, gali vieną kartą pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, arba pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas atsisako priimti ieškinį ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Šioms aplinkybėms paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 3 punktas). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai: šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 8 d. sprendimui, apeliacinės instancijos teismas negalėjo antrą kartą spręsti civilinio ieškinio klausimo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Antrą kartą priteisęs tą pačią skolą, teismas netinkamai taikė BPK numatytas civilinio ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje nuostatas, taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Todėl apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl 71 000 Lt skolos ieškovei I. G. priteisimo naikintina ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas. Paliktina galioti nuosprendžio dalis dėl 3500 Lt nukentėjusiajai I. G. iš nuteistųjų priteisimo. Šią sumą sudaro proceso išlaidos (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kurias nukentėjusioji I. G. turėjo apmokėdama advokatui už teisines paslaugas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad pagrindinis baudžiamojo proceso uždavinys yra greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalyje, 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų prasmę kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė bei aiškino baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nukentėjusiosios kasaciniame skunde nurodytų teisinių santykių rūšis, atsiradusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nėra baudžiamojo proceso įstatymo reguliavimo dalykas. Todėl kasatorės I. G. prašymas pripažinti faktą, kad S. K. butas įgytas už nuteistųjų V. K. bei N. K. lėšas, gautas pardavus jų butą, paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nuosprendį - panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria iš V. K. ir N. K. priteista 71 000 Lt (septyniasdešimt vienas tūkstantis litų) skolos I. G., ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.