Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėję kaltinamojo E. G. gynėjos advokatės L. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 19 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. G. kaltinamas tuo, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje išžagino V. K., o būtent: 2019-06-19 apie 21 val. 30 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai nukentėjusioji V. K. atsisakė lytiškai santykiauti su S. T., K. P. ir E. G. liepė V. K. eiti lytiškai santykiauti su S. T.. Iš karto po to, S. T. suėmė rankomis V. K. iš nugaros ties pilvu, K. P. ir E. G. paėmė rankomis V. K. už abiejų rankų ir šonų, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į veidą bei naudodami fizinę jėgą nuvedė ją iš (duomenys neskelbtini) kambarį, paguldė ją į lovą ir liepė jai lytiškai santykiauti su S. T.. Tuomet S. T. sudavė dešimt smūgių kumščiu V. K. į veidą, suėmė rankomis nukentėjusiosios kaklą, smaugė ją, naudodamas fizinę jėgą nurengė ją nuogai ir užgulė ją savo kūnu. Tokiais bendrais veiksmais S. T., K. P. ir E. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, abiejose kaklo pusėse, ir atėmė V. K. galimybę priešintis, o S. T., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, lytiškai santykiavo su V. K. prieš jos valią natūraliu būdu, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsniu, E. G. sulaikytas 2019 m. birželio 19 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajam E. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams nuo 2019 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. spalio 11 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. G. pratęstas iki 2019 m. lapkričio 19 d.

3. Skundžiama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi kaltinamajam E. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 19 d., konstatavus, kad būdamas laisvėje kaltinamasis E. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

4. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamojo E. G. gynėja advokatė L. M. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. G. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vieno mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 19 d., arba minėtą nutartį pakeisti, skiriant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad E. G. būtų slapstęsis nuo policijos pareigūnų, prokuroro ar teismo, išvykęs į užsienį ir ten pasislėpęs, būtų paskelbta jo paieška, ar būtų pažeidęs jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Teisėja skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė tokių duomenų. Nutartyje tik formaliai pasisakyta, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. G. gali bėgti ar slėptis, nes kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jog yra nevedęs, turi paauglę dukrą, nedirbantis, buvo teistas, 2018 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas neįvertino E. G. nurodytų aplinkybių, jog jis supranta ką padarė, slapstytis neketina, turi pastovią gyvenamąją vietą. Tai, kad E. G. neturi šeiminių santykių, šiuo metu nedirba, savaime nepagrindžia išvados, kad jis gali slėptis nuo teismo. Net ir suprasdamas, jog už nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra kaltinamas, gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, jis neturi pagrindo slėptis.

4.2. Taip pat nurodo, kad nepagrįstai nustatytas ir kitas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas, kad kaltinamasis E. G. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors E. G. kaltinamas naują nusikalstamą veiką padaręs praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos nuosavybei, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvados, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju, užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima būtų švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra akcentavęs, jog šeimos ar darbo santykių neturėjimas dar nereiškia, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas.

4.3. Teigia, kad Priimant skundžiamą nutartį nepagrįstai nesiremta BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kuri numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus bei individualizuoti kardomąją priemonę (jeigu iš viso tokia būtų reikalinga), juo labiau, kad toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo E. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

6. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija, spręsdama kardomosios priemonės klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų (kaltinamųjų S. T., K. P., paties kaltinamojo E. G., nukentėjusiosios V. K., liudytojų A. R., J. R., E. A., J. Ž. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau kartu pažymima tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos terminą), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

7. Skundžiama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam E. G. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

7.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimo taikymo klausimas sprendžiamas įvertinus visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju E. G. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau gresiančios bausmės griežtumas taip pat vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kuri padidina kaltinamojo bėgimo nuo teismo tikimybę. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi E. G. pratęsdamas suėmimo terminą įvertino ne tik jam gręsiančios bausmės griežtumą, tačiau atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, jog E. G. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais, nedirbantis, neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors skunde teigiama, kad jis turi paauglę dukrą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog iš jo priteistas išlaikymas. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pagrindą pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. G. būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 dalis).

7.3. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujas nusikalstamas veikas, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, E. G. kaltinamas sunkių (BK 149 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, E. G. neteistas, tačiau 2018 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs bendrininkų grupėje prieš (duomenys neskelbtini) nukentėjusią. E. G. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuotų nusikalstamų veikų sąrašą. Taigi aptarti duomenys leidžia teigti, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje E. G. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Skundžiama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis laikytina pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. G. gynėjo advokatės L. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.