- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 2VP-17420-451/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., N. M. ir I. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų. Šį reikalavimą išieškotoja reiškia antstolės 2017 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-6034 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kreipimosi į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pagrindu.
Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 129,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojai. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas AB „(duomenys neskelbtini)“. Anstolė 2017 m. gegužės 2 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Dėl pareiškimo išnagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22-36; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-731-230/2016; 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-444-480/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292-112/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 129,61 Eur išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojai UAB „Bitė Lietuva“.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, antstolės 2017 m. gegužės 2 d. patvarkymo Nr. S-6034 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, pagrindu, pareiškė pareiškimą dėl skolininkės turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.
Antstolės patvarkyme vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo kreiptis į teismą nurodė, kad skolininkas 2017 m. kovo 31 d. sudarė santuoką su I. M., kuri, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta.
Dėl išieškojimo iš skolininkės ir jo sutuoktinio turimo turto
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. įskaitant pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
Patikrinus VĮ Registrų centro duomenis, skolininkas N. M. nekilnojamojo turto neturi, VSDFV duomenimis nedirba. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ir konstatavus, kad skolininkas turto neturi, atsirado pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininko turto dalies, įeinančios į jungtinę nuosavybę.
Antstolė nustatė, kad skolininkas 2017 m. kovo 31 d. sudarė santuoką su I. M., kuri VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas AB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininkės ir jo sutuoktinio nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo ir nėra sudarę vedybinės sutarties. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą; iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).
Dėl skolininkės ir jos sutuoktinio bendro turto arešto
Pažymėtina, kad nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straispnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016).
Antstolė 2017 m. gegužės 2 d. turto arešto aktu Nr. S-6034 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą AB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi įvykdė imperatyvią sąlygą, tam kad būtų galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.
Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkei priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad išieškotoja taip pat prašė nustatyti, jog skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės visų pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų. Tačiau šis prašymas nėra konkretus, teismui nėra pateikta duomenų apie tokias pajamas ar išmokas, todėl teismas negali įvertinti šio prašymo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, ši prašymo dalis netenkintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkui N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis I. M. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio AB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.