- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-787-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20218-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- J. C.
- Atsakovas
- Ž. K., A. K.
- Kategorijos
- 3.1.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovams Ž. K. ir A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. C. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Ž. K. ir A. K. 7 819,74 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai Ž. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti pastarųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, atsižvelgęs į atsakovų atstovo prašymą teismo posėdžio metu, nustatė ieškovui J. C. terminą nuo šios nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 3 500 Eur sumą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismui palikus nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. priimtą nutartį.
4. 2020 m. gruodžio 14 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl bylos sustabdymo, kuriame ieškovas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimas privalo būti sustabdytas iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4180-864/2020, kadangi abi bylos yra susijusios tarpusavyje, kadangi abejose bus nustatinėjama, kokiam tikslui buvo skirti ieškovo pinigai.
Atsiliepimas
5. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriuo prašė ieškovo prašymą atmesti ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
7. Teismas sprendė, kad esant aplinkybėms, kai ieškovas J. C. yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietis ir teismo nustatytu terminu 3 500 Eur užstato galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui nesumokėjus, yra kliūtis civilinei bylai nagrinėti ir pakankamas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) J. C. nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 7 d. priimta nutartimi, kuria, ieškovui teismo nustatytu terminu nesumokėjus užstato galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ir prašė atskirąjį skundą priimti, pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir nustatyti ieškovui 10 dienų terminą įmokėti 3 500 Eur užstato sumą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui.
9.1. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsakovui buvo nustatytas 10 dienų terminas 3 500 Eur užstatui įmokėti, ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, nei apeliacinės instancijos teismas, nei vėliau civilinei bylai grįžus į pirmosios instancijos teismą, nebuvo nustatytas naujas terminas užstatui sumokėti, todėl ginčo nutartis, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu, yra siurprizinė ir neteisinga.
9.2. Ieškovas J. C. yra pasirengęs sumokėti nustatyto dydžio užstatą, todėl siekiant proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo įgyvendinimo, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti apeliantui 10 dienų terminą 3 500 Eur užstatui, atsakovų bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, sumokėti.
Atsiliepimas
10. Atsakovai Ž. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apelianto atskiruoju skundu, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jis buvo įpareigotas per 10 d. sumokėti užstatą, neprašė pratęsti termino užstato sumokėjimui, taip pat neprašė pratęsti ir/ar atnaujinti termino užstatui sumokėti ir pirmosios instancijos teismo. Maža to, net ir teikdamas atskirąjį skundą, nepateikė užstato sumokėjimą patvirtinančių dokumentų.
11.2. Teismo skundžiama nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, negali būti laikoma siurprizine, kadangi 2020 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas ne tik įpareigojo ieškovą sumokėti užstatą, bet ir išaiškino užstato nesumokėjimo pasekmes. Be to, ieškovas yra atstovaujamas advokato – profesionalaus teisininko, todėl jam neabejotinai buvo žinomi įstatyme numatyti padariniai nesumokėjus teismo nustatyto užstato ir kad įsiteisėjusi teismo nutartis privalo būti vykdoma. Šiuo atveju ieškovas elgėsi nerūpestingai, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nesumokėjo užstato teismo nustatytu terminu, žinant užstato nesumokėjimo pasekmes, t. y. neįvykdė teismo įsiteisėjusios nutarties, dėl ko teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – ieškovo 2021 m. sausio 19 d. siųstą elektroninį laišką atstovei, patvirtinantį ieškovo ketinimą sumokėti užstatą.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat vertinant apelianto naujai pateikto įrodymo (elektroninio laiško) datą (2021 m. sausio 19 d.), sprendžia, jog šis elektroninis laiškas datuotas vėlesne nei pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties priėmimo (2021 m. sausio 7 d.) data, todėl akivaizdu, jog šis elektroninis laiškas negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas priima pateiktą rašytinį įrodymą, kadangi pastarasis susijęs su nagrinėjama byla, bylos nagrinėjimo iš esmės neužvilkins ir neabejotinai turi būti vertinamas.
Dėl ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo sumokėti nustatyto dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu pagrindus, numatytus kitus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atvejus. Teismui palikus pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtu, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo (ieškovas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu (ieškiniu) bendra tvarka (CPK 297 straipsnis).
19. CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kai yra pagrindas manyti, jog ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius. Taigi, vienas iš įstatyme įtvirtintų specialių ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų yra tuomet, kai byloje dalyvaujantis asmuo, įpareigotas sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, per teismo nustatytą terminą neįvykdo šio įpareigojimo.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Ž. K. ir A. K. solidariai 7 818,74 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai taip pat pateikė prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti 3 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užstatą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė atsakovų prašymą tenkinti ir nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 500 Eur galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje užtikrinimui. 2020 m. lapkričio 3 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą. Skundžiama 2021 m. sausio 7 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovo ieškinys, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo sumokėti nustatyto dydžio užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, paliktas nenagrinėtu.
21. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose.
22. Nagrinėjamu atveju įsigaliojus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarčiai (civilinės bylos Nr. e2S-1839-640/2020), kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis buvo palikta nepakeista, atitinkamai įsigaliojo ir pirmosios instancijos teismo nutartis, numatanti ieškovo pareigą per 10 dienų sumokėti užstatą, todėl darytina išvada, jog įsiteisėjusioje nutartyje numatytas 10 dienų terminas užstatui įmokėti turėjo būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo, ir atitinkamai pasibaigė 2021 m. gruodžio 21 d. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą atmesti apelianto teiginius, jog jam nei apeliacinės instancijos teismo, nei pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytas konkretus terminas užstatui įmokėti, jog laikas, per kurį turi būti įmokėtas užstatas, ieškovui nebuvo žinomas, jog teismai privalėjo nustatyti naują terminą ir pan., nes akivaizdu, kad šioje situacijoje ieškovui negalėjo būti nežinoma, per kokį terminą jis privalo įvykdyti jam nustatytą įpareigojimą dėl užstato įmokėjimo. Pažymėtina, jog ieškovui buvo suteiktas pakankamas terminas užstatui sumokėti, ieškovo veiksmų sumokant nustatytą užstatą buvo laukiama (ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo), ir nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo priimta anksčiau, nei suėjo 10 dienų terminas nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo. Taigi, net jeigu ir būtų laikoma, kad teismas turėjo nustatyti naują terminą užstatui sumokėti, šis formalus procesinis pažeidimas negalėtų būti vertinamas kaip esminis, nes termino nenustatymas apeliacinės instancijos teismo nutartimi nepanaikino ieškovo pareigos įmokėti užstatą kaip tokios, ir tam ieškovui buvo suteikta pakankamai laiko.
23. Pažymėtina, kad ieškovas galėjo kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti terminą užstatui sumokėti, nurodydamas svarbias priežastis, reikalaujančias ilgesnio laiko tarpo ar kitas objektyvias aplinkybes, jeigu toks poreikis egzistavo, tačiau tai iki pat skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo padaryta.
24. Pastebėtina, kad nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties iki nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu praėjo beveik 1 mėnuo, o nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. priimtos nutarties, kuria nustatyta pareiga įmokėti užstatą, iki ieškinio palikimo nenagrinėtu praėjo 2,5 mėnesio. Akivaizdu, kad toks laiko tarpas laikytinas daugiau negu pakankamu terminu sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą arba prašyti teismo šį terminą pratęsti, tačiau to iš ieškovo pusės padaryto nebuvo, jis elgėsi pasyviai, jokių aktyvių veiksmų neatliko.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusia 2020 m. spalio 23 d. teismo nutartimi ieškovas buvo ne tik įpareigotas sumokėti užstatą, tačiau jam buvo išaiškintos ir teismo nustatytos pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės, t. y., kad per teismo nustatytą terminą nesumokėjus užstato, teismas procesinį dokumentą (šiuo atveju ieškinį) paliks nenagrinėtą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis priimta skubotai, kaip atskirajame skunde teigia apeliantas, arba kad ji jam buvo siurprizinė ir netikėta, kad ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos užstato nesumokėjimo teisinės pasekmės, juo labiau, kad jis visą laiką byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato).
26. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, todėl jam neabejotinai buvo žinomi įstatyme numatyti padariniai nesumokėjus teismo nustatyto užstato, taip pat žinoma, kad įsiteisėjusi teismo nutartis privalo būti vykdoma. Šiuo atveju ieškovo elgesys buvo nerūpestingas, jis nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nesumokėjo užstato teismo nustatytu terminu, žinant užstato nesumokėjimo pasekmes, t. y. neįvykdė teismo įsiteisėjusios nutarties, dėl ko nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ar konstatuoti teismo priimto procesinio sprendimo (palikti ieškinį nenagrinėtą) neteisėtumą.
27. Pažymėtina, kad teismui palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovas (apeliantas), pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnis). Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo ieškinį, neįvykdžius įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, palikus nenagrinėtą, būtų kaip nors pažeista ar apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą.
28. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
29. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) J. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.