Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovui G. M., trečiajam asmeniui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” filialui Lietuvoje dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. M. 1006,91 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 30,00 Eur žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. kovo 4 d., 19.05 val., Vilniuje, S. g. ir V. g. sankryžoje, įvykusio eismo įvykio metu atsakovo G. M. vairuojamas automobilis OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas Transporto priemonės valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) atsitrenkė ir apgadino V. L. vairuojamą automobilį SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame buvusį planšetinį kompiuterį SAMSUNG GT-P5100 (automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“) (b. l. 3, 109). Iš pranešimo apie eismo įvykį – pretenzijos matyti, jog 2018 m. kovo 8 d. V. L. kreipėsi į Transporto priemonių draudikų biurą ir nurodė visas eismo įvykio aplinkybes, kurios yra analogiškos kaip ir nurodytos eismo įvykio deklaracijoje, bei pateikė prašymą išmokėti išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį (b. l. 6-7, 8). 2018 m. kovo 8 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole užfiksuoti transporto priemonės SEAT ALHAMBRA sugadinimai ir keičiamos detalės (b. l. 9-12). Iš foto nuotraukų matyti, jog automobilio apgadinimai yra automobilio priekyje ir priekio kairė pusė bei užfiksuoti planšetinio kompiuterio sugadinimai (b. l. 13-56, 57-60). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotojas V. L. buvo išsinuomojęs iš S. Š. planšetinį kompiuterį, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas ir nustatyta, jog sudaužytas ekranas ir pažeista pagrindinė plokštė (b. l. 64, 65, 66, 67). Iš 2018 m. kovo 30 d. žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, jog automobilio SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina sudarė 702,71 Eur sumą (b. l. 61-63). Iš 2018 m. kovo 30 d. Žalos skaičiavimo išvados turinio nustatyta, kad ieškovas nusprendė išmokėti 702,71 Eur sumą už automobilio sugadinimą ir jo remontą bei iš 2018 m. kovo 16 d. Žalos skaičiavimo išvados turinio nustatyta, kad ieškovas nusprendė išmokėti 304,20 Eur sumą už sugadintą planšetinį kompiuterį, viso 1006,91 Eur draudimo išmoką (b. l. 68, 69). Iš mokėjimo nurodymų matyti, jog AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu pagal paslaugų teikimo sutarties Nr. 6, 1.1. p. automobilio SEAT ALHAMBRA remontą atlikusiai įmonei UAB „Molersa“ išmokėjo 702,71 Eur sumą bei planšetinio kompiuterio savininkui S. Š. išmokėjo 304,20 Eur (b. l. 70-75, 77, 78). Ieškovas 2018 m. liepos 31 d. pretenzija, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pretenzija ir 2018 m. rugsėjo 12 d. pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl 1006,91 Eur sumos išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo (b. l. 80-81, 82-83, 84-85). Atsakovas G. M. 2018 m. gruodžio 23 d. raštu informavo ieškovą, jog jis yra ne kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir jis reikalaujamų sumų nemokės (b. l. 86). Ieškovas 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė išvadą, jog atsakovo G. M. kaltė yra nustatyta teisingai (b. l. 91-92). AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje atsakovui išsiuntė 2018 m. balandžio 3 d. kvietimą dėl tikslesnių įvykio aplinkybių nustatymo (b. l. 144), į šį kvietimą atsakovas atsakymo draudikui nepateikė. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį pateikė naujai nubraižytą eismo įvykio schemą, kurioje atsakovas nurodė automobilių padėtį po eismo įvykio (b. l. 110).

13. Iš 2018 m. kovo 7 d. (deklaracijoje nurodytas vasario mėnuo, bet atsakovas pripažino, kad padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida) Eismo įvykio deklaracijos turinio nustatyta, kad eismo įvykis įvyko, stabdant, važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita eismo kelio juosta, persirikiuojant, sukant į dešinę, sankryžoje atsitrenkiant iš dešinės bei nesuteikiant pirmenybės teisės (eismo įvykio deklaracijos 12 p.), po automobilių susidūrimo, pažymėta, kad automobilio SEAT ALHAMBRA smūgio vieta automobilio priekis, o automobilio OPEL ASTRA, dešinės pusės kampas (eismo įvykio deklaracijos 10 p.). Užpildytą eismo įvykio deklaraciją pasirašė abiejų eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, ir 14 p. (patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą) pakartotinai pasirašė automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotojas V. L. (b. l. 3, 109). 2018 m. kovo 8 d. pranešime apie eismo įvykį – pretenzijoje, automobilio SEAT ALHAMBRA V. L. nurodė, jog važiavo kraštine dešine eismo juosta, o automobilis OPEL važiavo antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi apie 7 metrus priekyje ir staiga iš antros eismo juostos pasuko į dešinę pusę į V. g., taip užkirsdamas jam pravažiavimą. V. L. bandė stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo, tačiau kelio danga buvo padengta sniego sluoksniu, todėl automobilis slydo ir taip atsitrenkė į automobilio OPEL ASTRA dešinį galinį šoną. Po eismo įvykio automobilio OPEL ASTRA vairuotojas pripažino savo vairavimo padarinių klaidą ir prisiėmė visą atsakomybę (b. l. 6-7).

14. Ginčo, jog eismo įvykio deklaraciją pildė iš pat pradžių V. L., o paskui pabaigė ją pildyti ne eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, nėra ir ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio SEAT ALHAMBRA priekis taip pat nėra (CPK 176 - 179 straipsniai).

15. Byloje kilo pagrindinis ginčas, kas vis dėl to kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Atsakovas G. M. visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kaltę dėl įvykusio eismo įvykio buvo pripažinęs automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotojas V. L. ir šį pripažinimą jis patvirtino savo prašu, t. y. jis pasirašė eismo įvykio deklaracijos 14 punkte, todėl atsakovas G. M. nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio ir jam nekyla pareiga atlyginti draudimo išmokėtų draudimo išmokų.

16. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, plačiai pasisakė dėl eismo įvykio deklaracijos įrodomosios reikšmės, t. y. nurodė, kad teisinės sąlygos su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, o eismo įvykį fiksuoti užpildžius eismo įvykio deklaraciją ar kitą laisvos formos dokumentą, buvo įtvirtintos pakeitus kelis teisės aktus: 1) Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija Nr. X-1137) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 ir 14 straipsnių nuostatos dėl galimybės į eismo įvykio vietą nekviesti policijos ir dėl eismo įvykio deklaracijos įsigalioja nuo atitinkamų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pakeitimo, bet ne anksčiau kaip nuo 2008 m. sausio 1 d.; 2) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2008 m. kovo 29 dienos, buvo pakeistas 23 straipsnio 3 punktas, jame nustatant, kad eismo įvykio dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 275 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 9 d., buvo pakeistas Kelių eismo taisyklių XXX skyrius.

17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad siekiant supaprastinti eismo įvykių įforminimą įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustatoma, jog tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir susitaria, kad į eismo įvykio vietą nereikia kviesti policijos, jie privalo eismo įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaracijos formą (joje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti). Nurodytas aiškinamasis raštas atskleidžia, kad esminis eismo įvykio deklaracijos tikslas ir paskirtis yra užfiksuoti eismo įvykį, aprašant jo aplinkybes ir nubraižant įvykio schemą. Šis siekis atsispindi ir TPVCAPDĮ bei Kelių eismo taisyklių nustatytame reguliavime.

18. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Analogiška eismo įvykio deklaracijos sąvoka įtvirtinta ir Kelių eismo taisyklių 3.3 punkte. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonės valdytojas tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių. Iš esmės panašus reguliavimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklių 220 punkte, apibrėžiančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Šis punktas, be kita ko, nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

19. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad eismo įvykio dalyvis (su juo susijęs transporto priemonės valdytojas) privalo arba užfiksuoti eismo įvykį eismo įvykio deklaracijoje ar kitame laisvos formos dokumente, arba kviesti policiją tuo atveju, jei eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Taigi, eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDĮ ir Kelių eismo taisyklių nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų.

20. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

21. Nagrinėtinu atveju atsakovas G. M. teisme teikdamas savo paaiškinimus dėl eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklus, t. y. teigė, kad draudikų biuras akcentuoja, kad kaltas būtent jis, tačiau visai neakcentuoja eismo įvykio deklaracijoje nurodytų aplinkybių ir tuo pačiu sau prieštaraudamas teigė, kad eismo įvykio deklaracijoje 12 langeliuose nurodytos aplinkybės yra melas, o vairuotojo kaltė (14 p.) šioje deklaracijoje yra tiesa. Pastebėtina, kad atsakovas G. M. pripažino, kad matė po kuo pasirašė (matė kaip užpildyta deklaracija ir kokios aplinkybės joje užfiksuotos) ir sutiko, kad deklaracijoje yra jo parašas, tačiau vis akcentavo, kad parašą, kad kaltas dėl eismo įvykio pasirašė V. L..

22. Teismas, vertindamas šią nenuoseklią atsakovo G. M. poziciją dėl eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotų aplinkybių, sprendžia, jog tai jo gynybinė pozicija, kuria siekia išvengti jam kylančios atsakomybės. Tuo tarpu ištyręs šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, automobilių fotonuotraukas, ieškovo atstovės paaiškinimus, trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir liudytojo V. L. teisme teiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog eismo įvykio deklaracijoje yra teisingai užfiksuotos šalių sutartos eismo įvykio faktinės aplinkybės (CPK 178, 185 straipsniai), kurias teismas vertina ir remiasi jomis kaip teisingomis. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas G. M. ne kartą turėjo galimybę siekiant kuo greičiau ir produktyviau išsiaiškinti, kaip jis teigia, eismo įvykio deklaracijoje neteisingai užfiksuotas aplinkybes, ir kuo tiksliau nustatyti įvykusio eismo įvykio aplinkybes, tačiau jis eismo įvykio bylos administravimo metu šia teise nepasinaudojo (b. l. 141, 144).

23. Be to, dėl byloje pagrindinio kylančio ginčo, t. y. dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo ir 14 punkte dėtino asmens parašo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 taip pat pasisakė, kad sandoris yra sąmoningas laisva valia atliekamas asmens veiksmas, kuriuo siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą siekti teisinių padarinių, t. y. sukurti eismo įvykio dalyvių teises ir pareigas, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Minėto laukelio užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą.

24. Pirmiau nurodytą eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymo aiškinimą pagrindžia ir tai, kad eismo įvykio deklaracijos dalis „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ yra ne atskirai išskirta, kaip to reikalautų prisiimamo įsipareigojimo našta ir jo sukeliamos teisinės pasekmės, bet ji nurodyta apatinėje eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ dalyje sukuriant įspūdį, jog eismo įvykio dalyviai šioje dalyje gali tik pateikti atitinkamas savo pastabas, komentarus. Be to, šį aiškinimą patvirtina ir Europos įvykio deklaracijos forma (angl. European Accident Statement), kurią iš esmės atitinka ir Lietuvoje naudojama eismo įvykio deklaracijos forma, išskyrus jos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinę dalį „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“. Europos įvykio deklaracijos formos 2 lape, kurį užpildo draudėjas ir pateikia draudikui, yra nurodyta atskira dalis, susijusi su atsakomybe, nurodant, kad šioje dalyje draudėjas pateikia savo nuomonę, kas ir kodėl yra atsakingas už įvykį.

25. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad eismo įvykio deklaracijos forma nėra patvirtinta valstybės institucijos (nustatytuoju teisiniu reguliavimu jokia valstybės institucija ir nėra įgaliota patvirtinti eismo įvykio deklaracijos formos). Ši forma yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajame draudime dalyvaujančių draudikų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sutarta naudoti forma. Kaip nurodyta pirmiau pateiktame teisiniame reguliavime, eismo įvykio dalyviai turi teisę, bet neprivalo naudoti šią formą eismo įvykiui užfiksuoti. Taigi, eismo įvykio deklaracijos forma yra tik rekomendacinis dokumentas eismo įvykio dalyviams. Šis teisinis reguliavimas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad tais atvejais, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Šis teisinis reguliavimas taip pat patvirtina, kad teisiniu reguliavimu dėl eismo įvykio fiksavimo nekviečiant policijos į eismo įvykio vietą nesiekiama įpareigoti asmenis sudaryti juos teisiškai įpareigojančiai saistantį susitarimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas ketino nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą priklausomai nuo to, ar eismo dalyviai užpildo eismo įvykio deklaraciją, ar surašo kitą laisvos formos dokumentą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis nėra kasdienė situacija ir eismo įvykio dalyviai įprastai būna streso būsenos, nebūtų pagrįsta reikalauti, kad jie iš karto po eismo įvykio atliktų veiksmus, kuriais būtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos civilinės teisės ir pareigos.

26. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia sandorių, kuriais šalys pripažįsta savo civilinės atsakomybės kilimą (faktą, kad ji atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl kilusios žalos). Tokie sandoriai yra galimi tiek, kiek neprieštarauja CK 6.252 straipsnio 1 dalies reikalavimams dėl negalimumo panaikinti ar apriboti šalies civilinę atsakomybę ar kitoms imperatyviosioms nuostatoms. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo aiškinti, jog eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą sudaryti tokį sandorį ir nustatyti teisiškai įpareigojančius rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

27. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai bei taisyklių 6, 23, 26, 34, 38, 47 punktuose detalizuojamos TPVCAPDĮ nuostatos. Šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Taip yra todėl, kad būtent eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente aprašomos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma eismo įvykio schema. Būtent iš šių įvykio aplinkybių ir nubraižytos įvykio schemos draudikas turi galimybę spręsti dėl atsakingo už žalą asmens. Toks teisinis reguliavimas ne tik sudaro sąlygas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietą, bet ir užtikrina nukentėjusio asmens interesų apsaugą, įgalindamas draudiką efektyviai ir be uždelsimo spręsti draudimo išmokos išmokėjimo klausimą, kartu užkerta kelią draudikui reikalauti perteklinių dokumentų ar informacijos ir taip nepagrįstai užvilkinti su draudimo išmokos išmokėjimu susijusias draudimo procedūras. Eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus.

28. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, teismas dar kartą visapusiškai ir nuosekliai bei vadovaujantis vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) įvertina eismo įvykio aplinkybes visų įrodymų kontekste. Liudytojas V. L. teisme nurodė, jog ne kiekvieną dieną pildo deklaraciją, todėl per klaidą padėjo parašą 14 deklaracijos punkte, deklaraciją pildė taip, kad jis yra nukentėjęs, o atsakovas yra kaip kaltininkas. Remiantis sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes (sprendimo 12-15 punktai) teismas konstatuoja, jog tai, kad automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotojas V. L. eismo įvykio deklaracijos 14 punkte pasirašė, nereiškia ir neįrodo, jog dėl kilusio eismo įvykio būtent jis ir yra kaltas, nes šiuo atveju V. L. tik dėl suklydimo jis pasirašė ir taip neva pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio (CPK 185 straipsnis).

29. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, automobilių fotonuotraukas, ieškovo atstovės paaiškinimus, trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir liudytojo V. L. teisme teiktus parodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas visiškai, kadangi iš visų byloje esančių įrodymų matyti, kad visgi ginčo autoįvykio kaltininkas yra tik vienas asmuo, t. y. G. M., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) KET 101 p. (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 104 p. (persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei) ir 106 p. (prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto; kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti) reikalavimus, nes G. M. vairuojamas automobilis OPEL ASTRA, kuris važiavo antra eismo juosta, neįsitikinęs, kad sankryžoje saugu yra suktis į dešinę, staigiai rikiavosi (sukosi) į dešinę pusę ir taip sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams, t. y. sudarė kliūtį pirma (dešine) eismo juosta važiavusiam automobiliui SEAT ALHAMBRA, ko pasėkoje automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotojas V. L. nespėjo sustabdyti transporto priemonės bei savo automobilio priekiu, labiau kairiąją jo puse, kliudė automobilio OPEL ASTRA dešinės galinės (keleivio) pusės dalį. Byloje duomenų, kad SEAT ALHAMBRA vairuotojas V. L. pažeidė kokias nors KET p. nuostatas, nėra (CPK 176 - 179 straipsniai). Pažymėtina, jog abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai teisme pripažino, jog greitis nebuvo didelis, liudytojas V. L. teisme teigė, kad eismo įvykio metu automobilio greitis nebuvo didelis, koks 40-50 km/val., tik kelio danga buvo padengta šviežiai prisnigto sniego.

30. Pažymėtina ir tai, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatose yra nustatyta, jog atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Teismui pripažinus, jog V. L. tik dėl suklydimo eismo įvykio deklaracijoje (14 p.) pasirašė ir neva taip pripažino kaltę ir, deklaracijoje užfiksuotas aplinkybes, kurias teismas įvertino kaip patikimas (sprendimo 22 p.), ir įvertinus užfiksuotą eismo įvykio schemą bei užfiksuotus automobilių sugadinimus, teismas sprendžia, kad ieškovas šiuo atveju pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, o atsakovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 str. - 179 str.). Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas G. M. po įvykio iš vis nebendradarbiavo su draudimo bendrove; kaip pats teigė, būdamas įsitikinęs, jog nėra kaltas dėl eismo įvyko, dėl sugadinto automobilio į draudimo bendrovę nesikreipė; teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nebuvo nuoseklus ir akcentavo tik savo nuomonę, jam palankius įrodymus, visiškai neigdamas byloje esančius kitus įrodymus, kurie yra vieni kitus papildantys. Pažymėtina ir tai, kad teismas atmeta ir laiko nelogiškomis atsakovo nurodytas aplinkybes, jog, neva, jis važiavo vidurine, antra juosta bei pastebėjęs, kad priekyje dega raudona šviesoforo šviesa, sulėtino automobilį ir ketino važiuoti tiesiai ir tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą, kadangi iš foto nuotraukų matyti, jog jo automobilio OPEL ASTRA gale yra kablys ir esant tiesiniam smūgiui iš galo, automobilio SEAT ALHAMBRA sugadinimai būtų ne tokioje dislokacijoje, nei yra užfiksuoti dabar (b. l. 14-56, 111-113).

31. Tuo tarpu, priešingai nei atsakovo paaiškinimais, teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti liudytojo V. L. parodymais, kurie iš esmės paneigia atsakovo G. M. parodymus ir šie parodymai yra nuoseklūs, logiški bei objektyvūs. Pastebėtina ir ta aplinkybė, jog V. L. dėl sugadinto automobilio ir jame buvusio planšetinio kompiuterio sugadinimo į draudimo bendrovę kreipėsi jau kitą dieną po įvykusio eismo įvykio ir savo rašytiniame pranešime apie eismo įvykį nurodė iš esmės analogiškas aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje bei iš esmės analogiškas aplinkybes praėjus daugiau nei vieneriems metams jis nurodė ir apklaustas teisme. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog automobilio SEAT ALHAMBRA pažeidimų lokalizacija (fotonuotraukos darytos kitą dieną po eismo įvykio) atitinka eismo įvykio schemoje pavaizduotoms automobilio padėtims ir smūgio vietai bei automobilio OPEL ASTRA sugadinimais esamais automobilio dešinėje, galinėje pusėje. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, jog būtent tik atsakovo G. M. veiksmai, t. y. imperatyvių KET 101, 104, 106 p. nuostatų pažeidimai, ir sąlygojo eismo įvykio kilimą bei transporto priemonės SEAT ALHAMBRA apgadinimą bei jame buvusio planšetinio kompiuterio sugadinimą, todėl atsakovas G. M. yra laikytinas kaltu dėl 2018 m. kovo 7 d. eismo įvykio kilimo, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti bei įrodyti, o atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 - 179 straipsniai).

32. Teismas papildomai pažymi, jog nors eismo įvykio deklaracijoje, kurioje nustatytomis faktinėmis aplinkybės teismas remiasi pilna apimtimi ir nėra pažymėta, jog padaryta žala turtui (deklaracijos 4 p.), tačiau atsakovas G. M. teisme patvirtino ir pripažino, jog jam automobilio SEAT ALHAMBRA vairuotojas V. L. rodė plantšetę ir pats atsakovas matė, kad ji buvo sugadinta, tačiau eismo įvykio deklaracijoje nepažymėjo, kad sugadintas kitas turtas ir byloje nekilo ginčas, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas ir transporto priemonėje SEAT ALHAMBRA buvęs planšetinis kompiuteris, kurio žalą ieškovas taip pat padengė, todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako.

33. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato ieškovo pareigą sumokėti išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

34. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą teismas nustatė, jog atsakovas G. M. yra kaltas dėl 2018 m. kovo 7 d. eismo įvykio kilimo ir eismo įvykio metu G. M. transporto priemonė OPEL ASTRA nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovui G. M. kyla pareiga atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, kuriuos jis patyrė, kuomet AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu, išmokėjo draudimo išmokas, iš viso - 1006,91 Eur už transporto priemonės SEAT ALHAMBRA, sugadinimus - 702,71 Eur bei dėl planšetinio kompiuterio sugadinimo - 304,20 Eur. Bylos duomenys įrodo, jog ieškovas 2018 m. liepos 31 d. pretenzija, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pretenzija ir 2018 m. rugsėjo 12 d. pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl 1006,91 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka (b. l. 80-81, 82-83, 84-85), tačiau atsakovas nurodytos žalos sumos ieškovui nesumokėjo, todėl 1006,91 Eur žalos suma priteistina iš atsakovo ieškovui.

35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 1006,91 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

36. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 93) ir ieškovo atstovės kelionės išlaidos patirtos vykstant į teismo posėdžius. Ieškovas grįsdamas savo patirtas kelionės išlaidas pateikė rašytinius įrodymus, t. y. pateikė duomenis, kokia transporto priemone atstovė vyko į teismo posėdžius, kokios automobilio kuro sąnaudos, kokia kuro kaina bei koks atstumas yra tarp Vilniaus ir Šiaulių ir nurodė formulę, kaip apskaičiuojamos sunaudoto kuro išlaidos, t. y. 0,01 x bazinė kuro išlaidų norma x automobilio rida kilometrais x kuro 1 litro kaina (b. l. 154-158, 170, 171), t. y. ieškovas, kurio atstovė dalyvavo 2019 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, patyrė 47,43 Eur kelionės išlaidų, dalyvavo 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdyje – 49,82 Eur kelionės išlaidų, viso patyrė 97,25 Eur kelionės išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo G. M. pageidavimu teismas pripažino ieškovo atstovo dalyvavimu būtinu, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo G. M. ieškovui priteistinos jo turėtos 127,25 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 24,30 Eur, todėl jos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, 1006,91 Eur (vieną tūkstantį šešis eurus 91 centą) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1006,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 127,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,30 Eur (dvidešimt keturis eurus 30 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.