Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. R., jo atstovui advokatui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą administracinio nusižengimo byloje dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl pažeidimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Tauragės apskrities VPK) viršininko K. L. 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu D. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 530 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 20 mėnesių už tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d., apie 20.29 val., Aerodromo gatvėje, Tauragės m. vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, Prancūzijos Respublikos registracijos valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su vasarinėmis padangomis, iš chuliganiškų paskatų, tai yra važiavo automobiliu taip, kad jis slydo šonu, prieš tai nesustodamas prieš kelio ženklą ,,STOP‘‘. Tokiais veiksmais D. R. kaltinamas kėlęs grėsmę eismo, kitų žmonių ir savo saugumui ir savo veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 9 ir 230 punktų reikalavimus.

Teisme D. R. skundą palaikė ir paaiškino, kad jis nubaustas nepagrįstai, kadangi jokių chuliganiškų veiksmų neatliko. Nurodė, kad buvo vakaras, lapkričio mėnuo, su draugu važiavo į parduotuvę, buvo pasnigę, kelias slidus. Jis važiavo automobiliu su vasarinėmis padangomis. Norėjo važiuoti tiesiai, tačiau buvo ,,STOP‘‘ ženklas, šiek tiek neapskaičiavo, stabdė automobilį, automobilio galą „užmetė“, automobilis pradėjo slysti šonu į dešinę, į priešpriešinę eismo juostą neįvažiavo. Jis rankinio stabdžio netraukė ir pasipuikuoti prieš draugą nenorėjo. Jo veiksmuose tyčios nebuvo, jis nesukėlė pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nes kitų automobilių tuo metu nebuvo, pasipuikuoti prieš kitus tikslo neturėjo. Sutinka, kad vairavo neatsargiai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, žinojo, kad turi būti kitokios padangos, to pasekoje jo automobilis išslydo į pagrindinį kelią. Slydimo momentu niekam nebuvo kilęs pavojus.

Liudytoja, policijos pareigūnė, R. P. teisme parodė, kad tą vakarą važiavo kartu su kolega M. K. iš Šilalės gatvės pusės į Aerodromo gatvę. Važiuojant Aerodromo gatve pamatė, kad iš Vizbutų gatvės išlėkė automobilis į Aerodromo gatvę, tiesiai į jų pusę. Matė, kad automobilį užnešė galu į priešingą pusę. Automobilis nestojo prieš ,,Stop‘‘ ženklą. Mano, kad jeigu automobilis būtų sustojęs prieš ,,STOP‘‘ ženklą, tuomet automobilio nebūtų užnešę. Sustabdžius automobilį, be vairuotojo automobilyje buvo dar vienas vaikinas, kuris sėdėjo keleivio pusėje. Kitų mašinų kelyje tuo metu nebuvo. Mano, kad D. R. veiksmuose buvo tyčia – nestojo prieš ,,STOP‘‘ ženklą, automobilis buvo su vasarinėmis padangomis.

Liudytojas, policijos pareigūnas, M. K. teisme parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. dirbo kartu su pareigūne R. P., buvo pasnigę, vakaras, pamatė kad iš šalutinės Vizbutų gatvės į Aerodromo gatvę šonu išslydo automobilis, įvažiavo į kairę kelio pusę, po to grįžo į savo juostą. Mano, kad vairuotojas net nebandė stabdyti prieš ,,STOP‘‘ ženklą, užtraukė rankinį stabdį ir slydo, galėjo būti ir neatsargus manevras. Jeigu būtų bandęs stabdyti prieš ,,STOP‘‘ ženklą, būtų automobilis nuslydęs tiesiai, o ne skersai. Toks D. R. vairavimo manevras kėlė pavojų eismo saugumui.

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. važiavo kartu su pažįstamu D. R. jo automobiliu į parduotuvę ,,IKI‘‘ ir ,,Norfa‘‘, važiavo iš D. namų, buvo pasnigę, blogas matomumas, prieš sankryžą Vizbutų gatvėje į Aerodromo gatvę D. vairuojamas automobilis pradėjo slysti, gal buvo ,,STOP‘‘ ženklas‘‘, nematė, automobilis slydo ir jie išslydo į pagrindinę gatvę, abu išsigando. Mano, kad D. nenorėjo ,,pamandravoti‘‘, slydo, iš išgąsčio galėjo ir rankinį užtraukti, tikrai ne specialiai slydo.

Tauragės apskrities VPK pateikė teismui registratoriaus vaizdo įrašą, kurio laikas 20:30:07. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis darytas 2017 m. lapkričio 28 d. Vaizdo įraše, kurio laikas 23:26:36, užfiksuotas tarnybinio automobilio įvažiavimas į Aerodromo gatvę. Tarnybinis automobilis, važiuodamas pagrindiniu keliu užfiksuoja vaizdą: prieš tarnybinį automobilį, apie 100 metrų atstumu, iš Visbutų gatvės automobilis šonu slysta į pagrindinę Aerodromo gatvę, automobilio galas slysta į priešpriešinio eismo juostą, automobilis grįžta į pirmą eismo juostą. Daugiau automobilių kelyje tuo metu nėra.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucijai apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą ir datą pranešta tinkami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. R. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo D. R. skundo argumentus, administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, policijos tarnybinio automobilio registratoriaus vaizdo įrašą, liudytojų R. P., M. K., S. B. parodymus teisme, sprendžia, jog Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, nepagrįstai vairuotojo D. R. veiksmus kvalifikavo kaip chuliganišką vairavimą, numatytą ATPK 420 straipsnio 2 dalyje.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį akcentuoja ir kasacinis teismas (bylos Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas už chuliganišką vairavimą vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustatė ne vien baudas ( nuo 450 iki 550 Eur), su bauda privaloma skirti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Tokių griežtų sankcijų už aptariamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pobūdis suponuoja policijos, teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimais, abejonių nekeliančiais faktiniais duomenis. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio ar vien pareigūno, mačiusio vairuojamą automobilį parodymais, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas, peržiūrėjęs pareigūnų fiksuotą ginčo įvykio situacijos vaizdo medžiagą, turi pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai, užfiksavę, jų manymu, chuliganiško vairavimo atvejį, neįvertino aplinkybių, jog, be kita ko, ginčo vairavimo situacijai kilti reikšmės turėjo slidi kelio danga, posūkio manevro vieta ir laikas bei aplinkybė, jog D. R. vairuojamas automobilis buvo su tam metų laikui netinkamomis padangomis. Nustatyta, jog D. R. vairavo lengvąjį automobilį su vasarinėmis padangomis lapkričio mėnesį, pasnigus, jau sutemus (20 val. 29 min.) ir, esant slidžiai kelio dangai, galimai mėgindamas stabdyti automobilį prieš ženklą ,,STOP‘‘, išsukdamas iš šalutinės Vizbutų gatvės į pagrindinę Aerodromo gatvę, trumpam slydo į kairę, tačiau suvaldė automobilį ir sugrįžo į savo eismo juostą. Iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos bei fotonuotraukų nustatyta, kad tuo metu kitų eismo dalyvių gatvėje nebuvo.

Teismas pažymi, jog automobilio saugaus vairavimo kokybei žiemą neabejotinos reikšmės turi kelio dangos būklė, vairuotojo atidumas, atsargumas ir vairavimo patirtis. Kelio danga nagrinėjamu atveju buvo apsnigta, suvažinėta ir dėl to objektyviai slidi, net ir lėtai važiuojant, o tuo labiau bandant sustoti prieš ,,STOP‘‘ ženklą. Tokiomis, kaip ginčo atveju buvusiomis eismo sąlygomis, teismo vertinimu, vien tik neatsargus stabdymas arba D. R. pasirinktas netinkamas greitis ar stabdymo būdas, objektyviai galėjo nulemti automobilio išslydimą šonu į pagrindinę gatvę. Tačiau ne visi ar panašūs į aptariamą vairavimą atvejai vertintini išimtinai kaip chuliganiški. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. D. R. nuo pradžių neigė vairavęs chuliganiškai. Teismo posėdžio metu apeliantas bei jo atstovas nurodė, kad esant slidžiai kelio dangai ir neparinkus tinkamo greičio, automobilis su vasarinėmis padangomis tampa nevaldomas, kad jis neturėjo tyčios chuliganiškais savo veiksmais ,,pasipuikuoti‘‘ prieš kitus eismo dalyvius, kad jis kitiems eismo dalyviams ar sau pavojaus nesukėlė, bei pripažino, kad tai galėjo būti neatsargus, pavojingas vairavimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad vairuotojo D. R. ginčo vairavimo manevras, nepasirinkus saugaus greičio, savaime nesukėlė kitiems eismo dalyviams potencialios grėsmės arba pavojaus pačiam apeliantui, ar kitų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui. Teismas sprendžia, kad D. R. padarytas nusižengimas, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. D. R. neneigė, kad automobilio išslydimo manevras galėjo būti padarytas dėl neatsargumo. Sprendžiant dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo, turi būti nustatytos ir pavojingos situacijos sukėlimo pasekmės. Pavojingas vairavimas – tai transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) . Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. R. veiksmuose nebuvo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo dėl chuliganiškų paskatų. Jo padaryto nusižengimo neigiami padariniai nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, įsigilinęs į ginčo vairavimo situaciją, teismas daro išvadą, jog D. R. padaryta veika nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog galėtų būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Iš protokole bei nutarime suformuoto kaltinimo D. R. matyti, kad jame yra to paties straipsnio, t. y. ANK 420 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtis.

Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Teismas sprendžia, jog D. R. byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog jis padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus – sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui (KET 5, 8, 9 punktai), nepasirinko saugaus greičio pagal esamas važiavimo sąlygas, todėl tokie jo veiksmai pripažintini pavojingu vairavimu. Atsakomybė už šią veiką nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur (vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones). Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nuo trijų ir šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad D. R. per paskutinius metus keletą kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teisme nenustatyta. Todėl D. R. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirtinas sankcijoje nustatytas nuobaudos vidurkis – 200 Eur bauda su specialios teisės ( teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams (ANK 420 str. 5d.).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi D. R. paskirtos nuobaudos pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia nuobauda apimant švelnesnes nuobaudas ir paskirtina galutinė nuobauda - 200 Eur bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.

Likusioje dalyje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. R. veiką iš Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį ir nubausti D. R. pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi D. R. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 200 Eur (du šimtus eurų) baudą su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.