- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- 1-113-1065/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25810-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- S. T., K. P., E. G.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Anatolij Šichovcov, Lionė Musteikienė, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.7.1.2.1Išžaginimas su bendrininkų grupe (BK 149 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.8Nukentėjusiojo apklausos tvarka (BPK 283 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta A. rajono savivaldybėje, iki suėmimo dirbęs L. žemės ūkio bendrovėje šėriku, teistas:
1. Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;
3. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;
6. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį;
K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nevedęs, neteistas, 2017 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį;
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, nevedęs, dirbantis L. žemės ūkio bendrovėje, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, 2018 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, išžagino V. K., o būtent: 2019 m. birželio 19 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., po to, kai nukentėjusioji V. K. atsisakė lytiškai santykiauti su S. T., K. P. ir E. G. liepė V. K. eiti lytiškai santykiauti su S. T. Iš karto po to, S. T. suėmė rankomis V. K. iš nugaros ties pilvu, K. P. ir E. G. paėmė rankomis V. K. už abiejų rankų ir šonų, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei, naudodami fizinę jėgą, nuvedė ją iš virtuvės kambario į miegamąjį kambarį, paguldė ją į lovą ir liepė jai lytiškai santykiauti su S. T. Tuomet S. T. sudavė dešimt smūgių kumščiu V. K. į veidą, suėmė rankomis nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, naudodamas fizinę jėgą nurengė ją nuogai ir užgulė ją savo kūnu. Tokiais bendrais veiksmais S. T., K. P. ir E. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, ir atėmė V. K. galimybę priešintis, o S. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lytiškai santykiavo su V. K. prieš jos valią natūraliu būdu.
kaltinamasis K. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, išžagino V. K., o būtent: 2019 m. birželio 19 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., po to, kai nukentėjusioji V. K. atsisakė lytiškai santykiauti su S. T., K. P. ir E. G. liepė V. K. eiti lytiškai santykiauti su S. T. Iš karto po to, S. T. suėmė rankomis V. K. iš nugaros ties pilvu, K. P. ir E. G. paėmė rankomis V. K. už abiejų rankų ir šonų, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei, naudodami fizinę jėgą nuvedė, ją iš virtuvės kambario į miegamąjį kambarį, paguldė ją į lovą ir liepė jai lytiškai santykiauti su S. T. Tuomet S. T. sudavė dešimt smūgių kumščiu V. K. į veidą, suėmė rankomis nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, naudodamas fizinę jėgą nurengė ją nuogai ir užgulė ją savo kūnu. Tokiais bendrais veiksmais S. T., K. P. ir E. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, ir atėmė V. K. galimybę priešintis, o S. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lytiškai santykiavo su V. K. prieš jos valią natūraliu būdu.
Kaltinamasis E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje išžagino V. K., o būtent: 2019 m. birželio 19 d. apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., po to, kai nukentėjusioji V. K. atsisakė lytiškai santykiauti su S. T., K. P. ir E. G. liepė V. K. eiti lytiškai santykiauti su S. T. Iš karto po to, S. T. suėmė rankomis V. K. iš nugaros ties pilvu, K. P. ir E. G. paėmė rankomis V. K. už abiejų rankų ir šonų, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei, naudodami fizinę jėgą, nuvedė ją iš virtuvės kambario į miegamąjį kambarį, paguldė ją į lovą ir liepė jai lytiškai santykiauti su S. T. Tuomet S. T. sudavė dešimt smūgių kumščiu V. K. į veidą, suėmė rankomis nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, naudodamas fizinę jėgą nurengė ją nuogai ir užgulė ją savo kūnu. Tokiais bendrais veiksmais S. T., K. P. ir E. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, ir atėmė V. K. galimybę priešintis, o S. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lytiškai santykiavo su V. K. prieš jos valią natūraliu būdu.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju K. P. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Ar santykiavo su nukentėjusiąją S. T., nežino, nes nėra DNR tyrimų. Pripažįsta kaltę iš dalies, kad nuvedė nukentėjusiąją į kambarį, smurto prieš ją nenaudojo. Praėjusių metų birželio 19 d. vakare susitiko su S., susitarė išgerti. Gėrė S. T. namuose, adreso nepamena, buvo dviese, paskui pasikvietė E. G., gėrė trise. E. G. atėjo gal ir išgėręs. Po to, jis nuėjo pakviesti nukentėjusiąją, t. y. „v“, vardo jos nežino. Ši atėjo, išgėrė ir ją išvijo iš S. namų. Antrą kartą ją parsivedė S. Po to, jis su S. nukentėjusią nuvedė į kitą kambarį, kur tuo metu buvo E. G. nežino, nepamena, ar jis vedė nukentėjusiąją. Vedė paėmę už rankų, vienas už vienos rankos, kitas už kitos. Nukentėjusiąją paliko su S. kitame kambaryje. Vedė, nes ji norėjo nueiti į kitą kambarį. Gal jis norėjo su ja pasimylėti, nežino. Neprisimena, kodėl ją vedė į kitą kambarį, buvo išgėręs. V. K. gal kažkiek ir priešinosi, neprisimena dėl girtumo. Paliko ją kambaryje su S. T. ir išėjo į virtuvę gerti alaus su E. G. Nepamena, ką veikė E. G., kai jis su S. T. vedė V. K. į kambarį. Neprisimena, ar E. G. padėjo vesti V. K. Neprisimena, ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jiems su E. G. besėdint virtuvėje, V. K. pradėjo rėkti „gelbėkit“, jis buvo išgėręs ir į šauksmą nereagavo. Neprisimena, ar E. G. reagavo į šauksmą. Neprisimena, ar buvo įėjęs į kambarį, gali būti, kad buvo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus prisiminė geriau negu dabar, nes dabar praėję daug laiko. Pirma kartą atsivedus V. K., pokalbių apie norą pasimylėti, nepamena, gal ir buvo toks S. T. pasiūlymas V. K. Kai vedė V. K. į S. T. kambarį, gal ji ir priešinosi, bet jis išgėręs gal nejuto. Ji mosikavo rankomis. Jo pirminiai parodymai yra teisingi, prašo remtis jais. V. K. buvo labai girta, be pagalbos būtų nenuėjus į kitą kambarį. V. K. nepastovėjo ant kojų. Savo veiksmus ir elgesį vertina blogai, labai gailisi. Galėjo apginti V. K., bet buvo išgėręs, buvo šokas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, jis V. K. nemušė, neprievartavo.
Atnaujinus įrodymų tyrimą K. P. parodė, kad jis nukentėjusiajai smūgio nesudavė, nematė, kas sudavė. Kai nukentėjusioji atėjo, ją už peties pastūmė, sakė „eik ir šnekėk į kambarį“, ten S. buvo. Jos nevedė, o jis su E. liko virtuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena, bet jų netvirtina. Nukentėjusiąją pastūmė, sakė „eik lauk, arba eik su S. šnekėk“ ir viskas. Be pastūmimo ji savanoriškai būtų nėjus, jos nenešė, ji pati nuėjo pas S. T. Jis nukentėjusiąją tik pastūmė, ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, nes gal dar buvo neišsiblaivęs. Prašo išteisinti, nes nukentėjusios nežagino.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju E. G. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 19 d. ėjo atsiimti skolos ir pro langą išgerti pasikvietė S. T. ir K. P. Nuėjo išgerti į S. T. namus, norėjo „atsipagirioti“. Gėrė trise, paskui S. T. turbūt sugalvojo pasikviest „v“, t. y. K. Nepamena, kuriam kilo mintis ją pasikviesti. Pirmą kartą pakviesti ėjo K. P., bet parėjo vienas, paskui nuėjo S. T. ir grįžo kartu su V. K. V. K. pabuvo ir išėjo, paskui sugrįžo viena, nekviesta. Visi kartu vartojo alkoholį virtuvėje. Po to, jis ją pakėlė už rankų, nes atsibodo klausytis jos girtos „nesąmoningų“ kalbų. Pakėlęs jai pasakė „eik nachui lauk, alaus daugiau negausi“. Tada išgėrė alaus stiklinę, užsirūkė ir išėjo lauk, gal išsivemti. Parėjęs atsisėdo, įėjo K. P., toliau gėrė, už sienos buvo girdėti bildesys, šauksmai. Jis net nematė, kad K. P. ir S. T. nuvedė ją į kambarį. Jis ją tik pakėlė nuo stalo už alkūnių ir pasakė „eik tu nachui, kurva, pisk iš čia, alaus nebegausi“. Tada prisidegė cigaretę ir išėjo į lauką. Grįžus gėrė toliau su K. P., tik paskui išgirdo krebždesius, riksmus panašius į šeimyninį barnį. Galėjo būti žodžiai „nenoriu, nereikia“. Buvo kažkoks bildesys ir garsas. Į tą kambarį užėjęs buvo. S. T. ir V. K. apsikabinę klūpėjo ant grindų. Paklausė „ką jūs darot?“. Atsakymo nesulaukė. Nepasirodė nieko blogo, jokios prievartos, jie buvo gražiai apsikabinę. Kai įėjo į kambarį, jie buvo iki pusės nuogi, viršutinė kūno dalis nuoga. Pamatė per langą V. K. uošvienę, pasimetė, buvo girtas, pasislėpė sandėliuke, kad jo nepamatytų. Buvo neišsiblaivęs, pasimetė, nežinojo, kaip elgtis. Nežino, kodėl slėpėsi, tiesiog taip sugalvojo. Su K. P. buvo sandėliuke, uošvienė atėjo ir po to jie išėjo. Nežino, ko atėjo V. K. uošvienė. Ji gyvena gretimame name. Ji pastoviai eina pas kaimynus, saugo V., gal ir šį kartą atėjo parvaryti jos į namus. Į kambarį nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, nes girdėjo balsą. Nežino, koks tai balsas, niekas jo nekvietė ateiti, iš smalsumo nuėjo, kad neįvyktų kas nors. Kai pirmą kartą atėjo V. K., jai nebuvo siūloma pasimylėti, visi tik „juodai“ juokavo, sakydami: „ko čia atsivilkai? Pagersi, eisi pasipisti? Senių neužtenka? Bokalų per mažai?“. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, galėtų solidariai daugiausia 1500 Eur sumokėti už chuliganizmą. Įėjęs į kambarį nepastebėjo V. K. keistos būsenos. Už savo tokius žodžius turėtų kompensuoti 500 Eur nukentėjusiajai. Jaučiasi kaltas, kad gėrė. Žalos V. K. nepadarė.
Atnaujinus įrodymų tyrimą E. G. parodė, kad antrą kartą V. K. į S. T. namus atėjo pati. Nežino, kodėl S. T. nurodė, kad jis ir K. P. tuo metu slėpėsi tualete. Jam buvo pasidarę bloga, išėjo į lauką, nežino, kiek laiko ten buvo, kai parėjo kambarys buvo tuščias. Paskui prasidėjo riksmai, ten „susimušo“ V. K. su S. T., prievartavimo nebuvo. Kiek suprato, ten muštynės buvo. Tikslo pasislėpti, kad atėjusi V. K. manytų, kad kitų asmenų namuose daugiau nėra, nebuvo. Nežino, kas sudavė nukentėjusiajai smūgį, tame nedalyvavo, ją pakėlė nuo stalo, sakė „eik nachui, kurva iš čia, alaus nebegausi“. Jam pasidarė bloga ir išėjo į lauką. Pakėlė ją nuo stalo laikydamas už rankų. Tada pasidarė bloga, išgėrė stiklinę alaus ir išėjo į lauką. Jokio smūgio nukentėjusiajai nesudavė, nematė, kad kiti būtų sudavę. Su žaginimu nieko bendro neturi, prašo išteisinti.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju S. T. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pirmi jo duoti parodymai neteisingi dėl girtumo. 2019 m. birželio 19 d. pavakary su K. P. susitarė išgerti alaus, nusipirko ir nuėjo į jo namus, t. y. (duomenys neskelbtini). Gėrė dviese, paskui per langą pamatė ir pasikvietė E. G., paskui pasikvietė „V“. Pirmas ją pakviesti nuėjo K. P., bet parėjo vienas, paskui nuėjo jis ir parsivedė „V“, t. y. V. K. Visi gėrė, ji išėjo, po kiek laiko grįžo, bet nekviesta. Vartojo alkoholį, buvo „gerai“ išgėręs. Jis nuėjo į kambarį atsigulti, „V“ klausė jo: „kur eini?“ atsakė, kad miegoti. Paskui nusirengė iki pusės ir atsigulė miegoti. Po to į kambarį ji atėjo, nepamena, ar pati atėjo, ar ją atvedė. Jis ją vijo iš kambario, ji pradėjo šaukti, klykti. Jo pirmi ir antri parodymai buvo neteisingi. Nuėjo į kambarį ir atsigulė miegoti, tuomet atėjo V. K., atsisėdo ant lovos, vijo ją laukan, ji pradėjo šaukti, gal ir trenkė jai, nepamena dėl girtumo. Nepamena, ar K. P., ar E. G. buvo užėję į kambarį. Nukentėjusiajai gal antausį trenkė ar įspyrė, bet lytinių santykių nebuvo. Buvo gal nukritęs ant grindų kai varė ją laukan. Apsikabinęs ją buvo, gal kai bandė pakelti nuo grindų. 2019 m. rugsėjo 3 d. akistatos protokolo nematė, davė pasirašyti ir viskas, o kas surašyta nežiūrėjo. Parodymų, kurie ten surašyti jis nedavė. Advokatą turi nuo proceso pradžios, jis dalyvavo apklausose. Pastabų jam dėl parodymų surašymo neišsakė, nieko jo neklausė, nesiskundė. Nuo V. K. atėjimo, iki to laiko, kai nuėjo miegoti, pasiūlymų pasimylėti išsakyta nebuvo. V. K. sužalojimai galėjo atsirasti gal tuomet kai ją vijo laukan, gal įspyrė ar sudavė ranka. Buvo nukritę ant grindų, atsistojęs ir toliau ją būtų vijęs laukan. Po to atėjo jos uošvienė ir pradėjo šaukti kieme. V. K. su ja išėjo, jis buvo kambaryje, uošvienė jo nematė, nes į kambarį nebuvo atėjusi. V. K. žala gal buvo padaryta kai sudavė jai, ar įspyrė, ar dėl suplėšyto drabužio. Gali 200 Eur jai sumokėti, nes mano, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas. V. K. nenorėjo išeiti iš kambario, gal jai įspyrė ar sudavė ranka. Sakė žodžiu, kad išeitų, bet ji nėjo, pradėjo šaukti kambaryje, tai ir atėjo jos uošvienė. Paskui atvažiavo policija, jį rado tualete. Buvo sulaikytas įvykio vakarą apie 23.30 val., savo namuose. Pripažįsta, kad sumušė V. K., gailisi dėl tokių savo veiksmų.
Atnaujinus įrodymų tyrimą S. T. parodė, kad kambaryje su V. K. liko vieni, E. G. ir K. P. buvo virtuvėje. Į kambarį jie grįžę nebuvo, jie gėrė alų. Neatsimena, kad būtų sugrįžę į kambarį. Neprisimena, ką nurodė akistatos metu. Gal ir buvo į kambarį atėjęs E. G., gal nebuvo, nepamena. Iš virtuvės į kambarį V. K. vedė vienas pats. Tegul būna, kad nusikaltimą padarė vienas ir viskas. V. K. gal ir mušė, bet nežagino. Rūbai gal V. K. nuplyšo, kai ją stūmė. Iš virtuvės į kambarį V. K. atėjo pati, jis buvo nuėjęs miegoti. K. P. su E. G. negalėjo jos atvesti. Jis gulėjo lovoje, o ar nukentėjusioji pati atėjo, ar ją atvedė, nežino. Galėjo suduoti nukentėjusiajai varant ją lauk iš kambario. Nežino, kuris sudavė smūgį nukentėjusiajai, kaip ji nurodo, ją vedant į kambarį. Nukentėjusioji kažką šaukė, kai varė ją lauk, bet kokį žodį šaukė, neprisimena. Ji šaukė, nes norėjo dar pasilikti kambaryje, o jis ją varė lauk. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją mušė, bet nepripažįsta seksualinio priekabiavimo, todėl prašo išteisinti.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., gyvena viena. Atėjo vyriškis, pavadino ją eiti išgerti, atėjo vienas, tiksliai neatsimena, kuris. Jis to paties kaimo gyventojas, pakvietė eiti išgerti. Ji sutiko ir nuėjo į jo namus. Jis gyvena toje pačioje gatvėje, tai S. T. namai. Ten nuėjus buvo E. G. ir dar vienas vyriškis. Buvo trys vyrai ir ji, visi gėrė alų. Išgėrė ir išėjo į savo namus, paskui pas juos nuėjo dar kartą. Vėl ją pakvietė, pabeldė į namo langą. Nuėjo dar kartą pas juos, tada E. G. ir K. P. pradėjo ją tempti į lovą. Neatsimena, kuris ką sakė. Ją tempė abu, suėmė už alkūnių, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos, muistėsi, prašė paleisti, pasipriešinti nepavyko. Nutempė į kitą kambarį, sakė „einat pasipisti“. Suprato, kokiu tikslu ten tempė. Paskui S. T. plėšė nuo jos drabužius, kiti du išėjo į virtuvę gerti. Priešinosi, nuplėšė megztinį, palaidinę, liemenuką, nuplėšė visus rūbus. Buvo neblaivi, S. T. jai nuplėšė rūbus, parvertė ant lovos ir pradėjo su ja santykiauti. Gulėjo apačioje, jis užgulė, muistėsi, beldė į langą, kvietė pagalbos, rėkė „gelbėkite“, atėjo buvusi uošvienė. Tame kambaryje buvo ji ir S. T., kiti buvo virtuvėje. Kitoje gatvės pusėje gyvena E. A. ir J. Ž. Kai pradėjo belsti į langą ir kviesti pagalbos, S. T. ir E. G. išbėgo į lauką. E. A. užėjo į namą, prašė pagalbos, papasakojo, kas nutiko. Neatsimena, ar tempiant sudavė. Neatsimena ar buvo smūgis, ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus. To įvykio metu jai buvo suduota, kas sudavė, nežino. Kai nutempė, paguldė į lovą, neatsimena kaip. Nežino, kaip atsidūrė ant lovos. Muistėsi kai tempė už rankų, prašė paleisti, šaukė. Jie juokėsi, S. T. sudavė vieną kartą į veidą, gal smūgių buvo ir daugiau, nepamena. Kai S. T. atlikinėjo lytinį aktą, ji priešinosi, kiti vyrai juokėsi, jie buvo virtuvėje, paskui abu atėjo pažiūrėti ir išėjo, suprato, kad pagalbos neverta tikėtis. Po šio įvykio naktimis negali užmigti, reikia raminančių vaistų, išsigąsta kaimynės šuns lojimo. Jaučia išgąstį ir baimę būtent dėl šio įvykio. Sudraskyti drabužiai, perka vaistus dėl nemigos, iki tol neturėjo tokių bėdų. Kreipėsi į šeimos gydytoją, kreipėsi dėl širdies problemų, kad skirtų raminamųjų vaistų. Akis buvo sutrenkta šio įvykio metu. Tą vakarą buvo neblaivi iki atėjo į S. T. namus, buvo atsigulusi pamiegoti ir paskui ją pasikvietė. Namai buvo to žmogaus su kuriuo lytiškai santykiavo prieš savo valią, t. y. S. T. namai. Prieš šį įvykį niekas nebuvo jos išžaginęs ir sumušęs. Namie buvo išgėrusi puse stiklinės alaus ir pas juos nuėjusi išgėrė dar stiklinę. Kaltinamasis K. P. tempė suėmęs už pažastų, kažkuris iš jų sakė „eik pasipisti“.
Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio datos neprisimena, pavasarį gal, šilta buvo, galbūt birželio 19 d. Tą dieną ruošėsi eiti miegoti, buvo apie 21 val. Neužmigo, per savo namų langą pamatė policijos mašiną. Gyvena (duomenys neskelbtini), apsirengė ir išėjo į lauką. Dar ir greitoji atvažiavo, matė, kad V. K. sėdi mašinoje ir dejuoja, kad viena nevažiuos. Jis nematė, kas daužėsi į namų langą, kas ten vyko, nieko negirdėjo. Jis palydėjo V. K. į Šiaulius ir viskas. Pamatė V. K. sėdinčią greitosios automobilyje, ji verkė, kad viena nevažiuos, kad bijo. Jis pasisiūlė palydėti, ji kaimynė, tai palydėjo į Šiaulius. Nuvažiavo, palaukė, apžiūrėjo ją ir grįžo. Dar Šiaulių policijos komisariate buvo. Paskui parvežė į namus. V. K. nepasakojo, kas jai nutiko. Nebuvo kada šnekėti. Iš savo namų išėjo tik pamatęs greitosios ir policijos automobilius.
Liudytoja J. R. parodė, kad birželio mėnesio pabaigoje, 21 val. atsigulė miegoti. Priėjo kažkoks vyriškis prie lango ir pabeldė, sako „man reikia V.“. Atsakė, kad „ ji čia negyvena, būk geras neieškok, nes V. jau bus atsigulusi“. Vyriškis nuėjo nuo lango, nepažino jo, pirma kartą matytas. Užmigo. Jai pradėjo belsti į langą kaimynė E. A., sako „V. baisiai rėkia, reikia gelbėti V.“. E. A. šaukė „skambink policijai“. Išgirdo V. rėkimą „mama, gelbėk!“, ji ją mama vadina. V. ji vadina V. K. Padavė E. A. telefoną, kad ji paskambintų. Lėkė į gretimo namo kambarį, įbėgo ir rado V. nuogai nurengtą, visą kruviną, kaklas matyt smaugtas, buvo nudraskytas, akis pamušta, didžiausias guzas prie akies, drabužiai suplėšyti, aprengė ją ir išėjo laukan ir tuo momentu atvažiavo policija. Policiją iškvietė E. A. paskambindama iš jos telefono. Name daugiau nieko nebuvo, tik V. gulinti ir verkianti. Policija ją klausinėjo. Paskui atvažiavo tyrėjai, kažkas atnešė drabužius, buvo suplėšyta „bliuzelė“ ir „liemenukas“. V. labai verkė ir buvo labai išsigandus. Ji labai bijojo važiuoti į Šiaulius, todėl A. R. ją lydėjo. Po įvykio matėsi, kad ji kruvina, veidas sumuštas, kaklas nubraižytas, asmenų tai padariusių ji nenurodė. Kai V. beldė į langą, kitų asmenų viduje nesimatė. V. rėkė „mama, gelbėk!“. Įėjus į namą, ten nieko nebuvo, nieko neapžiūrėjo, stengėsi ją aprengti ir išsivesti laukan. Vėliau V. K. truputį pasakojo, kas įvyko. Nesakė, kuris su ja lytiškai santykiavo. Girdėjo, kai tyrėjai pasakojo, kad S. su ja lytiškai santykiavo, o P. ir G. sėdėjo ir juokėsi. Dar sakė, kad P. ir G. nuvedė ją į kambarį. Po įvykio V. K. vengė išeiti į gatvę, jautėsi nesmagiai. Emocinės būklės pasikeitimų nepastebėjo. Jos sūnus yra gyvenęs su V. K. prieš 4-5 metus. Nematė, kad anksčiau V. K. būtų sumušta, mėlynių nepastebėjo. Yra mačiusi V. išgėrusią ne kartą, ji retkarčiais išgeria.
Liudytoja J. Ž. parodė, kad mėnesio ir dienos kada įvyko įvykis nežino, tai buvo vasaros laike, gal birželio mėnesį. Išgirdo V. K. balsą, tuo metu buvo savo kieme. Balsas sklido iš gatvės pusės. Tai buvo vakaras, ji šaukė „gelbėkit“. Pažino jos balsą, nes anksčiau pasikalbėdavo. Išėjusi į gatvę nieko nepastebėjo, nuėjo pas E. A., pasakė, kad kažko V. šaukia, kažkas yra. E. A. pasiūlė eiti pakviesti J. R. E. A. nuėjo ir pabeldė J. R. į langą. Ji V. nematė. Iki vietos, iš kurios girdėjosi šaukimas, nuėjusi nebuvo. Šaukė „gelbėkit“ suprato, kad tikrai reikia pagalbos. Paskui atvažiavo policija, tada pamatė V. K., ji atrodė sudaužyta, visa suplėšyta, kraujo nematė.
Liudytoja E. A. parodė, kad tikslios įvykio dienos neprisimena, tai galėjo būti praėjusių metų birželio mėnesį, vakare, sutemę dar nebuvo. Atėjo pas ją kaimynė J. Ž. ir pasakė, kad šaukia kaimynė V., ji gyvena kitoje kelio pusėje. Ją dar vadina „V“, jos vardo ir pavardės nežino. Ji nuėjo ir pabeldė R. į namų langą, esantį kitoje kelio pusėje, pasakė, kad ji eitų pažiūrėt, kas nutiko, o pati nuėjo namo. Pakui matė, kad buvo atvykusi policija, matė per langą. Suprato, kad kažkas negerai, nes V. „pijokė“, valkatauja, susitranko, vagia, pagalvojo, kad reikia pranešti R. ir tegul ji eina žiūrėti, kas vyksta. Jai pasakė Ž., kad V. šaukia, ji šauksmo negirdėjo. Ji nieko nematė, pasakė tai ką girdėjo iš kaimynės J. Ž.
Iš 2019 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2019 m. spalio 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., čia buvo girtaujama, įvykio vietoje buvo rasti ir paimti moteriški rūbai: moteriškos kelnaitės, liemenėlė, palaidinė, kelnės. Apžiūrėjus rūbus nustatyta, kad liemenėlė yra suplėšyta (1 t., b. l. 20–29; 37–43);
Iš 2019 m. liepos 10 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) rašto Nr. 41D(K)-1328 pateikto garso įrašo, 2019 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 19 d., 21.43 val. E. A. paskambino į BPC ir pranešė, kad daug vyrų neišleidžia moters iš namų, muša ją. 2019 m. birželio 19 d., 21.53 val. vyras paskambino į BPC ir paprašė atsiųsti policiją, nes vyksta prievartavimas, V. K. yra išrengta ir sumušta, ją sumušė kažkokie tai kavalieriai (1 t., b. l. 55–59);
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 810/2019(04) matyti, kad V. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke pereinanti į skruostą, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau dvylikos traukinių tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasėkoje. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 145–146);
Iš 2019 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš karto po nusikaltimo proceso dalyviams buvo nustatytas girtumas: V. K. – 2,06 promilių; E. G. – 0,79 promilių; K. P. – 2,53 promilių; S. T. – 2,71 promilių (1 t., b. l. 17–18).
Nors teismo posėdžio metu kaltinamieji nepripažino jiems pareikštų kaltinimų, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma teismui neleidžia abejoti kaltinamųjų kaltės įrodytumu.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinimas lytiškai santykiavus su nukentėjusiąja V. K. pareikštas kaltinamajam S. T., kuris ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, jog lytiškai santykiavo su V. K., teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad lytinių santykių su V. K. nebuvo. Pirmuosius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismo posėdyje S. T. nurodė buvus neteisingus dėl jo girtumo duodant parodymus. Teismas atkreipia dėmesį, jog po įvykio S. T. buvo sulaikytas tą pačią dieną 23.40 val., jam nustatytas 2,71 promilės girtumas (1 t., b. l. 17–18). Jo įtariamojo apklausa atlikta 2019 m. birželio 20 d. nuo 15.13 val. iki 16 val., taigi, praėjus daugiau nei penkiolikai valandų nuo sulaikymo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, manytina, kad jei apklausos metu S. T. ir nebuvo visiškai blaivus, jo apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo toks stiprus, jog jo parodymais nebūtų galima vadovautis ir vertinti kaip nepatikimus dėl kaltinamojo nurodomos aplinkybės. Juolab, kad parodymus kaip įtariamasis S. T. duoti sutiko, pastabų ar prieštaravimų dėl apklausos atlikimo nenurodė ir apklausoje dalyvavęs jo gynėjas (2 t., b. l. 89–91). Aplinkybių, dėl kurių S. T. neteisingais teismo posėdyje įvardijo ir „antrus“ savo parodymus, kaltinamasis nenurodė. Nenustačius ir pačiam kaltinamajam nenurodžius objektyvaus jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pasikeitimo iš esmės priešingais (duotais teisiamajame posėdyje) pagrindo, teismas vadovaujasi S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad lytiniai santykiai tarp jo ir V. K. buvo, t. y. S. T. įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, atliko lytinio akto veiksmus, nors lytinio akto ir nebaigė, kaip pats nurodė, dėl girtumo (2 t., b. l. 89–90). Juolab, kad pirmosios savo apklausos metu duotus parodymus S. T. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą patvirtino atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus: akistatas su kitais kaltinamaisiais (2 t., b. l. 47–51, 52–57), akistatos su nukentėjusiąja metu (2 t., b. l. 64–67). Be to, tokius S. T. parodymus patvirtino ir nukentėjusioji, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Dar daugiau, šiuos parodymus netiesiogiai patvirtina ir iš karto po įvykio nukentėjusiąją mačiusios liudytojos J. R. parodymai (apie V. K. nurodymą, kad su ja buvo lytiškai santykiaujama, nukentėjusiosios būseną iš karto po įvykio). Vien ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje Nr. S 317/2019(01) nurodoma, kad V. K. tamponėliuose, paimtuose DNR tyrimui, negauta DNR profilių, tinkamų tolimesniam tyrimui (dėl netinkamai paimtų tamponėlių) (1 t., b. l. 77–84), savaime nepaneigia anksčiau minėtų įrodymų, kurių visuma remdamasis, teismas sprendžia buvus lytinius santykius tarp S. T. ir nukentėjusiosios V. K.
Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios V. K. nesutikimas lytiškai santykiauti su kaltinamuoju S. T. (ir apskritai įvykio vakarą turėti lytinių santykių) buvo aiškiai išreikštas žodžiais ir veiksmais. Pagal teismų praktiką išžaginimo bylose, nukentėjusiosios parodymai yra itin reikšmingi įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat nenustatė priežasčių netikėti ar laikyti nepatikimais nukentėjusiosios V. K. parodymų. Vien aplinkybė, kad nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, nesudaro pagrindo nesivadovauti jos duotais parodymais. Nors duodama parodymus nukentėjusioji nebuvo absoliučiai tiksli, įvertinus jos asmenybę, patirtą stresą, nuo įvykių praėjusį laiko tarpą, vertintina, jog jos parodymai apie esmines įvykio aplinkybes išliko pakankamai nuoseklūs, detalūs.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje V. K. nurodė, kad nesutikimą lytiškai santykiauti išreiškė tiek žodžiu, tiek ir veiksmais (muistėsi, beldė į langą, prašė paleisti, kvietė pagalbą rėkdama „gelbėkit“). Aplinkybes apie tai, jog V. K. šaukė „nenoriu, padėkite“, nurodė ir pats kaltinamasis S. T. įtariamojo apklausoje, kurios metu duotais parodymais teismas vadovaujasi dėl aukščiau nurodytų motyvų (2 t., b. l. 89–91); taip pat akistatos su nukentėjusiąja metu nurodė, jog lytinį aktą atliko „jai nesutinkant“ (2 t., b. l. 64–67). Taigi, būdamas psichiškai sveikas suaugęs asmuo turėjo suprasti nukentėjusiosios sakomų žodžių reikšmę ir prasmę, turėjo suvokti, kad lytinis aktas buvo prieš jos valią.
Žemesnės instancijos teismas
Išžaginimas yra laikomas padarytu bendrininkų grupės, kai išžaginant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo vykdytojai. Išžaginimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-298/2012, 2K–235-511/2015; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195-366/2018). Išžaginimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar tokiais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju. Išžaginimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo.
K. P. ir E. G. inkriminuojami veiksmai, kuriais jie bendrais veiksmais su S. T. atėmė nukentėjusiajai V. K. galimybę priešintis prievartiniam lytiniam aktui, t. y. liepimu eiti lytiškai santykiauti su S. T., vedimu į miegamąjį kambarį naudojant nukentėjusiosios atžvilgiu fizinę jėgą, suėmus už rankų ir šonų, smūgio kumščiu į veidą sudavimu. Teisiamojo posėdžio metu K. P. ir E. G. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino. Viso baudžiamojo proceso metu minėti kaltinamieji keitė parodymus, skirtingai nurodė įvairias esmines aplinkybes, vėliau dalies savo parodymų atsisakė arba nurodė, kad daugelio teismo siekiamų nustatyti aplinkybių neprisimena. Sprendžiant iš nuolatinės parodymų kaitos kaltinamieji (taip pat ir kaltinamasis S. T.) siekė priderinti savo parodymus prie bylos eigos ir vieni kitų parodymų, tokiu būdu siekdami išvengti atsakomybės arba sušvelninti savo padėtį. Dėl šios aplinkybės teismas vadovaujasi kaltinamųjų K. P. ir E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Teismui siekiant išsiaiškinti, kurie iš kaltinamųjų tempė (jėga vedė) nukentėjusiąją iš virtuvės į miegamojo kambarį, šią aplinkybę skirtingai aiškino tiek patys kaltinamieji tarpusavyje, tiek nukentėjusioji proceso eigoje. Tačiau visus minėtų proceso dalyvių parodymus (išskyrus E. G.) sieja apklaustųjų patvirtinimas, jog šiame veiksme dalyvavo tiek K. P., tiek E. G.: S. T.ir K. P. – akistatose (2 t., b. l. 47–49, 52–54), K. P. – įtariamojo apklausos metu (2 t., 159–160), akistatoje (2 t., b. l. 47–49), nukentėjusiosios – apklausiant ją pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 135–137), teisiamojo posėdžio metu. Taigi, E. G. parodymai, jog jis net nematė, kad K. P. ir S. T. nuvedė nukentėjusiąją į kambarį, vedant jo iš viso nebuvo, paneigti kitais minėtų proceso dalyvių parodymais.
Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios V. K. valia buvo palaužta bendromis bendrininkų S. T., K. P. ir E. G. pastangomis, aktyviais veiksmais, nukreiptais į prievartinių lytinių santykių atlikimą su nukentėjusiąja, ir kiekvienas jų suprato bendrai darantys nusikalstamą veiką.
Byloje nustatyta, kad dar pirmą kartą V. K. atėjus į S. T. namus, kur visi trys kaltinamieji vartojo alkoholį, ji buvo užgauliojama, jai sakoma „eik pasipist“ ir pan. (2 t., b. l. 64–67, 4 t., b. l. 110). Jai išėjus ir vėliau grįžus antrą kartą, pamačius, kad name yra ne tik S. T., ji buvo neišleista išeiti (2 t., b. l. 53, 65). Nukentėjusiajai nesutikus mylėtis su S. T., prieš ją buvo panaudota fizinė jėga nutempiant (nunešant) iš virtuvės į miegamąjį kambarį, suduotas smūgis į veidą. Seksualinę prievartą S. T. jos atžvilgiu naudojo kaltinamiesiems K. P. ir E. G. esant tame pačiame name, nukentėjusiosios parodymais, jiems esant virtuvėje ir juokiantis, nė vienam nesuteikiant jai pagalbos, nors, kaip patvirtino tiek E. G., tiek K. P., abu girdėjo nukentėjusiąją šaukiant „nenoriu, nereikia“, „gelbėkit“. Tai neabejotinai leidžia konstatuoti, jog tokiu aktyviu savo veikimu tempiant V. K. į kambarį, tiek neveikimu girdint jos pagalbos šauksmą, abu minėti kaltinamieji išreiškė aiškų pritarimą ir sudarė sąlygas bendrininko S. T. atliekamiems lytinės prievartos veiksmams.
Abejonių, jog kuris nors iš kaltinamųjų nesuprato ar neteisingai suprato fizinės jėgos panaudojimo V. K. atžvilgiu tikslą, teismui nekyla. Visi kaltinamieji neabejotinai girdėjo V. K. pirmiausia žodinį atsisakymą lytiškai santykiauti, tačiau vis tiek panaudojo prieš ją fizinę jėgą tempdami į kambarį. Nukentėjusioji nesutikimą reiškė ir tuo metu, kai buvo tempiama: tiek žodžiu, tiek veiksmais (muistėsi, mosikavo rankomis), tačiau kaltinamųjų tuo šio veiksmo tai nesustabdė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. P. nurodė supratęs, kad S. T. nori pasimylėti su V. K., pripažino žinojęs, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiaus (2 t., b. l. 159–160); kritiškai vertintinas jo tos pačios apklausos metu duotas paaiškinimas nežinojus, kad V. K. nesutiks turėti lytinių santykių, kadangi kaip anksčiau nustatyta, prieštaravimas tam buvo aiškiai išreikštas. Prielaidų priešingai išvadai (jog galimai V. K. sutiks savo valia turėti lytinių santykių su S. T.) nesudaro ir buvusios situacijos kontekstas: tai, kad nukentėjusioji neketino turėti lytinių santykių su S. T. (ar bet kuriuo kitu iš kaltinamųjų), nustatyta įvertinus pačios nukentėjusiosios, taip pat ir kaltinamųjų parodymus. Neteisėto savo veiksmų pobūdžio suvokimą parodo ir ta aplinkybė, kad į pagalbą V. K. atėjus kaimynams K. P. su E. G. slėpėsi sandėliuke (3 t., b. l. 37–39).
Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia esant nustatytą kaltinamųjų sutarimą veikti bendrai, pasireiškusį pritariančiais veiksmais. K. P., E. G. veiksmai (liepiant lytiškai santykiauti, jėga tempiant į kambarį, suduodant smūgį), taip pat neveikimas (abejingumas aukos padėčiai) buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas S. T. veiksmams. Kaltinamųjų kryptingi veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jie suvokė, kad su nukentėjusiąją lytiškai santykiaujama prieš jos valią, ir norėjo taip veikti.
Kaltinime formuluojama, jog kaltinamiesiems vedant nukentėjusiąją į kambarį, jai buvo kartą kumščiu suduota į veidą, nenurodant, kuriam iš kaltinamųjų šis veiksmas inkriminuojamas, t. y. nė vienas iš kaltinamųjų nėra kaltinamas dėl šio smūgio padaryto sužalojimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog neatsimena, ar jai buvo suduota tempiant, tačiau patikslino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji nurodė, kad tempiant smūgis jai buvo suduotas (1 t., b. l. 136). Nors vėliau proceso eigoje nukentėjusioji negalėjo šios aplinkybės patvirtinti, nurodydama, kad tiksliai neprisimena, tai natūralu atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, į kurias atsižvelgta vertinant nukentėjusiosios parodymus. Nors nė vienas iš kaltinamųjų teismo posėdyje nepripažino sudavę V. K. ją nešant į kambarį, pirmosios įtariamojo apklausos metu S. T. nurodė matęs, kad jai buvo suduota (2 t., b. l. 89–91). Teismas vertina šią aplinkybę esant nepaneigta ir nepriklausomai nuo to, kuris iš kaltinamųjų šį smūgį sudavė, vertina jį kaip vieną iš bendro kaltinamųjų veikimo siekiant palaužti nukentėjusiosios valią priešintis išžaginimui, veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad smūgį sudavusio asmens nustatymas kaltinamųjų veikos kvalifikavimo nekeičia, teismas šios aplinkybės iš kaltinimo nešalina.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktą ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kaltinamųjų S. T., K. P. ir E. G. padaryti veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 2 dalies, požymius, t. y. išžaginimas bendrininkų grupe (kvalifikuotas išžaginimas).
Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamasis S. T. teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 187–195), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 197), į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, remiantis 2019 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvada Nr. 97TPK-186/2019 netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 175–177, 183); jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo S. T. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo S. T. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, praeityje teistas šešiskart, tik 2019 m. balandžio 23 d. nubaustas laisvės apribojimo bausme, vėl nusikalto, padarydamas nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Visa tai rodo kaltinamojo S. T. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti. Sankcijoje už kaltinamajam S. T. inkriminuojamą nusikaltimą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis –terminuotas laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, ne pirmą kartą nusikalstančio ir administracine tvarka bausto kaltinamojo S. T. asmenybę, kaltinamojo vaidmenį bendrininkų grupės nusikaltimo padaryme ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), sprendžia, kad kaltinamajam S. T., už padarytą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant ilgesnės nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis trukmės laisvės atėmimo bausmę (BK 61 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam S. T. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 19 d., 23.40 val. (2 t., b. l. 68) bei suėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 9 d. (2 t., b. l. 120–122, 129–131, 139–141; 4 t., b. l. 15–16, 75–76, 120–121, 154–155, 170–171).
S. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (4 t., b. l. 140–171) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.
BK 149 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. P. teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam galėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė, todėl sprendžia, jog K. P. skirtina sankcijoje numatytos rūšies bausmė. Nustatydamas bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad nors ir nustatyta viena jo veiką sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys), kaltinamojo atžvilgiu yra galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 18–23), 2017 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo vadovaujantis BK 38 straipsniu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosprendžio priėmimo metu yra nedirbantis, kas neigiamai charakterizuoja K. P., tačiau įvertintina ir tai, kad anksčiau jis neteistas (2 t., b. l. 15–17), teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos bendruomenės, įrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą (2 t., b. l. 2, 9). Atsižvelgdamas į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį bendrininkų grupės nusikaltimo padaryme, K. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina trumpesnė nei BK atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis).
Kaltinamasis K. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 19 d., 21.55 val. (2 t., b. l. 149), 2019 m. birželio 21 d. jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2020 m. kovo 19 d. (2 t., b. l. 191–192, 3 t., b. l. 14–15, 24–25; 4 t., b. l. 11–12, 77–78, 118–119, 158–159). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas.
K. P. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (4 t., b. l. 158–159, 181–182) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nors kaltinamojo E. G. gynėja prašė teismo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į jo asmenybę, į tai, jog jis neteistas, teigiamas darbdavio ir bendruomenės charakteristikas, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių kaltinamajam galėtų būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismo vertinimu, gynėjos nurodytos aplinkybės yra reikšmingos bausmei individualizuoti, tačiau jos nesudaro pagrindo spręsti esant susidarius kokiai nors išskirtinei teisinei ar kitokiai socialinei situacijai, dėl kurios bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
Nustatydamas bausmės trukmę kaltinamajam E. G. teismas atsižvelgia į tai, kad nors ir nustatyta viena jo veiką sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau nuosprendžio priėmimo metu jis yra dirbantis, anksčiau jis neteistas (2 t., b. l. 41–42), 2018 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, iš esmės teigiamai charakterizuojamas darbdavio ir teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos bendruomenės, įrašytas psichiatrijos klinikos pacientų registre (2 t., b. l. 28; 30; 36). Atsižvelgdamas į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį bendrininkų grupės nusikaltimo padaryme, E. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina trumpesnė nei BK atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 50 straipsnis).
Kaltinamasis E. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 19 d., 23.50 val. (3 t., b. l. 27), 2019 m. birželio 21 d. jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2020 m. kovo 19 d. (3 t., b. l. 66–69; 92–94; 116–118; 4 t., b. l. 13–14, 73–74, 116–117, 156–157). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas.
E. G. paskirtos kardomosios priemonės: dokumento paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys: 100 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 148–149). Turtinė žala pasireiškė perkant vaistus ir dėl suplėšytų rūbų, neturtinė žala pasireiškė jos, kaip asmens pažeminimu, paniekinimu, su nukentėjusiąja buvo elgiamasi išskirtinai paniekinamai ir pažeminančiai, nusikaltimo metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Neturtinės žalos nukentėjusiajai dydį teismas vertina atsižvelgdamas į tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytas sunkus nusikaltimas pažeidžiant seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, taigi nėra pagrindo abejoti, kad dėl to nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį ir baimę, kuriuos, kaip pati nurodė ir apklausiama teisme, jautė dar ilgą laiką po įvykio, taip pat kankino nemiga, prireikė raminamųjų vaistų, nors anksčiau tokių problemų neturėjo. Aplinkybę, jog po įvykio V. K. vengė išeiti į gatvę, jautėsi nesmagiai, patvirtino ir jai artimas žmogus – liudytoja J. R. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Svarbi aplinkybė, vertinant neturtinę žalą yra ir tai, jog nusikaltimas sukėlęs tokius padarinius buvo padarytas tiesiogine tyčia. Nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, teismas taip pat atsižvelgia ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, nukentėjusiosios neatsargumą, vakare einant į namus pas mažai pažįstamą asmenį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 149 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str.). Teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl neturtinės žalos suma mažintina ir V. K. naudai priteistina 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnis, CK 6.250 straipsnis). Dėl kaltinamųjų nesutikimo su civiliniu ieškiniu, be kita ko, bandant tai pagrįsti prasta nukentėjusiosios reputacija, pažymėtina, jog nepaisant to, kaip klostosi jos asmeninis gyvenimas, tai nesumenkina nusikaltimu nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ir neteikia pagrindo teigti, jog jos išgyvenimai turėtų būti vertinami dar mažesne (kaip nurodo kaltinamieji – kelių šimtų ar ne daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų) suma. V. K. nukentėjo nuo nusikaltimo, taigi, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Turtinė žala, padaryta nukentėjusiajai dėl patirto sužalojimo vykstant į gydymo įstaigą, įsigyjant paskirtus medikamentus, suplėšant rūbus, teismo vertinimu yra pagrįsta, nėra per didelė atsižvelgiant į civiliniu ieškiniu nurodomas turėtų išlaidų rūšis, todėl priteistina solidariai iš kaltinamųjų S. T., K. P. ir E. G.
Kaltinamųjų S. T., K. P. ir E. G., kaip šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje suimtų asmenų kardomųjų priemonių taikymo tvarką, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo advokatai. Tačiau, kadangi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos iš Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos teisme nebuvo gautas prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis nėra žinomas, priteisimo, atstovaujant kaltinamųjų S. T., K. P. ir E. G. interesus byloje, kaltinamųjų interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 22 d. pažymos Nr. (12.35) PT-2347 (patikslinta) nukentėjusiajai V. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 622,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama dėl S. T., K. P. ir E. G. tyčinės nusikalstamos veikos, ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų.
Daiktiniai įrodymai, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje: pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas, paklodė, paketas su cigarečių nuorūkomis, 0,5 litro talpos stiklinis butelis su skysčiu, stiklinės 3 vnt., puodelis, tuščias cigarečių pakelis; vokas su DNR ėminiais - 3 vnt., vokas su tepinėliais - 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Rūbai: kelnės, palaidinė, kelnaitės ir liemenėlė – grąžintini nukentėjusiajai V. K.. Vienas kompaktinis diskas su garso įrašu, esantis prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.
nusprendė:
S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę S. T. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 9 d.
S. T. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką bei suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
S. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę K. P. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.
K. P. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką bei suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 19 d.
K. P. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę E. G. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus.
E. G. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką bei suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 19 d.
E. G. paskirtas kardomąsias priemones: dokumento paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai V. K. 100 Eur (šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 622,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 20 ct) proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S, Lietuvos filialas; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinius įrodymus: pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą, paklodę, paketą su cigarečių nuorūkomis, 0,5 litro talpos stiklinį butelį su skysčiu, stiklines (3 vnt.), puodelį, tuščią cigarečių pakelį, voką su DNR ėminiais (3 vnt.), voką su tepinėliais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, įpareigojant tai atlikti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Rūbus: kelnes, palaidinę, kelnaites ir liemenėlę – grąžinti nukentėjusiajai V. K., įpareigojant tai atlikti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Vieną kompaktinį diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.