Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis S. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, išžagino V. K., o būtent: 2019 m. birželio 19 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., po to, kai nukentėjusioji V. K. atsisakė lytiškai santykiauti su S. T., K. P. ir E. G. liepė V. K. eiti lytiškai santykiauti su S. T. Iš karto po to, S. T. suėmė rankomis V. K. iš nugaros ties pilvu, K. P. ir E. G. paėmė rankomis V. K. už abiejų rankų ir šonų, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei, naudodami fizinę jėgą, nuvedė ją iš virtuvės kambario į miegamąjį kambarį, paguldė ją į lovą ir liepė jai lytiškai santykiauti su S. T. Tuomet S. T. sudavė dešimt smūgių kumščiu V. K. į veidą, suėmė rankomis nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, naudodamas fizinę jėgą nurengė ją nuogai ir užgulė ją savo kūnu. Tokiais bendrais veiksmais S. T., K. P. ir E. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, ir atėmė V. K. galimybę priešintis, o S. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lytiškai santykiavo su V. K. prieš jos valią natūraliu būdu.

kaltinamasis K. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, išžagino V. K., o būtent: 2019 m. birželio 19 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., po to, kai nukentėjusioji V. K. atsisakė lytiškai santykiauti su S. T., K. P. ir E. G. liepė V. K. eiti lytiškai santykiauti su S. T. Iš karto po to, S. T. suėmė rankomis V. K. iš nugaros ties pilvu, K. P. ir E. G. paėmė rankomis V. K. už abiejų rankų ir šonų, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei, naudodami fizinę jėgą nuvedė, ją iš virtuvės kambario į miegamąjį kambarį, paguldė ją į lovą ir liepė jai lytiškai santykiauti su S. T. Tuomet S. T. sudavė dešimt smūgių kumščiu V. K. į veidą, suėmė rankomis nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, naudodamas fizinę jėgą nurengė ją nuogai ir užgulė ją savo kūnu. Tokiais bendrais veiksmais S. T., K. P. ir E. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, ir atėmė V. K. galimybę priešintis, o S. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lytiškai santykiavo su V. K. prieš jos valią natūraliu būdu.

Kaltinamasis E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje išžagino V. K., o būtent: 2019 m. birželio 19 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., po to, kai nukentėjusioji V. K. atsisakė lytiškai santykiauti su S. T., K. P. ir E. G. liepė V. K. eiti lytiškai santykiauti su S. T. Iš karto po to, S. T. suėmė rankomis V. K. iš nugaros ties pilvu, K. P. ir E. G. paėmė rankomis V. K. už abiejų rankų ir šonų, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei, naudodami fizinę jėgą, nuvedė ją iš virtuvės kambario į miegamąjį kambarį, paguldė ją į lovą ir liepė jai lytiškai santykiauti su S. T. Tuomet S. T. sudavė dešimt smūgių kumščiu V. K. į veidą, suėmė rankomis nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, naudodamas fizinę jėgą nurengė ją nuogai ir užgulė ją savo kūnu. Tokiais bendrais veiksmais S. T., K. P. ir E. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, ir atėmė V. K. galimybę priešintis, o S. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lytiškai santykiavo su V. K. prieš jos valią natūraliu būdu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju K. P. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Ar santykiavo su nukentėjusiąją S. T., nežino, nes nėra DNR tyrimų. Pripažįsta kaltę iš dalies, kad nuvedė nukentėjusiąją į kambarį, smurto prieš ją nenaudojo. Praėjusių metų birželio 19 d. vakare susitiko su S., susitarė išgerti. Gėrė S. T. namuose, adreso nepamena, buvo dviese, paskui pasikvietė E. G., gėrė trise. E. G. atėjo gal ir išgėręs. Po to, jis nuėjo pakviesti nukentėjusiąją, t. y. „v“, vardo jos nežino. Ši atėjo, išgėrė ir ją išvijo iš S. namų. Antrą kartą ją parsivedė S. Po to, jis su S. nukentėjusią nuvedė į kitą kambarį, kur tuo metu buvo E. G. nežino, nepamena, ar jis vedė nukentėjusiąją. Vedė paėmę už rankų, vienas už vienos rankos, kitas už kitos. Nukentėjusiąją paliko su S. kitame kambaryje. Vedė, nes ji norėjo nueiti į kitą kambarį. Gal jis norėjo su ja pasimylėti, nežino. Neprisimena, kodėl ją vedė į kitą kambarį, buvo išgėręs. V. K. gal kažkiek ir priešinosi, neprisimena dėl girtumo. Paliko ją kambaryje su S. T. ir išėjo į virtuvę gerti alaus su E. G. Nepamena, ką veikė E. G., kai jis su S. T. vedė V. K. į kambarį. Neprisimena, ar E. G. padėjo vesti V. K. Neprisimena, ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jiems su E. G. besėdint virtuvėje, V. K. pradėjo rėkti „gelbėkit“, jis buvo išgėręs ir į šauksmą nereagavo. Neprisimena, ar E. G. reagavo į šauksmą. Neprisimena, ar buvo įėjęs į kambarį, gali būti, kad buvo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus prisiminė geriau negu dabar, nes dabar praėję daug laiko. Pirma kartą atsivedus V. K., pokalbių apie norą pasimylėti, nepamena, gal ir buvo toks S. T. pasiūlymas V. K. Kai vedė V. K. į S. T. kambarį, gal ji ir priešinosi, bet jis išgėręs gal nejuto. Ji mosikavo rankomis. Jo pirminiai parodymai yra teisingi, prašo remtis jais. V. K. buvo labai girta, be pagalbos būtų nenuėjus į kitą kambarį. V. K. nepastovėjo ant kojų. Savo veiksmus ir elgesį vertina blogai, labai gailisi. Galėjo apginti V. K., bet buvo išgėręs, buvo šokas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, jis V. K. nemušė, neprievartavo.

Atnaujinus įrodymų tyrimą K. P. parodė, kad jis nukentėjusiajai smūgio nesudavė, nematė, kas sudavė. Kai nukentėjusioji atėjo, ją už peties pastūmė, sakė „eik ir šnekėk į kambarį“, ten S. buvo. Jos nevedė, o jis su E. liko virtuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena, bet jų netvirtina. Nukentėjusiąją pastūmė, sakė „eik lauk, arba eik su S. šnekėk“ ir viskas. Be pastūmimo ji savanoriškai būtų nėjus, jos nenešė, ji pati nuėjo pas S. T. Jis nukentėjusiąją tik pastūmė, ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, nes gal dar buvo neišsiblaivęs. Prašo išteisinti, nes nukentėjusios nežagino.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju E. G. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 19 d. ėjo atsiimti skolos ir pro langą išgerti pasikvietė S. T. ir K. P. Nuėjo išgerti į S. T. namus, norėjo „atsipagirioti“. Gėrė trise, paskui S. T. turbūt sugalvojo pasikviest „v“, t. y. K. Nepamena, kuriam kilo mintis ją pasikviesti. Pirmą kartą pakviesti ėjo K. P., bet parėjo vienas, paskui nuėjo S. T. ir grįžo kartu su V. K. V. K. pabuvo ir išėjo, paskui sugrįžo viena, nekviesta. Visi kartu vartojo alkoholį virtuvėje. Po to, jis ją pakėlė už rankų, nes atsibodo klausytis jos girtos „nesąmoningų“ kalbų. Pakėlęs jai pasakė „eik nachui lauk, alaus daugiau negausi“. Tada išgėrė alaus stiklinę, užsirūkė ir išėjo lauk, gal išsivemti. Parėjęs atsisėdo, įėjo K. P., toliau gėrė, už sienos buvo girdėti bildesys, šauksmai. Jis net nematė, kad K. P. ir S. T. nuvedė ją į kambarį. Jis ją tik pakėlė nuo stalo už alkūnių ir pasakė „eik tu nachui, kurva, pisk iš čia, alaus nebegausi“. Tada prisidegė cigaretę ir išėjo į lauką. Grįžus gėrė toliau su K. P., tik paskui išgirdo krebždesius, riksmus panašius į šeimyninį barnį. Galėjo būti žodžiai „nenoriu, nereikia“. Buvo kažkoks bildesys ir garsas. Į tą kambarį užėjęs buvo. S. T. ir V. K. apsikabinę klūpėjo ant grindų. Paklausė „ką jūs darot?“. Atsakymo nesulaukė. Nepasirodė nieko blogo, jokios prievartos, jie buvo gražiai apsikabinę. Kai įėjo į kambarį, jie buvo iki pusės nuogi, viršutinė kūno dalis nuoga. Pamatė per langą V. K. uošvienę, pasimetė, buvo girtas, pasislėpė sandėliuke, kad jo nepamatytų. Buvo neišsiblaivęs, pasimetė, nežinojo, kaip elgtis. Nežino, kodėl slėpėsi, tiesiog taip sugalvojo. Su K. P. buvo sandėliuke, uošvienė atėjo ir po to jie išėjo. Nežino, ko atėjo V. K. uošvienė. Ji gyvena gretimame name. Ji pastoviai eina pas kaimynus, saugo V., gal ir šį kartą atėjo parvaryti jos į namus. Į kambarį nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, nes girdėjo balsą. Nežino, koks tai balsas, niekas jo nekvietė ateiti, iš smalsumo nuėjo, kad neįvyktų kas nors. Kai pirmą kartą atėjo V. K., jai nebuvo siūloma pasimylėti, visi tik „juodai“ juokavo, sakydami: „ko čia atsivilkai? Pagersi, eisi pasipisti? Senių neužtenka? Bokalų per mažai?“. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, galėtų solidariai daugiausia 1500 Eur sumokėti už chuliganizmą. Įėjęs į kambarį nepastebėjo V. K. keistos būsenos. Už savo tokius žodžius turėtų kompensuoti 500 Eur nukentėjusiajai. Jaučiasi kaltas, kad gėrė. Žalos V. K. nepadarė.

Atnaujinus įrodymų tyrimą E. G. parodė, kad antrą kartą V. K. į S. T. namus atėjo pati. Nežino, kodėl S. T. nurodė, kad jis ir K. P. tuo metu slėpėsi tualete. Jam buvo pasidarę bloga, išėjo į lauką, nežino, kiek laiko ten buvo, kai parėjo kambarys buvo tuščias. Paskui prasidėjo riksmai, ten „susimušo“ V. K. su S. T., prievartavimo nebuvo. Kiek suprato, ten muštynės buvo. Tikslo pasislėpti, kad atėjusi V. K. manytų, kad kitų asmenų namuose daugiau nėra, nebuvo. Nežino, kas sudavė nukentėjusiajai smūgį, tame nedalyvavo, ją pakėlė nuo stalo, sakė „eik nachui, kurva iš čia, alaus nebegausi“. Jam pasidarė bloga ir išėjo į lauką. Pakėlė ją nuo stalo laikydamas už rankų. Tada pasidarė bloga, išgėrė stiklinę alaus ir išėjo į lauką. Jokio smūgio nukentėjusiajai nesudavė, nematė, kad kiti būtų sudavę. Su žaginimu nieko bendro neturi, prašo išteisinti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju S. T. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pirmi jo duoti parodymai neteisingi dėl girtumo. 2019 m. birželio 19 d. pavakary su K. P. susitarė išgerti alaus, nusipirko ir nuėjo į jo namus, t. y. (duomenys neskelbtini). Gėrė dviese, paskui per langą pamatė ir pasikvietė E. G., paskui pasikvietė „V“. Pirmas ją pakviesti nuėjo K. P., bet parėjo vienas, paskui nuėjo jis ir parsivedė „V“, t. y. V. K. Visi gėrė, ji išėjo, po kiek laiko grįžo, bet nekviesta. Vartojo alkoholį, buvo „gerai“ išgėręs. Jis nuėjo į kambarį atsigulti, „V“ klausė jo: „kur eini?“ atsakė, kad miegoti. Paskui nusirengė iki pusės ir atsigulė miegoti. Po to į kambarį ji atėjo, nepamena, ar pati atėjo, ar ją atvedė. Jis ją vijo iš kambario, ji pradėjo šaukti, klykti. Jo pirmi ir antri parodymai buvo neteisingi. Nuėjo į kambarį ir atsigulė miegoti, tuomet atėjo V. K., atsisėdo ant lovos, vijo ją laukan, ji pradėjo šaukti, gal ir trenkė jai, nepamena dėl girtumo. Nepamena, ar K. P., ar E. G. buvo užėję į kambarį. Nukentėjusiajai gal antausį trenkė ar įspyrė, bet lytinių santykių nebuvo. Buvo gal nukritęs ant grindų kai varė ją laukan. Apsikabinęs ją buvo, gal kai bandė pakelti nuo grindų. 2019 m. rugsėjo 3 d. akistatos protokolo nematė, davė pasirašyti ir viskas, o kas surašyta nežiūrėjo. Parodymų, kurie ten surašyti jis nedavė. Advokatą turi nuo proceso pradžios, jis dalyvavo apklausose. Pastabų jam dėl parodymų surašymo neišsakė, nieko jo neklausė, nesiskundė. Nuo V. K. atėjimo, iki to laiko, kai nuėjo miegoti, pasiūlymų pasimylėti išsakyta nebuvo. V. K. sužalojimai galėjo atsirasti gal tuomet kai ją vijo laukan, gal įspyrė ar sudavė ranka. Buvo nukritę ant grindų, atsistojęs ir toliau ją būtų vijęs laukan. Po to atėjo jos uošvienė ir pradėjo šaukti kieme. V. K. su ja išėjo, jis buvo kambaryje, uošvienė jo nematė, nes į kambarį nebuvo atėjusi. V. K. žala gal buvo padaryta kai sudavė jai, ar įspyrė, ar dėl suplėšyto drabužio. Gali 200 Eur jai sumokėti, nes mano, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas. V. K. nenorėjo išeiti iš kambario, gal jai įspyrė ar sudavė ranka. Sakė žodžiu, kad išeitų, bet ji nėjo, pradėjo šaukti kambaryje, tai ir atėjo jos uošvienė. Paskui atvažiavo policija, jį rado tualete. Buvo sulaikytas įvykio vakarą apie 23.30 val., savo namuose. Pripažįsta, kad sumušė V. K., gailisi dėl tokių savo veiksmų.

Atnaujinus įrodymų tyrimą S. T. parodė, kad kambaryje su V. K. liko vieni, E. G. ir K. P. buvo virtuvėje. Į kambarį jie grįžę nebuvo, jie gėrė alų. Neatsimena, kad būtų sugrįžę į kambarį. Neprisimena, ką nurodė akistatos metu. Gal ir buvo į kambarį atėjęs E. G., gal nebuvo, nepamena. Iš virtuvės į kambarį V. K. vedė vienas pats. Tegul būna, kad nusikaltimą padarė vienas ir viskas. V. K. gal ir mušė, bet nežagino. Rūbai gal V. K. nuplyšo, kai ją stūmė. Iš virtuvės į kambarį V. K. atėjo pati, jis buvo nuėjęs miegoti. K. P. su E. G. negalėjo jos atvesti. Jis gulėjo lovoje, o ar nukentėjusioji pati atėjo, ar ją atvedė, nežino. Galėjo suduoti nukentėjusiajai varant ją lauk iš kambario. Nežino, kuris sudavė smūgį nukentėjusiajai, kaip ji nurodo, ją vedant į kambarį. Nukentėjusioji kažką šaukė, kai varė ją lauk, bet kokį žodį šaukė, neprisimena. Ji šaukė, nes norėjo dar pasilikti kambaryje, o jis ją varė lauk. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją mušė, bet nepripažįsta seksualinio priekabiavimo, todėl prašo išteisinti.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., gyvena viena. Atėjo vyriškis, pavadino ją eiti išgerti, atėjo vienas, tiksliai neatsimena, kuris. Jis to paties kaimo gyventojas, pakvietė eiti išgerti. Ji sutiko ir nuėjo į jo namus. Jis gyvena toje pačioje gatvėje, tai S. T. namai. Ten nuėjus buvo E. G. ir dar vienas vyriškis. Buvo trys vyrai ir ji, visi gėrė alų. Išgėrė ir išėjo į savo namus, paskui pas juos nuėjo dar kartą. Vėl ją pakvietė, pabeldė į namo langą. Nuėjo dar kartą pas juos, tada E. G. ir K. P. pradėjo ją tempti į lovą. Neatsimena, kuris ką sakė. Ją tempė abu, suėmė už alkūnių, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos, muistėsi, prašė paleisti, pasipriešinti nepavyko. Nutempė į kitą kambarį, sakė „einat pasipisti“. Suprato, kokiu tikslu ten tempė. Paskui S. T. plėšė nuo jos drabužius, kiti du išėjo į virtuvę gerti. Priešinosi, nuplėšė megztinį, palaidinę, liemenuką, nuplėšė visus rūbus. Buvo neblaivi, S. T. jai nuplėšė rūbus, parvertė ant lovos ir pradėjo su ja santykiauti. Gulėjo apačioje, jis užgulė, muistėsi, beldė į langą, kvietė pagalbos, rėkė „gelbėkite“, atėjo buvusi uošvienė. Tame kambaryje buvo ji ir S. T., kiti buvo virtuvėje. Kitoje gatvės pusėje gyvena E. A. ir J. Ž. Kai pradėjo belsti į langą ir kviesti pagalbos, S. T. ir E. G. išbėgo į lauką. E. A. užėjo į namą, prašė pagalbos, papasakojo, kas nutiko. Neatsimena, ar tempiant sudavė. Neatsimena ar buvo smūgis, ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus. To įvykio metu jai buvo suduota, kas sudavė, nežino. Kai nutempė, paguldė į lovą, neatsimena kaip. Nežino, kaip atsidūrė ant lovos. Muistėsi kai tempė už rankų, prašė paleisti, šaukė. Jie juokėsi, S. T. sudavė vieną kartą į veidą, gal smūgių buvo ir daugiau, nepamena. Kai S. T. atlikinėjo lytinį aktą, ji priešinosi, kiti vyrai juokėsi, jie buvo virtuvėje, paskui abu atėjo pažiūrėti ir išėjo, suprato, kad pagalbos neverta tikėtis. Po šio įvykio naktimis negali užmigti, reikia raminančių vaistų, išsigąsta kaimynės šuns lojimo. Jaučia išgąstį ir baimę būtent dėl šio įvykio. Sudraskyti drabužiai, perka vaistus dėl nemigos, iki tol neturėjo tokių bėdų. Kreipėsi į šeimos gydytoją, kreipėsi dėl širdies problemų, kad skirtų raminamųjų vaistų. Akis buvo sutrenkta šio įvykio metu. Tą vakarą buvo neblaivi iki atėjo į S. T. namus, buvo atsigulusi pamiegoti ir paskui ją pasikvietė. Namai buvo to žmogaus su kuriuo lytiškai santykiavo prieš savo valią, t. y. S. T. namai. Prieš šį įvykį niekas nebuvo jos išžaginęs ir sumušęs. Namie buvo išgėrusi puse stiklinės alaus ir pas juos nuėjusi išgėrė dar stiklinę. Kaltinamasis K. P. tempė suėmęs už pažastų, kažkuris iš jų sakė „eik pasipisti“.

Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio datos neprisimena, pavasarį gal, šilta buvo, galbūt birželio 19 d. Tą dieną ruošėsi eiti miegoti, buvo apie 21 val. Neužmigo, per savo namų langą pamatė policijos mašiną. Gyvena (duomenys neskelbtini), apsirengė ir išėjo į lauką. Dar ir greitoji atvažiavo, matė, kad V. K. sėdi mašinoje ir dejuoja, kad viena nevažiuos. Jis nematė, kas daužėsi į namų langą, kas ten vyko, nieko negirdėjo. Jis palydėjo V. K. į Šiaulius ir viskas. Pamatė V. K. sėdinčią greitosios automobilyje, ji verkė, kad viena nevažiuos, kad bijo. Jis pasisiūlė palydėti, ji kaimynė, tai palydėjo į Šiaulius. Nuvažiavo, palaukė, apžiūrėjo ją ir grįžo. Dar Šiaulių policijos komisariate buvo. Paskui parvežė į namus. V. K. nepasakojo, kas jai nutiko. Nebuvo kada šnekėti. Iš savo namų išėjo tik pamatęs greitosios ir policijos automobilius.

Liudytoja J. R. parodė, kad birželio mėnesio pabaigoje, 21 val. atsigulė miegoti. Priėjo kažkoks vyriškis prie lango ir pabeldė, sako „man reikia V.“. Atsakė, kad „ ji čia negyvena, būk geras neieškok, nes V. jau bus atsigulusi“. Vyriškis nuėjo nuo lango, nepažino jo, pirma kartą matytas. Užmigo. Jai pradėjo belsti į langą kaimynė E. A., sako „V. baisiai rėkia, reikia gelbėti V.“. E. A. šaukė „skambink policijai“. Išgirdo V. rėkimą „mama, gelbėk!“, ji ją mama vadina. V. ji vadina V. K. Padavė E. A. telefoną, kad ji paskambintų. Lėkė į gretimo namo kambarį, įbėgo ir rado V. nuogai nurengtą, visą kruviną, kaklas matyt smaugtas, buvo nudraskytas, akis pamušta, didžiausias guzas prie akies, drabužiai suplėšyti, aprengė ją ir išėjo laukan ir tuo momentu atvažiavo policija. Policiją iškvietė E. A. paskambindama iš jos telefono. Name daugiau nieko nebuvo, tik V. gulinti ir verkianti. Policija ją klausinėjo. Paskui atvažiavo tyrėjai, kažkas atnešė drabužius, buvo suplėšyta „bliuzelė“ ir „liemenukas“. V. labai verkė ir buvo labai išsigandus. Ji labai bijojo važiuoti į Šiaulius, todėl A. R. ją lydėjo. Po įvykio matėsi, kad ji kruvina, veidas sumuštas, kaklas nubraižytas, asmenų tai padariusių ji nenurodė. Kai V. beldė į langą, kitų asmenų viduje nesimatė. V. rėkė „mama, gelbėk!“. Įėjus į namą, ten nieko nebuvo, nieko neapžiūrėjo, stengėsi ją aprengti ir išsivesti laukan. Vėliau V. K. truputį pasakojo, kas įvyko. Nesakė, kuris su ja lytiškai santykiavo. Girdėjo, kai tyrėjai pasakojo, kad S. su ja lytiškai santykiavo, o P. ir G. sėdėjo ir juokėsi. Dar sakė, kad P. ir G. nuvedė ją į kambarį. Po įvykio V. K. vengė išeiti į gatvę, jautėsi nesmagiai. Emocinės būklės pasikeitimų nepastebėjo. Jos sūnus yra gyvenęs su V. K. prieš 4-5 metus. Nematė, kad anksčiau V. K. būtų sumušta, mėlynių nepastebėjo. Yra mačiusi V. išgėrusią ne kartą, ji retkarčiais išgeria.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad mėnesio ir dienos kada įvyko įvykis nežino, tai buvo vasaros laike, gal birželio mėnesį. Išgirdo V. K. balsą, tuo metu buvo savo kieme. Balsas sklido iš gatvės pusės. Tai buvo vakaras, ji šaukė „gelbėkit“. Pažino jos balsą, nes anksčiau pasikalbėdavo. Išėjusi į gatvę nieko nepastebėjo, nuėjo pas E. A., pasakė, kad kažko V. šaukia, kažkas yra. E. A. pasiūlė eiti pakviesti J. R. E. A. nuėjo ir pabeldė J. R. į langą. Ji V. nematė. Iki vietos, iš kurios girdėjosi šaukimas, nuėjusi nebuvo. Šaukė „gelbėkit“ suprato, kad tikrai reikia pagalbos. Paskui atvažiavo policija, tada pamatė V. K., ji atrodė sudaužyta, visa suplėšyta, kraujo nematė.

Liudytoja E. A. parodė, kad tikslios įvykio dienos neprisimena, tai galėjo būti praėjusių metų birželio mėnesį, vakare, sutemę dar nebuvo. Atėjo pas ją kaimynė J. Ž. ir pasakė, kad šaukia kaimynė V., ji gyvena kitoje kelio pusėje. Ją dar vadina „V“, jos vardo ir pavardės nežino. Ji nuėjo ir pabeldė R. į namų langą, esantį kitoje kelio pusėje, pasakė, kad ji eitų pažiūrėt, kas nutiko, o pati nuėjo namo. Pakui matė, kad buvo atvykusi policija, matė per langą. Suprato, kad kažkas negerai, nes V. „pijokė“, valkatauja, susitranko, vagia, pagalvojo, kad reikia pranešti R. ir tegul ji eina žiūrėti, kas vyksta. Jai pasakė Ž., kad V. šaukia, ji šauksmo negirdėjo. Ji nieko nematė, pasakė tai ką girdėjo iš kaimynės J. Ž.

Iš 2019 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2019 m. spalio 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., čia buvo girtaujama, įvykio vietoje buvo rasti ir paimti moteriški rūbai: moteriškos kelnaitės, liemenėlė, palaidinė, kelnės. Apžiūrėjus rūbus nustatyta, kad liemenėlė yra suplėšyta (1 t., b. l. 20–29; 37–43);

Iš 2019 m. liepos 10 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) rašto Nr. 41D(K)-1328 pateikto garso įrašo, 2019 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 19 d., 21.43 val. E. A. paskambino į BPC ir pranešė, kad daug vyrų neišleidžia moters iš namų, muša ją. 2019 m. birželio 19 d., 21.53 val. vyras paskambino į BPC ir paprašė atsiųsti policiją, nes vyksta prievartavimas, V. K. yra išrengta ir sumušta, ją sumušė kažkokie tai kavalieriai (1 t., b. l. 55–59);

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 810/2019(04) matyti, kad V. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke pereinanti į skruostą, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau dvylikos traukinių tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasėkoje. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 145–146);

Iš 2019 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš karto po nusikaltimo proceso dalyviams buvo nustatytas girtumas: V. K. – 2,06 promilių; E. G. – 0,79 promilių; K. P. – 2,53 promilių; S. T. – 2,71 promilių (1 t., b. l. 17–18).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios V. K. nesutikimas lytiškai santykiauti su kaltinamuoju S. T. (ir apskritai įvykio vakarą turėti lytinių santykių) buvo aiškiai išreikštas žodžiais ir veiksmais. Pagal teismų praktiką išžaginimo bylose, nukentėjusiosios parodymai yra itin reikšmingi įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat nenustatė priežasčių netikėti ar laikyti nepatikimais nukentėjusiosios V. K. parodymų. Vien aplinkybė, kad nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, nesudaro pagrindo nesivadovauti jos duotais parodymais. Nors duodama parodymus nukentėjusioji nebuvo absoliučiai tiksli, įvertinus jos asmenybę, patirtą stresą, nuo įvykių praėjusį laiko tarpą, vertintina, jog jos parodymai apie esmines įvykio aplinkybes išliko pakankamai nuoseklūs, detalūs.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje V. K. nurodė, kad nesutikimą lytiškai santykiauti išreiškė tiek žodžiu, tiek ir veiksmais (muistėsi, beldė į langą, prašė paleisti, kvietė pagalbą rėkdama „gelbėkit“). Aplinkybes apie tai, jog V. K. šaukė „nenoriu, padėkite“, nurodė ir pats kaltinamasis S. T. įtariamojo apklausoje, kurios metu duotais parodymais teismas vadovaujasi dėl aukščiau nurodytų motyvų (2 t., b. l. 89–91); taip pat akistatos su nukentėjusiąja metu nurodė, jog lytinį aktą atliko „jai nesutinkant“ (2 t., b. l. 64–67). Taigi, būdamas psichiškai sveikas suaugęs asmuo turėjo suprasti nukentėjusiosios sakomų žodžių reikšmę ir prasmę, turėjo suvokti, kad lytinis aktas buvo prieš jos valią.

Abejonių, jog kuris nors iš kaltinamųjų nesuprato ar neteisingai suprato fizinės jėgos panaudojimo V. K. atžvilgiu tikslą, teismui nekyla. Visi kaltinamieji neabejotinai girdėjo V. K. pirmiausia žodinį atsisakymą lytiškai santykiauti, tačiau vis tiek panaudojo prieš ją fizinę jėgą tempdami į kambarį. Nukentėjusioji nesutikimą reiškė ir tuo metu, kai buvo tempiama: tiek žodžiu, tiek veiksmais (muistėsi, mosikavo rankomis), tačiau kaltinamųjų tuo šio veiksmo tai nesustabdė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. P. nurodė supratęs, kad S. T. nori pasimylėti su V. K., pripažino žinojęs, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiaus (2 t., b. l. 159–160); kritiškai vertintinas jo tos pačios apklausos metu duotas paaiškinimas nežinojus, kad V. K. nesutiks turėti lytinių santykių, kadangi kaip anksčiau nustatyta, prieštaravimas tam buvo aiškiai išreikštas. Prielaidų priešingai išvadai (jog galimai V. K. sutiks savo valia turėti lytinių santykių su S. T.) nesudaro ir buvusios situacijos kontekstas: tai, kad nukentėjusioji neketino turėti lytinių santykių su S. T. (ar bet kuriuo kitu iš kaltinamųjų), nustatyta įvertinus pačios nukentėjusiosios, taip pat ir kaltinamųjų parodymus. Neteisėto savo veiksmų pobūdžio suvokimą parodo ir ta aplinkybė, kad į pagalbą V. K. atėjus kaimynams K. P. su E. G. slėpėsi sandėliuke (3 t., b. l. 37–39).

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia esant nustatytą kaltinamųjų sutarimą veikti bendrai, pasireiškusį pritariančiais veiksmais. K. P., E. G. veiksmai (liepiant lytiškai santykiauti, jėga tempiant į kambarį, suduodant smūgį), taip pat neveikimas (abejingumas aukos padėčiai) buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas S. T. veiksmams. Kaltinamųjų kryptingi veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jie suvokė, kad su nukentėjusiąją lytiškai santykiaujama prieš jos valią, ir norėjo taip veikti.

Kaltinime formuluojama, jog kaltinamiesiems vedant nukentėjusiąją į kambarį, jai buvo kartą kumščiu suduota į veidą, nenurodant, kuriam iš kaltinamųjų šis veiksmas inkriminuojamas, t. y. nė vienas iš kaltinamųjų nėra kaltinamas dėl šio smūgio padaryto sužalojimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog neatsimena, ar jai buvo suduota tempiant, tačiau patikslino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji nurodė, kad tempiant smūgis jai buvo suduotas (1 t., b. l. 136). Nors vėliau proceso eigoje nukentėjusioji negalėjo šios aplinkybės patvirtinti, nurodydama, kad tiksliai neprisimena, tai natūralu atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, į kurias atsižvelgta vertinant nukentėjusiosios parodymus. Nors nė vienas iš kaltinamųjų teismo posėdyje nepripažino sudavę V. K. ją nešant į kambarį, pirmosios įtariamojo apklausos metu S. T. nurodė matęs, kad jai buvo suduota (2 t., b. l. 89–91). Teismas vertina šią aplinkybę esant nepaneigta ir nepriklausomai nuo to, kuris iš kaltinamųjų šį smūgį sudavė, vertina jį kaip vieną iš bendro kaltinamųjų veikimo siekiant palaužti nukentėjusiosios valią priešintis išžaginimui, veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad smūgį sudavusio asmens nustatymas kaltinamųjų veikos kvalifikavimo nekeičia, teismas šios aplinkybės iš kaltinimo nešalina.

Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.