Šiaulių apygardos teismo nutartis

Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį iš ieškovui V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2013-05-24 Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus protokole Nr. 30PKT-98-(14.30.6) nurodoma, kad dalis prie V. L. nuosavybės teise priklausančio ūkio pastato priestato, kurio statybai 1995 m. buvo išduotas leidimas, patenka į gretimo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas - bendra žemės sklypų riba kerta minėto pastato dalį. Nors posėdžio metu V. L. ir P. K. su pasiūlytomis tikslinti žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydami pridedamoje siūlomoje žemės sklypų ribų schemoje, tačiau vėliau V. L. savo sutikimą atšaukė. 2014-05-12 valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrinimo metu nustatė, kad V. L. nuosavybės teise valdomame namų valdos žemės sklype, (duomenys neskelbtini), prie sublokuotų garažų ir sandėlio pastatyta malkinė, kurios ilgis 8,48 m, plotis 2,5 m, aukštis 3,10 m. Malkinei įrengti betoniniai pamatai, pamūrytos sienos, įrengta vienšlaitė stogo konstrukcija iš medienos, stogas dengtas šiferiu. Prie aukščiau nurodytos malkinės pristatyta šiferinė malkinė, kurios ilgis 6,40 m, plotis 1,8 m, aukštis 2,30 m. Ieškovas nurodė, kad statiniai kerta žemės sklypus skiriančią ribą, todėl trukdo jam naudotis savo žemės sklypu. Kadangi atsakovė nesutiko spręsti taikiai yra priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir tarp šalių iškilusio ginčo išsprendimo.

Atsakovė V. L. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Prašė ieškinį atmesti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad į bylą pateikti dokumentai ir duomenys yra suklastoti, sklypų ribos yra nesuderintos, prašė nustatyti sklypo ribas tokias, kokios buvo nustatytos pagal paveldėjimo bylą. Nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus yra padaryta klaidų, neteisingai nurodytas ieškovo sklypo plotas. Mano, kad nustatant ieškovo ribas buvo atlikti neteisingi matavimai, matininkė N. A. nederino nei su vienu kaimynu. 2015-12-04 UAB „Medilana“ sudarė neteisingą shemą. Atsakovė nurodė, kad turėtų būti naikinami Radviliškio savivaldybės sprendimai, kurie yra klastojami, pateiktos sklypų shemos, atstatytos žemės sklypų pagal dokumentus, paveldėtus žemės plotus, išanalizuoti dokumentai kuris sklypas ( jo ribos ) turėtų būti naikinamos. Ji dėl jos sklype esančių medelių, krūmų, gyvatvorės naikinimo, savavališko riboženklių pastatymo kreipėsi į policiją, dėl dokumentų klastojimo į prokuratūrą, dėl žemės sklypų ribų į žemėtvarkos skyrių, Žemės ūkio ministeriją ir kitas institucijas. Mano, kad ieškovas nepagrįstai prašo nugriauti jai priklausančius pastatus, nes pastatai yra jos žemės sklypo ribose.

8. Bylą perdavus nagrinėti apeliaciniam teismui apeliantė reiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą motyvuodama tuo, kad pagal jos prašymą tarpininkaujant Lietuvos Repubikos žemės ūkio inisterijai UAB „ Altagis“ atlieka žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų tikslinimo darbus. Mano, kad atlikus ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų tikslinimo darbus paaiškės ar teisėtai ir pagrįstai reikalaujama nugriauti prieš 20 m. pastatytus pastatus. 2016 m. lapkričio 21 d. rašte apeliantė nurodė, kad UAB „ Altagis“ pradėjus atlikti darbus, Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus žemėtvarkininkas neleido atlikti ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų tikslinimo darbus. Mano, kad esant neatstatytoms žemės sklypo riboms negali būti vykdomas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir negali būti vykdomi nustatyti įpareigojimai nugriautti prieš 16 metų statytus jai nuosavybės teise priklausančius pastatus-vištidę, malkinę ir sandėlį.

12. Byloje nustatyta, kad V. T. nuo 2015 m. liepos 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2015-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį iš pradinio ieškovo šioje byloje P. K.. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatyto data 2005 m. sausio 6 d. (1 t., 68–71 b. l.). Atsakovei V. L. nuosavybės teise nuo 2004 m. lapkričio 12 d. priklauso žemės sklypas, įgytas paveldėjimo teisės pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus , kadastro duomenų fiksavimo data 1996 m. balandžio 2 d. Žemės sklype statiniai neįregistruoti (1 t., 9 b. l.). – 2013 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus protokole nurodoma, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl V. L. ir P. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų, žemės sklypų ribų pakeitimo administracine tvarka. V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistuotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atliktus kadastrinius matavimus (vietinėje koordinačių sistemoje). P. K. nuosavybės teise priklausantis sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atliktus kadastrinius matavimus (valstybinėje koordinačių sistemoje). Nustatyta, kad dalis prie V. L. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pastatyto priestato, kurio statybai 1995 m. buvo išduotas leidimas, patenka į gretimo P. K. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir bendra žemės sklypų riba kerta minėto pastato dalį. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją administracine tvarka žemės sklypų savininkams buvo pasiūlyta patikslinti žemės sklypų ribas pagal pridedamą schemą. P. K. priklausančio žemės sklypo ribas pietinėje ir vakarinėse dalyse, nekeičiant įregistruoto žemės sklypo ploto 0,7130 ha, V. L. patikslinti žemės sklypo ribas nekeičiant įregistruoto žemės sklypo ploto 0,2838 ha. Savinkai su pasiūlytomis tikslinti žemės sklypų ribomis ( kadastro duomenimis) sutiko, pasirašydami pridedamoje shemoje. Savininkams buvo išaiškinta, kad atsisakius žemės sklypų kadastro duomenis tikslinti administracine tvarka , jie turi teisė kreiptis į teismą dėl ginčijamos ribos (bendros ribos) nustatymo (1 t., 10–11, 12, 13 b. l.). 2014 m. gegužės 12 d. Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo statybinės valstybinės priežiūros skyrius patikrinimo metu nustatė, jog atsakovės nuosavybės teise valdomame namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie sublokuotų garažo ir sandėlio pristatyta malkinė, kurios ilgis - 8,48 m, plotis - 2,50 m., aukštis - 3,10 m., o prie malkinės pristatyta šiferinė malkinė, kurios ilgis - 6,40 m, plotis - 1,80 m., aukštis - 2,30 m. Žemės sklypų ribų koordinatės tarp atsakovės ir ieškovo sklypų kadastrinių matavimų dokumentuose (žemės sklypų planuose) nesutampa (14–15 b. l.). 2014 m. gegužės 30 d. rašte V. L. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė dėl aplinkybių, kurios buvo nustatytos 2013 m. gegužės 23 d. ir pasiūlyta išspręsti taikiai dėl ko V. L. nebesutiko, nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre patikslinti žemės sklypo ribas nerengiant žemės sklypo kadastrinių matavimų neįmanoma, ir jei jos netenkina teikti pasiūlymai ji turi inicijuoti jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą. Ir jei nesutaria dėl žemės sklypo ribų ir jos nėra aiškios turi kreitis į teismą dėl ribų nustatymo ( b.l. 105-107, 2 t.). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius nurodė, kad neprieštarauja dėl žemės sklypo ribų ženklinimo ( b.l. 108-109, b.l. 2 t.). Iš 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „Medilana“ pagal ieškovo užsakymą sudarytą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos schemos matyti dėl pastatyto statinio – vištidės, kuri į ieškovo sklypą įsiterpia 2,12 m. (1 t., 181, 182 b. l.).

13. Bylos duomenimis 2016 m. kovo 25 d. raštuose nurodyta, kad 2016 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius atliko sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). patikrinimus. Patikrinimo metu žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta. Nurodoma, kad iškirsti krūmų kelmai yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini) žemės sklype ( b.l. 112-120, 171-172) .

14. 2016 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros rašte nurodoma, kad V. L. prašymas dėl dokumentų, kadastrinių matavimų klastojimo ir sunaikinimo yra išnagrinėtas, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą. Buvo gautas V. L. skundas dėl priimto nutarimo, kuris išnagrinėtas ir sprendimas paliktas nepakeistas. Skunde V. L. buvo nurodžiusi, kad 1996m. buvo atliktas tuometinio savininko R. L. žemės sklypo matavimas ir sudarytas žemės sklypo ribų planas. 2005 m. buvo atliktas kaimyno tuometinio savininko P. K. žemės sklypo matavimas ir sudarytas žemės sklypų ribų planas. Abiejų sklypų ribos sutapo ir planai įbraižyti į VĮ „ Registrų centro“ kadastro žemėlapį. Nuo 1996 m. iki 2005 m. V. L. sklype buvo pastatyti pagalbiniai pastatai ir nebuvo užfiksuota, kad pastatų dalis patenka į P. K. priklausantį sklypą. V. L. teigė, kad buvo sunaikinti žemės sklypo dokumentai ir suklastoti kadastriniai matavimai. Sunaikintas jos žemės sklypo planas, dėl ko buvo pakeistos žemės sklypo ribos. 2007m. žemės sklypo ribos buvo pakeistos jai nieko nežinant ir kita. Medžiagos tyrimo metu nurodoma, kad nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad buvo sunaikintas V. L. žemės sklypo planas ar kiti dokumentai. ( b.l. 141-144).

15. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

16. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl apeliantės argumentų, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą ir kad byloje dėl pareikštų reikalavimų, ieškovu nepgrįstai pakeistas V. T., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu, kas reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

18. Ieškovas 2016 m. sausio 19 d. pareiškė patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė ( b.l. 13,14, 3 t.). Iekovas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nurodė, kad P. K. buvo jo dėdė, jis buvo pasakęs dėl savo valios, kad turtas atiteks V. T. ir jam buvo žinomos aplinkybės dėl žemės sklypų, dėl nesutarimų. Nurodė, kad siūlė taikiai spręsti dėl ginčo dėl žemės slypo ribų tiklslinimo bet atsakovė atsisakė taikiai spręsti. Todėl neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą. Ieškovas nurodė, kad apeliantė rašė skundus į įvairias instancijas, pasitelkė spaudą, ji veikė prieš įstatymą visokiais būdais. Dėl ūkinio pastato buvo išduotas statybos leidimas, bet dėl kitų priestatų nėra jokių dokumetų. Teismas įpareigojo teikti įrodymus dėl sklypo ribų bet atsakovė neteikė. Pažymėjo, kad ji buvo sutikusi 2013 m. spręsti gera valia dėl ribų tikslinimo, bet savo sutikimą atšaukė. Apeliacinio teismo vertinimu tiek P. K., tiek ieškovą pakeitusio V. T. reilkalavimai išliko tokie pat, pagrindas toks pat. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus dėl jo, kaip žemės sklypo savininko pažeistų teisių nėra pagrindo spręsti, kad reikalavimas kaip toks savaime, pareikštas nepagrįstai, keliantis nepagrįstus reikalavimus ar pareikštas piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). CPK 95 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. CPK 95 straipsnyje nurodomas nesąžiningumas reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai. Apeliantės prašymas paskirti baudą ieškovui ir jo atstovui už piktnaudžiavimą procesu yra nepagrįsti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis ), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų vilkinęs procesą, piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis.

Apeliantės vertinimu teismas neteisėtai, suprasdamas jog žemės sklypų ribos po pakartotinių matavimų gali keistis, neteisėtai įpareigojo atsakovę V. L. sunaikinti savo nuosavybę. Kaip jau minėta bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei teismas net keletą kartšų nurodė dėl pareigos teikti įrodymus, kreiptis teisnės pagalbos, teisės reikšti ieškinį, tačiau atsakovė savo teisėmis nesinaudojo ( CPK 42 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad ji nesuprato, kad jai buvo aiškinama dėl kreipimosi į advokatą, tačiau tuo pačiu nurodė, kad ji kreipėsi į advokatą, kad advokatas padėjo surašyti tai, ką ji pagarsino bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka. Taip pat nurodė, kad ji neprašė, kad ją atsovautų advokatas teisme nes ji neturi lėšų, kad sumokėti advokatui. Taip pat nurodė, kad jo klausė dėl nemokamos teisnės pagalbos ir jai buvo pasakyta, kad nemokama teisinė pagalba jai nepriklauso. Iš esmės atsakovė nurodęė, kad jai buvo suprantama, kad ne vieną kartą jai buvo nurodoma, kad nepabykus taikiai išspręsti dėl žemės sklypo ribų tikslinimo reikalinga kreiptis į teismą. Sutiko, kad šia teise nepasinaudojo. Taip pat nurodė, kad atsisako ir prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą nes į teismą nesikreipė, žemės sklypo ribų klausimas nesprendžiamas. Atsakovė nurodė, kad tikėjosi, kad kitos institucijos pagelbės. Apeliantė iš esmės nurodė, kad jai suprantama, kad ji neginčijo matininkų veiksmų, neginčijo ir valdžios institucijos sprendimų, nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovė teigdama, kad jos teisės yra pažeidžiamos turi įstatymo nustatyta tvarka spręsti iškilusius klausimus, kreiptis į teismą, kas jai ne kartą buvo paaiškinta, nes vien tik klausimo iškėlimas savaime šalių tarpusavio ginčo neišsprendžia.

28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o sprendžiant tokį ginčą, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo ( CK 4.45 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-631-916/2015).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepripažįsta, kad pažeidžia ieškovo nekilnojamojo daikto valdymą, t. y. kad jai priklausantys pastatai –vištidė, malkinė, sandėlis įsiterpia į ieškovo žemės sklypą, o nuo ieškinio ginasi nurodydama, kad visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra suklastoti, neteisingai nustatytos jos ir ieškovo žemės sklypų ribos. Atsakovė teigia, jog jai priklausantys minėti statiniai pastatyti teisėtai, laikantis įstatymų, bei yra jos žemės sklype. Tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ir apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Šalims įstatymu nustatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pirmoios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors teismas, siekdamas šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principų, siūlė jai naudotis profesionalia teisininko pagalba. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. kad ji nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas nurodė, kad sklypo ribos atitinka kadastrinius matavimus ir jis jų neginčija, o atsakovė teigia, kad sklypo ribos neatitinka kadastrinių matavimų bet nepateikė jokių įrodymų, nereiškė ieškinio dėl sklypo ribų tikslinimo. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad kol nenuginčyti Nekilnojamojo turto registre duomenys dėl žemės nuosavybės sklypo ribų, kadastro duomenys, todėl jie laikomi teisėti ir galiojantys. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo kaip nekilnojamojo turto – žemės sklypo, savininko, teisės yra pažeistos, todėl ieškinys pagrįstai tenkintas.

Esant nurodytoms aplinkynėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.