Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. G., jo atstovui advokatui I. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) 2016-08-30 nutarimo panaikinimo, bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities VPK Rokiškio r. PK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis M. B. 2016 m. rugpjūčio 12 d. S. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 89P-68807425-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124 ² str. 2 d. už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 12 d., 15.25 val. Zarasų r.sav., Biržūnų k., Pakalnės vairuodamas automobilį ir sankryžoje apsisukinėdamas , iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo automobilio išskirtinumą, padidinęs automobilio variklio sūkius ir prasukdamas automobilio ratus, taip sukėlė savo vairuojamo automobilio šoninį slydimą. Tokiais savo veiksmais automobilio vairuotojas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams buvusiems šalia. Protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ² str. 2 d.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. Š. 2016 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 83N-70190994-16 ir už ATPK 124 ² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. G. paskyrė nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių .

Medžiagoje neaiškus ir sukelto pavojaus elementas. Teigiama, kad tokiu vairavimu S. G. sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, buvusiems šalia. KET vartojamose sąvokose nurodyta, kad eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo. Tai gali būti vairuotojas, pėsčiasis, dviratininkas, vadeliotojas, motociklistas ir kt. Iš protokolo (skundžiamo nutarimo) turinio neaišku kokiai eismo dalyvių kategorijai buvo sukeltas pavojus, koks pavojus ir kaip tai pasireiškė. Priešingai šiems teiginiams, S. G. nurodė, kad atliekant apsisukimo manevrą jokių kitų transporto priemonių nebuvo, artimiausiai stovintys ralio žiūrovai buvo nutolę už 50-100 m. Esant tokiam atstumui turi būti labai aiškiai nurodyta, kaip S. G. vairavimas galėjo sukelti jiems pavojų. Mano, kad šioje situacijoje net žiūrovai nelaikytini eismo dalyviais, nes eisme nedalyvauja. Taigi, grėsmių saugomoms įstatymo vertybėms taip pat medžiagoje nenustatyta.

S. G. pažymėjo, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui. Norma yra blanketinė, nukreipianti į poįstatyminių aktų pažeidimą (šiuo atveju KET). Protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. G. pažeidė KET 9 p. Tačiau tai yra bendro pobūdžio reikalavimas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad tik bendro pobūdžio KET nuostatos negali sukelti grėsmių saugomoms vertybėms ir turi būti inkriminuojamos kartu su KET specialiosios dalies atitinkama punktų pažeidimais. Liko neaišku, kokius konkrečius KET reikalavimus S. G. pažeidė be formaliai deklaruojamo KET 9 punkto.

Taip pat protokole ir skundžiamame nutarime neaiški svarbi aplinkybė - pažeidimo padarymo vieta. Medžiagoje nurodyta, kad pažeidimas padarytas Zarasų r. sav. Biržūnų k., Pakalnės. Neaišku kokia vietovė įvardinama Pakalnės, ar tai gatvė, ar vietovės pavadinimas ar kt. Jei tai gatvė, tai neaiški konkreti gatvės vieta, kuri paprastai turi numerius esančių pastatų, prie kurių galima pririšti ir patį įvykį. Medžiagoje tokių duomenų visiškai nėra. Iš viešai prieinamo duomenų (vietovės žemėlapio) ir su skundu pateikiamų fotonuotraukų matyti, kad sankryža, kurioje atliktas manevras yra prieš Biržūnų kaimą ženklinantį kelio ženklą ir tai parodo, kad aptariamas įvykis įvyko ne Biržūnų kaime.

Motyvuojamoji dalis

S. G. skundas tenkintinas.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresn. specialisto R. Š. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 83N-70190994-16 , kuriuo už ATPK 124 ² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, S. G. paskirta nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

ATPK 124 ² str. 2 d. numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui (asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones) užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo vienerių metų iki dvejų metų.

Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124 ² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

KET 9 punkte nustatytas reikalavimas eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio Utenos apskrities VPK Rokiškio r. PK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio M. B. 2016-08-12 tarnybinio pranešimo, 2016 m. rugpjūčio 12 d. apie 15.25 val. dirbant kartu su to paties būrio vyriausiąja patrule I. K.-Č., Zarasų r. Biržūnų k., Pakalnės g., pastebėjo automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sankryžoje apsisukinėdamas iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo automobilio išskirtinumą, padidinęs automobilio variklio sūkius ir prasukdamas automobilio ratus, taip sukėlė savo vairuojamo automobilio šoninį slydimą. Tokiais savo veiksmais automobilio vairuotojas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams buvusiems šalia. Sustabdžius minėtą transporto priemonę paaiškėjo, kad ją vairavo S. G..

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai vyriausieji patruliai M. B. ir I. K.-Č. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nurodydami, jog pažeidimo padarymo dieną jie buvo išsiųsti užtikrinti eismo dalyvių saugumą vykusio ralio metu. Jie atvyko į Biržūnų kaimą. Trasa, kuria turėjo vykti ralis dar nebuvo uždaryta, todėl jie nusprendė ja pravažiuoti, stebėjo, ar joje nėra žmonių. Pamatė, kad automobilis M. B. staigiai ant posūkio apsisukinėjo, automobilis pradėjo slysti, o kadangi tai įvyko žvyrkelyje, pakilo dulkių kamuolys. Tokia vairavimo maniera, automobilio išskirtinumo demonstravimas, automobilio slydimas galėjo sukelti pavojų eismo dalyviams, nes tuo metu trasa dar nebuvo uždaryta. Netoliese už Biržūnų kaimo nuorodos, kitoje pusėje, maždaug už 5-10 metrų, jau stovėjo daug žiūrovų, žmonės ruošėsi stebėti ralį. Be to priešingoje kelio pusėje stovėjo automobiliai. Tuo metu kai įvyko pažeidimas, nei vienas iš kelių dar nebuvo uždaryti. Policijos pareigūnai pavijo automobilį ir surašė protokolą automobilį vairavusiam S. G.. Trasa buvo pradėta uždaryti , kai vairuotojas jau buvo sustabdytas ir automobilyje buvo rašomas protokolas, t.y. po maždaug 20 minučių.

Liudytoju apklaustas V. D. teigė, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. vyko Zarasų Lakės ralis , kurį nuvyko stebėti prie Biržūnų kaimo. Jis su S. G. seniau dirbo vienoje įmonėje vairuotojais. Iki trasos uždarymo buvo likę nebe daug laiko . Minia žiūrovų jau stovėjo už juostos kitoje pusėje kaip yra kelio ženklas , jog prasideda Biržūnų kaimas. Jam bešnekant su kitais žiūrovais, pamatė atvažiuojantį pažįstamą baltos spalvos M. B. automobilį, kuris sankryžoje apsisuko ir nuvažiavo priešinga kryptimi. Automobilis prieš apsisukdamas slydo gal pusę metro ar 1 metrą. Netrukus iš paskos nuvažiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir garso sirena. Jis pagalvojo, kad nebeleistinas laikas važiuoti trasa, bet net nekilo įtarimas, kad dėl automobilio apsisukimo . Paaiškino, jog trasa niekas nevaikščiojo, o automobiliai stovėjo toliau nuo tos vietos, kur S. G. apsisukinėjo, link Biržūnų kaimo. Po kiek laiko renginyje sutiko S. G., kuris jam pasakė, kad buvo sustabdytas ir už chuliganišką vairavimą , jam atėmė vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas paaiškino, kad jis yra jau 16 metų profesionalus vairuotojas, bet jam neatrodė, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas. Ten yra sankryža, dviejų kelių susikirtimas. Kur ralis neturėjo vykti, tai tie keliai jau buvo užtverti. Žmonės visi stovėjo už užtvertos juostos. Užtverta juosta nuo tos vietos buvo gal 50 metrų atstumu, o už 10-15 min. jau prasidėjo lenktynės. Kai automobilis apsisuko, žmonių sankryžoje nebuvo. Visi žmonės, palikti automobiliai stovėjo link Biržūnų kaimo.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. G., jo atstovo, policijos pareigūnų M. B. ir I. K.-Čeponienės, liudytojo V. D. paaiškinimus, teismas laiko, kad byloje esančių įrodymų (ATPK 256 straipsnis), iš kurių būtų galima vienareikšmiškai teigti buvus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose ATPK 124 ² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, negalima. Teismas iškilusias abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

S. G. teigė, jog vien tik automobilio slydimas negalimas laikyti chuliganišku vairavimu, kadangi jis neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, pavojaus eismo dalyviams jis nesukėlė, o incidento metu ar po jo niekas nepareiškė jam jokių pretenzijų bei niekas nenukentėjo. Jis tik norėjo greičiau apsisukti, nes netrukus turėjo prasidėti lenktynės, be to jis nedemonstravo ir automobilio išskirtinumo. Automobilis yra senas,1989 metų laidos (27 metų senumo),2,5 dyzelinis variklis turintis tik 69 kw galią ir iš tolo neprilygstantis šiuolaikiniams ir išskirtinę galią turintiems automobiliams.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt. būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.

Pažymėtina, kad S. G. nuo pat bendravimo su policijos pareigūnais pradžios teigė, kad jis norėjo greičiau apsisukti ir dėl to gailisi. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nėra jokio skirtumo, ar asmuo akseleratoriaus pedalą nuspaudė ir taip transporto priemonės varomuosius ratus prasuko tyčia, ar dėl neatsargaus (neapdairaus) elgesio, jam netinkamai įvertinus kelio dangos būklę, automobilio techninius duomenis, kitas eismo sąlygas ir pan., nes visais atvejais staigiai greitėjantis (ar stabdantis), slystantis ir dėl to iš dalies sunkiau kontroliuojamas automobilis sukelia pavojų eismo ar kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui nepriklausomai nuo to, ar asmuo padarė tai tyčia, ar ne, ar šalia yra kiti eismo dalyviai bei svetimas turtas, ar jų nėra. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį svarbiausia yra nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas. Tačiau šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas atsakomybėn patraukto asmens paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik automobilio slydimas, o kadangi slydimas buvo žvyruotame kelyje, prieš nedidelę įkalnę (b.l.5) tai buvo pasirodę ir dulkės, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavyzdžiui, pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; triukšmo sukėlimo; kitų eismo dalyvių aptaškymo purvu ar vandeniu ar kitokio kitų eismo dalyvių pažeminimo, įžeidimo ir pan.) negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Šiuo konkrečiu atveju atsakomybėn patraukto asmens veikoje nesant chuliganiškų paskatų, vien tik už jo vairuoto automobilio slydimą šonu atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį negalima. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad žiūrovai stebėti ralio lenktynių rinkosi jau už užtvertos juostos, todėl daugiau tikėtina, kad organizatoriai jas buvo užtvėrę saugiu atstumu, kad lenktynių metu nenukentėtų žiūrovai. Duomenų, kad žiūrovai stovėjo už apsauginės juostos neneigė ir policijos pareigūnai, be to ir vienas iš lenktynių žiūrovų V. D., tik jie skirtingai nurodė atstumą, nes policijos pareigūnė I. K.-Č. teigė, jog buvo už 5-10 metrų, o liudininkas V. D., jog už maždaug 50 metrų. Iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad automobiliai taip pat stovėjo ne palikti ant kelio , kuria turėjo įvykti lenktynės ir kuriame automobilį apsuko S. G., o buvo palikti kitoje kelio pusėje, kur pagal fotonuotraukas matyti nuoroda „Biržūnai“ (b.l.6).Policijos pareigūnai teigė, kad rašant protokolą S. G. atsirado daug jį ginančių asmenų. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo apklausti asmenys, kuriems toks S. G. vairavimas sukėlė pasekmes, dėl ko jie buvo atsidūrę pavojingoje situacijoje, pažeminti, įžeisti ar panašiai. Prie bylos nėra pateikti ir duomenys iš policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus, iš kurio būtų galima spręsti ar šiuo atveju buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad tokie įrašai saugomi tik 60 dienų, bet negalėjo paaiškinti, kodėl jie nebuvo pateikti prie surinktos medžiagos. Vienam iš tuo metu buvusių asmenų, kurie ruošėsi stebėti ralį V. D. net nekilo mintis, kad policijos pareigūnai nuvažiavo paskui M. B. automobilį dėl chuliganiško vairavimo, jis manė, kad automobilis neleistinai įvažiavo į trasą ir jokių abejonių, kad automobilio slydimą vairuotojas sukėlė tyčia, jam nekilo. Atsižvelgiant į teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai .Taigi, teismas byloje esančius duomenis, liudytojų paaiškinimus laiko nepakankamais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei neabejotinai pagrįsti, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Š. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 83N-70190994-16 panaikintinas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

S. G. skundą patenkinti.

P. P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Š. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 83N-70190994-16, kuriuo S. G. buvo skirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda ir su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.