- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1710-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00456-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- R. M., R. E. M., V. M.
- Ieškovas
- N. M. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1578-840/ 2020 pagal ieškovės N. M. T. ieškinį atsakovams R. M., R. E. M., V. M. bei pagal atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. priešieškinį ieškovei N. M. T. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. M. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2019 m. DOK-54469), prašydama teismo:
1.1. Atidalinti ieškovei N. M. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra tokiu būdu:
1.1.1. Nustatyti, kad ieškovė N. M. T. asmeninės nuosavybės teise valdys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rūsio dalį (3,255 m²), plane pažymėtą (R-3B);
Šalies argumentai
1.1.2. Nustatyti, kad ieškovė N. M. T. asmeninės nuosavybės teise valdys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1-o aukšto prieškambarį (1,35 m²), plane pažymėtą (1-2B); tambūrą (1,20 m²), plane pažymėtą (1-4); sandėlį (1,39 m²), plane pažymėtą (1-5); virtuvę (10,01 m²), plane pažymėtą (1-6); san. mazgą (2,30 m²), plane pažymėtą (1-7); kambarį (18,22 m²), plane pažymėtą (1-8), iš viso: 34,47 m²;
1.1.3. Nustatyti, kad ieškovė N. M. T. asmeninės nuosavybės teise valdys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (14,365 m²), plane pažymėtą dalį B.
1.2. Iškeldinti atsakovus R. M., R. E. M. ir V. M. iš ieškovės N. M. T. nuosavybėn priteistos nekilnojamojo turto dalies, įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei raktus, sudarant galimybę jai patekti į priteistą gyvenamojo namo ir kitų patalpų dalį.
1.3. Priteisti solidariai iš atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. dalį nekilnojamojo turto atidalijimo kaštų – 2 602,15 Eur, – įpareigojant juos pervesti ieškovei N. M. T. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį lygiomis dalimis po 433,69 Eur, pervedant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės N. M. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
1.4. Suteikti ieškovei N. M. T. teisę organizuoti lokalinėje sąmatoje numatytų darbų, reikalingų atidalijimo įgyvendinimui, atlikimą po to, kai jai bus išmokėta iš atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. priteista suma darbams atlikti.
1.5. Įpareigoti atsakovus R. M., R. E. M. ir V. M. sudaryti sąlygas ir netrukdyti atlikti darbus, reikalingus nekilnojamojo turto atidalijimui įgyvendinti.
1.6. Priteisti iš atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai R. M., R. E. M. ir V. M. pateikė teismui patikslintą priešieškinį (2019 m. DOK-148498; 2020 m. DOK-67415), kuriame prašė:
2.1. Atidalinti ieškovei N. M. T. priklausančią asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (šulinį, tvoras, kiemo aikšteles) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais R. M., R. E. M. ir V. M.:
2.1.1. Pripažinti atsakovams R. M., R. E. M. ir V. M. nuosavybės teises lygiomis dalimis į N. M. T. priklausančią asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (šulinį, tvoras, kiemo aikšteles) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav.;
2.1.2. Priteisti ieškovei N. M. T. iš atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. 5 500,00 Eur piniginę kompensaciją, t. y. po 1 833,33 Eur iš kiekvieno.
2.2. Priteisti iš ieškovės N. M. T. visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jai ir atsakovams R. M., R. E. M. ir V. M. bendrosios nuosavybės teise priklauso pastatas–gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas–garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas–ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas po statiniais – neišpirktas, valstybės. Ieškovei N. M. T. priklauso ¼ šio turto dalis, atsakovui R. M. – 1/12, atsakovui R. E. M. – 1/3, atsakovui V. M. – 1/3. Ieškovė N. M. T. buvo susituokusi su atsakovu R. M.. Santuoka nutraukta 2001 m. Nutraukiant santuoką, iš atsakovo R. M. buvo priteistas išlaikymas jų nepilnamečiams vaikams, kurio atsakovas R. M. nemokėjo. Dėl šios priežasties net kelis kartus buvo areštuota atsakovui R. M. priklausiusi nurodyto nekilnojamojo turto dalis. Nepavykus parduoti atsakovui R. M. priklausiusios nurodyto nekilnojamojo turto dalies iš varžytinių, buvo pasiūlyta ieškovei N. M. T. ją perimti. Taip 2014 m. gruodžio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovė N. M. T. tapo ginčo nekilnojamojo turto bendrasavininke, tačiau atsakovai R. M., R. E. M. ir V. M. ignoravo ir ignoruoja ieškovės nuosavybės teisę, neleido ir iki šiol neleidžia naudotis turtu, neperduoda raktų, atvykus ieškovei, elgiasi konfliktiškai. Atsižvelgdama į tai, kad bendraturčiams jau ilgą laiką nepavyksta suderinti valios dėl ginčo nekilnojamojo turto, atsakovai R. M., R. E. M. ir V. M. atmeta visus pasiūlymus, taip pat ir tuos, kuriuos patys pateikė ir su kuriais ieškovė N. M. T. sutiko, nesudaro jokių galimybių ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi, ieškovė N. M. T. prašė teismo spręsti dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Ieškovė N. M. T. prašė visiško atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nepaliekant bendro naudojimo patalpų, kas, pagal specialistų pateiktas išvadas, yra techniškai įmanoma.
4. Ieškovė N. M. T. kategoriškai nesutiko su atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. priešieškiniu, t. y. nesutiko dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant jai piniginę kompensaciją. Yra įsitikinusi, kad atidalijimas išmokant jai piniginę kompensaciją nėra įgyvendinamas, kadangi atsakovai neturi nuolatinio darbo ir pajamų. Be to, už atsakovų siūlomą piniginę kompensaciją – 5 500,00 Eur, – neįmanoma įsigyti jokio panašios būklės gyvenamos paskirties objekto, buto ar namo dalies panašioje vietovėje.
Atsiliepimas
5. Atsakovai R. M., R. E. M. ir V. M. savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog yra iškilusi būtinybė atidalinti ieškovės N. M. T. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovės N. M. T. patikslintu ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo natūra, kadangi ieškovės siūlomas atidalijimo būdas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, nagrinėjamu atveju pareikalautų neproporcingai didelių investicijų, yra nelogiškas, teisiškai nepagrįstas ir neįgyvendinamas, todėl geriausiai visų šalių interesus atitiks ieškovės N. M. T. turto dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ieškovei piniginę kompensaciją – 5 500 Eur, – atsižvelgus į teismo paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės išvadas. Anot atsakovų, ieškovė N. M. T. turi kitą gyvenamąją vietą, jai naudotis šiuo turtu nėra jokios būtinybės. Tuo tarpu atsakovai R. M. ir R. E. M. ginčo gyvenamajame name gyvena ir tai yra jų vienintelė gyvenamoji vieta. Be to, visi trys atsakovai yra emociškai suaugę su vieta, kadangi tai yra jų tėvų palikimas.
6. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išvadoje nurodė, kad ieškovei siekiant įvykdyti gyvenamosios (vieno buto pastato) paskirties gyvenamojo namo padalijimą į du butus (butą Nr. l ir butą Nr. 2), turi būti keičiama gyvenamojo namo paskirtis iš gyvenamosios (vieno buto pastato) paskirties į gyvenamosios (dviejų butų pastato) paskirtį. Taigi, vertinant ieškovės N. M. T. pateiktus dokumentus, numatytas patalpų padalijimas yra įmanomas, tačiau, keičiant statinio (šiuo atveju gyvenamojo namo) paskirtį turi būti parengtas statinio projektas pastato paskirties keitimui ir gautas statybą leidžiantis dokumentas.
7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad nekilnojamojo turto objektai formuojami pagal statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 punkto nuostatas – keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus. Formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 dalimi, turi būti parengtas statinio projektas pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimui – keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Rengiamas pastato paskirties keitimo projektas turi atitiki statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Gyvenamojo namo atidalijimas galimas tik tokiu atveju jeigu jis atitiks reglamento 12 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. kiekviename iš butų bus šios patalpos: kambarys, virtuvė (virtuvės–nišos) arba virtuvė–valgomojo (svetainės) patalpa, vonios patalpos arba dušinės, sandėliuko arba (ir) sieninės spintos, techninės įrangos patalpų (kai jos reikalingos). Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parengtam statinio projektui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gavęs statybą leidžiantį dokumentą statytojas, jei tai būtina, atlikęs statinio paprastojo remonto darbus, statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statytojas deklaraciją pateikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar pastatų kadastro duomenų pakeitimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. liepos 31 d. sprendimu nusprendė:
8.1. N. M. T. ieškinį tenkinti, o R. M., R. E. M. ir V. M. priešieškinį atmesti.
8.2. Atidalinti N. M. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal architektės D. S. parengtas atidalijimo schemas tokiu būdu:
8.2.1. Nustatyti, kad N. M. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rūsio dalis (3,255 m²), plane pažymėta (R-3B);
8.2.2. Nustatyti, kad N. M. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1-o aukšto prieškambaris (1,35 m²), plane pažymėtas (1-2B); tambūras (1,20 m²), plane pažymėtas (1-4); sandėlis (1,39 m²), plane pažymėtas (1-5); virtuvė (10,01 m²), plane pažymėta (1-6); sanmazgas (2,30 m²), plane pažymėtas (1-7) ir kambarys (18,22 m²), plane pažymėtas (1-8), iš viso: 34,47 m².
8.2.3. Nustatyti, kad N. M. T. asmeninės nuosavybės teise atitenka ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (14,365 m²), plane pažymėta dalis B.
8.3. Iškeldinti R. M., R. E. M. ir V. M. iš N. M. T. natūra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., ir įpareigoti R. M., R. E. M. ir V. M. perduoti N. M. T. raktus, sudarant galimybę patekti į jai atidalintas nekilnojamojo turto dalis.
8.4. Priteisti iš R. M., R. E. M. ir V. M. N. M. T. dalį nekilnojamojo turto atidalijimo kaštų, įpareigojant priteistinas pinigų sumas pervesti N. M. T. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio 15 dienos:
8.4.1. Iš R. M. priteisti 282,11 Eur;
8.4.2. Iš R. E. M. priteisti 1 156,48 Eur;
8.4.3. Iš V. M. priteisti 1 156,48 Eur.
8.5. Leisti N. M. T. organizuoti lokalinėje sąmatoje numatytų darbų, reikalingų nekilnojamojo turto atidalijimui, atlikimą po to, kai N. M. T. bus R. M., R. E. M. ir V. M. išmokėta priteista atidalijimo kaštų suma.
8.6. Įpareigoti R. M., R. E. M. ir V. M. sudaryti sąlygas ir netrukdyti N. M. T. atlikti reikalingus nekilnojamojo turto atidalijimo darbus.
8.7. Priteisti iš R. M., R. E. M. ir V. M. N. M. T. po 761,61 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
8.8. Priteisti iš R. M., R. E. M. ir V. M. valstybei po 14,55 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
8.9. Grąžinti N. M. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) 75,00 procentus 2020 m. vasario 26 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 624 sumokėto 164,00 Eur žyminio mokesčio.
10. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės N. M. T. siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas – atidalijant ją natūra – yra priimtinesnis nei atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas – išmokant piniginę kompensaciją, – nes pagal teisės aktų nuostatas prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Ieškovės N. M. T. siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nepažeis kitų bendraturčių – atsakovų – R. M., R. E. M. ir V. M. teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktams bei jų paskirčiai. Be to, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektės D. S. parengtas ir teismui pateiktas atidalijimo schemas (2019 m. DOK-54469 priedai) yra techniškai įmanomas, iš esmės nepažeidžia šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalių principo, t. y. ieškovei N. M. T. priklausanti ¼ dalis sudaro: 37,725 m² bendro ploto gyvenamojo namo (150,90 m² / 4); 8,75 m² užstatyto ploto ūkinio pastato (35,00 m² / 4) ir 5,75 m² užstatyto ploto garažo (23,00 m² / 4). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 5,75 m² garažo atidalijimas būtų neprotingas ir techniškai sudėtingas ar net neįmanomas, todėl pritarė ūkinio pastato atidalijimui – atidalijant ne tik ieškovei priklausančius 8,75 m², bet ir 5,75 m², kompensuojant garažo dalį, t. y. iš viso 14,365 m² (8,75 m² + 5,75 m²).
11. Anot teismo, pagal ieškovės N. M. T. teismui pateiktą ginčo vienbučio gyvenamojo namo atskyrimo į du butus tyrimą (2019 m. DOK-103436) ir pagal atidalijimo schemas (2019 m. DOK-54469 priedai) naujai suformuoti du butai, savininkų nuosavybės dalių skaičiavimo schemose nurodytos A ir B dalys su joms priskirtomis patalpomis, galės būti naudojamos pagal paskirtį, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, tačiau patalpų paskirties keitimui ir butų atskyrimui bus reikalinga atlikti statybos darbus, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Teismas nustatė, kad norint atidalyti nurodytą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal teismui pateiktą atidalijimo schemą (2019 m. DOK-54469 priedai), būtina įrengti vieną naują įėjimą į rūsį bei atlikti tam tikrus pertvarų pakeitimus gyvenamojo namo rūsyje, pirmame aukšte bei ūkiniame pastate. Teismo vertinimu, nurodyti statybos darbai nelaikyti sudėtingais, o tokių darbų kaštai – 3 469,43 Eur – nelaikyti neprotingais ar nepagrįstai per dideliais. Ir, nors teismas sutiko, kad ieškovės N. M. T. siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas – atidalijant ją natūra, – sukels nepatogumų atsakovams R. M., R. E. M. ir V. M., tačiau tai, teismo nuomone, nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas nagrinėjamu atveju netaikyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra.
12. Teismas, patenkinęs pagrindinį ieškovės N. M. T. reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal architektės D. S. parengtas ir teismui pateiktas atidalijimo schemas (2019 m. DOK-54469 priedai), taip pat tenkino ir kitus ieškovės reikalavimus, tiesiogiai susijusius su pagrindiniu reikalavimu, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių pakankamai ilgą laiką (net keletą metų) tvyro įtampa, šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: ieškovė N. M. T. nori naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, o atsakovai R. M., R. E. M. ir V. M. nepageidauja ieškovės N. M. T. kaimynystės, neįsileidžia jos į nurodytus statinius, dėl ko ne kartą buvo kreiptasi į policiją. Tačiau, teismas priteisė ieškovei nekilnojamojo turto atidalijimo kaštų dalį iš atsakovų ne solidariai, kaip prašė ieškovė, bet proporcingai atsakovų turimai atidalijamo nekilnojamojo turto daliai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatomis.
13. Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, iš visų atsakovų lygiomis dalimis priteisė visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat iš valstybės biudžeto grąžino ieškovei 75 procentus sumokėto 164,00 Eur žyminio mokesčio, šiai atsisakius patikslinto ieškinio atsakovams R. M., R. E. M. ir V. M. reikalavimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai R. M., R. E. M. ir V. M. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio mėn. 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. M. T. ieškinį atmesti, o R. M., R. E. M. ir V. M. priešieškinį tenkinti, t. y.: 1) atidalinti ieškovei N. M. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinį, tvoras, kiemo aikšteles) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais R. M., R. E. M. ir V. M.; 2) pripažinti atsakovams R. M., R. E. M. ir V. M. lygiomis dalimis nuosavybės teises į ieškovei N. M. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinį, tvoras, kiemo aikšteles) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r.; 3) priteisti ieškovei N. M. T. iš atsakovų R. M., R. E. M. ir V. M. piniginę kompensaciją, lygią 5 500 Eur, solidariai iš atsakovų. Atsakovai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant protingą, sąžiningą ir teisingą bendraturčių interesų pusiausvyrą, kadangi yra priimtas neatsižvelgiant į tai, kad ginčo name nuolat gyvena bendraturčiai R. E. M., R. M. ir V. M.;
14.2. Pirmosios instancijos teismas atidalino ieškovei gyvenamojo namo dalį, pažeisdamas atsakovų interesus, bendraturčių interesų pusiausvyros principus, nes atidalino ieškovei didesnę dalį gyvenamojo namo ploto bei naudingo ploto, negu ieškovei priklauso naudingo ir gyvenamojo ploto pagal ieškovei priklausančią nuosavybės dalį. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamasis plotas – 62,68 m², naudingas plotas – 97,39 m², rūsių plotas – 50,18 m². Pagal ieškovei tenkančią nuosavybės dalį, N. M. T. priklausytų ketvirta dalis nuo šių plotų ir jis būtų: gyvenamasis plotas – 15,67 m², naudingas plotas – 24,35 m², rūsio plotas – 12,55 m². Tuo tarpu teismas atidalino ieškovei tik 3,255 m² rūsio, vietoje 12,55 m², atidalino ieškovei 34,47 m² bendro naudingo ploto, vietoje ieškovei tenkančių pagal nuosavybės dalį 24,35 m², ir gyvenamojo ploto – 18,22 m² vietoje ieškovei tenkančių 15,67 m². Taigi, teismas ieškovei vietoje nuosavybės teise tenkančių rūsio patalpų, atidalino ir priteisė vertingesnes pirmo aukšto patalpas, bendrą naudingą plotą;
14.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyros principą, kadangi pagal ieškovės pateiktą architektės D. S. atidalijimo brėžinį laida 0 lapą AS1, pateiktą 2019 m. gegužės 7 d. (DOK-54469 priedai), yra dalinama rūsio patalpa R3, kurios plotas 5,49 m², nurodant kad ieškovei atitenka patalpa R3B 3,255 m², o atsakovams – patalpa R3A 2,235 m², kuri yra visiškai nefunkcionali. Juolab, kad minėtame brėžinyje net nėra numatytas patekimas į ieškovei projektuojamą patalpą, nes brėžinyje nurodomas tik pertvaros įrengimas, nenurodant kaip ieškovė pateks į R3B patalpą;
14.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyros principą, kadangi ieškovei atidalino patalpas su vienintele gyvenamajame name įrengta virtuve, t. y. pirmo aukšto patalpa 1-6 10,01 m² atiteko ieškovei, o atsakovams tokia patalpa atidalijimo schemoje (DOK-54469 priedai) apskritai nenumatyta, nors pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 12 punktą virtuvė yra būtina patalpa. Be to, atidalijimo schemoje nėra numatyta kaip bus sprendžiamas inžinierinių tinklų (dujų, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos privestų prie gyvenamojo namo) atidalijimas;
14.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal ieškovės pateiktas atidalijimo schemas yra suformuoti du butai, nors, apeliantų nuomone, pagal pateiktas atidalijimo schemas du atskiri butai negali būti suformuoti. Iš ieškovės pateikto tyrimo (2019 m. DOK-103436) matyti, kad tyrimui buvo pateikti kiti brėžiniai, negu teismo nurodytose atidalijimo schemose (2019 m. DOK-54469 priedai), nes neatitinka patalpų plotai. Be to, teismas neįvertino kokie bus darbų kaštai atidalinant gyvenamąjį namą į du turtinius vienetus, nes ieškovės pateiktoje sąmatoje yra numatyti tik pertvarų pastatymo rūsyje ir pirmame aukšte bei ūkio pastato pertvaros įrengimo kaštai, tačiau joje apskritai nėra numatytas antro buto suformavimas bei kiti būtini atidalijimo darbai (kopėčių, liuko, durų, elektros, vandentiekio, dujotiekio apskaitų įrengimas, vonios kambario didinimas antrame aukšte ir pan.). Apeliantų įsitikinimu, turto natūra atidalijimo kaštai yra didesni negu ieškovei priklausanti nuosavybės dalies vertė, todėl, esant neprotingai didelėms atidalijimo natūra išlaidoms, taip pat esant itin konfliktiškiems santykiams tarp bendraturčių, teismas turėjo pagrindą tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Juolab, kad nagrinėjamu atveju tam yra visos sąlygos, nurodytos kasacinio teismo praktikoje;
14.6. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu tenkino ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovus. Nepaisant to, šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės, t. y. teismas siekia apginti būsimo savininko teises, kurios neaišku ar bus pažeistos. Juolab, kad ši sprendimo dalis prieštarauja kitai sprendimo daliai, kuria teismas įpareigojo atsakovus perduoti raktus ir sudaryti galimybes patekti ieškovei į jai atidalintas nekilnojamojo turto dalis;
14.7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš R. M. 282,11 Eur, o iš R. E. M. ir V. M. – po 1 156,48 Eur nekilnojamojo turto atidalijimo kaštų, peržengė byloje pareikštą reikalavimą ir iš atsakovų V. M. bei R. E. M. priteisė didesnę lėšų sumą, negu prašė ieškovė, t. y. pagal ieškovės reikalavimą visi solidarūs skolininkai atsakytų lygiomis dalimis – po 967,38 Eur. Be to, teismas nepagrindė tokio savo sprendimo teisės normomis. Kita vertus, teismas taip pat nesiaiškino kokio dydžio kaštai susidarys atsakovams įrengiant antrą butą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.
14.8. Pirmosios instancijos teismas leido ieškovei organizuoti darbus, kai bus išmokėta atidalijimo kaštų suma, kas rodo, kad šios sprendimo dalies vykdymas priklauso nuo sąlygos, t. y. nuo pinigų sumokėjimo, nors sąlyginiai sprendimai imperatyviai draudžiami. Juolab, kad ši sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški, nes joje nenurodyta kokius darbus leidžiama atlikti ir pagal kokią sąmatą;
14.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti sudaryti sąlygas ir netrukdyti atlikti reikalingus nekilnojamojo turto atidalijimo darbus, yra nepagrįsta teisės normomis ir teisiniais argumentais, todėl neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Nepaisant to, šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės – sprendime nenurodyti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovai trukdys ieškovei atlikti darbus;
14.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2020 m. vasario 26 d. pareiškė patikslintą ieškinį, kurio bylos nagrinėjimo metu atsisakė. Prie patikslinto ieškinio pateiktos išlaidos advokato pagalbai 40 Eur, patikslinto ieškinio reikalavimo pagrindimui ieškovė pateikė turto vertinimo ekspertizės aktą, kurio parengimas kainavo 400 Eur. Taigi, ieškovei atsisakius reikalavimų, teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo reikalavimu. Be to, teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 200 Eur ikiteisminių išlaidų, nors tokios išlaidos nėra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovams 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinio dokumento – atsiliepimo į patikslintą ieškinio reikalavimą, kurio ieškovė atsisakė, – surašymą.
15. Atsiliepime ieškovė N. M. T. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą. Ieškovė taip pat prašo atsisakyti priimti atsakovų pateiktus papildomus įrodymus, tačiau prijungti jos su atsiliepimu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai atidalino ieškovei gyvenamojo namo dalį, kadangi pasirinktas optimaliausias atidalijimo projektas reikalauja nesudėtingų statybos darbų atlikimo, o jo kaštai – 3 469,43 Eur (pasidalinant proporcingai tarp visų bendrasavininkų) – yra nedideli ir laikytini protingais;
15.2. Atsakovų argumentai, kad teismas atidalino ir priteisė „vertingesnes pirmo aukšto patalpas“, nepagrįsti, nes atsakovai nenurodė vertinimo kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatomas nurodytų patalpų vertingumas. Be to, ieškovė buvo pateikusi atsakovams du galimo atidalijimo projektus, tačiau nei vieno iš jų atsakovai nepasirinko. Tuo tarpu patys atsakovai apskritai nepateikė jokių savo ginčo objekto padalijimo planų, nors jiems tai ne kartą buvo pasiūlyta;
15.3. Atsakovų teiginys, kad jie paliekami be virtuvės patalpos nepagrįsti. Priešingai, nuo pat pradžių ginčo namas faktiškai jau ilgą laiką buvo padalintas į du atskirus tarpusavyje nesusisiekiančius butus. Vienoje namo dalyje pagal bendrasavininkų susitarimą, kuri yra priteista ieškovei, gyveno buvęs ieškovės vyras atsakovas R. M.. Kadangi šioje dalyje yra įrengta virtuvė, ja naudojosi tik R. M.. Antroji namo dalis pagal bendraturčių susitarimą priklauso R. E. M. ir V. M., tačiau šioje dalyje faktiškai gyvena tik R. E. M. (V. M. su šeima gyvena Kaišiadoryse, o jam priklausančios namo patalpos paverstos nenaudojamų daiktų sandėliu). Šioje dalyje yra įrengta virtuvės erdvė su virykle ir gamtinių dujų balionu, ką patvirtino pats R. E. M. teismo posėdžio metu. Juolab, kad tiek virtuvė, tiek antras butas yra suformuoti ir atidalijimo projekte;
15.4. Atsakovų teiginiai, susiję su inžinerinių tinklų buvimu ar jų atidalijimu, neatitinka tikrovės, nes name nėra vandens ir nuotekų šalinimo įvado, o šildymo sistema atjungta prieš septynis – aštuonis metus ir yra nenaudojama (kuro katilas išardytas, po palangėmis nėra radiatorių). Tuo tarpu dujų įvadas yra tik namo dalyje, kuria naudojosi R. M., kitoje namo dalyje yra įrengta virtuvės erdvė su dujine virykle, naudojančia dujas iš dujų baliono, tačiau iki šiol bendraturčiams nebuvo jokių nepatogumų dėl tokio pasidalijimo;
15.5. Ginčo namas šiuo metu yra neįrengtas, apleistas, neprižiūrimas, todėl nėra pagrindo nagrinėti atskirų namo dalių įrengimą ir lyginti su atsakovų priešieškinyje siūloma išmoka. Atsakovai daugelį metų gyvena tokiame neįrengtame name ir teismas po ieškovės atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės neįpareigoja atsakovų įsirengti jiems skirtą bendros dalinės nuosavybės dalį. Tačiau ieškovė po atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės turės galimybę netrukdomai disponuoti, rūpintis ir įrengti jai priklausančią atskirą, naujai suformuotą būsto dalį;
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo ir įpareigojimo perduoti raktus, sudarant galimybę patekti į jai atidalintas nekilnojamojo turto dalis, yra logiškai susijęs su ginčo nagrinėjimo eigos ypatumais, prieštaringu ir neatsakingu atsakovų elgesiu, t. y. atsakovai dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ieškovei neperdavė jokių raktų, tuo tarpu R. M. ir R. E. M. sutikimas apžiūrėti ginčo objektą su tikslu atlikti vertinimą rinkos kainai nustatyti buvo gautas tik teismui įpareigojus atsakovus;
15.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atidalijimo kaštų priteisimo pagrįsta ir teisėta, nes priimta proporcingai įvertinus atsakovų turimą atidalijamo nekilnojamojo turto dalį;
15.8. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių tvyrojo įtampa šalims nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nes ieškovė nori naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, o atsakovai nepageidauja jos kaimynystės, neįsileisdami į nurodytus statinius, teismo sprendimas įpareigoti atsakovus sudaryti sąlygas ir netrukdyti atlikti reikalingus nekilnojamojo turto atskyrimo darbus yra pagrįstas ir teisėtas;
15.9. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei patirtas išlaidas, pagrįstai ir teisingai įvertino dėl ko šios išlaidos susidarė. Ieškovė akcentavo, kad ji buvo priversta užsakyti ginčo objekto vertinimą, kadangi atsakovai, pateikdami priešieškinį ir nurodydami kompensacijos sumą, naudojosi daug neatitikimų turinčia turto vertinimo ekspertizės išvada. Be to, tokios ekspertizės išvados vertinimą atsisakė pateikti ir Audito, apskaitos ir turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus - teismo eksperto V. Š. ekspertizės aktą Nr. 128, V. M. Luminor banko sąskaitos išrašą ir deklaraciją už 2019 metus. Apeliantai nurodo, kad šie įrodymai buvo gauti po teismo sprendimo priėmimo ir jų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, siekiant pagrįsti sprendimo nepagrįstumą.
18. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – ieškovės paklausimą UAB ,,Kaišiaorių vandenys“ ir UAB ,,Kaišiadorių vandenys“ atsakymą, kuriame nurodyta, jog apeliantai nėra prašę techninių sąlygų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, projekto nėra parengę.
19. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad tiek apeliantės, tiek ieškovės pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu ir gauti po teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija juos priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
20. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir atmestas apeliantų reikalavimas jiems priteisti ieškovei priklausančią turto dalį, išmokant ieškovei kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
21. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).
23. Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
25. Byloje nustatyta, kad ieškovei N. M. T. ir apeliantams R. M., R. E. M. ir V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 150,90 kv. m bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 23,00 kv. m užstatyto ploto pastatas–garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 35,00 kv. m užstatyto ploto pastatas–ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. (toliau – ginčo turtas). Žemės sklypas po statiniais – neišpirktas, priklauso valstybei. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/4 šio ginčo turto dalis (pagrindas - 2014 m. turto perdavimo išieškotojui aktas), apeliantui R. M. – 1/12 (pagrindas – 2000 m. ir 2014 m. paveldėjimo teisės liudijimai), apeliantui R. E. M. – 1/3 (pagrindas – 2000 m. ir 2014 m. paveldėjimo teisės liudijimai), apeliantui V. M. – 1/3 (2000 m. ir 2014 m. paveldėjimo teisės liudijimai). Šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: ieškovė nori naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, o apeliantai R. M., R. E. M. ir V. M. nepageidauja ieškovės kaimynystės, neįsileidžia jos į nurodytus statinius ir siekia išpirkti ieškovei priklausančią nurodyto nekilnojamojo dalį. Ne kartą dėl šalių nesutarimų buvo kreiptasi į policiją. Ieškovė ir apeliantas R. M. buvo susituokę, tačiau ginčo turte kartu negyveno. Nutraukiant santuoką 2001 m., iš apelianto R. M. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, tačiau apeliantas teismo priteisto išlaikymo neteikė, dėl ko, nepavykus parduoti tuo metu jam priklausančios (šiuo metu ieškovei) ginčo turto dalies iš varžytinių, ji buvo pasiūlyta ieškovei perimti. Tokiu būdu ieškovė tapo ginčo turto ¼ dalies bendrasavininke. Ieškovė ginčo turte negyvena, turi gyvenamąją vietą Vilniuje, apeliantas V. M. gyvena Kaišiadorių m., apeliantai R. M. ir R. E. M. kito nekilnojamojo turto neturi, nuolat gyvena ginčo turte.
26. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį (atmetė apeliantų priešieškinį) ir nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1) gyvenamojo namo rūsio dalis (3,255 m²), plane pažymėta (R-3B); 2) gyvenamojo namo 1-o aukšto prieškambaris (1,35 m²), plane pažymėtas (1-2B); 3) tambūras (1,20 m²), plane pažymėtas (1-4); 4) sandėlis (1,39 m²), plane pažymėtas (1-5); 5) virtuvė (10,01 m²), plane pažymėta (1-6); 6) san. mazgas (2,30 m²), plane pažymėtas (1-7); 7) kambarys (18,22 m²), plane pažymėtas (1-8), t. y. iš viso 34,47 kv. m. Taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka ūkinio pastato dalis (14,365 m²), plane pažymėta dalis B. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas – atidalijant ją natūra – yra priimtinesnis nei apeliantų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas – išmokant piniginę kompensaciją, – nes pagal teisės aktų nuostatas prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Taip pat nurodė, kad ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nepažeis kitų bendraturčių – apeliantų – R. M., R. E. M. ir V. M. teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktams bei jų paskirčiai.
27. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.
28. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
29. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo motyvacija), nes teismas nepagrįstai pripažino ieškovės siūlomą bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdą – atidalijant ginčo turtą natūra pagal architektės D. S. parengtas atidalijimo schemas (toliau – atidalijimo schema) – priimtinu.
30. Sutiktina su apeliantų argumentu, jog pagal atidalijimo schemą ieškovei atitenka vertingiausios turto dalys, t. y. jai tenka pirmo aukšto patalpos, iš esmės atsisakant rūsio patalpų. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, kurio gyvenamasis plotas – 62,68 kv. m., naudingas plotas – 97,39 kv. m., rūsių plotas – 50,18 kv. m. Pagal ieškovei tenkančią nuosavybės dalį, jai priklausytų ketvirtoji dalis nuo šių plotų ir tai yra: gyvenamasis plotas – 15,67 kv. m., naudingas plotas – 24,35 kv. m., rūsio plotas – 12,55 kv. m. Tuo tarpu sprendimu (pagal atidalinimo schemą) atidalinta ieškovei tik 3,255 kv. m. rūsio, vietoje 12,55 kv. m., o bendrojo naudingo ploto pirmame aukšte atidalinta 34,47 kv. m., vietoje jai tenkančių pagal nuosavybės dalį 24,35 kv. m., ir gyvenamojo ploto atidalinta – 18,22 kv. m., vietoje jai tenkančių 15,67 kv. m. Taigi, ieškovei atitenka 35,40 proc. ginčo turto naudingo ploto, kai turėtų atitekti tik 25 proc. šio ploto. Toks atidalijimo variantas akivaizdžiai neatitinka proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Ieškovės siekis gauti vien tik pirmo aukšto patalpas, kurios yra vertingiausios, atsisakant rūsio patalpų dalies, kurios nėra naudingos, laikytinas nesąžiningu, atimančiu iš kitų trijų bendraturčių nuosavybės teises į naudingo ploto patalpas. Vien šios aplinkybės (tenkančių bendraturčiams dalių netinkamas paskirstymas), leidžia daryti išvadą, jog ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra netinkamas.
31. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo turto atidalijimo, neįvertino šių aplinkybių:
31.1. ieškovei priskiriamos patalpos, kuriose gyvena R. M., kuris kitos gyvenamosios patalpos neturi ir kuris yra iškeldinamas iš savo gyvenamosios patalpos. Lieka neaišku, kurios ginčo patalpos priskirtos R. M. gyventi;
31.2. ieškovei atitenka vienintelė, ginčo patalpose esanti virtuvė, į kurią yra atvestos centralizuotos dujos, t. y. ieškovė gauna vertingiausią patalpą. Pagal atidalijimo schemą lieka neaišku, kurioje iš ginčo patalpų turėtų būti įrengta kita virtuvė, kuria galėtų naudotis R. M.;
31.3. pripažinus, kad virtuvę galima įrengti pirmo aukšto kambaryje 1-3 (kaip nurodo ekspertė R. U., atlikusi namo atskyrimo į du butus tyrimą), sumažėja ginčo turto gyvenamasis plotas, ir tik apeliantams tenkančio turto dalimi (ieškovei lieka kambarys 18,22 kv. m., trims apeliantams trys kambariai (visi antrame aukšte) – bendrai 34,14 kv. m., iš kurių vienas yra naudojamas kaip virtuvė (įrengta viryklė su dujų balionu, kuria naudojasi R. E. M.);
31.4. nenustatyta, kokios sąnaudos yra įrengiant virtuvę pirmo aukšto kambaryje 1-3, kokia galimybė centralizuotų dujų privedimo, jos apskaitos ir kt.;
31.5. ieškovei atitenka vienintelis san. mazgas, prie kurio yra prijungta kanalizacija, nors ir neveikianti dėl vandetiekio nebuvimo name, tačiau, pagal atidalijimo schemą neaišku, kurioje vietoje turėtų būti įrengtas san. mazgas apeliantui R. M., kuris jo netenka, ir kokios sąnaudos yra įrengiant san. mazgą pirmo aukšto prieškambaryje 1-2 (ekspertė R. U. nurodė tokią galimybę);
31.6. ieškovei atitenka pirmo aukšto kambarys 1-8 (18,22 kv. m.), kuriame yra židinys su metaline kapsule (šildymo sistema kietu kuru name nenaudojama), t. y. kambarys šildomas. Apeliantas R. E. M., kuris gyvena kitoje namo dalyje, negu apeliantas R. M. taip pat šildosi krosnele su metaline kapsule. Taigi, iškeldinus apeliantą R. M. iš jo kambario (1-8), lieka neaišku, kuriame ginčo turto kambaryje jis gyvens ir kokios yra sąnaudos tą kambarį šildyti;
31.7. nenustatyta, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl prisijungimo prie centralizuoto vandentiekio ir buitinių nuotekų valymo tinklų (kas gyvenamosioms patalpoms neabejotinai reikalinga), kai šie įvadai yra apeliantams priskirtinose patalpose. Neišsprendus šio klausimo, tikėtinas ginčas ateityje;
31.8. ieškovė į turto atidalijimo sąnaudas įtraukia tik išimtinai jai tenkančio turto atidalijimo sąnaudas (pertvarų įrengimas ir pan.) ir jas paskirsto tarp visų bendraturčių, tačiau apeliantams tenkančio turto sąnaudų, kurios bus patirtos dėl ginčo turto atidalijimo, ieškovė į bendras sąnaudas neįtraukia.
32. Aukščiau nurodytos, teismo neįvertintos, aplinkybės (nutarties 31 punktas) patvirtina, kad ieškovė neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Pagal ieškovės siūlomą atidalijimo būdą išeina, jog ieškovė paima iš apelianto R. M. jo gyvenamąją patalpą (pritaikytą gyventi) ir jį iškeldina į kitiems dviem apeliantams priklausančias ir naudojamas gyvenamąsias patalpas, neatsižvelgiant į šių patalpų pritaikymą (galimybę) gyventi net trims šeimoms (trims apeliantams).
33. Apeliantai, panaikinus sprendimą prašo pripažinti jiems lygiomis dalimis nuosavybės teises į ieškovei tenkančią ginčo turto dalį, priteisiant iš jų solidariai 5 500 Eur piniginę kompensaciją ieškovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvus, aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo svarstyti ir tenkinti apeliantų priešieškinį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės siūlomą ginčo turto atidalijimo būdą, iš esmės jį pripažino priimtinesniu dėl to, kad ieškovės siūlomas ginčo turto atidalijimo būdas - natūra, kuris laikytinas prioritetiniu. Teismas visiškai nevertino apeliantų siūlomo ginčo turto atidalijimo būdo, nevertino apeliantų nurodomų aplinkybių, kodėl būtent jų siūlomas atidalijimo būdas turėtų būti taikomas (dėl to nėra jokių motyvų). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ginčą, nevertino abiejų siūlomų ginčo turto atidalijimo būdų, nevertino jų trūkumų ir privalumų, todėl sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
34. Iš naujo nagrinėjant bylą ieškovė turi teisę, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus trūkumus, pateikti kitą jai priimtiną ginčo turto atidalijimo būdą, o pirmosios instancijos teismas turi įvertinti tiek ieškovės, tiek apeliantų siūlomus variantus visų tarp šalių susiklosčiusių aplinkybių kontekste ir priimti sprendimą, kuris iš atidalijimo būdų yra priimtinesnis, mažiausiai varžantis šalių teises bei šalinantis ginčų galimybes ateityje.
35. Taip pat pažymėtina, kad apeliantų reikalavimas (nurodytas apeliaciniame skunde) priteisti kompensaciją iš jų solidariai, nėra tinkamas. Apeliantai prašo pripažinti jiems lygiomis dalimis nuosavybės teises į ieškovei tenkančią ginčo turto dalį (1/4 dalį), todėl ir piniginė kompensacija turėtų būti priteisiama iš kiekvieno apelianto lygiomis dalimis. Tokiu būdu, prašant priteisti piniginę kompensaciją, kiekvienas iš apeliantų turėtų pateikti įrodymus, jog jis turi galimybę sumokėti priteistiną kompensaciją.
36. Apibendrindama nurodytas aplinkybes ir jų vertinimui skirtus teisinius argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad byla išnagrinėta neatskleidus jos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir nusprendus, kad byla turi būti nagrinėjama iš naujo, kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai (dėl apeliantų iškeldinimo, dėl atidalijimo kaštų priteisimo ir pan.) nesvarstytini.
38. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti š naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.