- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-11-440/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė (pran.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- V. T.
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.42.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei, dalyvaujant apeliantei atsakovei V. L., ieškovui V. T., jo atstovui advokatui V. S.,
teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjus atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 pagal ieškovo V. T. patikslintą ieškinį atsakovei V. L. dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo ir dėl bylos sustabdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. T. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį iš ieškovui V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2013-05-24 Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus protokole Nr. 30PKT-98-(14.30.6) nurodoma, kad dalis prie V. L. nuosavybės teise priklausančio ūkio pastato priestato, kurio statybai 1995 m. buvo išduotas leidimas, patenka į gretimo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribas - bendra žemės sklypų riba kerta minėto pastato dalį. Nors posėdžio metu V. L. ir P. K. su pasiūlytomis tikslinti žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydami pridedamoje siūlomoje žemės sklypų ribų schemoje, tačiau vėliau V. L. savo sutikimą atšaukė. 2014-05-12 valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrinimo metu nustatė, kad V. L. nuosavybės teise valdomame namų valdos žemės sklype, (duomenys neskelbtini), prie sublokuotų garažų ir sandėlio pastatyta malkinė, kurios ilgis 8,48 m, plotis 2,5 m, aukštis 3,10 m. Malkinei įrengti betoniniai pamatai, pamūrytos sienos, įrengta vienšlaitė stogo konstrukcija iš medienos, stogas dengtas šiferiu. Prie aukščiau nurodytos malkinės pristatyta šiferinė malkinė, kurios ilgis 6,40 m, plotis 1,8 m, aukštis 2,30 m. Ieškovas nurodė, kad statiniai kerta žemės sklypus skiriančią ribą, todėl trukdo jam naudotis savo žemės sklypu. Kadangi atsakovė nesutiko spręsti taikiai yra priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir tarp šalių iškilusio ginčo išsprendimo.
Atsakovė V. L. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Prašė ieškinį atmesti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad į bylą pateikti dokumentai ir duomenys yra suklastoti, sklypų ribos yra nesuderintos, prašė nustatyti sklypo ribas tokias, kokios buvo nustatytos pagal paveldėjimo bylą. Nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus yra padaryta klaidų, neteisingai nurodytas ieškovo sklypo plotas. Mano, kad nustatant ieškovo ribas buvo atlikti neteisingi matavimai, matininkė N. A. nederino nei su vienu kaimynu. 2015-12-04 UAB „Medilana“ sudarė neteisingą shemą. Atsakovė nurodė, kad turėtų būti naikinami Radviliškio savivaldybės sprendimai, kurie yra klastojami, pateiktos sklypų shemos, atstatytos žemės sklypų pagal dokumentus, paveldėtus žemės plotus, išanalizuoti dokumentai kuris sklypas ( jo ribos ) turėtų būti naikinamos. Ji dėl jos sklype esančių medelių, krūmų, gyvatvorės naikinimo, savavališko riboženklių pastatymo kreipėsi į policiją, dėl dokumentų klastojimo į prokuratūrą, dėl žemės sklypų ribų į žemėtvarkos skyrių, Žemės ūkio ministeriją ir kitas institucijas. Mano, kad ieškovas nepagrįstai prašo nugriauti jai priklausančius pastatus, nes pastatai yra jos žemės sklypo ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovę V. L. savo sąskaita ir jėgomis per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį iš ieškovui V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
4. Teismas pažymėjo, kad byloje rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad V. T. nuo 2015 m. liepos 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2015 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš pradinio ieškovo šioje byloje P. K., o atsakovei V. L. nuosavybės teise nuo 2004 m. lapkričio 12 d. priklauso žemės sklypas, įgytas paveldėjus, esantis (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nurodė, kad atsakovė teigia, jog jai priklausantys minėti statiniai pastatyti teisėtai, laikantis įstatymų, bei yra jos žemės sklype. Šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2013 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus protokolas, kuriame nurodoma, kad dalis prie V. L. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pastatyto priestato patenka į gretimo P. K. (šiuo metu V. T.) priklausančio žemės sklypo ribas – bendra žemės sklypų riba kerta minėto pastato dalį. 2014 m. gegužės 12 d. Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo statybinės valstybinės priežiūros skyrius patikrinimo metu nustatė, jog atsakovės nuosavybės teise valdomame namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie sublokuotų garažo ir sandėlio pristatyta malkinė, kurios ilgis - 8,48 m, plotis - 2,50 m., aukštis - 3,10 m., o prie malkinės pristatyta šiferinė malkinė, kurios ilgis - 6,40 m, plotis - 1,80 m., aukštis - 2,30 m. Žemės sklypų ribų koordinatės tarp atsakovės ir ieškovo sklypų kadastrinių matavimų dokumentuose (žemės sklypų planuose) nesutampa. Teismo vertinimu iš 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „Medilana“ pagal ieškovo užsakymą sudarytą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos schemos matyti, jog atsakovė pastatė naują statinį – vištidę, kuri į ieškovo sklypą įsiterpia 2,12 m. Teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovas pažeidė jos nekilnojamojo turto valdymą, kirto jos sklype krūmus ir pan., tačiau tai paneigia 2016 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 30ŽN-7-(14.30.73) konstatuotos aplinkybės, kad patikrinus ieškovo sklypą nustatyta, jog iškirstų kelmų krūmai yra ieškovo sklype. Teismas akcentavo, kad atsakovei siūlė pasinaudoti teisininko pagalba, kad ji galėtų tinkamai parengti teismui teikiamus dokumentus, surinkti reikiamus įrodymus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. kad ji nepažeidžia ieškovo teisių. Ir priešingai sprendė, kad ieškovas įrodė, kad, jo kaip nekilnojamojo turto – žemės sklypo, savininko, teisės yra pažeistos, todėl konstatvo, jog ieškinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė V. L. prašė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo A. M. veiksmų, atliktų civilinėje byloje, įvertinimo. Civilinę bylą pagal ieškovo P. K., ieškovo atstovo advokato V. S. pasirašytą 2015 m. birželio 2 d. ieškinį nutraukti kaip paduotą praleidus ieškininės senaties terminus, nesant pirminio ieškovo P. K. reikalavimo patvirtinimo. Pripažinti, kad V. T. nėra tinkama proceso šalis, jis nusipirkęs iš P. K. pastatus ir sklypą, nesikreipė su ieškiniu ir pagal įstatymo reikalavimus neįgijo ieškinio reikalavimo teisės. Pripažinti, kad ieškovą P. K. ir naują ieškovą V. T. atstovaujantis advokatas V. S. piktybiškai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą ir advokato etikos reikalavimus, viršijo advokato įgaliojimų ribas, galimai klastojo dokumentus ir faktines aplinkybes, tyčia skatino ieškovą P. K. ir V. T. kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo praleidus ieškininės senaties terminus, nesant ieškininės reikalavimo teisės - kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą dėl advokato V. S. kompetencijos patikrinimo ir dėl drausmės bylos iškėlimo. Už nepagrįstai pateiktą civilinį ieškinį, piktnaudžiavimą teise ir procesinėmis teisėmis paskirti V. T. ir jo atstovui advokatui V. S. maksimalią įstatymo numatytą baudą, pusę skirtos baudos nustatant išmokėti atsakovei V. L.. Dėl medelių, vaiskrūmių savavališko iškirtimo, tvoros ir gyvatvorės sunaikinimo (dėl padarytos žalos atlyginimo) prašė taikyti V. T. turtui – areštą. Priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kelionės išlaidas daug kartų vykstant į teismo posėdžius, vežant dokumentus savo automobiliu 150 Eur, už dokumentų dauginimo, ruošimo paslaugos -50 Eur, viso 200 Eur. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties dėl galimai pažeistų ieškovo teisių.
6.2. Advokatas V. S. tyčia pažeidė advokato profesinę veiklą ir advokato etikos reikalavimus, pateikdamas galimai suklastotus dokumentus, nesant pradinio ieškovo P. K. sutikimo bei atsakovės V. L. sutikimo įpusėjus teismo procesui pakeisti ieškovą P. K. į reikalavimo teisės neturintį V. T.. Mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas neįvykdė teisingumo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas neteisėtai, suprasdamas jog žemės sklypų ribos po pakartotinių matavimų gali keistis, neteisėtai įpareigojo atsakovę V. L. sunaikinti savo nuosavybę.
6.3. Teismas atsisakydamas priimti priešieškinius, nesant atsakovės sutikimo pakeisdamas ieškovą, priimdamas nemotyvuotą sprendimą akivaizdžiai buvo šališkas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. T. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos turėtų būti atmestas.
7.2. 2015 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypą iš P. K. nupirko V. T.. Jis perėmė buvusio žemės sklypo savininko P. K. materialines subjektines teises ir atitinkamai - procesines teises šioje byloje. Įvykus žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriui, rašytiniai įrodymai apie žemės sklypo savininko pasikeitimą buvo pateikti teismui. Teismo nutartimi naujasis savininkas perėmė visas ieškovo procesines teises ir pareigas, o pagal CPK 48 straipsnį nereikalingas atsakovės sutikimas dėl procesinių teisių perėmimo.
7.3. Apeliantės argumentai dėl advokato neteisėtos veiklos yra neteisėti ir nepagrįsti. Argumentai dėl advokato suklastotų dokumentų pateikimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais. (CPK 12, 178 straipsnis ). Be to nagrinėjamas bylos dalykas nėra advokato veikla, todėl nėra apeliacijos objektas.
Šalies argumentai
7.4. Apeliantės prašymas paskirti baudą ieškovui ir jo atstovui už piktnaudžiavimą procesu yra nepagrįsti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis ), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad atsakovei buvo siūloma kreitis dėl teisinės pagalbos tačiau ji nesikreipė, dėl atsakovės kaltės buvo teikiami trūkumus turintys procesiniai dokumentai, atidėti teismo posėdžiai ir nagrinėjimas užsitęsė daugiau nei metus.
8. Bylą perdavus nagrinėti apeliaciniam teismui apeliantė reiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą motyvuodama tuo, kad pagal jos prašymą tarpininkaujant Lietuvos Repubikos žemės ūkio inisterijai UAB „ Altagis“ atlieka žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų tikslinimo darbus. Mano, kad atlikus ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų tikslinimo darbus paaiškės ar teisėtai ir pagrįstai reikalaujama nugriauti prieš 20 m. pastatytus pastatus. 2016 m. lapkričio 21 d. rašte apeliantė nurodė, kad UAB „ Altagis“ pradėjus atlikti darbus, Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus žemėtvarkininkas neleido atlikti ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų tikslinimo darbus. Mano, kad esant neatstatytoms žemės sklypo riboms negali būti vykdomas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir negali būti vykdomi nustatyti įpareigojimai nugriautti prieš 16 metų statytus jai nuosavybės teise priklausančius pastatus-vištidę, malkinę ir sandėlį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu apeliantė papildomai nurodė, kad ši byla, dokumentai dėl sklypo ribų nustatymo, žemėtvarkos planai yra suklastoti. Jos teisgimu advokatas V. S. pateikė teismui aiškiai suklastotus dokumentus. 2015 m. gegužės 4 d. P. K. išdavė generalinį įgaliojimą V. T., tačiau vizualiai matyti, kad P. K. parašas neatitinka jos matytų parašų. Be to 2015 m. kovo 18 d. V. T. neturėjo teisės ir atitinkamų įgaliojimų P. K. vardu sudaryti atstovavimo sutarčių. Advokatas aiškiai pikybiškai veikė priešingai teisės aktų reikalavimams reglamentuojantiems advokato profesinę veiklą ir advokato etikos reiklavimus, viršijo įgaliojimus inicijuodamas neteisėtą ieškinį. Dėl advokato elgesio prašo kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą dėl kompetencijos patikrinimo ir drausmės bylos iškėlimo. Be to, palaikė apeliacinio skundo argumentus, kad nepagrįstas ir neteisėtas ieškovo pakeitimas. Prašė pripažinti, kad ieškovas P. T. nėra tinkama šalis, jis nusipirkęs pastatus ir sklypą nesikreipė su ieškiniu, neįgijo reikalavimo teisės. Dėl nepagrįsto kreipimosi į teismą piktnaudžiavimo teise ir procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovui ir atstovui maksimalią baudą, pusė baudos skiriant atsakovei. Mano, kad teismas klastojo bylos dokumentus. Teismo įpareigojimas nugriauti statinius neteisėtas nes nenustatytos sklypų ribos. Apeliantė papildomai nurodė, kad prašo civilinę bylą nutraukti kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminus. Dėl medelių iškirtimo, gyvatvorės sunaikinimo taikytinas V. T. turtui areštas, arba paliktinos pritaikytos lainosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, valdymo pažeidimo.
12. Byloje nustatyta, kad V. T. nuo 2015 m. liepos 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais – (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2015-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį iš pradinio ieškovo šioje byloje P. K.. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatyto data 2005 m. sausio 6 d. (1 t., 68–71 b. l.). Atsakovei V. L. nuosavybės teise nuo 2004 m. lapkričio 12 d. priklauso žemės sklypas, įgytas paveldėjimo teisės pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus , kadastro duomenų fiksavimo data 1996 m. balandžio 2 d. Žemės sklype statiniai neįregistruoti (1 t., 9 b. l.). – 2013 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus protokole nurodoma, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl V. L. ir P. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų, žemės sklypų ribų pakeitimo administracine tvarka. V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistuotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atliktus kadastrinius matavimus (vietinėje koordinačių sistemoje). P. K. nuosavybės teise priklausantis sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atliktus kadastrinius matavimus (valstybinėje koordinačių sistemoje). Nustatyta, kad dalis prie V. L. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato pastatyto priestato, kurio statybai 1995 m. buvo išduotas leidimas, patenka į gretimo P. K. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir bendra žemės sklypų riba kerta minėto pastato dalį. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją administracine tvarka žemės sklypų savininkams buvo pasiūlyta patikslinti žemės sklypų ribas pagal pridedamą schemą. P. K. priklausančio žemės sklypo ribas pietinėje ir vakarinėse dalyse, nekeičiant įregistruoto žemės sklypo ploto 0,7130 ha, V. L. patikslinti žemės sklypo ribas nekeičiant įregistruoto žemės sklypo ploto 0,2838 ha. Savinkai su pasiūlytomis tikslinti žemės sklypų ribomis ( kadastro duomenimis) sutiko, pasirašydami pridedamoje shemoje. Savininkams buvo išaiškinta, kad atsisakius žemės sklypų kadastro duomenis tikslinti administracine tvarka , jie turi teisė kreiptis į teismą dėl ginčijamos ribos (bendros ribos) nustatymo (1 t., 10–11, 12, 13 b. l.). 2014 m. gegužės 12 d. Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo statybinės valstybinės priežiūros skyrius patikrinimo metu nustatė, jog atsakovės nuosavybės teise valdomame namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie sublokuotų garažo ir sandėlio pristatyta malkinė, kurios ilgis - 8,48 m, plotis - 2,50 m., aukštis - 3,10 m., o prie malkinės pristatyta šiferinė malkinė, kurios ilgis - 6,40 m, plotis - 1,80 m., aukštis - 2,30 m. Žemės sklypų ribų koordinatės tarp atsakovės ir ieškovo sklypų kadastrinių matavimų dokumentuose (žemės sklypų planuose) nesutampa (14–15 b. l.). 2014 m. gegužės 30 d. rašte V. L. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė dėl aplinkybių, kurios buvo nustatytos 2013 m. gegužės 23 d. ir pasiūlyta išspręsti taikiai dėl ko V. L. nebesutiko, nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre patikslinti žemės sklypo ribas nerengiant žemės sklypo kadastrinių matavimų neįmanoma, ir jei jos netenkina teikti pasiūlymai ji turi inicijuoti jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą. Ir jei nesutaria dėl žemės sklypo ribų ir jos nėra aiškios turi kreitis į teismą dėl ribų nustatymo ( b.l. 105-107, 2 t.). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius nurodė, kad neprieštarauja dėl žemės sklypo ribų ženklinimo ( b.l. 108-109, b.l. 2 t.). Iš 2015 m. gruodžio 4 d. UAB „Medilana“ pagal ieškovo užsakymą sudarytą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos schemos matyti dėl pastatyto statinio – vištidės, kuri į ieškovo sklypą įsiterpia 2,12 m. (1 t., 181, 182 b. l.).
13. Bylos duomenimis 2016 m. kovo 25 d. raštuose nurodyta, kad 2016 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius atliko sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). patikrinimus. Patikrinimo metu žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta. Nurodoma, kad iškirsti krūmų kelmai yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. (duomenys neskelbtini) žemės sklype ( b.l. 112-120, 171-172) .
14. 2016 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros rašte nurodoma, kad V. L. prašymas dėl dokumentų, kadastrinių matavimų klastojimo ir sunaikinimo yra išnagrinėtas, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą. Buvo gautas V. L. skundas dėl priimto nutarimo, kuris išnagrinėtas ir sprendimas paliktas nepakeistas. Skunde V. L. buvo nurodžiusi, kad 1996m. buvo atliktas tuometinio savininko R. L. žemės sklypo matavimas ir sudarytas žemės sklypo ribų planas. 2005 m. buvo atliktas kaimyno tuometinio savininko P. K. žemės sklypo matavimas ir sudarytas žemės sklypų ribų planas. Abiejų sklypų ribos sutapo ir planai įbraižyti į VĮ „ Registrų centro“ kadastro žemėlapį. Nuo 1996 m. iki 2005 m. V. L. sklype buvo pastatyti pagalbiniai pastatai ir nebuvo užfiksuota, kad pastatų dalis patenka į P. K. priklausantį sklypą. V. L. teigė, kad buvo sunaikinti žemės sklypo dokumentai ir suklastoti kadastriniai matavimai. Sunaikintas jos žemės sklypo planas, dėl ko buvo pakeistos žemės sklypo ribos. 2007m. žemės sklypo ribos buvo pakeistos jai nieko nežinant ir kita. Medžiagos tyrimo metu nurodoma, kad nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad buvo sunaikintas V. L. žemės sklypo planas ar kiti dokumentai. ( b.l. 141-144).
15. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
16. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl apeliantės argumentų, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą ir kad byloje dėl pareikštų reikalavimų, ieškovu nepgrįstai pakeistas V. T., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu, kas reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
Žemesnės instancijos teismas
17. Konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo P. K. vardu ieškinį pareiškė 2015 m. birželio 2 d. ir jį pasirašė jo atstovas advokatas V. S.. ( b.l. 2-4). P. K. vardu sutartį dėl P. K. atstovavimo teisme 2015 m. kovo 18 d. sudarė nurodoma P. K. atstovaujamas įgaliotinio V. T.. ( b.l. 18, 1 t.). Iš byloje pateikto 2015 m. gegužės 4 d. P. K. įgaliojimo jo interesus atstovauti V. T., matyti, kad įgaliojimas buvo surašytas vėliau, nei sudaryta minėta atstovavimo sutartis, pasirašyta V. T., P. K. interesais. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad advokatas pagal minėtą sutartį formaliai neturėjo įgaliojimų reikšti ieškinį P. K. vardu, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į bylos eigą, ieškovo P. K. valią laikytina formaliu pažeidimu, trūkumu, kurį pirmosios instancijos teismas galėjo išspręsti priimdamas ieškinį. Tikslinga būtų buvę nurodyti ištaisyti trūkumus ir pateikti patikslintus duomenis dėl atstovavimo. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu nurodytų aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo spręsti apie nepagrįstą ieškinį, dokumentų klastojimą, nes kaip minėta ieškovo valia dėl jo atstovavimo buvo aiškiai išreikšta. Vėliau matyti, kad ieškovas su jį įgaliotu atstovauti asmeniu 2015 m. liepos 10 d. sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorį, kurio pagrindu žemės sklypas (duomenys neskelbtini). įregistruotas V. T. vardu. ( b.l. 68-71, 1 t. ). 2015 m. liepos 30 d. V. T. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. S. dėl jo atstovavimo, o advokatas atstovaujamojo vardu pareiškė prašymą dėl P. K. pakeitimo į naują ieškovą V. T. ( b.l. 66, 67 b.l. , 2 t.). Teismas 2016 m. spalio 28 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi pakeitė pradinį ieškovą į ieškovą V. T. ( b.l. 122, 2 t.).
18. Ieškovas 2016 m. sausio 19 d. pareiškė patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė ( b.l. 13,14, 3 t.). Iekovas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nurodė, kad P. K. buvo jo dėdė, jis buvo pasakęs dėl savo valios, kad turtas atiteks V. T. ir jam buvo žinomos aplinkybės dėl žemės sklypų, dėl nesutarimų. Nurodė, kad siūlė taikiai spręsti dėl ginčo dėl žemės slypo ribų tiklslinimo bet atsakovė atsisakė taikiai spręsti. Todėl neliko nieko kito, kaip kreiptis į teismą. Ieškovas nurodė, kad apeliantė rašė skundus į įvairias instancijas, pasitelkė spaudą, ji veikė prieš įstatymą visokiais būdais. Dėl ūkinio pastato buvo išduotas statybos leidimas, bet dėl kitų priestatų nėra jokių dokumetų. Teismas įpareigojo teikti įrodymus dėl sklypo ribų bet atsakovė neteikė. Pažymėjo, kad ji buvo sutikusi 2013 m. spręsti gera valia dėl ribų tikslinimo, bet savo sutikimą atšaukė. Apeliacinio teismo vertinimu tiek P. K., tiek ieškovą pakeitusio V. T. reilkalavimai išliko tokie pat, pagrindas toks pat. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus dėl jo, kaip žemės sklypo savininko pažeistų teisių nėra pagrindo spręsti, kad reikalavimas kaip toks savaime, pareikštas nepagrįstai, keliantis nepagrįstus reikalavimus ar pareikštas piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Taigi procesinio teisių perėmimo pagrindas byloje yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).
Kaip minėta atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypą iš P. K. nupirko V. T., jis perėmė buvusio žemės sklypo savininko P. K. materialines subjektines teises, taip pat ir procesines teises šioje byloje. Vadovaujantis CPK 48 straipsniu pažymėtina, kad konkrečiu atveju nėra reikalingas atsakovės sutikimas dėl procesinių teisių perėmimo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nutartimi V. T. pripažino ieškovo P. K. procesinių teisių perėmėju šioje byloje, todėl atsakovės argumentas, kad V. T. nėra tinkama proceso šalis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės dėl įgaliojimo atstovauti šioje byloje laikytinos formaliomis, kaip minėta įvertinus ir tai, kad ne tik pirminio ieškovo valia dėl atstovavimo buvo išreikšta bet ir tai, kad buvo parduotas sklypas V. T., kuris šiuo pagrindu įgijo teisę kreiptis su ieškiniu manydamas, kad pažeistos jo teisės. Apelintė prašė pripažinti, kad ieškovą P. K. ir naują ieškovą V. T. atstovaujantis advokatas V. S. piktybiškai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą ir advokato etikos reikalavimus, viršijo advokato įgaliojimų ribas, galimai klastojo dokumentus ir faktines aplinkybes, tyčia skatino ieškovą P. K. ir V. T. kreiptis į teismą dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo praleidus ieškininės senaties terminus, nesant ieškininės reikalavimo teisės - kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą dėl advokato V. S. kompetencijos patikrinimo ir dėl drausmės bylos iškėlimo. Apeliantės argumentai dėl advokato neteisėtos veiklos yra neteisėti ir nepagrįsti. Iš nurodytų aplinkybių, ieškovo pozicijos, nėra pagrindo spręsti dėl advokato dokumentų klastojimo nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl nurodomų aplinkybių (CPK 12, 178 straipsnis ). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nagrinėjamas bylos dalykas nėra advokato veikla, todėl nėra apeliacijos objektas. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis dėl atsakovės nurodytų aplinkybių dėl advokato elgesio jau buvo sprendžiama, todėl atsakovė pasinaudojo galimybe kreiptis dėl jos manymu neteisėtų advokato veiksmų įvertinimo ( b.l. 150, 1 t.).
Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). CPK 95 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. CPK 95 straipsnyje nurodomas nesąžiningumas reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai. Apeliantės prašymas paskirti baudą ieškovui ir jo atstovui už piktnaudžiavimą procesu yra nepagrįsti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis ), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų vilkinęs procesą, piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties dėl galimai pažeistų ieškovo teisių. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami teisiniai padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008 pasisakyta, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, nepagrįstas, nes ieškinys pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino, kadangi jo teisių pažeidimas yra tęstinis, pažeidimas iki šiol nėra pašalintas.
Kaip minėta apeliantė teigia, kad dokumentai dėl sklypo ribų nustatymo, žemėtvarkos planai yra suklastoti, kad advokatas reiskė aiškiai suklastotus dokumentus, kad ant 2015 m. gegužės 4 d. P. K. išduoto generalinio įgaliojimo V. T., galimai yra ne P. K. parašas. Mano, kad teismas klastojo bylos dokumentus. Nurodoma, kad teismas nesant atsakovės sutikimo pakeisdamas ieškovą, atsisakydamas priimti priešieškinius, priimdamas nemotyvuotą sprendimą akivaizdžiai buvo šališkas.
2016 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros rašte nurodoma, kad V. L. prašymas dėl dokumentų, kadastrinių matavimų klastojimo ir sunaikinimo yra išnagrinėtas, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą. Medžiagos tyrimo metu nurodoma, kad nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad buvo sunaikintas V. L. žemės sklypo planas ar kiti dokumentai. ( b.l. 141-144). Apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti apie dokumentų klastojimą nes nepateikta jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo tokioms išvadoms. ( CPK 178 straipsnis).
Dėl teismo šališkumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teisėjo nušalinimo buvo spręsta ir atsakovės prašymas dėl teisėjo nušalinimo atmestas ( 93,94 b.l., 1 t.). Dėl teismo atsisakymo priimti priešieškinį dėl nesąžiningai pareikšto ieškinio, apeliacinės instancijos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal V. L. atskirajį skundą nutraukė nes atsisakymas priimti priešieškinį neskundžiamas ( CPK 143 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio pareikšti reikalavimo atskiroje byloje, tačiau matyti, kad atsakovė ieškinio nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė nepateikė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apeliantės argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t.y ne tokiu, kokio tikėjosi atsakovė. Pažymėtina, kad byloje nesprendžiamas teisėjo veiksmų teisėtumo, teisėjo atsakomybės klausimas, todėl nepagrįstai pareikštas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo A. M. veiksmų, atliktų civilinėje byloje, įvertinimo.
Apeliantės vertinimu teismas neteisėtai, suprasdamas jog žemės sklypų ribos po pakartotinių matavimų gali keistis, neteisėtai įpareigojo atsakovę V. L. sunaikinti savo nuosavybę. Kaip jau minėta bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei teismas net keletą kartšų nurodė dėl pareigos teikti įrodymus, kreiptis teisnės pagalbos, teisės reikšti ieškinį, tačiau atsakovė savo teisėmis nesinaudojo ( CPK 42 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad ji nesuprato, kad jai buvo aiškinama dėl kreipimosi į advokatą, tačiau tuo pačiu nurodė, kad ji kreipėsi į advokatą, kad advokatas padėjo surašyti tai, ką ji pagarsino bylą nagrinėjant teismo posėdyje apeliacine tvarka. Taip pat nurodė, kad ji neprašė, kad ją atsovautų advokatas teisme nes ji neturi lėšų, kad sumokėti advokatui. Taip pat nurodė, kad jo klausė dėl nemokamos teisnės pagalbos ir jai buvo pasakyta, kad nemokama teisinė pagalba jai nepriklauso. Iš esmės atsakovė nurodęė, kad jai buvo suprantama, kad ne vieną kartą jai buvo nurodoma, kad nepabykus taikiai išspręsti dėl žemės sklypo ribų tikslinimo reikalinga kreiptis į teismą. Sutiko, kad šia teise nepasinaudojo. Taip pat nurodė, kad atsisako ir prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą nes į teismą nesikreipė, žemės sklypo ribų klausimas nesprendžiamas. Atsakovė nurodė, kad tikėjosi, kad kitos institucijos pagelbės. Apeliantė iš esmės nurodė, kad jai suprantama, kad ji neginčijo matininkų veiksmų, neginčijo ir valdžios institucijos sprendimų, nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovė teigdama, kad jos teisės yra pažeidžiamos turi įstatymo nustatyta tvarka spręsti iškilusius klausimus, kreiptis į teismą, kas jai ne kartą buvo paaiškinta, nes vien tik klausimo iškėlimas savaime šalių tarpusavio ginčo neišsprendžia.
28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o sprendžiant tokį ginčą, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo ( CK 4.45 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-631-916/2015).
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepripažįsta, kad pažeidžia ieškovo nekilnojamojo daikto valdymą, t. y. kad jai priklausantys pastatai –vištidė, malkinė, sandėlis įsiterpia į ieškovo žemės sklypą, o nuo ieškinio ginasi nurodydama, kad visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra suklastoti, neteisingai nustatytos jos ir ieškovo žemės sklypų ribos. Atsakovė teigia, jog jai priklausantys minėti statiniai pastatyti teisėtai, laikantis įstatymų, bei yra jos žemės sklype. Tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ir apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Šalims įstatymu nustatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Pirmoios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors teismas, siekdamas šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principų, siūlė jai naudotis profesionalia teisininko pagalba. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė neįrodė, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. kad ji nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas nurodė, kad sklypo ribos atitinka kadastrinius matavimus ir jis jų neginčija, o atsakovė teigia, kad sklypo ribos neatitinka kadastrinių matavimų bet nepateikė jokių įrodymų, nereiškė ieškinio dėl sklypo ribų tikslinimo. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad kol nenuginčyti Nekilnojamojo turto registre duomenys dėl žemės nuosavybės sklypo ribų, kadastro duomenys, todėl jie laikomi teisėti ir galiojantys. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo kaip nekilnojamojo turto – žemės sklypo, savininko, teisės yra pažeistos, todėl ieškinys pagrįstai tenkintas.
Esant nurodytoms aplinkynėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą kaip minėta, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliantės prašymai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą, į Lietuvos advokatūros advokatų tarybą, dėl bylos nutraukimo, baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis netenkintini. Apeliantė nurodžiusi, kad dėl medelių, vaiskrūmių savavališko iškirtimo, tvoros ir gyvatvorės sunaikinimo jai padaryta žala reiškė prašymą taikyti V. T. turtui – areštą. Taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą bet šių reiklavimų bylos nagrinėjimo metu atsisakė.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija kaip minėta nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kelionės išlaidas daug kartų vykstant į teismo posėdžius, vežant dokumentus savo automobiliu 150 Eur, už dokumentų dauginimo, ruošimo paslaugos -50 Eur, viso 200 Eur. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti 600 Eur. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, dalyvavimą teismo posėdyje ir vertina, kad ieškovo atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Netenkinti apeliantės V. L. apeliaciniame skunde pareikštų prašymų.
Priteisti ieškovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.