Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. atstovo advokato V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2022-06-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7437-2022 T. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022-04-15 16.29 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, kirto užbrūkšniuotą horizontaliojo ženklinimo nukreipimo salelę, apvažiavo kliūtį per pėsčiųjų perėją, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo eilėje stovinčių automobilių koloną, taip chuliganiškai vairavo, sukeldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 9, 82, 140.4 punktų, 3 priedo I skyriaus l.15 punkto reikalavimus. Nutarimu T. V. paskirta 450,00 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. atstovas advokatas V. A. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.4. Apeliantas pabrėžia, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubia pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N-444-210-11).

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. atstovo advokato V. A. apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinkama ir prašoma jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas nepakeistas 2022-06-07 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7437-2022. Be visa to, apeliantas nesutinka su tuo, jog T. V. nebuvo taikytas administracinės nuobaudos švelninimas, nurodo, kad yra visi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl T. V. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, t. y. jog padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o turėjo būti kvalifikuojamas pagal to paties straipsnio 1 dalį, kadangi T. V. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Apygardos teismas nesutinka su skundo motyvais ir toliau dėl to pasisako.

6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr.e2AT-18-648/2017).

7. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad T. V. vairavo automobilį esant jo veiksmuose chuliganiškų paskatų, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Apelianto skunde yra pasisakyta dėl T. V. chuliganiškų paskatų nebuvimo įrodytumo ir fakto, kad automobilį vairavo nechuliganiškai, sutikti su šiais skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui ir asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

9. Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys T. V. padaryti KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 82, 140.4 punktų, 3 priedo I skyriaus l.15 punkto reikalavimų pažeidimai. KET 9 punktas yra bendro pobūdžio (KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, KET 82 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka), tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tuo tarpu KET 3 priedo I skyriaus 1.15 punkte imperatyviai nurodyta, jog užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama, o (duomenys neskelbtini)4 punktas numato, kad pėsčiųjų perėjose lenkti draudžiama.

10. Byloje neginčijamai nustatyta, kad T. V. 2022-04-15 16.29 val. adresu (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y., nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo, kirto užbrūkšniuotą horizontaliojo ženklinimo nukreipimo salelę, apvažiavo kliūtį per pėsčiųjų perėją, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo eilėje stovinčių automobilių koloną, taip chuliganiškai vairavo, sukeldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Pasak T. V., toks jo elgesys buvo sąlygotas išskirtinai skubėjimo ir klaidingai susidaryto įspūdžio dėl priekyje įvykusios avarijos, todėl dėl šio nesusipratimo jis pažeidė KET reikalavimus, tačiau ne dėl chuliganiško vairavimo. Savo veiksmais nerodė jokio nepagarbaus elgesio kitiems asmenims.

11. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, pažymint, kad T. V. elgesys buvo sąlygotas išskirtinės skubėjimo situacijos, t. y., lenkdamas automobilių koloną, jis galvojo, kad priekyje įvyko automobilių avarija, nes išgirdo didelį garsą iš už priekyje važiavusio sunkvežimio. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog skunde nurodyti argumentai laikytini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine pozicija, pateikta siekiant sušvelninti T. V. taikytiną administracinę atsakomybę. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad T. V. išdėstytų argumentų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, tokių duomenų nenurodyta ir pateiktame skunde. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ir buvo T. V. nurodytas garsas, pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog visų kitų automobilių vairuotojų tas garsas nesutrikdė, jie ramiai stovėjo ir laukė kolonoje, vaizdo įraše taip pat neužfiksuota, kad kažkas kitas būtų atlikęs tokius pat veiksmus, kaip T. V.. Apylinkės teismas tinkamai akcentavo, jog tai, kad, kaip nurodoma skunde, iš pažeidėjo veiksmų nematyti jokio agresyvumo, gestais rodomų nepagarbos ženklų, ratų prasisukimo ar kitokio chuliganiškumą parodančio elgesio, nepaneigia chuliganiškų paskatų buvimo pažeidėjo veiksmuose. Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiškas vairavimas nėra išskirtinai siejamas tik su tiesioginiu agresijos demonstravimu, nepagarbos ženklų rodymu, automobilio ratų prasukimu ir pan., jis gali pasireikšti ir tokiu būdu, kaip nagrinėjamu atveju. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad T. V. atlikti veiksmai, t. y. įspėjamojo posūkio signalo nerodymas, užbrūkšniuotos horizontaliojo ženklinimo nukreipimo salelės kirtimas, kliūties apvažiavimas per pėsčiųjų perėją, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavimas eilėje stovinčių automobilių kolonos, akivaizdžiai parodo T. V. nepagarbų elgesį kitų eismo dalyvių atžvilgiu, taip pat nepaisant to, kad nekilo sunkių padarinių, paminėti veiksmai sukėlė realų pavojų tiek pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas konstatuoja, kad toks T. V. elgesys buvo tyčinis, pavojingas ir neabejotinai atitinkantis požymius, būdingus chuliganiškam vairavimui.

12. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog T. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Todėl nėra teisinio pagrindo pažeidėjo veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio l dalį, kaip to prašoma skundu.

13. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino skunde nurodytas aplinkybės, todėl netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir netenkino prašymo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde pažymi, kad T. V. darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, o teisė vairuoti automobilį jam yra būtina, kadangi jis dirba vairuotoju, taigi, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis prarastų darbą bei darbo užmokestį, kuris yra būtinas ne tik jam pragyventi, bet ir mokėti kreditui. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei skundo argumentus, pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi priimant skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam aplinkybių vertinimui ir nurodo, kad T. V. teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, ir jos švelninti nėra jokio pagrindo.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog, pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

16. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei T. V. asmenybę, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apylinkės teismas atsižvelgė į T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino tai, jog T. V. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą – nustatyto greičio viršijimą. Tai, kad T. V. savo darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, o teisė vairuoti automobilį jam yra reikalinga tiek asmeniniais, tiek darbo tikslais, kadangi dirba vairuotoju, o netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis prarastų darbą bei darbo užmokestį, kuris yra būtinas ne tik jam pragyventi, bet ir kreditui mokėti, nesudaro pagrindo švelninti jo administracinę atsakomybę. Pritartina apylinkės teismui, jog T. V. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Tuo labiau, kad jis dirba vairuotoju ir privalo žinoti KET reikalavimus ir gresiančią atsakomybę už jų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, jog šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones, ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

17. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-07-26 nutarimą ir priimti naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. atstovo advokato V. A. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-07-26 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.