Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“, daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Grandinė“, antstolė B. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja T. Ž. prašė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mirusios I. Ž. prievolė prašyme nurodytam kreditoriui (civilinėje byloje Nr. 2-582-991/2016) pasibaigė dėl mirties fakto ir nutraukti vykdymo procesą (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/01002) CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. prašymas dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia bei vykdymo proceso nutraukimo paliktas nenagrinėtas ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/18/01002 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-582-991/2016, kuriuo iš I. Ž. AB ,,Klaipėdos energija“ priteista 888,71 Eur skolos, 27,18 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 915,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 27 Eur bylinėjimosi išlaidų. (duomenys neskelbtini) mirus skolininkei I. Ž. antstolė 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu pakeitė pradinę skolininkę į naująją skolininkę T. Ž., kuri Testamentų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiosios palikimą.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėja iš esmės siekia, jog būtų pripažinta, kad I. Ž. prievolė kreditoriui pasibaigė mirus skolininkei I. Ž. (CK 6.128 straipsnio 1 dalis) ir vykdomoji byla būtų nutraukta. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį skolininkui mirus prievolė baigiasi tik jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu, o vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 629 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. CPK 630 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu.

5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 643 straipsnio 6 punktą skolininkas vykdymo procese turi teisę reikšti prašymus, nušalinimus, o vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. birželio 29 d. prašymo teismui padavimo metu antstolei nebuvo pateikusi prašymo dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir vykdymo proceso nutraukimo, t. y. pareiškėja nebuvo pasinaudojusi CPK numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (teikti prašymą antstoliui, o nesutinkant su antstolio atsisakymu nutraukti vykdomąją bylą – antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą skųsti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka). Taip pat teismas nustatė, kad tą pačią dieną pareiškėja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė dar keturis analogiškus prašymus dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia iš esmės tais pačiais pagrindais, civilinėse bylose Nr. 2VP-7204-1071/2022 ir Nr. 2VP-7205-512/2022 pareiškėjos prašymus atsisakyta priimti, kadangi pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. liepos 29 d. pateikė teismui skundą dėl antstolės B. T. veiksmų (civilinė byla Nr. 2YP-8099-323/2022), kuriuo taip pat prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0005/19/01591 (prašymo nagrinėjimui prijungta prie bylos Nr. 2VP-7202-901/2022), Nr. 0005/18/01002 (prašymo nagrinėjimui prijungta prie bylos Nr. 2VP-7203-901/2022) ir Nr. 0005/20/01277 (prašymo nagrinėjimui prijungta prie bylos Nr. 2VP-7209-901/2022) bei kitas. Prašymą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo pareiškėja motyvavo iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pateiktuose teismui atskiruose prašymuose civilinėse bylose. Antstolė 2022 m. liepos 29 d. patvarkymu skundą persiuntė nagrinėti teismui, nutarties priėmimo metu skundas dar nebuvo išnagrinėtas.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pasinaudojusi CPK numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnyje, šia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl prašymą paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu T. Ž. (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išnagrinėti jos prašymą, neapgynė jos teisių ir neužtikrino teisės į teisingą ir nešališką teismą. Teigia, kad AB ,,Klaipėdos energija“ 11 metų siekia nepagrįstai praturtėti, kadangi šildymo ir kitų paslaugų mirusiosios I. Ž. butui neteikė ir iki šiol neteikia. Dėl to visi pradėti išieškojimai turi būti nutraukti.

11. Nurodo, kad teismas nesivadovavo teikiamais įrodymais, neatsižvelgė į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis mirusioji I. Ž. jokių įsiskolinimų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

14. Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė, kodėl byla negalėtų būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria paliktas nenagrinėtas jos prašymas pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mirusios I. Ž. prievolė prašyme nurodytam kreditoriui (civilinėje byloje Nr. 2-582-991/2016) pasibaigė dėl mirties fakto ir nutraukti vykdymo procesą (vykdomosios bylos Nr. 0005/18/01002) CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

16. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-582-991/2016 iš I. Ž. AB ,,Klaipėdos energija“ priteista 888,71 Eur skolos, 27,18 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 915,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal 2018 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/18/01002. I. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, antstolė 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu pakeitė pradinę skolininkę į naująją skolininkę T. Ž., kuri Testamentų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiosios palikimą.

17. Apeliantė pateiktu prašymu iš esmės reikalauja nutraukti vykdymo procesą mirus skolininkei I. Ž. Vykdymo proceso veiksmus (CPK VI dalis, 583-817 straipsniai), įskaitant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, atlieka ne teismas, o antstolis (CPK 584, 586, 587, 588, 634, 650 straipsniai). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 613 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 straipsnio 1 dalis). Pavyzdžiui, 647 straipsnio 4 dalyje, 667 straipsnio 2 dalis, 733 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai kada antstolis nutraukia išieškojimą. CPK 643 straipsnio reglamentuojančio skolininko teises 5, 6 punktuose nurodyta, kad skolininkas vykdymo procese, be kita ko, turi teisę apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus.

18. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju prašoma nutraukti vykdomąją bylą (vykdomąsias bylas) dėl fizinio asmens mirties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio klausimo nagrinėjimui yra nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka, t. y. pirma su prašymu reikia kreiptis į antstolį. Pažymėtina, kad teismas, tik nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neveikimo ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio nagrinėjimui nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 510 straipsnis), galėtų įvertinti tokių prašymų ir tokių antstolio veiksmų pagrįstumą.

19. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jeigu ieškinys priimtas, jis paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti nebegalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nebuvo pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, t. y. nebuvo pareiškusi prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo antstolei, todėl T. Ž. pareiškimas negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme. Kadangi šia tvarka dar buvo galima pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kadangi šiuo atveju apeliantė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tai yra nesikreipė į vykdomąją bylą vykdantį antstolį dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

22. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, pašalinusi ginčijamoje nutartyje nurodytas kliūtis, įgyvendino savo procesines teises, t. y. kreipėsi į antstolę dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, o antstolė pareiškimą (skundą) persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2YT-8099-323/2022).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

25. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.