Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant O. T., jos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. T. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, 387-oji daugiabučio namo Laisvės pr. 99A savininkų bendrija, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Irmantas Gaidelis, Z. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja turi žalingų įpročių, jog yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nurodytus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktuose, kad pareiškėja buvo kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas).

Fizinio asmens bankroto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja turi solidarius skolinius įsipareigojimus: SIA „B2Kapital“, atstovaujamai UAB „Skolų rizikos sprendimai“, - 21729 EUR ir 5 procentus metinių palūkanų; UAB „Būsto paskolos draudimas“ - 49512,95 EUR ir 5 procentus metinių palūkanų; 387-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai - 3729,42 EUR ir 5 procentus metinių palūkanų. Šių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios; paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2018-11-19 pažyma) pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus nėra registruotos. Byloje esantys 2019-05-22 Nekilnojamojo turto registro centro išrašai patvirtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis sudarę 2010-10-05 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise jeims priklausantį turtą – 1,2537 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini)ir 2,5627 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė, sudarę 2010-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3104. Pareiškėjos sutuoktiniui asmeiniės nuosavybės teise priklausęs 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sudarius 2010-10-13 pirkimo – paradvimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto regsitro išrašai taip pat patvirtina, kad iki 2005-10-20 prikimo – paradvimo sutarties sudarymo pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jugtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), o iki 2016-04-18 butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal 2018-10-26 VĮ „Regitra“ pažymą pareiškėjos vardu nėra registruota transporto priemonių, jos sutuoktinio vardu registruota transporto priemonė Mesrcedes Benz 190, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš teismo išreikalautų SODROS duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2009-07-17 iki 2018-04-02 dirbo UAB (duomenys neskelbtini)“, kur jai buvo mokamas itin mažas darbo užmokestis arba buvo nedraudiminiai laikotarpiai. Pareiškėja paaiškino, kad darbo užmokesčio mokėjimas ar jo nemokėjimas, jo dydis, dirbant šioje bendrovėje, priklausė nuo jos sutuoktinio valios. Pareiškėja nuo 2013-09-09 iki 2019-09-14 vertėsi individualia veikla. Iš pareiškėjos pateiktų 2015-2017 metų pajamų deklaracijų, sudarytų 2018-09-07, matyti, kad pareiškėja deklaravo gavusi pajamų per metus iš šios veiklos atitinkamai 5000 EUR, 5300 EUR ir 5100 EUR. Duomenų apie individualios veiklos pajamas 2018 metais pareiškėja nepateikė, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad tai pajamos vykdant veiklą ugdymo įstaigoje, prailgintos dienos grupėje, kur valandinis vieno vaiko priežiūros įkainis 0,61 EUR. Prailgintoje dienos grupėje būdavo nuo 10 iki 15 vaikų, kurių tėvai mokestį už vaikų priežiūrą mokėdavo pareiškėjai tiesiogiai. Pareiškėja nenurodė, kokios sumos už vieno vaiko priežiūrą buvo mokamos. Nuo 2018-09-17 dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktoje 2019-01-07 (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. 175 nurodyta, kad pareiškėjos darbo užmokestis 2018 metais, po to, kai neliko galimybės ugdymo įstaigoje dirbti vykdant individualią veiklą, vidutiniškai sudarė 759,10 EUR per mėnesį, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjos pajamos ir 2018 metų pradžioje buvo apie 760 EUR per mėnesį. Iš pareiškėjos pateiktų SEB banko sąskaitų taip pat matyti, kad pareiškėja nuo 2013 metų iki 2016 metų gaudavo pajamas „už (duomenys neskelbtini)“. Šių pajamų galimai gautų iš nuomos santykių (ar kitos veiklos), mokėtų pareiškėjai periodiškai, pareiškėja nenurodė. Minėta, kad pareiškėja iki 2018 metų balandžio mėnesio dirbo bendrovėje, kuriai vadovavo jos sutuoktinis. SODROS duomenimis ir pareiškėjos sutuoktinis, kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokesčio negaudavo. Pareiškėja patvirtino, jog 10 metų ji priverstinai vykdo prievoles kreditoriams. Šis laikotarpis atitinka laikotarpį, kuomet pareiškėja dirbo kartu su sutuoktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo itin mažą darbo užmokestį, kurio dydis, kaip nurodė pati pareiškėja, priklausė nuo jos sutuoktinio valios. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos sutuoktinis darbo užmokesčio dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitose įmonėse taip pat negavo, o tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, būdami solidarūs skolininkai, siekė išvengti prievolių kreditoriams vykdymo.

Pareiškėjos argumentai, jog pareiškėjai nebuvo žinoma apie sutuoktinio sudaromus sandorius, susijusius su bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančiu turtu, apie sandorius susijusius su jos motinai priklausančiu nekilnojamuoju turtu vertintini kritiškai, jau vien todėl, jog pareiškėja bei jos sutuoktinis nuomojasi jos motinai nuosavybės teise priklausiusį butą iš šio buto savininko – sutuoktinio draugo, kurį pažysta apie 6 metus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje 2-186-231/2012, buvo pripažintos negaliojančiomis pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2010-10-05 sudarytos pirkimo - pardavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo parduoti 1,2537 ha žemės sklypas su statiniais, ir 2,5627 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į šią bylą buvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu, todėl turėjo žinoti apie tai. Pareiškėja turėjo dalyvauti, sudarant sandorius, kuriais buvo įkeičiamas, parduodamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėjos argumentai, jog ji tikėjo sutuoktinio paaiškinimais, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėja yra asmuo įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vertėsi individualia veikla, todėl kaip protingas ir atsakingas žmogus turėjo rūpintis šeimos turtu, turėjo ir galėjo įvertinti ir suprasti sudaromų sandorių, teismų sprendimų galimas pasekmes ir imtis aktyvių veiksmų tam, kad išvengti priverstinio prievolių vykdymo.

Pareiškėjai nuo 2013 metų iki 2041-05-26 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Byloje esančios 2013-03-12 ir 2013-05-10 epikrizė, 2019-03-28 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2009 metais pareiškėjai nustatyta liga (C81.1), tačiau kaip matyti iš aukščiau išdėstyto tai nebuvo kliūtimi dirbti pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdyti individualią veiklą dirbant pedagogo darbą, 2013- 2016 metais gauti periodines pajamas iš nuomos ar kitos veiklos.

Pareiškėja ir jos sutuoktinis turi pareigą išlaikyti dvi nepilnametes dukras M. T., gimusią (duomenys neskelbtini) ir I. T., gimusią (duomenys neskelbtini), taip pat pilnametę dukrą S. T., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mokosi mokykloje. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2018-08-28 išvados Nr. 67-2426 ir Nr. 67-2424 patvirtina, kad pareiškėjos dukroms skiriama parama, suteikiant maitinimą ugdymo įstaigose bei paramą mokinio reikmėms įsigyti. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie piniginę paramą, kuri valstybės išmokama nepilnamečiams vaikams. Pareiškėja nėra pareiškusi ieškinio ar prašymo dėl santuokos nutraukimo, nors teigia, jog sutuoktinis kartu negyvena ir nesirūpina vaikais jau eilę metų. Aiškino, kad penkių asmenų šeimai skiriama kompensacija, o sumažėjus šeimos narių skaičiui ji jos netektų. Pareiškėja nėra pareiškusi ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Savo pasyvų elgesį teisino tuo, kad advokatei yra pateikusi dokumentus reikalingus išlaikymo bylai inicijuoti, tačiau advokatė dokumentų neparengė. Dėstė aplinkybes, pagrįstas emocijomis. Aplinkybė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2018-08-07 sudarė vedybų sutartį, vertinant kartu su suinteresuoto asmens 387-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovo paaiškinimais, bei tuo, kad SODROS duomenimis, pareiškėja ir jos sutuoktinis iki 2018-04-02 dirbo toje pačioje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos argumentais, jog su sutuoktiniu ji nebendrauja daugiau nei keletą metų. Aplinkybė, jog pareiškėja nėra pareiškusi reikalavimų sutuoktiniui, kuris, jos teigimu, nevykdo prievolės išlaikyti vaikus, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja sąmoningai neveikia, siekdama didinti savo išlaidas ir tokiu būdu siekia išvengti prievolių vykdymo kreditoriams.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos darbo užmokestis yra 700 EUR, netekto darbingumo pensija - 259 EUR. Tai paneigia pareiškėjos pateiktos 2018-10-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos, kuriose nurodyta, kad pareiškėjos netekto darbingumo pensija 2018 metais buvo 370,31 EUR, o nuo 2019 metų sausio mėnesio šią išmoką sudaro 398,57 EUR. Pagal 2019-05-16 SODROS pažymą pareiškėjos darbo užmokestis, dirbant (duomenys neskelbtini), 2018 metų spalio mėnesį buvo 861,25 EUR, 2018 m. lapkričio mėnesį - 1711,25 EUR, 2018 m. gruodžio mėnesį – 861,25 EUR, 2019 metų sausio mėnesį – 1707,03 EUR, 2019 metų vasario, kovo, balandžio mėnesiais po 1214,14 EUR. Taigi vidutinis pareiškėjos darbo užmokestis yra 1254,74 EUR, atskaičius mokesčius apie 800 EUR, o ne 700 EUR kaip ji nurodė. Viso pareiškėjos mėnesio pajamas sudaro ne 959 EUR, o 1198,57 EUR. Be to, kaip matyti pareiškėjos pateiktų Vilniaus miesto būsto pažymų, pareiškėjai mokama 380 EUR būsto nuomos ir komunalinių išlaidų kompensacija. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pareiškėja nuo 2019 metų turėjo gauti išmokas trims vaikams, kurių bendra suma turėjo viršyti 150 EUR. Duomenų apie šias išmokas, kurias moka savivaldybė, kaip minėta, pareiškėja nepateikė. Nurodžiusi patiriamas išlaidas, pareiškėja nepateikė nuomos sutarties, sudarytos 2018-08-02, su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku D. V.. Pareiškėja taip pat nepagrindė jos nurodyto komunalinių mokesčių dydžio, nes jos pateiktos sąskaitos, kurias sudarė nuomotojas, kuris, kaip matyti iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo, iki 2018-08-01 butą nuomojo pareiškėjos sutuoktiniui ir, kaip nurodė pati pareiškėja, yra pareiškėjos sutuoktinio draugas, nėra pakankami įrodymai šioms išlaidoms pagrįsti. Pareiškėjos nurodytos išlaidos rūbams – 100 EUR per mėnesį bei 40 EUR išlaidos kirpyklai, teismo nuomone, taip pat nėra pagrįstos bei protingos asmeniui, laikančiu save asmeniu negalinčiu vykdyti savo prievolių kreditoriams ir siekiančiu būti pripažintam nemokiu. Išdėstyta situacija neleidžia daryti išvados, jog pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodydama būtinąsias išlaidas ir pajamas buvo sąžininga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėja nenurodė visų savo pajamų, o patiriamų išlaidų nepagrindė bei sąmoningai jas didino, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėją nemokia, t. y., negalinčia įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Išdėstyta taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja sąmoningu neveikimu siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Pareiškėja, akcentuodama savo sveikatos būklę, ir tai, jog ji bei jos motina dėl pareiškėjos sutuoktinio veiksmų neteko nekilnojamojo turto, jog ji viena turi išlaikyti dukras, teismo posėdyje patvirtino, kad pradėtu procesu ji siekia išvengti bet kokių prievolių kreditoriams vykdymo, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja, pateikusi teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, neturi tikslo užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimo FABĮ nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškėlus pareiškjai bankroto bylą bus užtikrinta teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Nustačius dvi sąlygas įtvirtintas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, padarius išvadą, jog iškėlus pareiškėjai bankroto bylą nebus pasiekti šio proceso tikslai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjai O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Išaiškinti, jog nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atnaujinamas pareiškėjos turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

Nutarties kopijas išsisųti byloje dalyvaijantiems asmenims.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsisųsti antstoliams Vytautui Mitkui ir Irmantu Gaideliui, kredito įstaigoms: AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, AB „Luminor bank AS“ atstovaujamam „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuiAB „SEB bankas“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.