Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3118-431/2016, pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo skundė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 dalį, kuria priimtas procedūrinis sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimo dalį dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją, nes ginčą tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko yra išnagrinėjęs teismas. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015-06-12 yra priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 dėl ankstesnio ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) ieškinio, procesas joje nėra pasibaigęs, nes nepriimta nutartis dėl sprendimo išaiškinimo. Be to, minėtoje byloje neteisingai nuspręsta, kad yra galimybė nemokamai atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, naudojantis tiesioginio debeto sutartimi, nes bankui reikia mokėti už sąskaitos atidarymą ir jos aptarnavimą, be to, niekas negali priversti piliečio laikyti pinigus banke. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos 2015-06-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta nauja civilinė byla pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl skolos už tiektą elektros energiją priteisimo. Dėl šių aplinkybių Valstybinė energetikos inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčas tarp pareiškėjo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) yra išnagrinėtas teisme. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su jo pareiškimų ir skundų nagrinėjimo eiga, su surinkta bylai nagrinėti medžiaga, sprendimas priimtas neišsprendus pareiškėjo pateikto prašymo nušalinti nuo skundo nagrinėjimo inspektorių R. S.. Pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 dalį, kurioje priimtas sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimo dalį dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją, pripažinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimą Nr. 2R-2980 neteisėtu ir nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėjo Energetikos ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstus pareiškėjo skundus dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, susidariusios skolos ir atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją. Pareiškėjo skundžiama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 dalis dėl sprendimo nutraukti ginčo nagrinėjimo dalį dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją yra procedūrinis sprendimas, nes pagal galiojusio iki 2016-01-01 Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalies redakciją, skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniais sprendimais laikomi sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui. Pareiškėjo K. S. argumentai, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, priimdama sprendimą nutraukti ginčo nagrinėjimą, negalėjo remtis teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą už ankstesnį laikotarpį, sprendimu, kuriame yra nebaigtas procesas dėl spręstinų sprendimo išaiškinimo klausimų bei esant teisme nagrinėjamam naujam ginčui, kuriame sprendimas dar nepriimtas, yra neteisėti, nes skundžiamo sprendimo nagrinėjimo ir priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies redakcija, be kitų nuostatų taip pat nustatė, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą ne tik tuo atveju, kai yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet ir tuo atveju, jeigu skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundžiamo sprendimo nagrinėjimo ir priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja, kad teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kai jau buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011-12-30 iki 2013-04-24, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1043-910/2016 pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) ieškinį atsakovams K. S., A. S. dėl skolos už elektros energiją priteisimo laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2015-04-07, turėjo teisinį pagrindą priimti procedūrinį sprendimą ginčo nagrinėjimą nutraukti. Todėl pareiškėjo K. S. argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstus.Teismas pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra nagrinėjamas pareikšto skundo ribose, t.y. dėl inspekcijos priimto procedūrinio sprendimo ginčo nagrinėjimą nutraukti, nepasisakant dėl inspekcijos sprendimo dalies, kurioje pareiškėjo reikalavimai dėl neteisėto elektros energijos tiekimo nutraukimo pripažinimo nepagrįstais buvo atmesti, nes dėl šių reikalavimų inspekcija išsprendė ginčą iš esmės ir atitinkamai pagal Energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016-01-01, 34 straipsnio 16 punktą teismui galėjo būti teikiamas ieškinys su prašymu išnagrinėti ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju, Valstybinei energetikos inspekcijai 2015-10-06 sprendimu Nr. 2R-2980 priėmus procedūrinį sprendimą ginčo nagrinėjimą nutraukti, pareiškėjo K. S. pareiškimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, susidariusios skolos ir atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pagal pareiškime nurodytas aplinkybes iš esmės nebuvo nagrinėjamas, o buvo konstatuota tik viena faktinė aplinkybė, kad ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjami teismuose, ir tuo pagrindu ginčo nagrinėjimas inspekcijoje nutrauktas. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės, numatytos aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo redakcijos 34 straipsnio 9 dalyje, nebuvo pažeistos, nes pareiškimas ar ginčas nebuvo nagrinėjami iš esmės, procedūrinio sprendimo priėmimui nebuvo reikalinga rinkti ar teikti su ginčo esme susijusius įrodymus, paaiškinimus, argumentus ar samprotavimus, analizuoti ir vertinti ginčo esmę, atitinkamai susipažinti su tyrimo eiga ir surinkta medžiaga nebuvo prasmės. Tokioje situacijoje su visa aktualia ginčo išnagrinėjimui medžiaga civilinių bylų šalys gali susipažinti ir atitinkamai savo teises realizuoti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose. Dėl tų pačių priežasčių ir aplinkybių skundžiamo sprendimo priėmimui jokios įtakos neturėjo prašymo nušalinti nuo pareiškėjo pareiškimų ir skundų nagrinėjimo konkrečius inspektorius vienoks ar kitoks išsprendimas, nes pareiškimai ir skundai iš esmės nebuvo nagrinėjami inspekcijoje, nes buvo nagrinėjami teismuose.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. S. ir A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3118-431/2016 panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apie bylos nagrinėjimą pranešti pareiškėjams; išreikalauti civilinę bylą Nr. e2-1043-910/2016 ir jos medžiaga vadovautis nagrinėjant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Skundžiama nutartimi nuspręsta dėl neįtraukto byloje asmens A. S. materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi nutartyje pasisakyta dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo dalies dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją klausimais, padarytos išvados dėl ieškinio už elektros energiją priteisimo, kuriame A. S. yra atsakovė. Nutartyje konstatuota, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos turėjo teisinį pagrindą priimti procedūrinį sprendimą ginčo nagrinėjimą nutraukti. Šiuo pagrindu skundžiamoje nutartyje nutarta pareiškėjo prašymo netenkinti, taip pat pasisakyta ir dėl viso Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimo neteisėtumo, pagrįsto skunde „dėl skolos“, kuri priklauso lygiomis dalimis pareiškėjui K. S. ir A. S.. Todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Skundžiamoje nutartyje teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 punktais, kurie yra negaliojantys, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nutarties teksto pradžioje nurodyta, kad civilinę bylą teismo posėdyje išnagrinėjo teisėja, o nutarties pabaigoje rezoliucinę nutarties dalį priėmė „Teismas“, t.y. asmuo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą, nutarties nesurašė ir nepasirašė. Todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kadangi nutartis yra priimta neteisėtos sudėties teismo.

Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėjo pareiškėjo prašymą, nors pareiškėjas to neprašė. Be to, apie prašymo nagrinėjimą nepranešė pareiškėjui, todėl pažeidė jo teisę būti išklausytam. Apie pareiškėjo teisių pažeidimus byloje yra pateikti įrodymai (b. l. 85–88) ir K. S. prašymo kopija Valstybinei energetikos inspekcijai. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo išreikalauti civilinę bylą Nr. e2-1043-910/2016 ir dėl šio prašymo teismas nutartyje visiškai nepasisakė. Pareiškėjas K. S. 2016-03-17 teismo posėdžio metu pateikė prašymą į bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto), tačiau šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir į bylą suinteresuotu asmeniu AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) neįtraukė. Skundžiamoje nutartyje neišnagrinėta aplinkybė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos neturėjo teisės, esant neišnagrinėtam ginčui ir jo nagrinėjimo teisme proceso metu, priimti skundžiamą sprendimą. Be to, pareiškėjas K. S. konkrečiu atveju nesikreipė į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, kad nagrinėtų ginčą išankstine skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarka, nes tokio skundo ar ginčo nagrinėjamu atveju nebuvo, o civilinė byla pagal AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (buvęs AB Lesto) ieškinį buvo nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme ir šis bylos nagrinėjimo procesas dar nėra pasibaigęs, nėra priimta galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti pareiškėjo K. S. skundą, kuriuo pareiškėjas skundė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 dalį, kuria priimtas procedūrinis sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimo dalį dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją, nes ginčą tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko yra išnagrinėjęs teismas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis pareiškėjo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Atskirąjį skundą apeliaciniam teismui pateikė pareiškėjas K. S. ir A. S.. Kadangi A. S. nėra bylos šalis, ji neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, todėl apeliacinis procesas pagal A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatyme nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. R. v. UAB „Altas assistance“, bylos Nr. 3K-3-304/2013;). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinybės. Be to, pareiškėjas savo poziciją dėl ginčo išnagrinėjimo išdėstė procesiniuose dokumentuose, pateiktuose tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismui.

Dėl civilinės bylos išreikalavimo

Apeliantas atskiruoju skundu prašė išreikalauti civilinę bylą Nr. e2-1043-910/2016 ir jos medžiaga vadovautis, nagrinėjant atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-1043-910/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkinto AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“) ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovų K. S. ir A. S. po 96,68 Eur užmokesčio už elektros energiją, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,50 Eur iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio ir po 4,13 Eur iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas civilinėje byloje dar nėra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d.). Apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kokias jo atskirajame skunde nurodytas aplinkybės civilinės bylos Nr. e2-1043-910/2016 medžiaga gali patvirtinti. Be to, šalys turi pačios teisę teikti teismui įrodymus (CPK 42 str. 1 d.). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė ieškinį, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1043-910/2016 (b. l. 125–126), tačiau šie pateikti apelianto įrodymai nei patvirtina nei paneigia bylai reikšmės turinčias aplinkybes. Kadangi pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė, kokias bylia reikšmės turinčias aplinkybes patvirtins civilinės bylos Nr. e2-1043-910/2016 medžiaga, apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo prašymo dėl civilinės bylos Nr. e2-1043-910/2016 išreikalavimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą A. S., todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 dalies, kuria priimtas procedūrinis sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimo dalį dėl skolos ir atsiskaitymo už elektros energiją, nes ginčą tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko yra išnagrinėjęs teismas, vertino tik pareiškėjo skundo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą procedūriniu aspektu, kuris neturi jokios įtakos A. S. procesinėms teisėms ir pareigoms. Pažymėtina ir tai, kad skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas suinteresuotu asmeniu nenurodė A. S.. Prašymo įtraukti byloje suinteresuotu asmeniu A. S., apeliantas nepateikė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 punktais, kurie yra negaliojantys, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui 2015-10-10 (b. l. 1). Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kadangi pareiškėjas skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos 2015-10-06 sprendimo Nr. 2R-2980 panaikinimo pateikė Vilniaus apygardos teismui 2015-10-10 (b. l. 1), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, 34 straipsnio 15 ir 16 punktų nuostatomis.

Apelianto atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantas nenorėjo, kad jo skundus nagrinėtų Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos išnagrinėjo pareiškėjo skundus gavusi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstus K. S., pareiškimus dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, susidariusios skolos ir atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją. Pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatus, patvirtintus 2016-07-29 Lietuvos Respublikos energetikos ministro Įsakymu Nr. 1-209, dėl valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų patvirtinimo 10 punkto 10.12. papunktį viena iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos funkcijų – ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; taip pat nagrinėti skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi; Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos yra kompetentinga nagrinėti vartotojų pareiškimus dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, susidariusios skolos ir atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, apeliacinės instancijos vertinimu, pareiškėjo pareiškimus Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos persiuntė pagrįstai. Apeliantas nurodė, kad skundžiamoje nutartyje neišnagrinėta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos neturėjo teisės, esant neišnagrinėtam ginčui ir jo nagrinėjimo teisme proceso metu priimti sprendimą. Skundžiamo sprendimo nagrinėjimo ir priėmimo metu galiojusi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja, kad teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nagrinėjo pareiškėjo pareiškimą, kai jau buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015, pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl užmokesčio už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011-12-30 iki 2013-04-24, o Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1043-910/2016 pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) ieškinį atsakovams K. S., A. S. dėl užmokesčio už elektros energiją priteisimo laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2015-04-07. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinei energetikos inspekcijai 2015-10-06 sprendimu Nr. 2R-2980 priėmus procedūrinį sprendimą ginčo nagrinėjimą nutraukti, pareiškėjo K. S. pareiškimas dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, susidariusios skolos ir atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pagal pareiškime nurodytas aplinkybes iš esmės nebuvo nagrinėjamas, o buvo konstatuota tik viena faktinė aplinkybė, kad ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjami teismuose, ir šiuo pagrindu ginčo nagrinėjimas inspekcijoje nutrauktas.Apeliantas nurodo, kad 2016-03-17 teismo posėdžio metu pateikė prašymą į bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto), tačiau šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir į bylą AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) suinteresuotu asmeniu neįtraukė. CPK 37 straipsnis nustato, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovo prašymą į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB Lesto) pirmosios instancijos teismas išsprendė 2016-03-17 protokoline nutartimi (b. l. 108), todėl pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo prašymo papildomai, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakyti neprivalėjo.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui, skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.