- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-581-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08253-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pran.), Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- D. P., J. Č.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Žana Timaškova
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistųjų D. P. ir J. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio (toliau – ir skundžiamas nuosprendis), kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatomis, į D. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 18 d. 1.20 val. iki skundžiamo nuosprendžio paskirtos bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
J. Č. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, J. Č. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, J. Č. skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatomis, į J. Č. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 18 d. 1.20 val. iki skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai, taip pat įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei tuo pačiu nuosprendžiu nurodyti laikotarpiai.
Iš D. P. ir J. Č. solidariai priteista nukentėjusiosios A. L. naudai atlyginti 50 (penkiasdešimties) Eur turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. P. ir J. Č. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į automobilį, o būtent: 2018 m. vasario 18 d., apie 1.06 val., J. Č., išdaužė A. L. priklausančio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie pastato, esančio Kauno g. 25, Vilniuje, priekinių durų stiklą, taip pateko į automobilio vidų ir ieškojo ką pavogti, tuo metu D. P. ieškojo ką pavogti atidaręs minėto automobilio bagažinę. Tokiu būdu D. P. ir J. Č. ketino pagrobti automobilyje buvusį nukentėjusiajai A. L. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji A. L. pro buto langą pamatė įsilaužimą į automobilį ir pradėjo šaukti. Tada D. P. ir J. Č. bandė pasišalinti, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šiais veiksmais D. P. ir J. Č. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
2. Be to, J. Č. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją platinti, o būtent: iki 2018-02-18 1.20 val. neteisėtai laikė su savimi psichotropinę medžiagą – 0,002 g metamfetamino, užkišęs jį popieriniams banknotams skirtame piniginės skyrelyje, kol Vytenio g. 44, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir ši psichotropinė medžiaga buvo pas jį rasta. Šiais veiksmais J. Č. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi tik nuteistąjį D. P. neigiamai charakterizuojančiomis savybėmis, tačiau pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Suėmimo metu pradėjo lankyti mokyklą ir dalyvauja psichologo užsiėmimuose. Pažymi, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo tokį nuteistojo elgesį.
4. Apeliacinį skundą pateikė kitas nuteistasis J. Č., kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, bei pažymi, jog nusikalstamos veikos neplanavo vykdyti. Su kitu nuteistuoju susipažino viešojoje autobusų stotelėje, būdamas neblaivus, ir iki tol jie nebuvo pažįstami. Savo kaltės proceso metu neneigė, tačiau negalėjo duoti nuoseklių parodymų, kadangi įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad automobilio langą būtų išdaužęs nuteistasis. Priešingai, kitas nuteistasis, kurio atžvilgiu yra priimtas skundžiamas nuosprendis, prisipažino atlikęs nusikalstamą veiką ir gailisi.
5. Teismo posėdžio metu D. P. gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo J. Č. gynėja palaikė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodytas bendrininkavimas tarp J. Č. ir D. P., neįrodyta subjektyvioji bei objektyvioji pusės. Nors nukentėjusioji nurodė mačiusi, kaip J. Č. buvo pasilenkęs prie jos automobilio ir po to išdaužė stiklą, tačiau automobilio salone tvarka nepažeista, J. Č. pirštų antspaudų ir DNR pavyzdžių nėra, stiklo mikrodalelės aptiktos ant D. P. pirštinės. Pabrėžė, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti paremtas tik nukentėjusiosios parodymais. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas, J. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Nuteistasis D. P. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nesutinka tik su jam paskirta bausme, vertindamas ją kaip per griežtą. Nuteistasis J. Č. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, tačiau iš jo skundo motyvų matyti, kad jis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad veikos neplanavo daryti ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. J. Č. taip pat buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau šioje dalyje nuosprendis nėra skundžiamas.
Dėl J. Č. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį
7. Apeliantas J. Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis, veikdamas bendrai su D. P., išdaužė nukentėjusiajai priklausančio automobilio Audi vairuotojo durelių stiklą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Grįsdamas J. Č. kaltę, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi nuosekliais nukentėjusiosios A. L. parodymais, nuteistojo D. P. parodymus vertindamas kritiškai, kaip prieštaraujančius kitiems bylose surinktiems įrodymams.
8. Nukentėjusioji A. L. matė aptariamą įvykį, išgirdusi suveikusią automobilio signalizaciją ji išbėgo į balkoną. Nors gyvena penktame aukšte, paaiškino, kad automobilis yra pastatytas tiesiai priešais jos buto langus, be to, kieme degė šviesa, todėl ji nuteistųjų atliekamus neteisėtus veiksmus aiškiai matė (pastebėtina, jog nukentėjusioji matė net ir užrašus, esančius ant vieno iš nuteistųjų striukės, taip pat atskyrė asmenis ir pagal jų ūgį). Nukentėjusioji A. L. nuosekliai teigė, kad aukštesnis asmuo (D. P.) buvo prie jos automobilio bagažinės, joje kažko ieškojo. Tuo tarpu, žemesnis nuteistasis, ant kurio striukės buvo užrašas, stovėjo pasilenkęs prie automobilio vairuotojo durelių stiklo. Moteriai iš balkono sušukus nuteistiesiems, šie nesureagavo ir tuomet J. Č. išdaužė automobilio stiklą ir įlindo į saloną. Pažymėtina, jog nukentėjusioji aiškino, kad asmuo tik iki pusės įlindo į automobilio saloną, įsėdęs į automobilį nebuvo, todėl natūralu, kad tvarka automobilio viduje ir nebuvo pažeista, kaip nurodo J. Č. gynėja. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nukentėjusiosios A. L. parodymų vertinimo, kadangi jos duoti paaiškinimai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 17-19), kuriame užfiksuoti automobilio Audi, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai, užfiksuotas išdaužtas vairuotojo durelių stiklas; 2018 m. vasario 18 d. J. Č. drabužių ir avalynės apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 40-43), iš kurio matyti, kad J. Č. dėvėjo pilkos bei mėlynos spalvų striukę su gobtuvu, ant šios striukės priekinės ir galinės dalies yra užrašas „Stereo World“; 2018 m. vasario 18 d. D. P. drabužių ir avalynės apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 77-81), iš kurio matyti, kad D. P. dėvėjo tamsius rūbus. Tokie užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kaip įvykio metu buvo apsirengę nuteistieji (šie buvo sulaikyti iškart po įvykio, A. L. paskambinus policijai). Taigi nėra pagrindo pritarti J. Č. gynėjos argumentams, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais.
9. Nuteistasis J. Č. teisme paaiškino, kad neatsimena įvykio aplinkybių, susijusių su pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą iš automobilio, kadangi buvo labai girtas. Tuo tarpu, nuteistasis D. P. paaiškino, kad atidarė automobilio bagažinę (teigia, kad ši atsidarė vos prilietus pirštu), paėmė raktą ir išdaužė automobilio durelių stiklą, o J. Č. buvo labai girtas ir tik stovėjo šalia. Kaip matyti tiek iš teisiamojo posėdžio metu, tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūno duotų parodymų, J. Č., nepaisant jo girtumo, vis dėlto, gana smulkiai nurodė įvykio aplinkybes, susijusias su tuo, kaip, kur ir kada susitiko su D. P., kad sustojo kieme prie mašinos išgerti (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu net nurodė šio namo numerį). Aukštesnės instancijos teismas abejoja, ar J. Č. išties buvo tokio girtumo, kad negali prisiminti savo atliktų veiksmų, juolab, kad jis prisiminė visas to įvykio aplinkybes, išskyrus šį faktą. Nors D. P. taip pat nurodė, esą J. Č. buvo tokio girtumo, kad jį reikėjo vesti prilaikant, iš nukentėjusiosios A. L. parodymų, kuriais abejoti teismas nenustatė pagrindo, matyti, kad J. Č. nebuvo vedamas D. P.. Pasak nukentėjusiosios, iš judesių koordinacijos matėsi, kad jis buvo stipriai išgėręs, tačiau iš įvykio vietos iš nubėgo pats, niekieno nevedamas. Nukentėjusiosios paaiškinimai paneigia ir nuteistojo D. P. parodymus, kad automobilio stiklą išdaužė būtent jis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. P. nepripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, tokią poziciją išsakė tik nagrinėjimo teisme metu. Be to, teigė, kad prie Audi automobilio dar gėrė alkoholį su J. Č., tačiau nukentėjusioji nurodė alkoholio butelių prie automobilio neradusi, tokie duomenys neužfiksuoti ir šio automobilio apžiūros protokole, tuo tarpu D. P. teigė butelio su savimi nepasiėmęs. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo pozicijos nenuoseklumą ir parodymų, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, davimą, spręstina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, jais nesivadovavo.
10. Nuteistasis J. Č. nurodo bendrai su D. P. neveikęs, nesitaręs įvykdyti vagystę. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant atitinkamas nusikalstamas veikas. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (kasacinė nutartis Nr. 2K-203-895/2017). Nagrinėjamu atveju, pagal abiejų nuteistųjų nurodomas aplinkybes, matyti, kad iš anksto jie nusikalstamos veikos daryti neplanavo, mintis brautis į automobilį jiems kilo spontaniškai, abu veikė bendrai, realizuodami objektyviuosius veikos požymius (J. Č. išdaužė automobilio vairuotojo langą ir, įlindęs į automobilio vidų, dairėsi vertingų daiktų, o D. P. tuo metu, atidaręs bagažinę, ieškojo tokių daiktų ten). Nors jokių veiksmų iš anksto neaptarė, savo veiksmais jie akivaizdžiai parodė siekiantys bendro tikslo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abu nuteistieji veikė bendrai. Nuteistasis J. Č. suvokė, kad automobilis yra svetimas, suprato, kad kėsinosi pagrobti svetimą turtą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji neteisėtus veiksmus pastebėjo ir nuteistieji pabėgo.
Dėl bausmių nuteistiesiems skyrimo
11. Nuteistieji J. Č. ir D. P. nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
13. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
14. Nesutiktina su nuteistojo D. P. argumentais, kad teismas, skirdamas jam bausmę, vadovavosi tik neigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, pabrėžė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmens atsakomybę lengvina tai, jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Lingvistine prasme, ši norma reiškia, jog šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti būtina tai, jog kaltininkas prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką ir dar vienos iš dviejų alternatyvių aplinkybių – jo nuoširdaus gailesčio arba pagalbos baudžiamojo persekiojimo institucijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu D. P. kaltės nepripažino, poziciją pakeitė duodant parodymus pirmosios instancijos teisme, be to, jis klaidino teismą nenuosekliais ir prieštaringais paaiškinimais, todėl visiškai pagrįstai teismas jo parodymų patikimumu suabejojo ir dėl to jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė.
15. Duomenų, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi keisti teigiama linkme, mokosi, lanko psichologo užsiėmimus, baudžiamojoje byloje nėra, jų nuteistasis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė tris nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktuose. Jis oficialiai dirbo tik 2013-2015 m. epizodiškai, trumpais, maždaug iki pusės metu laikotarpiais (t. 1, b.l. 138). Šiuo metu, kaip nurodo, dirba neoficialiai, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 139), taigi nuolatinių, pastovių, legaliu būdu gautų pajamų neturi. Jis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą, Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus bei kitus nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b.l. 141-149). Apeliantas D. P. iki 2018 m. vasario 18 d. veikos padarymo buvo teistas du kartus. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2016 m. kovo 2 d. jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, nustačius, kad nuteistasis vengia atlikto laisvės apribojimo bausmę, ji pakeista areštu. Nuteistajam vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau praėjus vos 6 dienoms po 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, nuteistasis vėl nusikalto. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje D. P., be kitų veikų, kaltinamas ir nusikalstamos veikos nuosavybei padarymu. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai spręsta, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas įvertino, kad veika nebuvo baigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Net ir nustatęs tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmės dydį teismas nustatė gerokai mažesnį nei bausmės vidurkis. Vertinti, kad tokia bausmės trukmė prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams nėra pagrindo.
16. Skirdamas bausmę J. Č., pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, taip pat ir kaltininko asmenybę. Baudžiamosios bylos duomenimis, nors J. Č. teistumas veikos padarymo buvo išnykęs, iki įvykdytos nusikalstamos veikos šioje baudžiamojoje byloje jis nusikalto dar du kartus, dėl ko buvo nuteistas 2018 m. balandžio 4 d., 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiais, taip pat už pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas nuosavybei. Baustas administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus, administracinių nuobaudų nemoka (t. 1, b.l. 161-163), iki 2017 m. spalio 16 d. dirbo. Atsižvelgiant į tokias nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė tris J. Č. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktuose, t.y. kad veiką padarė bendrininkų grupė, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. BK 27 straipsnyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, J. Č. 2008 m. vasario 25 d., 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiais nuteistas už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, todėl šios veikos nevertinamos, sprendžiant dėl recidyvisto statuso. 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu apeliantas, jau būdamas pilnametis, nuteistas už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą, bausmę jis atliko 2013 m. gegužės 14 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, teistumas už šios veikos padarymą išnyko 2016 m. gegužės 14 d. Naują veiką asmuo padarė tik 2017 m. birželio 18 d., už ką buvo nuteistas 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu. Taip pat nusikalto ir 2017 m. liepos 24 d., ir už šią veiką buvo nuteistas 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu. Taigi, nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2018 m. vasario 18 d., J. Č. nebuvo recidyvistas, jis nusikalto būdamas neteistas, kai ankstesnis jo teistumas išnyko įstatymų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytą laisvės atėmimo bausmės trukmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Toks bausmės dydis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltininko asmenybę, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
18. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridėjo mažesnę dalį (2 mėnesius) bausmės, nei numatyta įstatyme (BK 63 straipsnio 4 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra paduotas tik nuteistojo skundas, teismas negali ištaisyti šios klaidos, kadangi, pridėjus didesnę bausmės dalį, būtų bloginama nuteistojo teisinė padėtis.
19. Teisėjų kolegija pastebi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino Marijampolės pataisos namų teikimą ir 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtą ir su 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme subendrintą bausmę subendrino su 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį skirta bausmė yra mažintina, atitinkamai skiriant mažesnę galutinę subendrintą bausmę, nuteistasis turi teisę kreiptis į skundžiamą nuosprendį priėmusį teismas dėl šiais paminėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo peržiūrėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo J. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:
J. Č. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, skirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę J. Č. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę J. Č. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.