- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-441-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22593-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir D. K. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. A. ir atsakovės D. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei D. L. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo paskelbti paneigimą, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. A. pateikė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovę D. L. viešoje Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“ patalpinti tokio turinio skelbimą: „Informuoju, kad mano 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir vėlesniuose komentaruose paskelbta informacija apie D. A., kurioje nurodoma, kad „po sėkmingo sandorio apiforminimo buvo pareikalautas beveik dvigubai didesnis atlyginimas“, „mano NT agentė dėl iš manęs išmuštų 200 e daugiau nei tarėmės“, „kaip tik NT brokerė, taip ir aferiūga“ yra melaginga ir neatitinka tikrovės, žemina D. A. garbę ir orumą bei pažeidžia D. A. dalykinę reputaciją; priteisti iš atsakovės D. L. 2 000 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji vykdo individualią veiklą – teikia mokamas paslaugas klientams nekilnojamojo turto srityje, padėdama įsigyti, parduoti, nuomoti, išsinuomoti arba mainyti nekilnojamąjį turtą. Su atsakove D. L. ieškovė susipažino vykdydama savo veiklą. Atsakovė paskambino ieškovei ir pasakė, kad nori įsigyti butą Liepojoje, Latvijos Respublikoje. Nurodė, kad butą turi išsirinkusi, todėl ieškovės, kaip nekilnojamojo turto agentės, paslaugų vykdant buto paiešką atsakovei nereikia, tačiau atsakovė norėtų, jog ieškovė nuvykusi kartu patikrintų parengtus dokumentus, nes atsakovė norinti sumokėti avansą, todėl turi būti tikra, kad viskas yra gerai. Su atsakove buvo sutarta, kad kelionės išlaidos (automobilio eksploatacijos kaštai ir benzinas) kainuos 120 Eur už kelionę, o už sugaištą laiką atsakovė pasiūlė ieškovei sumokėti 50 Eur atlygį už dieną. Šalys antrą kartą išvyko į Latvijos Respubliką. Pradžioje apžiūrinėjo atsakovės surastus nekilnojamojo turto objektus, o vėliau apžiūrinėjo jau ieškovės surastų ir siūlomų apžiūrėti nekilnojamojo turto objektų paketą. Atsakovei suradus jai patinkantį butą, ieškovė pravedė derybas, ko pasėkoje pavyko nusiderėti 1000 Eur. Deryboms pavykus, atsakovė paklausė, kokio sėkmės mokesčio norėtų ieškovė. Ieškovei nurodžius, kad jos manymu būtų sąžininga nusiderėtą sumą padalinti pusiau ir tai būtų sėkmės mokestis plius sutarta 170 Eur suma, atsakovė sutiko. Apie 2:30 val. nakties grįžus į Vilnių atsakovė sumokėjo 170 Eur, o likusią sumą ieškovė pasakė paimsianti tada, kai jau tikrai bus suformintas pirkimo- pardavimo sandoris. Atsakovei viskas tiko, tačiau ji vėl išreiškė pageidavimą, kad ieškovė dalyvautų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo procese, kas reiškė, kad į Latviją reikės vykti ir trečią kartą. Po šio pasivažinėjimo su atsakove gana greitu laiku ieškovė pastebėjo, kad vyksta nesuprantami dalykai jos darbe – klientai pradėjo masiškai nutraukinėti su ieškove sudarytas sutartis dėl jos teikiamų nekilnojamojo turto paslaugų. Ieškovė, pasinaudodama Google paieškos sistemomis nustatė, kad sukurtoje viešoje Facebook grupėje, kuri pavadinta „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“, 2017-08-29 atsakovė yra paskelbusi ieškovės garbę ir orumą žeminančią, tikrovės neatitinkančią informaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo noru ir laisva valia vyko į Liepoją, jos tikrai niekas neprivertė to daryti, ji turėjo ir savų interesų: kelionės metu apžiūrinėjo kitus nekilnojamojo turto objektus ir rinko apie juos informaciją galimai dėl kitų klientų, grįžtant vėlai vakare Kaune lankė savo artimųjų kapus – tik apie šias aplinkybes nutylėjo teismui, pareikšdama ieškinį. Be jokių abejonių, ieškovei sukūrus siurprizinę situaciją, t.y. nusprendus pareikalauti be tarpininkavimo mokesčio už kiekvieną nuvykimą į Latviją ir „nesutarto 500 Eurų sėkmės mokesčio“, t.y. beveik dvigubai didesnio atlyginimo - tarp šalių, kaip pati pripažįsta ieškovė „kilo konfliktas“. Ieškovė neatsižvelgdama į atsakovės jau sumokėtus grynuosius pinigus bei išsakytą sutikimą tik dėl dalies, t.y. 300 Eurų atsiradusio siurprizinio „sėkmės mokesčio“, 2017-08-29 vienašališkai išrašė sąskaitą 550 Eurų sumai. Atsakovė sumokėjo visą nepagrįstai, be jokio susitarimo pareikalautą pinigų sumą, palikdama šią konfliktinę situaciją ieškovės sąžinei. Sekančią dieną 2017-08-30 Facebook‘o grupėje, kurioje visi žmonės dalijasi negatyvia patirtimi perkant-parduodant-nuomojant nekilnojamuosius objektus ir kurios pavadinimo atsakovė nesukūrė, įspėjo grupės narius, išreikšdama bendrų nuomonę/raginimą visuomet su nekilnojamojo turto agentais sudarinėti sutartis tik raštu, kur būtų aiškiai užfiksuotas jų atlygis. Jokios tikrovės neatitinkančios informacijos pokalbių forume nepateikė, nes kad tarp atsakovės su ieškove nebuvo sudarytos rašytinės sutarties ir nebuvo sutarta „dėl sėkmės mokesčio dydžio“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovę D. L. viešoje Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!! bei asmeninėje D. L. Facebook paskyroje ne trumpesniam kaip 1 metų laikotarpiui patalpinti tokio turinio skelbimą: „Informuoju, kad mano 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir vėlesniuose komentaruose paskelbta informacija apie D. A., kurioje nurodoma, kad „po sėkmingo sandorio apiforminimo buvo pareikalautas beveik dvigubai didesnis atlyginimas“, „mano NT agentė dėl iš manęs išmuštų 200 e daugiau nei tarėmės“ yra melaginga ir neatitinka tikrovės, žemina D. A. garbę ir orumą bei pažeidžia D. A. dalykinę reputaciją“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje buvo atlikta lingvistinė ekspertizė. Teismas iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2019-02-06 akto Nr. 11-143(19) nustatė, kad atsakovės teiginiai yra laikytini žinia ir šie teiginiai pažeidė ieškovės garbė ir orumą bei jos kaip nekilnojamojo turto agentės reputaciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovę ją apgavo, ir ji turėjo teisę šią informaciją apie ieškovę skleisti.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl 5 metų patalpinimo termino yra per ilgas ir būtų perteklinis. Be to, ilgesnio termino nustatymas prieštarautų proporcingumo ir tikslingumo kriterijui, kadangi atsakovės informacija apie ieškovę buvo paskelbta 2017-08-29, t. y. jau prieš beveik 2 metus.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad pirminiu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 000,00 Eur turtinės žalos. Vėliau turtinės žalos dydį sumažino iki 2 000,00 Eur. Nei pareiškime dėl ieškinio sumažinimo nei žodžiu ieškovė nepaaiškino, kodėl taip ženkliai sumažino prašomą priteisti sumą. Teismo posėdžio metu, kaip liudytoja buvo apklausta L. P., kuri norėjo, jog ieškovė parduotų jos nekilnojamąjį turtą, tačiau vėliau pamačiusi tinklapyje „Facebook“ neigiamus atsiliepimus nusprendė ieškovės paslaugomis nesinaudoti. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos liudytojos paaiškinimus, sprendė, kad dėl to, jog L. P. nusprendė atsisakyti ieškovės, kaip tarpininkės paslaugų, byloje nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė tarp ieškovės ir liudytojos sudarytos tarpininkavimo sutarties, kuri patvirtintų jų susitarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Be to, atsakovės advokatė į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad liudytojos L. P. turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas ir sodo pastatas, iki šiol neparduotas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė byloje neįrodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuomet ji paskelbė tikrovės neatitinkanti informaciją, ji patyrė 2 000,00 Eur turtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos, nurodė, kad negali konstatuoti, kad dėl paviešinti pranešimo Facebook ieškovė patyrė smegenų infarktą (insultą). Teismas sprendė, kad šios ligos atsiradimą galėjo sąlygoti ir kitos aplinkybės. Pavyzdžiui fizinio aktyvumo stoka, nes ieškovės 2018-06-11 Stacionaro epikrizėje nurodyta, kad ieškovė turi ne tik vengti streso, bet ir rekomenduojamas fizinis aktyvumas. Teismas pažymėjo, kad informacija Facebook‘e buvo paviešinta 2017-08-29, o smegenų infarktą ieškovė patyrė 2018-06-06. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad vien tik dėl šių aplinkybių (dėl informacijos Facebook‘e) paviešinimo ieškovė turėjo smegenų infarktą bei vėliau privalėjo lankytis pas psichologą (CPK 178 str. ).
9. Teismas nurodė, kad tenkinus tik dalį neturtinio reikalavimo, pati ieškovė ženkliai sumažino savo turtinius reikalavimus, o tokius veiksmus teismas turi vertinti, kaip ieškinio nepagrįstumo pripažinimą, todėl teismas nurodė, kad šioje byloje nei ieškovei iš atsakovės, nei atsakovei iš ieškovės jų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. ).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti apeliantės naudai 2000 Eur turtinę žalą ir 10000 Eur neturtinę žalą bei atitinkamai perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir priteisti apeliantės naudai 1435,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Pasinaudojimas šia teise negali būti priežastimi nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes tai paneigia CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą – šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Todėl ieškovė, pasinaudojusi procesine teise sumažinti ieškinio reikalavimus, negali būti už tai baudžiama bylinėjimosi išlaidų nepriteisimu.
10.2. Teikdama ieškinį bei reikalaudama turtinės žalos (negautų pajamų) ieškovė rėmėsi kelių rūšių įrodymais: rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnis), 2017-2018 metų sutarčių žurnalais, iš kurių matyti ženklus ir akivaizdus darbo apimčių ir sudarytų sutarčių sumažėjimas po to, kai atsakovė apie ieškovę paskelbė jos garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančią melagingą informaciją; pačios ieškovės paaiškinimais bei ieškinyje patektais duomenimis ir paaiškinimais (CPK 186 straipsnis) apie be aiškios priežasties nutrauktų sutarčių kiekį po melagingos informacijos apie ieškovę paskelbimo. Pati atsakovė viešais rašytiniais pareiškimais (CPK 197 straipsnis) yra nurodžiusi, kad „<…> visus jos klientus, kuriuos ji gavo per mane, įspėjau, kas per paukštytė. Taip ji neteko sutarčių mažiausiai 4000 Eur“, „po mano posto čia per pusę metų [ieškovė] prarado 18000 Eur. Taip kad…pirmyn“.
10.3. Ne gana to L. P. parodymai tiesiogiai patvirtino aplinkybę, kad sudaromų sutarčių skaičiaus mažėjimas bei be aiškios priežasties nutraukinėjamos sutartys yra ne atsitiktinumas, o su atsakovės veiksmais sietinas įvykis, nes akivaizdžiai bent jau viena sutartis su ieškove nesudaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Konstatavęs, kad liudytoja L. P., pamačiusi neigiamus atsiliepimus, nusprendė ieškovės paslaugomis nesinaudoti, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 2000 Eur turtinės žalos priteisimo neįrodytas, nes ieškovė į bylą nepateikė tarp ieškovės ir liudytojos sudarytos tarpininkavimo sutarties, kuri patvirtintų jų susitarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Daugiau nei akivaizdu, kad abi aplinkybės vienu metu egzistuoti negali – ieškovė nepateikė tarp jos ir liudytojos sudarytos tarpininkavimo sutarties todėl, kad liudytoja, pamačiusi neigiamą informaciją apie ieškovę, atsisakė tą sutartį pasirašyti ir naudotis ieškovės paslaugomis, todėl nuosekliai, tokia sutartis net negali egzistuoti.
10.4. Neturtinės žalos atlyginimas siejamas su melagingos, ieškovės garbę, orumą bei reputaciją žeminančios informacijos paskleidimu viešojoje erdvėje, ir tik po to su iš to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis sveikatai – tiek fizinei, tiek psichinei. Savaime suprantama, kad vykdant veiklą gali pasitaikyti atvejų, kai klientai reiškia nepasitenkinimą suteiktomis paslaugomis. Tačiau ši byla ne apie tokį atvejį, ne apie kliento nepasitenkinimą, o apie melagingos informacijos apie ieškovę paskleidimą.
10.5. Apeliantė nesutinka, kad tarp jos patirto smegenų infarkto ir melagingos ir žeminančios informacijos paskelbimo nėra jokio priežastinio ryšio, nes šiuos du faktus sieja per didelis laiko tarpas – informacija paskelbta 2017-08-29, o smegenų infarktą ieškovė patyrė 2018-06-06. Apeliantė patirtą smegenų infarktą sieja ne su paskelbimo data, o su sužinojimo data. Kaip nurodyta ieškinyje bei rašytiniuose ieškovės paaiškinimuose, ieškovė viena augina ir išlaiko dukrą, rūpinasi vaiko mokslais, užklasine veikla, išlaiko butą, apmoka sąskaitas. Ji niekada nebuvo remiama, negavo pašalpų, nesinaudojo jokia socialine parama. 2017 metų rudenį pamačiusi, kad klientai pradėjo nutraukinėti sudarytas sutartis, suprato, kad negautos pajamos skaudžiai atsilieps šeimos biudžetui. Vis dažniau išgirsdavo apie sutarties nutraukimą. Kai viena klientė tarpininkavimo paslaugų sutarties nepasirašymo priežastimi įvardijo atsiliepimą Facebook’e, pamačiusi atsakovės rašliavą ieškovė suprato nesėkmių priežastį ir kilmę. Tai įvyko tik 2018 metų kovo mėnesį, kuomet 2018-03-23 per advokatę I. B. ieškovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama pašalinti melagingą informaciją iš viešosios erdvės, tačiau gavo neigiamą ir labai įžūlų atsakymą. Naujų klientų paieška nesisekė – vos įteikus vizitinę kortelę, dažnas bendradarbiavimo atsisakydavo, nes rasdavo D. L. įrašus.
10.6. Apeliantės įsitikinimu, medicininių dokumentų išrašai vertintini kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis tiesioginį priežastinį ryšį su psichologinių konsultacijų reikalingumu ieškovei, tiesiogiai liudija patirtų išgyvenimų lygį bei netiesiogiai nurodytus stresogeninius išgyvenimus susieja su patirtu smegenų infarktu.
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. priimto sprendimo dalį, kuria ieškovės D. A. ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei dėl asmens garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo paskelbti paneigimą, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. teismas akivaizdžiai suklydo paskelbtus teiginius pripažinęs tikrovės neatitinkančia, ieškovės garbę ir orumą pažeidžiančia žinia. Byloje ginčas kilo dėl dviejų atsakovės paskelbtų teiginių: „po sėkmingo sandorio apiforminimo buvo pareikalautas beveik dvigubai didesnis atlyginimas“ (toliau – I teiginys); „mano NT agentė dėl iš manęs išmuštų 200 e daugiau nei tarėmės“ (toliau – II teiginys). Teismas nusprendė, jog šie teiginiai laikytini žinia, nes tai vienareikšmiškai konstatavo ekspertizė. Negalima sutikti su tokiu teismo vertinimu. Akivaizdu, jog, vertinant paskelbtus teiginius, negalima jų analizuoti ir vertinti atsietai nuo viso atsakovės pasisakymo konteksto bei ignoruojant kitas svarbias faktines aplinkybes, nulėmusias ginčo teiginių paskelbimą, taip pat negalima vadovautis vien tik lingvistine atskiro sakinio analize (ar teikti jai prioritetą), ignoruojant kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
11.2. Iš byloje esančio el. laiško matyti, jog atsakovė, dar iki tarpininkavimo paslaugų teikimo jai pradžios, raštu pasiūlė ieškovei atlygį už jos būsimas paslaugas. Ieškovė nereiškė jokio prieštaravimo dėl atsakovės pasiūlyto atlyginimo, kas atsakovei pagrįstai leido manyti, kad pasiūlytas atlyginimas ieškovę tenkina ir jos dėl to susitarė. Tačiau sandoriui įvykus, ieškovė pareikalavo sumokėti kelis kartus didesnį atlyginimą, nei buvo susitarta. Toks reikalavimas atsakovei pasirodė netikėtas (siurprizinis), sukėlė neigiamus ieškovės elgesio vertinimus ir būtent apie tai atsakovė paskelbė savo komentare, kurio atskirus teiginius teismas pripažino tikrovės neatitinkančiais ir pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą.
11.3. Net ir pritariant sprendimą priėmusio teismo nuomonei, kad I teiginiu yra paskelbta žinia, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad juo paskelbta žinia neatitinka tikrovės. Sprendime teismas nurodė, kad „šalys konkrečiai nesusitarė dėl galutinės tarpininkavimo ir pavėžėjimo paslaugų kainos“, tačiau tai neabejotinai reiškia, kad ieškovė su atsakove neturėjo rašytinio susitarimo dėl paslaugų kainos, kurio kontekste būtų galima vertinti atsakovės teiginius. Tačiau byloje atsakovės pateikti susirašinėjimo su ieškove el. laiškai leidžia konstatuoti, kad atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog su ieškove sutarė dėl atlyginimo dydžio, todėl atsakovės paskelbtas I teiginys turėjo būti vertinamas būtent šių aplinkybių kontekste, kas neabejotinai būtų patvirtinę, kad atsakovės išsakytas I teiginys turi pakankamą faktinį pagrindą.
11.4. Atsakovės pateiktas ieškovės veiklos vertinimas yra subjektyvus, tačiau jis turi faktinį pagrindą (kitaip tariant, yra susijęs su aukščiau minėtomis aplinkybėmis), o vien ta aplinkybė, jog jis yra neigiamas ieškovės atžvilgiu ir jai nepriimtinas, nesudaro pagrindo jį priskirti žinios kategorijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę paskelbti II teiginio paneigimą, sprendimu įpareigojo atsakovę paneigti nuomonę.
11.5. Garbė ir orumas, kaip neturtinė teisė, yra būdinga tik fiziniam asmeniui, o dalykinė reputacija – tik juridiniam asmeniui. Tik taip šios nuostatos aiškinamos ir taikomos teismų praktikoje. Todėl pagrįsta konstatuoti, kad teismas, konstatavęs ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimą, akivaizdžiai nukrypo ne tik nuo LAT formuojamos praktikos, bet ir nepaisė CK 2.24 str. įtvirtinto reguliavimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad I teiginys paskelbtas socialinio tinklo Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė I teiginio paneigimą paskelbti ne tik minėtoje grupėje, bet ir asmeninėje atsakovės Facebook paskyroje, nors joje I teiginys nebuvo paskelbtas. Sprendime teismas taip pat nustatė, jog II teiginys paskelbtas asmeninėje atsakovės Facebook paskyroje, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė paneigimą paskelbti ne tik asmeninėje atsakovės Facebook paskyroje, bet ir socialinio tinklo Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“, nors joje šis teiginys nebuvo paskelbtas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. Ieškovės reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė byloje neįrodė, kad ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
12.2. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės aprašomi jos pergyvenimai nepagrįstai susiejami priežastiniu ryšiu su atsakovės paskelbta informacija, be to, jie perdėm utriruojami. Nors atsakovė paskelbė kritišką, tačiau faktinį pagrindą turintį ieškovės vienkartinių veiksmų vertinimą. Šis vertinimas, nepaisant neigiamo jo pobūdžio, nei savo turiniu, nei forma, neperžengė leistinų kritikos ribų ir vidutiniško jautrumo žmogui objektyviai negali sukelti tokio lygio pasekmių, apie kurias teigia ir sau priskiria ieškovė.
12.3. Atsakovės komentaras nepaskelbtas visuomenės informavimo priemonėje, kuri pasiekiama itin dideliam vartotojų ratui – jis paskelbtas tikslinėje socialinio tinklo Facebook grupėje, kurioje lankosi tik asmenys, nukentėję nuo galimai nesąžiningų asmenų arba, kaip aptariamu atveju, dėl to, kad tinkamai neįformino susitarimų, dalijasi savo patirtimi ir patarimais. Šioje grupėje skelbiama informacija nėra automatiškai prieinama visiems socialinio tinklo Facebook vartotojams, ji nėra publikuojama bendrame socialinio tinklo sraute, dėl to nėra pagrindo tvirtinti, jog ieškovės klientų srauto sumažėjimą ir darbų apimtis nulėmė būtent atsakovės tikslinėje grupėje paskelbta informacija.
12.4. Dėl 2000 Eur turtinės žalos, nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad su L. P. ji buvo sudariusi susitarimą, kurio pagrindu ji turėjo pagrįstą lūkestį gauti 2000 Eur komisinį atlyginimą, ir kad šis susitarimas buvo nutrauktas dėl to, kad L. P. tapo žinoma atsakovės paskelbta informacija. Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytoja L. P., pamačiusi atsakovės paskelbtą tekstą, detaliau į jį nesigilino, o tiesiog nusprendė atsisakyti pasirašyti sutartį su ieškove ir neaiškinti jai atsisakymo priežasčių. Tai reiškia, jog atsisakymas pasirašyti sutartį pirmiausia nulemtas ieškovės ir L. P. tarpusavio santykių (L. P. net nematant reikalo informuoti ieškovę apie atsisakymo priežastis) bei L. P. nenoru gilintis į atsakovės paskelbtą informaciją, kas taip pat reiškia, jog tarp jų nebuvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimo santykiai, kurie, be kita ko, būtų leidę ieškovei tikėtis 2000 Eur komisinio atlyginimo.
13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
13.1. ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog I teiginys turi faktinį pagrindą, nes tarp šalių nebuvo susitarimo dėl sėkmės mokesčio, iš esmės grindžiamas tik pačios atsakovės subjektyviu aplinkybių vertinimu, pasirinkta teisine gynybine taktika, o ne tikrosiomis faktinėmis aplinkybėmis.
13.2. Net ir laikant, jog atsakovės pasakyti teiginiai yra nuomonė, nustačius kad atsakovė savo nuomonę išreiškė netinkama, įžeidžiančia forma, už šiuos veiksmus jai taikytina civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda pareiga atlyginti turtinę bei neturtinę žalą.
13.3. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė nekilnojamojo turto agentės veiklą vykdo pagal individualios veiklos modelį, t.y. savarankiška komercinė/profesinė veikla. Pagal ieškovės vykdomos veiklos savybes ir pobūdį akivaizdu, jog ieškovė turi teisę ginti savo, kaip individualias paslaugas teikiančio asmens dalykinę reputaciją. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės paskelbti teiginiai yra nukreipti ne tik į ieškovę, kaip fizinį asmenį, tačiau ir kaip į subjektą, vykdantį komercinę veiklą. Atsakovės paskleista informacija akivaizdžiai bloginamas ieškovės savybių, veiklos vertinimas ir požiūris į ją, ne tik kaip į asmenį, tačiau ir kaip į profesionalę. Teigiamas atsakovės veiklos vertinimas sumažėjo arba tapo neigiamas, kas lėmė ir finansinius veiklos vykdymo nuostolius, kurie buvo įrodinėjami nagrinėjamoje byloje.
13.4. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir dalyje, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu suformuluoti įpareigojimai atsakovei paneigti paskleistą informaciją ne tik internetinės svetainės Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“, tačiau ir asmeninėje Facebook paskyroje neatitinka teismų praktikoje keliamų reikalavimų dėl paneigimo būdo. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas yra pagrįstas ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui, kadangi paneigimus įpareigota paneigti toje pačioje interneto svetainėje (t. y. toje pačioje vietoje), o bet kokia vartotojo informacija skelbiama Facebook grupėje, gali būti matoma ir asmeninėje vartotojo paskyroje.
13.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teiginių paskelbimo tikslas buvo įspėti kitus asmenis, kad visus susitarimus su nekilnojamojo turto agentais būtina sudaryti raštu, siekiant išvengti nesusipratimų ateityje. Kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino pati atsakovė, tiek jos atstovė, informacijos paskelbimo tikslas buvo „paviešinti informaciją apie nepatikimus žmones“ (2018-11-12 teismo posėdžio 1 garso įrašo 16.34 min., 2018-12-03 teismo posėdžio garso įrašo 24-25 min). Tiek iš paskelbtų teiginių konteksto, tiek vertinant jų turinį, akivaizdu, jog teiginiai buvo nukreipti sumenkinti ir pažeminti ieškovę kaip fizinį asmenį ir savo srities profesionalą, o ne pateikti bendro pobūdžio nuomonę, dėl rašytinių sutarčių sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
15. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2019-07-22 medicinos dokumentų išrašą ir 2019-07-24 kvitą. Ieškovės teigimu, pateikiamas medicinos dokumentų išrašas atsirado vėliau, jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir apima didesnį laiko tarpą, iš kurio galima spręsti apie neteisėto atsakovės elgesio sukeltų liekamųjų reiškinių daromą moralinę žalą apeliantei, tos žalos pasekmes, specialisto pagalbos būtinumą.
16. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti.
17. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, jog ieškovė šį įrodymą pateikė su apeliaciniu skundu, o atsakovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą ir tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, sprendžia, kad ieškovės pateikti su apeliaciniu skundu rašytiniai įrodymai priimami į bylą. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti šalių nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl patirtų išgyvenimų sužinojus apie ieškovę paskleistą informaciją, todėl įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
18. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės ir pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-667/2006, 3K-3-51/2009). Kiekvieno sakinio analizavimas tik lingvistiniu požiūriu, atskirai nuo kitų sakinių ir nuo viso teksto konteksto bei neatsižvelgiant ir nevertinant šių duomenų paskleidimo tikslo ir aplinkybių neatspindi tikrosios paskleistų duomenų prasmės.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės viešojoje erdvėje paskelbtu tekstu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovės teiginiai yra laikytini žinia ir šie teiginiai pažeidė ieškovės garbę ir orumą bei jos kaip nekilnojamojo turto agentės reputaciją. Bylos duomenimis, atsakovė savo skelbimą įdėjo į viešą socialinį tinklą facebook (www.facebook.lt) grupę, kuriame žmonės dalinasi informacija apie nesąžiningus asmenis, t. y. apie asmenis, kurie suteikdami kokią nors paslaugą apgavo kitus asmenis ir su kuriais geriau neturėti reikalų. Pačiame socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“ aprašyme nurodoma, kad grupė „Aferistai!!!“ skirta viešinti aferistus, nepatikimus žmones, vagis ir panašiai. Nurodytoje grupėje atsakovė pradeda skelbiamą informaciją nuo sakinio: „Sveiki visi, nukentėjusieji nuo aferistų!“ ir toliau perspėja interneto vartotojus (facebook grupės narius), kad sutartis reikia pasirašinėti tik raštu, bet šiame kontekste pamini ieškovės vardą ir pavardę nurodant, kad „po sėkmingo sandorio apiforminimo buvo pareikalautas beveik dvigubai didesnis atlyginimas“. Taigi, atsakovė skaitančius jos tekstą informavo, kad dėl atlygio, kurio reikalauja ieškovė nebuvo tariamasi. Susipažinus su skaitytojų reakcijomis, matyti, kad jie būtent taip ir suprato atsakovės tekstą.
22. Byloje paskirtos Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2019-02-06 akto Nr. 11-143(19) išvadoje nurodoma, kad teksto tikslas autorės D. L. įvardijamas perspėjimas dėl nekilnojamojo turto agentų: „Perspėju, kad/.../“. Perspėjimo priežastis yra autorės toliau aprašytas agentės D. A. elgesys. Autorės tvirtinimu, D. A. ją apgavo: „/.../buvo pareikalauta beveik dvigubai didesnis atlyginimas“. Šis asmenį diskredituojančio pobūdžio turinys pateiktas tvirtinimą reiškiančia netiesioginės nuosakos forma, t.y. kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija. Taip pat šioje išvadoje nurodoma, kad komentare autorės sakinyje „mano NT agentė dėl iš manęs išmuštų 200e daugiau, nei tarėmės, po mano posto čia per pusę metų prarado 18000e. Taip kad...PIRMYN ;)“ pavartotas šiurkštus žargoninis žodis „išmuštų“ reiškia „išreikalautų“, „išgautų“. Žodis „išmušti (pinigus)“ šiuo atveju yra neigiamos konotacijos, kadangi ši jo reikšmė siejama su prievarta. Iš ankstesnių D. L. pasisakymų Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“ aišku, kad „mano NT agente“ ji vadina D. A.. Ekspertė padarė išvadą, kad komentaro fragmentas „mano NT agentė dėl iš manęs išmuštų 200e daugiau, nei tarėmės/.../“, yra suformuluotas kaip šiurkščiai neigiamas D. A. veiklos vertinimas. Taip pat ekspertizės išvadoje nurodoma, kad autorės tikslas yra ne pasidalinti informacija, o sumenkinti D. A.. Tekstų paskelbimas Facebook grupėje, pavadintoje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“, patvirtina, kad siekiama būtent šio tikslo: ši grupė skelbiasi viešinanti aferistus, nepatikimus žmones, vagis ir panašiai. Atsakovės nurodomas argumentas, kad ji siekė įspėti žmones dėl to, kad reikia sutartis sudarinėti raštu, nelaikytinas pagrįstu, nes jei tik toks būtų buvęs tikslas, nebūtų reikėję viešinti ieškovės vardo ir pavardės. Šiuo atveju buvo tikslas paskelbti asmenims apie ieškovę nurodant jos netinkamą kaip nekilnojamojo turto agentės elgesį.
23. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aspektais, išdėstytų teiginių seką, informacijos paskelbimo aplinkybes, tikslus ir byloje atliktos ekspertizės išvadą, sprendžia, kad aptariamoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtoje informacijoje pateiktos būtent konstatuojamojo pobūdžio žinios (duomenys) apie ieškovę.
24. Kvalifikavus atsakovės išsakytus teiginius kaip žinias, taikytinas tiesos kriterijus, nes tokios žinios egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatomas. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Duomenų atitikties tikrovei įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties sudarę nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neteisėtai reikalavo daugiau pinigų (200 Eur) nei jai priklauso už darbą. Priešingai, abi šalys skirtingai nurodo sandorio sudarymo aplinkybes. Ieškovės manymu, ji teisėtai reikalavo už savo darbą užmokesčio ir jį iš atsakovės gavo. Tuo tarpu, atsakovė nors ir geranoriškai ieškovei visus pinigus sumokėjo, tačiau laikosi pozicijos, kad pinigai sumokėti nepagrįstai. Taigi, iš esmės tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl užmokesčio dydžio už ieškovės atliktus darbus. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovė nors pati pripažįsta, kad pinigus sumokėjo, tačiau visuomenei pateikė žinią, kad atsakovė juos „išsimušė“. Žodžio „išmušti“ reikšmė, kaip minėta ekspertizės išvadoje, siejama su prievarta. Akcentuotina ir tai, kad atsakovė apie ieškovę parašė socialinio tinklo grupėje, kurios pavadinimas siejamas su nusikaltimus darančiais asmenimis, o vartojant tokius žodžius ir žodžių junginius kaip „išmušė pinigus“, „kaip tik NT brokerė, taip ir aferiūga“ leidžia skaitytojui suprasti, kad ieškovė atliko veiksmus prieštaraujančius moralės normoms ir net gi veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių.
25. Pažymėtina ir tai, jog „aferistai“, „sukčiai“, „apgavikai“ yra žodžiai, kuriais apibūdinami asmenys nesuderinami su moralės normomis, o būdingi nusikalstamas veikas darantiems asmenims. Kaip matyti iš bylos duomenų ir galima suprasti iš atsakovės paaiškinimų, atsakovė tikslingai pateikė informaciją apie atsakovę socialinio tinklo grupėje, kurioje skelbiama apie asmenis, ką nors apgavusius, pavogusius, ar panaudojusius kokius nors sukčiavimo būdus prieš kitus asmenis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – „išmuštų“ pinigų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad minėti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą.
26. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ginčo teiginiai paskelbti socialinio tinklo Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė šiuos teiginius paskelbti asmeninėje atsakovės Facebook paskyroje, nors asmeninėje paskyroje nebuvo paskelbti šie teiginiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą, todėl teismas pagrįstai atsakovę įpareigojo toje pačioje vietoje (socialinio tinklo Facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“) kaip ir paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai atitinkamo turinio paneigimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl tas pats paneigimas dar turi būti paskelbtas ir asmeninėje atsakovės Facebook paskyroje. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeninėje paskyroje skelbti informaciją nėra tikslinga, nes jis nepasiektų sprendimu siekiamo tikslo – paneigti atsakovės paskelbtą apie ieškovės tiesos neatitinkančią informaciją. Paneigimo informacija reikalinga pranešti tiems asmenims, kurie skaitė pradinę informaciją. Paneigiančios informacijos paskelbimas atsakovės asmeninėje facebook paskyroje, kurioje yra visai kitas interneto vartotojų ratas ir kuriems nėra žinomas pradinis atsakovės tekstas, nėra tikslingas. Be to, tokio pobūdžio įpareigojimas būtų perteklinis. Darytina išvada, kad pakaktų paskelbti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą informaciją facebook grupėje „Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!!“ tokiu pačiu būdu kaip ir buvo skelbiamas pradinis atsakovės tekstas. Atsižvelgiant į tai teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina eliminuojant rezoliucinę dalį, kad atsakovė tekstą privalo skelbti savo asmeninėje facebook paskyroje.
Dėl ieškovės turtinių reikalavimų
27. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalis, kuria teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti turtinę, neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
28. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
29. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 57 punktas). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
31. Ieškovė, prašydama priteisti jai turtinę žalą, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, visų pirma, įrodinėjo liudytojos L. P. parodymais pirmosios instancijos teisme. Teismo posėdžio metu ši liudytoja paaiškino, kad ji ketino su ieškove sudaryti sutartį dėl liudytojos sodo namo pardavimo, o už namo pardavimą buvo sutartas 2000 Eur atlyginimas ieškovei kaip nekilnojamojo turto agentei už jos paslaugas. Liudytoja prieš sudarydama sutartį pasinaudojo google paieškos sistema ir įvedusi į ją ieškovės vardą ir pavardę, rado atsakovės skelbtą informaciją apie ieškovę. Liudytoja paaiškino, kad perskaitė komentarą, kad ieškovė yra paėmusi iš kliento daugiau pinigų nei jai priklauso. Taip pat paaiškino, kad ji matė žodžius „apgavikai‘, „sukčiai“. Perskaičiusi tokią informaciją nusprendė atsisakyti ieškovės paslaugų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nėra pakankami padaryti išvadai, kad 2000 Eur yra jos negautos pajamos. Pažymėtina, kad sutartis nebuvo pasirašyta, todėl nėra žinoma ar iš viso ji būtų buvusi sudaryta, jei ir nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ketino susitikti su ieškove ir sudaryti sutartį dėl turto pardavimo. Tačiau sutarties sudarymas yra asmenų valios išraiška, kuri būtų sudaryta tik tuomet, jei sutarties sąlygos būtų tikę ne tik ieškovei, bet ir liudytojai. Šiuo atveju nėra net pakankamai duomenų, padaryti išvadai, kad ieškovė ir liudytoja būtų pasiekę susitarimą sudaryti sutartį. Be to, neatmetama galimybė, kad net ir sudarius sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, sodo namas vis tiek nebūtų parduotas net ir nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. gali būti taip, kad neatsirastų norinčių pirkėjų įsigyti sodo namą už siūlomą kainą ir pan. Kaip minėta, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos.
32. Ieškovė taip pat nurodė, kad savo reikalavimą grindė 2017-2018 metų sutarčių žurnalais, iš kurių matyti ženklus ir akivaizdus darbo apimčių ir sudarytų sutarčių sumažėjimas po to, kai atsakovė apie ieškovę paskelbė jos garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančią melagingą informaciją; taip pat tuo, kad atsakovė pati pripažino viešai, kad ji padarė taip, kad ieškovė prarastų klientus, iš kurių galėjo uždirbti 4000 Eur. Pasak ieškovės šie įrodymai taip pat pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė patyrė turtinę žalą. Tačiau su tokiais ieškovės įrodymais nėra pagrindo sutikti, nes ieškinyje nėra nurodoma kaip susijusi prašoma priteisti 2000 Eur turtinė žala ir 2017-2018 metų sutarčių žurnalai. Ieškovės teiginiai dėl prarastų klientų negali būti laikoma ieškinio dalies reikalavimų pripažinimu. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad rašydama komentaruose apie ieškovės prarastus klientus iš tikrųjų turėjo galvoje savo pažįstamus asmenis, kuriems norėjo rekomenduoti ieškovės paslaugas. Tačiau ieškovei ir atsakovei susipykus ieškovės klientams paslaugų nerekomendavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės komentaruose nurodyti teiginiai nepagrindžia, jos prašomos priteisti 2000 Eur turtinės žalos.
33. Konstatavus, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimu priteisti turtinės žalos atlyginimą, neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų negautų pajamų priteisimo kriterijų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.
34. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti neturtinę žalą. Šį reikalavimą grindė tuo, kad ieškovė viena augina ir išlaiko dukrą, rūpinasi vaiko mokslais, užklasine veikla, išlaiko butą, apmoka sąskaitas. 2017 metų rudenį pamačiusi, kad klientai pradėjo nutraukinėti sudarytas sutartis, suprato, kad negautos pajamos skaudžiai atsilieps šeimos biudžetui. Be to, ieškovė sužinojusi apie ją skelbiamą informaciją facebook tinkle patyrė stresą, kuris sąlygojo smegenų infarktą.
35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės garbė ir orumas buvo pažeisti, tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė ją patyrusi.
36. Teismas daro išvadą, kad bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą. Padarius išvadą, kad žinios buvo žeminančios asmens garbę ir orumą, asmuo pripažintinas patyrusius neturtinę žalą. Pažymėtina, kad atsakovė informaciją apie ieškovę patalpino socialinio tinklo facebook grupėje, kurioje viešinama aferistai, sukčiai, apgavikai. Šioje grupėje atsakovė nurodė, kad ieškovė iš jos „išsimušė“ pinigus. Kitaip tariant ieškovė priskiriama asmenų ratui, kurie neteisėtais būdais siekia pasipelnyti kitų sąskaita. Tokia informacija apie ieškovę neabejotinai ieškovei galėjo sukelti neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, nes paskelbta informacija susijusi su jos profesine veikla, kuri turi įtakos jos pajamoms. Ieškovė ieškinyje jai padarytos neturtinės žalos faktą grindė ir tuo, kad ji dėl interneto svetainėje publikuoto pranešimo ir jame paskleistų tikrovės neatitinkančių ir ieškovės garbę bei orumą žeminančių žinių patyrė ne tik neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, bet ilgalaikis stresas sąlygojo smegenų infarktą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad informacija Facebook‘e buvo paviešinta 2017-08-29, o smegenų infarktą ieškovė patyrė 2018-06-06 ir tai neįrodo, kad šie įvykiai susiję. Sutiktina su ieškove, kad ilgalaikis stresas ir neigiamos emocijos galėjo būti vienas iš veiksnių sąlygojusių smegenų infarktą. Be to, ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė 2019-07-22 medicinos psichologės išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovė 2018-11-27 pirmą kartą kreipėsi psichologinei konsultacijai. Po patirto stresogeninio įvykio (šmeižtas viešoje erdvėje), skundėsi bejėgiškumu, kaltės jausmu, nerimastingumu, emociniu pažeidžiamumu bei sumažėjusia saviverte. Iki 2019-07-09 suteiktos 9 individualios psichologinės konsultacijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės paskleistos viešoje erdvėje informacijos patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus ir dėl to jai prireikė psichologo pagalbos.
37. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja paaiškino, kad gavusi ieškovės vizitinę kortelę įvedė ieškovės vardą ir pavardę į google paieškos sistemą ir iš karto rado atsakovės paviešintą neigiamą informaciją apie ieškovę. Liudytoja posėdžio metu nurodė teismo kompiuteryje kaip tai padarė ir kaip buvo rasta atsakovės skelbta informacija apie ieškovę. Darytina išvada, kad tą patį galėjo padaryti bet kuris ieškovės potencialus klientas gavęs ieškovės vizitinę kortelę ir dėl to ieškovės klientai nutraukė sutartis su ieškove. Ženklus klientų mažėjimas ir tuo pačiu ženklus pajamų sumažėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai galėjo sukelti ieškovei neigiamus išgyvenimus. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė patyrusi neturtinę žalą.
38. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje c.b. 3K-3-560-686/2016 neturtinė žala nesiekė 7 000 Eur dydžio sveikatos sužalojimo atveju, kas teisėjų kolegijos vertinimu, sukelia didesnius išgyvenimus nei paskelbus tikrovės neatitinkančią informaciją socialiniame tinkle. Todėl ieškovei priteistinas neturtinės žalos dydis neabejotinai turėtų būti mažesnis. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, koks žalos dydis priteitinas tuo atveju, kai fiziniam asmeniui padaroma žala, paskleidus apie jo asmenį tikrovės neatitinkančias ir žeminančias jo garbę ir orumą žinias (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta 2015 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Pripažinus, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sumažėjusio jos klientų rato, nes asmenys, kurie sužinojo paskleistą informaciją nustojo bendrauti su ieškove, neturtinė žala priteistina. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad informacija buvo paskelbta gana nedidelėje facebook grupėje ir nėra lengvai prieinama visiems. t.y. tam, kad surasti informaciją apie ieškovę reikia specialiai tokios informacijos ieškoti, sprendžia, kad 700 Eur dydis laikytinas adekvatus pažeidimo pobūdžiui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir priteisia 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
39. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų nors ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nepriteisti bylinėjimosi išlaidas motyvavo tuo, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, kas reiškia, jog pateiktas nepagrįstas ieškinys.
40. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškove, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovo teisė padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir pasinaudojimas šia teise negali būti priežastimi nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovei turėjo būti priteistos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, todėl pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šia nutartimi patenkintų ieškinio reikalavimų dalį.
41. Ieškiniu ieškovė reiškė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą ir turtinio pobūdžio reikalavimus. Reikalavimas dėl neturtinio reikalavimo tenkintas iš dalies, t. y. 45 proc. (netenkinamas reikalavimas paskelbti paneigiančią informaciją atsakovės asmeniniame facebook profilyje). Turtinio pobūdžio reikalavimai tenkinti iš dalies. Ieškovė prašė priteisti 12 000 Eur. Teisėjų kolegija ieškovei iš atsakovės priteisė 700 Eur sumą, todėl pripažintina, kad turtinio pobūdžio reikalavimai tenkinti 2,92 proc. Viso buvo patenkinta 47,92 proc. ieškinio reikalavimų. Bylos duomenimis ieškovė patyrė 2615,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai priteisiama 1253,22 Eur (2615,23 x 47,92 proc.). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1216,80 Eur. Atsakovei priteisiama atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 633,71 Eur (1216,80 Eur x 52,08 proc.).
42. Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas ir ieškovei priteistina 619,51 Eur (1253,22 Eur – 633,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme.
43. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė skundė sprendimą dalyje dėl turtinių reikalavimų (12 000 Eur). Teisėjų kolegija priteisdama ieškovei 700 Eur, patenkino 5,83 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Bylos duomenimis ieškovė patyrė 676,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. Todėl ieškovei priteisiama 39,45 Eur. Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 5 proc. Atsakovė patyrė 675 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl jai priteisiama 33,75 Eur. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus ieškovei priteisiama 95 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, t. y. 475 Eur.
44. Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas ir ieškovei priteistina 480,70 Eur (514,45 Eur – 33,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę D. L. viešoje Facebook grupėje “Aferistai!!! Apgavikai!!! Sukčiai!!! ne trumpesniam kaip 1 metų laikotarpiui patalpinti tokio turinio skelbimą: „Informuoju, kad mano 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir vėlesniuose komentaruose paskelbta informacija apie D. A., kurioje nurodoma, kad „po sėkmingo sandorio apiforminimo buvo pareikalautas beveik dvigubai didesnis atlyginimas“, „mano NT agentė dėl iš manęs išmuštų 200 e daugiau nei tarėmės“ yra melaginga ir neatitinka tikrovės, žemina D. A. garbę ir orumą bei pažeidžia D. A. dalykinę reputaciją“.
Priteisti ieškovei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 619,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 480,70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.