Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutuojančio R. B. nemokumo administratoriaus Vitalijaus Tichomirovo prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) R. G., R. L., E. V., BIGBANK AS, Lietuvoje veikiantis per BIGBANK AS filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą R. B. Nemokumo administratoriumi paskirtas Vitalijus Tichomirovas Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. 2021 m. sausio 21 d. teismo nutartimi patvirtinti bankrutuojančio R. B. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslintas.

2021 m. balandžio 19 d. teisme gautas bankrutuojančio R. B. nemokumo administratoriaus Vitalijaus Tichomirovo prašymas dėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriuo teismo prašoma patvirtinti bankrutuojančio R. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriam buvo nepritarta 2021 m. balandžio 15 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartimi prašymas netenkintas. Pareiškėjo bankrutuojančio R. B. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas, jis grąžintas pareiškėjui ir nustatytas terminas iki 2021 m. birželio 16 d., atsižvelgiant į teismo nustatytus trūkumus, patikslinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir patikslintą planą pateikti nemokumo administratoriui.

2021 m. rugpjūčio 16 d. teisme gautas bankrutuojančio R. B. nemokumo administratoriaus Vitalijaus Tichomirovo prašymas dėl pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriuo teismo prašoma patvirtinti bankrutuojančio R. B. 2021 m. birželio 25 d. parengtą patikslintą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriam buvo nepritarta 2021 m. liepos 20 d. įvykusiame trečiajame kreditorių susirinkime. Prašyme nurodo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABĮ) nustatyta tvarka buvo sušaukti jau trys kreditorių susirinkimai dėl bankrutuojančio fizinio asmens parengto plano projekto svarstymo; bankrutuojančio fizinio asmens parengtam plano projektui buvo nepritarta triskart; bankrutuojančio fizinio asmens 2021 m. birželio 25 d parengtas patikslintas plano projektas buvo parengtas atsižvelgiant į 2021 m. birželio 1 d. Teismo nutartyje nustatytus trūkumus, tačiau jis vis netenkina vieno iš šioje bankroto byloje patvirtintų kreditoriaus interesų; bankrutuojančio fizinio asmens 2021 m. birželio 25 d parengtas patikslintas plano projektas, administratoriaus įsitikinimu, atitinka visus jam FABĮ keliamus reikalavimus bei užtikrina teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Nemokumo administratorius Vitalijus Tichomirovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas civilinę bylą Nr. e2FB-548-1067/2021 nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant pareiškėjo atstovui nemokumo administratoriui Vitalijui Tichomirovui.

Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimu prašo netenkinti nemokumo administratoriaus Vitalijaus Tichomirovo prašymo dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Nesutinka su skolininko R. B. prašomu dydžiu būtiniesiems poreikiams tenkinti, konstatuoja skolininko R. B. nesąžiningumą. R. B. yra nesąžiningas, nes lyginant su ankstesniais duomenimis, buvo nuslėpęs didelės apimties pajamas (nebuvo įtraukęs pensijos ir dienpinigių), todėl akivaizdu, kad skolininko R. B. atžvilgiu turi būti nutraukta bankroto byla.

Pažymi, kad bendra skolininko R. B. skolų suma yra 56 517,57 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad R. B. gauna 1 027,53 Eur nuolatinio dydžio pajamų ir 1 668,33 Eur kintamo dydžio pajamų iš kurių net jeigu darytume prielaidą, kad reikalinga 450 Eur suma būtinosioms išlaidoms, bei 500 Eur komandiruočių išlaidoms, tai R. B. lieka apie 1 740 Eur suma atsiskaitymui su kreditoriais, kas per 36 mėnesius sudaro 62 640 Eur, todėl akivaizdu, kad skolininkas yra pajėgus pats atsiskaityti su kreditoriais. R. B. nepagrįstai priskiria komandiruotėms reikalingas išlaidas, kurios turi būti minusuojamos iš R. B. kintamųjų pajamų (dienpinigių), todėl visiškai nepagrįstai priskiriamos prie būtinųjų poreikių krepšelio. Įvertinus R. B. parodymus teismo posėdyje, kurio metu jis nurodė, kad maistui reikia didesnės pinigų sumos, nes būnant komandiruotėje, reikia daugiau išleisti ir brangesnis maistas užsienyje. Iš šių duomenų taip pat darytina išvada, kad papildomos išlaidos maistui turi būti išskaičiuojamos iš dienpinigių, o būtinųjų poreikių krepšeliui priskirtina ne didesnė nei 200 Eur suma maistui per mėnesį. Analogiška situacija su išlaidomis ryšiams, nes būnant Lietuvoje pakankama 10 Eur suma per mėnesį. Nesutinka ir su komunalinių mokesčių dydžiu, nes R. B. nepateikė jokių duomenų, nors privalėjo, apie patiriamas nuomos ir komunalines išlaidas, mano, kad komunaliniams mokesčiams pakaktų ir 20 Eur sumos. Tokiu būdu, išanalizavusi R. B. poreikius, nurodo, kad R. B. būtinųjų poreikių patenkinimui pakaktų 300 Eur, t. y. 200 Eur maistui; 20 Eur aprangai ir avalynei; 20 Eur asmens higienai ir sveikatai; 10 Eur ryšiams (telefonas ir internetas); 20 Eur komunaliniams mokesčiams. Pažymėjo ir tai, kad Statistikos departamento duomenimis absoliutaus skurdo riba yra 257 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, todėl šis rodiklis atspindi ir realiai atsitinka minimalių poreikių dydį. Kitas skolininko kriterijus dėl 450 Eur sumos yra atskaitymai iš jo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 736 straipsnio 1 dalies 2-3 punktus. Šios nuostatos neturi nieko bendro su skolininko minimaliais poreikiais ir jo dydžiu, nes pagal CPK 736 straipsnio nuostatas yra numatytas išskaitų mechanizmas, kuris yra priskirtas vykdymo procesui, neatsižvelgiant į skolininko minimalius poreikius.

Suinteresuotas asmuo R. G. ir jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje bankrutuojančio asmens R. B. atstovė nemokumo administratoriaus prašymą palaikė. Prašė patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Papildomai paaiškino, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane buvo patikslinta informacija, t. y. pareiškėjo darbovietė, gaunamos pajamos, nurodytas būtinųjų poreikių dydis. Pareiškėjas yra pagalbinis darbuotojas, jo darbas vyksta Švedijoje, o nuolatinė darbo vieta yra Lietuvos įmonėje, dėl ko pareiškėjui yra mokami komandiruotpinigiai. Duomenų apie patiriamas gyvenamosios vietos išlaidas komandiruotės metu pateikti negali, nes tai yra įmonių susitarimas ir šias išlaidas apmoka darbuotojas iš skiriamų komandiruotpinigių. Pažymėjo, kad būtinųjų poreikių suma nėra užaukštinta. Bankroto proceso metu iš pareiškėjo pajamų pirmiausia dengiamos įmokos kreditoriams, įmokos bankroto administratoriui, likusios lėšos skiriamos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tuo tarpu dienpinigiai yra paliekami sąskaitoje, nebent būtų galima dalį jų panaudoti būtinosioms išlaidoms. Bankroto paskirtis yra išvengti pareiškėjui visiško skurdo, tačiau kreditorė prašo būtinųjų poreikių tenkinimui skirti tokią sumą kuri prilygsta visiškai skurdo ribai. Bankroto procesas nedraudžia bankroto metu padengti visas skolas, tiesiog bankroto procesas sustabdo skolos augimą. Pareiškėjas nėra nesąžiningas, šiuo metu neaišku ar pareiškėjo pajamos nepasikeis ir jis galės įvykdyti visus įsipareigojimus. Tai, kad pasikeitė aplinkybės nereiškia jog pareiškėjas yra nesąžiningas.

Suinteresuoti asmenys R. L., E. V., BIGBANK AS, Lietuvoje veikiantis per BIGBANK AS filialą, UAB „Inkomlita“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės dėl plano teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

prašymas tenkintinas, tvirtintinas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 18 d. įvyko pirmasis bankrutuojančio R. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo planui. 2021 m. balandžio 15 d. vyko pakartotinis bankrutuojančio asmens R. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė patikslintam bankrutuojančio asmens R. B. mokumo atkūrimo planui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 1 d. nutartimi bankrutuojančio R. B. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas, grąžintas tikslinti. 2021 m. liepos 20 d. įvyko trečiasis bankrutuojančio asmens R. B. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorė R. G., turinti 65,65 procentų reikalavimų sumą, nepritarė patikslintam bankrutuojančio asmens R. B. mokumo atkūrimo planui. Kreditorė R. G. pateikė šias pastabas dėl pareiškėjo patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano: 1) pareiškėjas yra nesąžiningas, nes nuslėpė didelės apimties pajamas, dėl ko pareiškėjo bankroto byla turėtų būti nutraukta; 2) nesutinka su prašomu patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydžiu, kreditorė mano, kad pastarojo būtiniesiems poreikiams tenkinti turi pakakti 300 Eur sumos mėnesiui; 3) pareiškėjo gaunamos pajamos yra pakankamos atsiskaityti su kreditoriais, todėl akivaizdu, kad bankrutuojantis asmuo yra mokus.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

Pažymėtina, jog tiek FABĮ nuostatos, tiek aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika apibrėžia bankrutuojančio asmens pareigą bankroto procese būti aktyviu bei sąžiningai naudotis jam bankroto įstatyme suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Sąžiningumo principo taikymas aktualus ne tik iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, bet ir viso bankroto proceso metu, vertinant bankrutuojančio asmens pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankrotu visų pirma siekiama išugdyti žmogaus gebėjimą atsakingai tvarkyti savo finansus ir valdyti turtą, atkurti jo mokumą ir grąžinti aktyviai veikiantį į visuomenę, bankroto proceso metu itin didelis dėmesys yra teikiamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei.

Jeigu pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats planą keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Kreditorė, turinti bendrą 65,65 procentų reikalavimų sumą, R. G. balsavo prieš pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kreditorė mano, kad bankrutuojantis asmuo yra nesąžiningas, nuslėpė dideles pajamas dėl ko jam turėtų būti nutraukta bankroto byla vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, kad bankroto byla nutraukiama jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Šiuo atveju kreditorė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų konstatuojamas bankrutuojančio asmens nesąžiningumas (CPK 178 straipsnis). Vien duomenų pasikeitimas, savaime nereiškia, kad asmuo yra nesąžiningas ar bando nuslėpti gaunamas pajamas, be to ankstesnis mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas, o pasikeitus aplinkybėms – patikslintas.

Pagal 2021 m. birželio 25 d. pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, bankrutuojančio asmens R. B. pajamas sudaro 302,79 Eur netekto darbingumo pensija, 724,74 Eur darbo užmokestis po mokesčių, 1 668,33 Eur kintamo dydžio dienpinigiai. Pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 450 Eur suma, kurią sudaro: 270 Eur maistui; 20 Eur aprangai ir avalynei (darbinę aprangą suteikia darbdavys); 20 Eur asmens higienai ir sveikatai (šampūnas, dušo želė, dantų pasta, dantų šepetėlis, kempinė, vitaminai); 70 Eur kelionėms (keltas 2 kartus per 3 mėnesius, vieno bilieto kaina 100 Eur); 20 Eur ryšiams (telefonas ir internetas); 50 Eur komunaliniams ir nuomai (200 Eur 4 asmenims). Kreditorė R. G. nesutinka su pareiškėjo prašoma patvirtinti būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 450 Eur suma, mano, kad bankrutuojančiam asmeniui būtinųjų poreikių tenkinimui pakaktų 300 Eur. 200 Eur maistui; 20 Eur aprangai ir avalynei; 20 Eur asmens higienai ir sveikatai; 10 Eur ryšiams; 20 Eur komunaliniams mokesčiams.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, būtinųjų poreikių tenkinimui nustatyta 450 Eur suma. Nuo bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma nepasikeitė. Teismas nesutinka su kreditorės R. G. išreikšta pozicija, jog bankrutuojančio asmens poreikiams patenkinti pakankama 300 Eur suma. Šiuo atveju kreditorė nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos lėšos turėtų būti mažintinos. Byloje pateikti kvitai, kuriais pareiškėjas grindžia būtinųjų išlaidų maistui padidėjimą, būtinųjų išlaidų vaistams, higienai, kurui reikalingumą. Vertinant kitas būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas lėšas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad jos yra per didelės ar nepagrįstos, įvertinant dabartinę situaciją Lietuvoje, bei visuotinai žinomas maisto, rūbų, ryšio paslaugų kainas ir pan. Šiuo atveju pareiškėjas didžiąją laiko dalį praleidžia komandiruotėse Švedijoje, kurioje aukštesnis pragyvenimo lygis, didesnės maisto produktų, ryšio paslaugų ir kt. kainos. Taip pat pareiškėjas papildomai patiria kelionės į darbą išlaidas. Nors pareiškėjas nepateikė visų įrodymų apie patiriamas išlaidas, tačiau teismas neturi pagrindo jomis abejoti, įvertinant ir tai, kad visiškas pragyvenimo išlaidų pagrindimas nėra objektyviai įmanomas. Šiuo atveju teismas pritaria pareiškėjo pozicijai, jog 300 Eur suma pragyvenimui yra nepakankama.

Kreditorė nurodo, jog R. B. nepagrįstai priskiria komandiruotėms reikalingas išlaidas, kurios turi būti minusuojamos iš R. B. kintamųjų pajamų (dienpinigių), todėl visiškai nepagrįstai priskiriamos prie būtinųjų poreikių krepšelio. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos patiriamos išlaidos yra įtraukiamos į būtinuosius poreikius, o dienpinigiai, bus vedami į sąskaitą ir skiriami kreditorių reikalavimų tenkinimui, dėl to kreditorių interesai nebus pažeisti. R. G. taip pat pažymi, kad byloje esantys duomenys, t. y. bankrutuojančio asmens gaunamos lėšos leidžia daryti išvadą, kad skolininkas yra pajėgus pats atsikaityti su kreditoriais. Teismas pažymi, kad mokumo atkūrimo plane yra numatomos gauti pareiškėjo lėšos bankroto proceso metu, tačiau tai nereiškia, kad per visą bankroto procesą situacija negali pasikeisti. Be to, teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas pastoviai gauna tik netekto darbingumo išmoką, o darbo užmokestis ir dienpinigiai nėra pastovūs, kadangi darbo sutartis yra sudaroma terminuotam dviejų mėnesių terminui. 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje iškeliant pareiškėjui bankroto bylą, konstatuota, kad pareiškėjas yra nemokus, ir minėta nutartis nėra nuginčyta. Įvertinus šias aplinkybes teismas neturi pagrindo sutikti su kreditorės dėstoma pozicija, tačiau pritaria pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu išreikštai pozicijai, kad bankroto proceso metu nėra draudžiama padengti visus įsiskolinimus.

Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nemokumo administratorius išvadoje nurodė, kad patikslintame plano projekte numatytos priemonės bankrutuojančio fizinio asmens mokumui atkurti, pagrįstai leidžia tikėtis jame numatytų lėšų gavimo ir, kad bus įvykdyti šiame projekte numatyti mokėjimai kreditoriams. Bankrutuojantis fizinis asmuo įgyvendindamas planą imtųsi visų jam įmanomų priemonių savo mokumui atkurti ir kreditoriniams reikalavimams kaip įmanoma labiau patenkinti.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-219/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1059-826/2017). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjo elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jo gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti kreditoriams, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Teismas įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, pareiškėjo siekį didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 punktu, atsižvelgęs į nemokumo administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendžia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Esant paminėtų aplinkybių visumai, tenkintinas nemokumo administratoriaus prašymas ir tvirtintinas nemokumo administratoriaus pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis, 13 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjo R. B. 2021 m. birželio 25 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.