Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-750-653/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-12
Bylos Nr.: 2A-750-653/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37309-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina (pirm.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrius Ignotas
Ieškovas: UAB „Kauen craft“
Atsakovas: VšĮ „Užstato sistemos administratorius“

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. 2A-750-653/2018Proceso Nr. 2-68-3-37309-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovo atstovei adv. R. J.-M., atsakovo atstovui adv. J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų – ieškovo UAB „Kauen craft“ ir atsakovo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ -apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauen craft“ ieškinį atsakovui VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 11.5 punktą išdėstant jį taip: „Administratorius įsipareigoja iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 7 (septintos) dienos parengti ir nemokamai pateikti Pavedimo davėjui apibendrintą informaciją apie Vienkartinių pakuočių surinkimo Užstato sistemoje lygį/statistiką už praėjusį kalendorinį mėnesį (t. y. duomenis apie tai, kiek Pavedimo davėjo atitinkamų Vienkartinių pakuočių (vienetais) iš viso per praėjusi kalendorinį mėnesį buvo surinkta per Užstato sistemą); 2) pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 12.2 bei 12.3 punktus, juos išdėstant taip: „Jei Administratoriui kyla abejonių dėl Pavedimo davėjo Ataskaitų teisingumo ir/ar tikrumo, Pavedimo davėjas įsipareigoja, Administratoriui pareikalavus, nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų) pateikti visus dokumentus ir informaciją, kurių pagrindu buvo parengtos Ataskaitos, išorinei audito kompanijai, vertinti“; 3) pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 13.1.4 punktą išdėstant jį taip: „Pavedimo davėjas įsipareigoja mėnesinę Užstato sumą sumokėti Administratoriui ne vėliau kaip po 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos pateikimo dienos. Administratorius įsipareigoja pateikti sąskaitą faktūrą per 3 (tris) darbo dienas nuo mėnesinės Pardavimo ataskaitos pateikimo dienos“; 4) pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 15.3.1 punktą bei jį išdėstyti taip: „Sutarties vykdymo metu, Sutarties Priede Nr. 1 nurodyti Administravimo įmokų tarifai ir kiti įmokų pagal Sutartį dydžiai, tarifai ir kt. gali būti pakeisti tik VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pateikus Padavimo davėjui detalias, pagrįstas bei realias sąnaudas dėl ko yra pagrindas keisti minėtus tarifus bei šalims dėl to raštu susitarus“; 5) pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, Priede Nr. 1 numatomus Administravimo įmokų tarifus 2017 metams taip: „PET – 0,0019 Eur/vnt; metalinė tara – 0,00096 Eur/vnt; 0,015 Eur/vnt“; 6) priteisti iš atsakovo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ieškovo UAB „Kauen craft“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra įvairių alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintojas, dalyvaujantis vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje, kurią atsakovas. Ieškovas ir atsakovas 2016-01-04 pasirašė sutartį Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo. Ieškovas 2016-07-29 gavo atsakovo raštą, kuriame buvo nurodyta: kad nuo 2016-11-01 bus keičiami: 1) tarifų dydžiai už surinktas pakuotes gamintojams ir importuotojams; 2) įkainiai už PET pakuotes ir metalinę (plieninę tarą); kad keisis tarifų dydžiai už surinktas pakuotes gamintojams ir importuotojams nuo 2017 m. ir buvo pateikti planuojami įkainiai. Atsakovas pasinaudojo susidariusia situacija, jog rinkoje yra vienintelis turintis licenciją teikti užstato sistemos administravimo paslaugas, bei tokiu būdu ieškovas buvo priverstas pasirašyti Sutartį itin nepalankiomis ieškovui sąlygomis. Atsakovas deklaruoja, kad administravimo įkainiai tiesiogiai priklauso nuo patiriamų sąnaudų, tačiau ieškovo vertinimu atsakovo viešai nurodomos neva patiriamos sąnaudos yra nepagrįstos. Ieškovo vertinimu Sutartyje nurodyti tarifai neturi būti didinami dėl atsakovo nesugebėjimo racionaliai bei ekonomiškai pagrįstai tvarkyti savo veiklos. Sutarties sudarymo metu Sutarties sąlyga, numatanti galimybę vienašališkai keisti vieną iš esminių sąlygų – kainą, nepagrįstai suteikė atsakovui pranašumą ir todėl ieškovas prašo pakeisti Sutarties 15.3.1 punktą.

3. Ieškovas teigia, kad VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ įkainius nustatė palankius didiesiems aludariams, kurie didelę dalį savo produkcijos parduoda stikle, todėl ieškovas prašo pakeisti Sutarties Priede Nr. 1 numatomus Administravimo įmokų tarifus 2017 metams.

4. Sutarties 13.1.4 punktas numato, jog Pavedimo davėjas įsipareigoja mėnesinę Užstato sumą sumokėti Administratoriui ne vėliau kaip iki einamojo kalendorinio mėnesio 27 dienos. Tačiau pagal ieškovo klientų pateiktus duomenis UAB „Kauen craft“ išleistas į rinką butelis vartotoją pasiekia vidutiniškai per 60 kalendorinių dienų. Tokiu atveju atsakovas pinigus pakuočių pardavėjui turi sumokėti tik po 60 dienų, kai tuo tarpu iš ieškovo gauna po 42 dienų (skaičiuojant, kad visą mėnesį pardavinėja, t. y. vidutiniškai klientui išveda per 15 dienų + 27 dienų atidėjimas, viso 42 dienos). Tokia situacija apsunkina ieškovo veiklą, nes jis privalo sumokėti užstato sumą atsakovui, jo dar negavęs iš savo klientų. Todėl Sutarties 13.1.4 punktas turėtų būti pakeistas.

Šalies argumentai

5. Ieškovas mano, kad atsakovas, kaip ieškovas, apie ieškovo pakuočių surinkimą turi informuoti kas mėnesį, o ne už praėjusius kalendorinius metus. Ieškovas turi kiekvieną mėnesį būti tikras dėl to, kad jo pareiga, perduota atsakovui – surinkti nustatytą kiekį pakuočių, yra vykdoma tinkamai. Todėl Sutarties 11.5 punktas turėtų būti pakeistas.

6. Sutarties 12.2 punktu Pavedimo davėjas šia Sutartimi suteikia Administratoriui besąlyginį ir neatšaukiamų sutikimų kreiptis ir gauti iš kompetentingų valstybės institucijų informacijų ir/ar duomenis apie ieškovą. Ieškovas yra priverstas visus minėtuose Sutarties punktuose įvardintus dokumentus pateikti iš esmės savo konkurentams. Atlikti patikrinimus esant pagrįstiems įtarimams dėl pavedimo davėjo/ieškovo galimai neteisėtų veiksmų turi teisę įgaliotos valstybinės institucijos. Todėl Sutarties 12.2, 12.3 punktai turi būti pakeisti.

7. Sutarties 11.5, 12,2, 12,3, 13.1.4, 15.3.1, punktai nepagrįstai suteikė atsakovui perdėtą pranašumą. Sutarties pasirašymo metu neturėjo galimybių derėtis dėl Sutarties sąlygų, Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, atsakovui aiškiai nurodžius, kad Sutarties sąlygos negali būti keičiamos ir su visais klientais pasirašomos sutartys turi būti vienodos. Protingas žmogus tokiomis nelygiateisiškomis sąlygomis, kai kita šalis vienašališkai gali keisti Sutarties kainą, gauti bet kokius dokumentus iš kitos šalies ir pan. - niekuomet nebūtų sudaręs. Atsakovas, imdamas mokestį už PET pakuočių ir metalinės (plieninės) taros surinkimą ir neimdamas mokesčio už metalinės (aliuminės) taros ir stiklinės taros surinkimą, atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu draudžiamus, konkurenciją ribojančius veiksmus, kadangi tokiais savo veiksmais sudaro palankesnes sąlygas rinkoje tiems gamintojams, kurie gamina alų ir jį pilsto į metalinę (aliuminę) bei stiklinę tarą.

Šalies argumentai

8. Atsakovas VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas siekia ne įrodyti, kad tarp 2016-01-04 Sutarties šalių ieškovo ir atsakovo iš tikrųjų egzistuoja esminė nelygybė, tačiau pasikredituoti. Ieškovas, vengdamas vykdyti savo įstatymines pareigas (Pakuočių ir Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 7 str. 1 d. 4 p., 7 str. 5 d. 3 p. 11² str.), atsakovui nėra sumokėjęs 358 362,60 Eur įstatymu numatyto privalomo užstato mokesčio, kurį yra gavęs iš Pardavėjų. Pažymi, kad pagal PPATĮ įtvirtintą užstato sistemos esmę 0,10 Eur mokestis, kuris – jeigu pakuotė yra grąžinama į taromatą – neužsilieka nė pas vieną iš užstato sistemos dalyvių – yra skatinamoji priemonė tam, kad vartotojas grąžintų panaudotas pakuotes į taromatus, o ne ieškovo ar kitų gamintojų bei importuotojų apyvartinių lėšų šaltinis.

9. Jeigu ieškovas iš tikrųjų siektų panaikinti sutarties šalių esminę nelygybę dėl Sutarties punktų, tai pirmiausiai būtų laikęsis įstatymo privalomos ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 str.). Ieškovas ignoruoja objektyvią ekonominę realybę, kad Sutarties 15.3.1 p., pats savaime suteikia pranašumą ir naudą pačiam ieškovui, kadangi sudaro teisinį ir faktinį pagrindą ieškovo įstatyminę pareigą (PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 7 str. 5 d. 3 p. 11² str.) vykdyti ne „avansuojant“ užstato sistemą, tačiau koreguojant įstatymo pagrindu ieškovui bei kitiems gamintojams bei importuotojams taikytinus tarifus, kurie atitiktų faktinį sistemos poreikį. Sutarties 15.3.1 p. rodo, kad ieškovo reikalavimas, jog tarifai būtų keičiami tik pagrindus realias ir pagrįstas atsakovo sąnaudas jau yra įgyvendintas. Ieškovo reikalavimas atidėti mokėjimą užstato sumokėjimui yra bandymas galutiniu procesiniu teismo sprendimu įgyti papildomų apyvartinių lėšų. Savo tikslų įgyvendinimui ieškovas turėtų kreiptis ne į teismą, o bankus arba sutelktinio finansavimo platforma. Ieškovo reikalavimas dėl Sutarties 11.5 p. pakeitimo – įtvirtinant naują atsakovo pareigą kiekvieną mėnesį informuoti ieškovą apie jo įstatyminių pareigų įgyvendinimą – gali būti pasiektas vadovaujantis kooperacijos ir bendradarbiavimo principu – t. y. pagal ieškovo prašymą. Atsakovas patvirtina, kad jeigu nors kartą ieškovas ar bet kuris nors kitas gamintojas ir importuotojas būtų kreipęsis į atsakovą dėl papildomos informacijos, ši informacija būtų suteikta per protingą laiką. Tačiau tokia alternatyva ieškovas nebandė naudotis ir patvirtino, kad iš tikrųjų ši informacija jam pačiam esminės reikšmės neturi. Prašomas pakeisti Sutarties 12.2 p., 12.3 p. būtent ir užtikrina sutarties šalių lygybę, nes turi būtinas teises tam, kad esant pagrįstiems įtarimams dėl netinkamų duomenų teikimo atsakovui, turėtų atitinkamus teisinius svertus patikrinti šių duomenų atitikimą tikrovei. Jeigu ieškovo reikalavimas šioje dalyje būtų patenkintas, ieškovas galėtų teikti netikslius duomenis atsakovui ir tokiu būdu mažinti savo įstatyminių pareigų – finansiškai remti užstato sistemą – vykdymą. Nei vienas iš 251 gamintojų ir importuotojų nekelia nepasitenkinimo standartinėmis Sutarties sąlygomis. Ieškovo individualių interesų patenkinimas – nulemtų sėkmingiausią startą Europoje turėjusios sistemos išbalansavimą dėl vieno nepasitenkinusio gamintojo ir importuotojo, nuslėpusio šios bylos tikruosius ketinimus ir siekiančio užstato sistemą naudoti ne pagal paskirtį. Praktiniu požiūriu, ieškinio tenkinimas lemtų, kad turėtų būti pakeistos ir iš naujo persiderėta mažiausiai 251 sutartis su visais gamintojais ir importuotojais bei 789 sutartys su visais Pardavėjais. Dėl šių Sutarties sąlygų visi gamintojai ir importuotojai 11 mėnesių lygiomis teisėmis teikė savo pastabas ir nugludino galutinį sutarties tekstą.

10. Dar prieš Sutarties pasirašymą atsakovas ir visi gamintojai bei importuotojai iš anksto žinojo, kad administravimo įmokų pokyčiai yra skirti tam, kad užstato sistema būtų ne avansuojama, o įstatyminė pareiga finansuoti užstato sistemą bus vykdoma pagal faktą, t. y. atsižvelgiant į atsakovo veiklos rezultatus ir faktinį sistemos poreikį. Ieškovas neįrodė, kad Sutarties 15.3.1 p. sukelia jam kokius nors neigiamus padarinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-29 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 6 542,62 Eur išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovo UAB „Kauen craft“ 4,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

12. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Kauen craft“ ir atsakovas VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ 2016-01-04 pasirašė sutartį Nr. USAD16-002 „Dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo“ (toliau – Sutartis), pagal kurios nuostatas atsakovas įsipareigojo šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti administravimo veiksmus, siekdamas užtikrinti Pavedimo davėjui (ieškovui) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su dalyvavimu Užstato sistemoje, įgyvendinimą, o ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui administravimo įmokas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus pagal šią Sutartį. Ieškovas 2016-07-29 gavo atsakovo raštą, kuriame nurodyta, kad nuo 2016-11-01 bus keičiami tarifų dydžiai už surinktas pakuotes gamintojams ir importuotojams ir įkainiai už PET pakuotes ir metalinę (plieninę tarą); kad keisis tarifų dydžiai už surinktas pakuotes gamintojams ir importuotojams nuo 2017 m. ir pateikė planuojamus įkainius.

13. Sutarties 15.3.1 punkte nustatyta, kad „Administratorius (atsakovas) turi teisę vienašališkai: ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d. priimti sprendimų dėl Sutarties Priede Nr. 1 nurodytų Administravimo įmokų tarifų dydžių, tarifų ir kt., kurie būtų taikomi nuo kitų metų sausio 1 d. pakeitimo. Apie tokius pakeitimus Administratorius nedelsdamas paskelbia viešai Administratoriaus interneto adresu (duomenys neskelbtini) ir (ar) informuoja Pavedimo davėją elektroniniu paštu ir (ar) bet kokiu kitu rašytiniu būdu. Papildomai, Administratorius turi teisę 1 (vienų) kartų per kalendorinius metus padidinti Sutarties Priede Nr. 1 Administravimo įmokų tarifus ir kitų įmokų pagal Sutartį dydžius, tarifus ir kt., ir tokie padidinti dydžiai (tarifai) pradedami taikyti praėjus 90 (devyniasdešimt) dienų nuo Administratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Apie sprendimų pakeisti Administravimo įmokų tarifus ir kitų įmokų pagal Sutartį dydžius, tarifus ir kt. Administratorius nedelsdamas paskelbia viešai Administratoriaus interneto adresu (duomenys neskelbtini) ir (ar) informuoja Pavedimo davėjų elektroniniu paštu ir (ar) bet kokiu kitu rašytiniu būdu.“.

14. Sutarties 13.1.4 punkte nustatyta, jog „Pavedimo davėjas įsipareigoja mėnesinę Užstato sumą sumokėti Administratoriui ne vėliau kaip iki einamojo kalendorinio mėnesio 27 (dvidešimt septintos) dienos. Administratorius įsipareigoja pateikti sąskaitą faktūrą per 3 (tris) darbo dienas nuo mėnesinės Pardavimo ataskaitos pateikimo dienos.“.

15. Sutarties 11.5 punkte nustatyta, kad „Gavęs Pavedimo davėjo prašymą, Administratorius įsipareigoja per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų parengti ir nemokamai pateikti Pavedimo davėjui apibendrintą informaciją apie Vienkartinių pakuočių surinkimo Užstato sistemoje lygį (statistiką) už praėjusius kalendorinius metus (t. y. duomenis apie tai, kiek Pavedimo davėjo atitinkamų Vienkartinių pakuočių (vienetais) iš viso per praėjusius kalendorinius metus buvo surinkta per Užstato sistemą).“.

16. Sutarties 12.2 punkte nustatyta, kad „Pavedimo davėjas šia Sutartimi suteikia Administratoriui besąlyginį ir neatšaukiamų sutikimą kreiptis ir gauti iš kompetentingų valstybės institucijų informaciją ir (ar) duomenis, reikalingus patikrinti Pavedimo davėjo Ataskaitose pateiktų duomenų teisingumą, išsamumą ir (ar) tikrumą. Pavedimo davėjas įsipareigoja bendradarbiauti su Administratoriumi, siekdamas gauti minėtą informaciją ir (ar) duomenis.“. Sutarties 12.3 punkte nustatyta, kad „Jei Administratoriui kyla abejonių dėl Pavedimo davėjo Ataskaitų teisingumo ir (ar) tikrumo, Pavedimo davėjas įsipareigoja, Administratoriui pareikalavus, nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų) pateikti visus dokumentus ir informaciją, kurių pagrindu buvo parengtos Ataskaitos. Administratorius, atlikdamas Pavedimo davėjo patikrinimą, turi teisę savo nuožiūra ir sąskaita pasitelkti reikiamos kvalifikacijos trečiuosius asmenis (auditorius, teisininkus, finansų ar kitus konsultantus).“.

17. Ieškinyje argumentuojama, kad Sutarties 11.5, 12.2, 12.3, 13.1.4 bei 15.3.1 punktai turi būti pakeisti taikant CK 6.228 straipsnio nuostatas, nes jie užstato administratoriui (atsakovui) suteikia perdėtą pranašumą tokiu būdu: pagal 11.5 punktą – atsakovui suteikta teisė informaciją apie pakuočių surinkimą pateikti tik kartą per metus, kai tuo tarpu ieškovas šią informaciją turi teikti kas mėnesį; pagal 12.2, 12.3 punktus – atsakovui suteikta teisė gauti informaciją apie ieškovo vienkartinių pakuočių pateikimą rinkai, o tai reiškia, kad ieškovas yra priverstas visus dokumentus pateikti iš esmės savo konkurentams, nes VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ steigėjai yra Lietuvos aludarių gildija, kurios nariai yra didieji aludariai, t. y., tiesioginiai ieškovo konkurentai; pagal 13.1.4 punktą – atsakovo nustatytas terminas, per kurį ieškovas privalo sumokėti atsakovui užstato sumą – per trumpas, labai apsunkinantis ieškovo veiklą; pagal 15.3.1. punktą – atsakovui suteikta teisė vienašališkai keisti vieną iš esminių Sutarties sąlygų – kainą.

18. Teismas nustatė, kad ginčo Sutartis tiek su ieškovu, tiek su kitais gamintojais ir importuotojais buvo derinama net 11 mėnesių bei pasirašyta tik įvertinus visus racionalius ir ekonomiškai pagrįstus siūlymus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino ir ieškovo atstovai to nepaneigė, kad šalys bei kitų gamintojų ir importuotojų dalykinė praktika faktiškai patvirtino aukštą derybinį ir kooperacijos laipsnį tarp užstato sistemos dalyvių (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), o prieš Sutarties sudarymą atsakovas su ieškovu dar ir individualiai aptarė Sutarties nuostatas. Tokią Sutartį yra pasirašę 251 gamintojų ir importuotojų bei analogiškomis savo esme nagrinėjamo ginčo sąlygomis Sutartis dėl bendradarbiavimo užstato sistemoje ir vienkartinių pakuočių surinkimo rankiniu būdu – 789 pardavėjų.

19. Nustatyta, kad užstatas nepasilieka nei pas vieną iš užstato sistemoje dalyvaujančių subjektų ir veikia kaip priemonė skatinanti pakuočių surinkimą specialiuose prie Prekybos centrų įrengtuose taromatuose. Būtent gamintojai ir importuotojai, yra pirminiai aplinkos teršimo subjektai dėl į rinką išleidžiamų vienkartinių ir daugkartinių pakuočių, jie, kaip jau minėta aukščiau, PPATĮ 7 straipsnio bei 11² straipsnio pagrindu yra įpareigoti dalyvauti užstato už vienkartines ir daugkartines pakuotes sistemoje ir ją finansuoti, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

20. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Sutarties 15.3.1 punktas sukelia esminę šalių nelygybę, nes, sutartyje įtvirtinta vienos iš šalių teisė koreguoti atitinkamas sutarties sąlygas (inter alia kainą) dėl atitinkamų ekonomikos rinkos pasikeitimų, nelaikoma vienašaliu sutarties sąlygų keitimu, kuris nepagrįstai privilegijuoja ar suteikia perdėtą pranašumą vienai iš sutarties šalių, – tai laikoma protingu, racionaliu ekonominės/komercinės rizikos valdymu. Atsižvelgiant į tai, kad tik 2016 metais pradėjus įgyvendinti naują ir nepatikrintą atliekų surinkimo sistemą visos Lietuvos mastu, nebuvo galima iš anksto numatyti būsimų pajamų išlaidų santykio ir kad prieš Sutarties pasirašymą atsakovas asmeniškai informavo visus gamintojus bei importuotojus apie galimus Sutarties Priede Nr. 1 esančių tarifų pasikeitimus (įvertinus pakuočių surinkimo rodiklius), taip pat, kad atsakovas visiems gamintojams bei importuotojams nurodė, jog tarifai gali tiek mažėti, tiek didėti, atsižvelgiant į taromatuose surenkamų pakuočių kiekį. Taigi tokios sąlygos buvimas Sutartyje yra visų gamintojų ir importuotojų interesais, t. y. – gamintojai ir importuotojai vykdo jiems įstatymu priskirtas pareigas, o administratorius, atsižvelgdamas į faktinį sistemos poreikį, atitinkamai tarifus mažina arba didina (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 11² straipsnis).

21. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė Sutarties 15.3.1 punkto vykdymą, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas visus gamintojus ir importuotojus po Užstato sistemos veiklos pradžios praėjus 6 mėnesiams, oficialiu 2016-07-29 pranešimu informavo apie nuo 2016-11-01 įvyksiančius administravimo įmokų tarifų ir įkainių pasikeitimus. Šis atsakovo raštas yra esminis tikrosios šalių valios įrodymas, aiškinant Sutarties 15.3.1 punktą. Atsakovas kartu su raštu pateikė projektinį pasiūlymą 2017 metams, įvertinant pakuočių surinkimo tendencijas. Papildomu 2016-11-25 pranešimu atsakovas visus gamintojus ir importuotojus informavo, kad naujausi užstato sistemos rezultatai rodo akivaizdų pakuočių surinkimo užduotys bus ženkliai viršytos. Taigi šie jo raštai yra esminiai įrodymai, patvirtinantys, kad tarifai visiems gamintojams ir importuotojams pateikiami ekonominių skaičiavimų pagrindu, detaliai pagrindžiant ir įrodant atsakovo kaštų struktūrą, t. y. nepažeidžiant jokių ieškovo teisių ir/ar teisėtų interesų.

22. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pakeisti Sutarties 13.1.4 punktą nėra pagrįstas įrodymais. Ieškovas privalėjo faktiškai pagrįsti atsiskaitymo tvarką su Pardavėjais, tačiau to nepadarė. Teismui neturint duomenų apie faktinę ieškovo parduodamų prekių atsiskaitymo su pardavėjais tvarką, nėra pagrindo spręsti, jog šis Sutarties punktas sukelia esminę šalių nelygybę ar kitaip pažeidžia ieškovo teises ir ar teisėtus interesus.

23. Taip pat nepagrįstu laikytas ieškovo reikalavimas pakeisti Sutarties 11.5 punktą, nes ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą dėl minimame punkte nurodytos informacijos pateikimo. Pagal Sutartį ieškovo pareiga kiekvieną mėnesį pateikti informaciją atsakovui apie į rinką išleidžiamas vienkartines užstatines pakuotes yra faktinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas nustato užstato ir administravimo įmokų dydį, mokėtiną iki kiekvieno einamojo mėnesio 27 d., t. y. – būtent tokiu būdu įgyvendinama ieškovo pareiga remti ir išlaikyti užstato sistemą pagal išleidžiamų pakuočių į rinką kiekį (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 11² straipsnis). Tuo tarpu atsakovo pareiga informuoti apie vykdomas pareigas yra pasiekiama periodiniais pranešimais apie vykdomą veiklą ir naujienas užstato sistemoje bei vykdant Sutartį (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnis).

24. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, jog Sutarties 12.2, 12.3 punktų nuostatomis yra iškreipiama konkurencinė aplinka, nes visų pirma PPATĮ 11² straipsnio 7 dalis nustato, kad užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiam gamintojui ir importuotojui ar pakuočių pardavėjui atskleisti informacijos apie užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir importuotojų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų ir pakuočių pardavėjų parduotų gaminių, jiems pakuoti panaudotų vienkartinių pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; ir, antra, šių pareigų užtikrinimui ir įgyvendinimui atsakovas yra priėmęs ir pateikęs teismui griežtas ir detaliai aptartas taisykles dėl konfidencialios ir komercinę vertę turinčios informacijos apsaugos užtikrinimo, kurios taikomos visiems be išimties atsakovo dalininkams. Be to, pagal PPATĮ 11² straipsnį, atsakovas privalo gauti pakuočių surinkimo duomenis iš visų gamintojų ir importuotojų (tame tarpe ir iš ieškovo), o įstatymo pagrindu atliekami veiksmai nėra laikomi konkurencijos teisės pažeidimu.

25. Nagrinėjamu atveju, ieškovui būnant verslininku, privalančiu suprasti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas prisiėmė Sutarties ginčo punktais, konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis (t. y. – ieškovas) nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties.

26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punktu bei atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į ieškinį surašyti, pobūdį, teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų (12 271,54 Eur) už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei jo atstovavimą byloje suma yra neproporcingai didelė, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo pastarojo naudai priteistas sumažintas 6 542,62 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei jo atstovavimą šioje byloje atlyginimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

27. Apeliaciniu skundu ieškovo atstovas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir:

29.1. dalyje dėl 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 sąlygų (11.5, 12.2, 12.3, 13.1.4 ir 15.3.1 punktų) modifikavimo priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, t. y.:

29.1.1. pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 11.5 punktą išdėstant jį taip: Administratorius įsipareigoja iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 7 (septintos) dienos parengti ir nemokamai pateikti Pavedimo davėjui apibendrintą informaciją apie Vienkartinių pakuočių surinkimo Užstato sistemoje lygį/statistiką už praėjusį kalendorinį mėnesį (t. y. duomenis apie tai, kiek Pavedimo davėjo atitinkamų Vienkartinių pakuočių (vienetais) iš viso per praėjusį kalendorinį mėnesį buvo surinkta per Užstato sistemą);

29.1.2. pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 12.2 bei 12.3 punktus, juos išdėstant taip: Jei Administratoriui kyla abejonių dėl Pavedimo davėjo Ataskaitų teisingumo ir/ar tikrumo, Pavedimo davėjas įsipareigoja, Administratoriui pareikalavus, nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų) pateikti visus dokumentus ir informaciją, kurių pagrindu buvo parengtos Ataskaitos, išorinei audito kompanijai vertinti;

29.1.3. pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 13.1.4 punktą išdėstant jį taip: Pavedimo davėjas įsipareigoja mėnesinę Užstato sumą sumokėti Administratoriui ne vėliau kaip po 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos pateikimo dienos. Administratorius įsipareigoja pateikti sąskaitą faktūrą per 3 (tris) darbo dienas nuo mėnesinės Pardavimo ataskaitos pateikimo dienos;

29.1.4. pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, 15.3.1 punktą bei jį išdėstyti taip: Sutarties vykdymo metu, Sutarties Priede Nr. 1 nurodyti Administravimo įmokų tarifai ir kiti įmokų pagal Sutartį dydžiai, tarifai ir kt. gali būti pakeisti tik Všį „Užstato sistemos administratorius" pateikus Padavimo davėjui detalias, pagrįstas bei realias sąnaudas dėl ko yra pagrindas keisti minėtus tarifus bei šalims dėl to raštu susitarus;

29.2. likusioje dalyje dėl administravimo įmokų tarifų 2017 metams pakeitimo - perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalys ne tik nesiderėjo dėl ginčo Sutarties sąlygų, bet ir ieškovas neturėjo jokių galimybių dėl jų derėtis, nes Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo Sutarties sąlygos tiek su ieškovu, tiek su kitais gamintojais ir importuotojais, buvo derinamos net 11 mėnesių, bei, kad Sutartis pasirašyta tik įvertinus visus racionalius ir ekonomiškai pagrįstus siūlymus.

Žemesnės instancijos teismas

29. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, ar Sutarties 15.3.1 punktas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir nesukelia esminės šalių nelygybės. Nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas darė išvadas apie Sutarties 15.3.1 punktą, administravimo įmokų tarifų detalų pagrindimą ir šio punkto naudą visiems gamintojams, turint omeny, jog teismas atmetė ieškovo 2017-02-21 prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

30. Nurodo, jog argumentas, kad Sutartis su atsakovu yra sudarę 251 gamintojai ir importuotojai, kurių nei vienas nereiškia kokių nors pretenzijų atsakovui, yra nepagrįstas, nes ši aplinkybė nebuvo nagrinėta iš esmės, be to, įvairūs gamintojai gali skirtingomis formomis ginti savo interesus.

31. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo pakeisti administravimo įmokų tarifus 2017 metams, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

32. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas pakeisti Sutarties 13.1.4 punktą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė UAB „Sileda" pažymą apie savo produkcijos vartotojui faktinį pasiekiamumą; papildomai, reaguodamas į atsakovo atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 2017-03-08 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė ir prašė prie bylos prijungti sutartis su pardavėjais, įrodančias faktinę ieškovo parduodamų prekių atsiskaitymo su pardavėjais tvarką, tačiau teismas šiuos įrodymus atsisakė prijungti prie bylos, nurodydamas, kad jie nesusiję su byla. Ieškovas įrodė tai, kad atsakovas nesąžiningai ir be jokio būtinumo gamintojams yra nustatęs labai trumpą užstato sumokėjimo terminą, suteikiantį atsakovui nepateisinamą ir nesąžiningą perdėtą pranašumą prieš ieškovą, kaip pavedimo davėją.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo keisti Sutarties 11.5 punktą, yra deklaratyvi, teismas nepagrindė, kodėl atsakovo pareiga informuoti ieškovą, kaip pavedimo davėją, apie pavedimo vykdymą negali būti vykdoma kiekvieną mėnesį, ir kodėl ieškovui turi pakakti metinės ataskaitos bei periodinių bendro pobūdžio pranešimų.

34. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Sutarties 12.2 ir 12.3 punktai ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos, bet ir suteikia galimybę atsakovui bet kada ir dėl bet kokių priežasčių atlikti ieškovo veiklos patikrinimus, jų metu atsakovui gaunant bet kokio pobūdžio ir bet kokios apimties ieškovui pačią jautriausią, komercinę ieškovo paslaptį sudarančią, informaciją. Teismas apsiribojo atsakovo teiginio perrašymu, kad Sutarties 12.2 ir 12.3 punktais konkurencinė aplinka nėra iškreipiama, o atsakovo įstatymo pagrindu atliekami veiksmai nėra laikomi konkurencijos teisės pažeidimu.

35. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė pernelyg didelę bylinėjimosi išlaidų dalį.

Atsiliepimas

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo, jog Sprendime pagrįstai nustatyta, kad Atsakovas turi teisę koreguoti administravimo įmokas ir tokia teisė sudaro prielaidas visiems gamintojams ir importuotojams nepermokėti už privalomos Užstato sistemos išlaikymą. Priešingai nei nurodo Apeliantas, teisės normos nenumato draudimo viešojoje sutartyje numatyti teisę keisti periodines įmokas, kai tokia sutarties sąlyga visiems taikoma vienodai.

37. Apeliantas nepagrįstai reikalauja (tai patvirtino Pirmosios instancijos Teismas priimdamas Sprendimą) nustatyti analogišką įmokų dydį PTO įmokų dydžiui.

38. Pirmosios instancijos Teismas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą pakeisti Sutarties 13.1.4 p., kadangi tai yra užslėptas Apelianto siekis privalomą mokestį, skirtą aplinkos teršimo mažinimui, paversti savo kreditavimosi priemone.

39. Apelianto reikalavimas dėl Sutarties 11.5 p. pakeitimo - įtvirtinant naują Atsakovo pareigą kiekvieną mėnesį informuoti Apeliantą apie jo įstatyminių pareigų įgyvendinimą - gali būti pasiekta elementariai veikiant kooperacijos ir bendradarbiavimo principo šviesoje - t.y. pagal Apelianto paprašymą.

40. Šiuo metu galiojanti Sutarties redakcija garantuoja Atsakovui reikalingas ir būtinas teises esant pagrįstiems įtarimams dėl netinkamų duomenų teikimo Atsakovui, Atsakovas turi atitinkamus teisinius svertus patikrinti šių duomenų atitikimą tikrovei. Sutarties 12.2, 12.3 punktų nuostatos yra sutarties šalių interesų balanso garantas.

41. Apelianto reikalavimas bet kuriuo atveju turi būti atmestas dėl to, kad Apeliantas nesilaikė privalomos ginčų dėl sutarties pakeitimo sprendimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos Teismas, priimdamas Sprendimą, pasisakė dėl visų Apelianto keliamų reikalavimų

Šalies argumentai

43. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo skundžiamo sprendimo dalį, kurioje nepriteistos visos procese atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai visas 12 271,54 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jei teismas laikys skundžiamo sprendimo civilinėje byloje dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįsta arba nuspręs keisti bylinėjimo išlaidų dydį, VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ naudai kartu su bylinėjimosi išlaidų suma turi būti priteistas ir valstybei sumokėtas pridėtinės vertės mokestis už teisines paslaugas.

Atsiliepimas

44. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas savo procesiniu elgesiu iškreipė ir sutrikdė normalaus proceso eigą, kas lėmė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė net 7 mėnesius. Teismas neturėjo pagrindo sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas Apeliantui. Net jeigu laikyti, kad skundžiamo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumokėtas už teisines paslaugas, turėtų būti priteistinas nuo priteistos 6542, 62 EUR bylinėjimosi išlaidų sumos. Apelianto patirtos išlaidos valstybei sumokėto PVM dalyje neturi ir negali būti mažinamos.

45. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog skundžiamame sprendime nespręstas klausimas, ar ieškovas veikė priešingai procesinių teisių paskirčiai, ar ne (CPK 95 straipsnis), todėl atsakovo argumentai, kad tai teismas įvertino netinkamai, neturi jokio pagrindo. Kita vertus, ieškovas šioje byloje nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismai į šaliai priteistinas bylinėjimosi išlaidas jau įskaičiuoja jos sumokėtą PVM, t. y. teismai neišskiria ir sprendimuose atskirai nenurodo šaliai priteistino PVM.

46. Teismo posėdyje šalys pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

47. Ieškovas papildomai paaiškino, kad kitoje byloje pareikštas reikalavimas dėl sutarties sąlygų (įmokų tarifų) ginčijimo ir šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl šių sąlygų pakeitimo ir naujų tarifų nustatymo tuo pačiu pagrindu. Ieškovas nežino tikslių nustatytinų tarifų dydžių, ieškinį šioje dalyje grindžia preliminariais duomenimis, dėl ko, ieškovo manymu, tikslinga šioje dalyje bylos dalį išskirti ir ją sustabdyti iki kitos bylos išnagrinėjimo. Iki sutarties sudarymo niekas nežinojo kaip sutartis bus įgyvendinama, todėl sudarė prisijungimo būdu. Rašytinių įrodymų apie ikiteismine tvarka vykdamas derybas neturi. Derybų dėl sutarties sąlygų nebuvo, sutartis elektroniniais laiškais nebuvo derinama.

Atsiliepimas

48. Atsakovas papildomai paaiškino, kad iki bylos iškėlimo teisme ieškovas į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė. Sutartis negali būti sudaroma su skirtingais tiekėjais skirtingomis sąlygomis. Ieškovas su kitais gamintojais, pardavėjais nesitarė. Sutarties projektas buvo derinamas bendraujant elektroniniais laiškais. Pastabų ieškovas turėjo ir į jas buvo atsižvelgta. Sutartyje numatyti atsiskaitymo terminai yra susiję su prekybos centrų reikalavimais. Sąlygos turi būti vienodos visiems gamintojams ir importuotojams, todėl ieškovas turi inicijuoti savo sudarytų sutarčių pakeitimus, ieškoti kitų būdų atsiskaityti (pvz., sudaryti faktoringo sutartis), jei atsiskaitymo sąlygos netinkamos. Atsakovas nesiekia pelno, jis yra įsteigtas įgyvendinant Direktyvas. Finansavimo schema buvo suderinta su LR Aplinkos ministerija. Papildomų ataskaitų parengimas yra susijęs su papildomoms visų gamintojų sąnaudoms, kita vertus, tokios informacijos ieškovas iki šiol neprašė. Patikrinimų iki šiol niekada nereikėjo, jie būtų aktualūs tik jei būtų suabejota gamintojo tiekiamų duomenų tikrumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Apeliaciniai skundai atmestini.

50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

51. Byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovui teigiant, jog jos nepagrįstai suteikia atsakovui perdėtą pranašumą ir nepagrįstai apsunkina ieškovo veiklą, taip pat kilo ginčas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

52. Dėl ieškovo apeliacinio skundo

53. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.228 straipsnio nuostatos aiškinamos pabrėžiant išimtinį šio instituto pobūdį bei būtinybę jį taikant derinti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principus su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016).Kasacinio teismo nagrinėtose bylose taip pat pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Pagal CK 6.228 straipsnį sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismų turi būti vertinama ir taikoma kaip išimtinė priemonė – įstatymo nustatyta tvarka konstatavus pakankamą pagrindą. Sutarties šalies reikalavimas atsisakyti ar pakeisti sutartį dėl esminės nelygybės teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą, tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018).

54. CK 6.228 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).Nagrinėjamoje byloje apeliantė nepasinaudojo teise atsisakyti sutarties ar atskirų jos sąlygų. Taigi nagrinėjamu atveju galėtų būti aktualus tik kitas CK 6.228 straipsnyje įtvirtintas pažeistų teisių gynimo būdas – sutarties modifikavimas dėl esminės šalių nelygybės, kuris atitinka CK 1.138 straipsnio 5 punkte nustatytą pažeistų civilinių teisių gynimo būdą (teisinio santykio pakeitimą).Tokio sutarties (jos sąlygų) modifikavimo, kaip pažeistų teisių gynimo būdo, tikslas ir paskirtis – atkurti sutarties šalių lygybę taip, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, ir nereikėtų vykdyti esminę šalių nelygybę įtvirtinančios sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-452-381/2018).

55. Šiuo atveju vertinant ar prašomos pakeisti sutarties sąlygos sąlygoja esminę šalių nelygybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo 11-2 str. 6 d. užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius privalo visiems gamintojams ir importuotojams, tiekiantiems Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, ir pakuočių pardavėjams, prekiaujantiems šiais gaminiais, teikti paslaugas vienodomis sąlygomis. Vadovaujantis minėtu reglamentavimu darytina išvada, kad ieškovo individualūs galimi nepatogumai, įgyvendinant sutarties sąlygas, turi būti ypatingai reikšmingi, o sąlygų pakeitimas turi atitikti visų pakuočių gamintojų ir importuotojų interesus.

56. Tarp šalių yra ginčas dėl aplinkybės ar, prieš sudarant sutartį, sutarties sąlygos buvo derinamos su gamintojais (importuotojais). Atsakovas grindžia aplinkybę, jog tokios derybos buvo, elektroniniu susirašinėjimu (1 t. b.l. 84-85). Iš šio susirašinėjimo matyti, kad gamintojams ir importuotojams buvo siunčiamas bendradarbiavimo sutarties projektas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovas neneigė, jog įmonė „Selita“, kuriai buvo adresuoti laiškai, buvo susijusi su dabartine ieškovo įmone; įrodymų, leidžiančių manyti, jog tokio susirašinėjimo iš tikrųjų nebuvo, byloje nėra. Iš laiškų turinio matyti, kad tarp šalių vyko bendravimas dėl sutarčių sąlygų. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo pastabų dėl sutarties sąlygų, kurias šioje byloje siekia pakeisti, ir atsakovas į jas neatsižvelgė, byloje nėra. Kita vertus, ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas ir nežinojo kaip bus įgyvendinamos pasiūlytos sąlygos, t.y. tikėtina pastabų dėl sutarties ginčo sąlygų ir nereiškė. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovas, žinodamas, jog pagal teisės aktus jis turės sudaryti sutartį su užstato sistemos administratoriumi, ir, būdamas verslininku, aiškiai suprasdamas, jog ši sutartis yra reikšminga vykdomai komercinei veiklai, kad sutarties sąlygos bus vienodos visiems atitinkamos rinkos dalyviams, pats turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva siekti dalyvauti sąlygų derinimo procese, siekti ginti savo teises dar iki sutarties sudarymo. Taigi, šiuo atveju, ieškovui būnant verslininku, kuris veikia savo rizika ir prisiima sutartimi numatytas su komercine veikla susijusias prievoles, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis (t. y. – ieškovas) nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties. Nors byloje nėra ginčo, kad šalių sudaryta sutartis yra viešoji sutartis, kuri sudaryta ieškovui prie jos prisijungiant, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog apeliantui buvo užkirsta galimybė derėtis su atsakovu dėl konkrečių ginčo sutarties sąlygų ir kad sutartis buvo sudaryta neįvertinus visų racionalių ir ekonomiškai pagrįstų siūlymų.

57. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad ieškovas ikisutartinėje stadijoje nebuvo pakankamai aktyvus. Tik po to, kai sutartis buvo sudaryta, ieškovas, turintis derybinės patirties, pradėjo reikšti prieštaravimus dėl sutarties sąlygų, kas neatitinka pamatinių sutarties vykdymo principų - sutarties sudarymo laisvės ir vykdymo privalomumo principams. Toks ieškovo elgesys nesudaro pagrindo spręsti, jog esminė sutarties nelygybė egzistavo jau sutarties sudarymo momentu bei kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija gali būti vertinama kaip išimtinė ir pateisintų privertinę intervenciją į šalių sutartinius santykius.

58. LR CK 6.223 str. 3 d. yra numatytas reikalavimas dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas neįrodė, kad jis tinkamai pasinaudojo šia tvarka, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti atitinkamas sutarties sąlygas iki ieškinio pateikimo teismui. Toks ieškovo elgesys papildomai leidžia vertinti ieškovo elgesį kaip nepakankamai rūpestingą bei konstatuoti, jog šiuo atveju ieškovas sutartį sudarė ne esminės nelygybės sąlygomis, bet dėl to, kad pats nesiėmė priemonių ginti savo teises tuo atveju, jei ieškovas manė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti visus ieškovo šioje byloje pareikštus reikalavimus kaip nepagrįstus.

59. LITEKO duomenimis ieškovas inicijavo kitą civilinę bylą, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (e2A-1089-340/2018), kurioje ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui pripažinti atsakovo vienašališką administravimo įmokų tarifų pakeitimą (padidinimą) nuo 2016-11-01, nuo 2017-01-01neteisėtu. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad minėtoje byloje ieškovas reikalavimus reiškia tuo pačiu pagrindu, kaip ir šioje byloje reiškiant reikalavimą pakeisti 2016-01-04 sutarties Nr. USAD16-002 dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo, Priede Nr. 1 numatomus Administravimo įmokų tarifus 2017 metams taip: „PET – 0,0019 Eur/vnt; metalinė tara – 0,00096 Eur/vnt; 0,015 Eur/vnt“. Atsižvelgus į aukščiu nurodytus motyvus, į ieškovo paaiškintą procesinę poziciją, kad jis nežino kokie tiksliai tarifai turi būti nustatyti, į tai, kad kitoje byloje paskirta teismo ekspertizė siekiant nustatyti ar nustatyti tarifai yra pagrįsti atsakovo sąnaudomis, į nenuoseklią ieškovo poziciją dėl šios sąlygos galiojimo (kaip buvo minėta, kitoje byloje ieškovas siekia ją nuginčyti), darytina išvada, jog šioje byloje reikalavimas šiuos tarifus keisti yra nepagrįstas, nes prieštaringas, neįrodytas bei neatitinka CK 6.228 str. numatytų sąlygų, todėl atmestinas.

60. Ieškovo reikalavimai dėl sutarties 15.3.1 p. ir bei dėl nustatytų tarifų 2017 m. pakeitimo yra tarpusavyje susiję, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo pakeisti sutarties 15.3.1 p., pasisakė ir dėl reikalavimo pakeisti konkrečius tarifus nepagrįstumo. Iš esmės ieškovas siekė, kad tarifai būtų nustatyti pagal patiriamas sąnaudas bei suderinti su kita sutarties šalimi.

61. Vienas iš ieškovo argumentų yra tas, kad vienašalis tarifų pakeitimas prieštarauja PPATĮ 11-2 str. 9 d. nustatytiems reikalavimams bei 11-2 str. 4 d. 2 p. įtvirtintai garantijai, t.y. kad mokamos įmokos turi būti nurodyti finansavimo schemoje ir atsakovas turi vykdyti nustatyta tvarka suderintuose su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija dokumentuose numatytas priemones bei pateikti valstybės institucijai vykdymo ataskaitą.

62. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytuose teisės aktuose nėra draudimo keisti tarifus, tačiau yra teisės normos, nustatančios tarifų dydžio nustatymo principus ir tvarką. Atsakovas yra ne pelno siekiantis asmuo, veikiantis pagal gamintojų pavedimą, ir, kaip nurodė pats ieškovas, atsakovo veiklą finansuoja gamintojai, tame tarpe ir ieškovas. Taigi, tarifų dydžio nustatymas nėra susijęs su pelno iš šios veiklos gavimu, jie turi būti pagrįsti sąnaudomis (dėl to ginčo tarp šalių nėra). Tai, kad atsakovas turi vykdyti teisės aktuose numatytus ir suderintus su valstybės institucijomis veiklos dokumentus, kad tarifų dydžio nustatymo principai yra numatyti PPAT 7 str. 1 d. 4 p., nereiškia, kad sutartyje numatyta teisė vienašališkai keisti tarifus pažeidžia sutarties šalių lygybės principą. Kaip buvo minėta, ieškovas turi teisę ginčyti konkretaus nustatytų tarifų dydžio pagrįstumą ir šia teise faktiškai naudojasi kitoje byloje.

63. Atsižvelgus į tai, kad tarifų dydžiai turi būti vienodi visiems atitinkamos sistemos dalyviams, kad atitinkamoje srityje dalyvauja apie 251 gamintojų ir importuotojų, ieškovo siūloma sąlyga visiems gamintojams pateikti detalius, pagrįstas bei realias sąnaudas bei šalims raštu susitarti, ne tik apsunkintų užstato už vienkartines pakuotes surinkimo sistemos veikimą, padidintų kaštus, bet ir nebūtų visiškai aiški ją įgyvendinant, nes ar sąnaudos yra pagrįstos, realios ir yra vertinamojo pobūdžio. Jei sistemos dalyvis norėtų įsitikinti tarifų pagrįstumu, jam nėra uždrausta reikalauti informacijos apie tarifų dydžio pagrindimą, kaip ir įstatymų nustatyta tvarka ginčyti numatytus tarifų dydžius. Sutartyje numatytas išankstinis informavimas apie keičiamus tarifus atitinka suderinimą su ieškovu, kaip pavedimo davėju, turinčiu prievolę mokėti administravimo įmokas. Be to, jei ieškovas nesutiktų su naujomis sąlygomis, jis taip pat turėtų teisę nutraukti sutartinius santykius su atsakovu.

64. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas niekaip nepagrindė prašomų nustatyti tarifų naujo dydžio atitikimo atsakovo veiklos dokumentams tuo pačiu aspektu, kuriuo jis ginčija kaip nepagrįstus atsakovo nustatytus 2017 m. tarifus. Šiuo atveju pakarotinai akcentuojama, kad tarifų dydžiai negali būti nustatomi vien ieškovui – toks dydis, kaip teigia pats ieškovas, turi būti suderintas su visais gamintojais. Kaip buvo minėta, keisti sutarties sąlygą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o klausimas dėl nustatytų tarifų pagrįstumo ir jų galiojimo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje.

65. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo pateikęs argumentus atsakovui apie sutarties 13.1.4 p. numatytą sąlygą, susijusią su užstato sumokėjimo terminu, iki sutarties sudarymo bei, kad į tai nebuvo atsižvelgta, kaip ir nėra įrodymų, jog derybos dėl šios sąlygos pakeitimo vyko, kad įrodymai apie ieškovo su jo kontrahentais sudarytas sutartis ir jose numatytus atsiskaitymo terminus buvo pateikti iki ieškinio teismui pateikimo. Taigi, kaip ir dėl kitų ieškovo reikalavimų, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esminės šalių nelygybės sutarties sudarymo momentu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė spręsti atsiskaitymo terminų ar tvarkos pakeitimo klausimus su savo verslo partneriais, t.y. neįrodė neišvengiamos būtinybės keisti sutarties sąlygą, t.y. išimtinės situacijos, kuriai esant gali būti keičiamos sutarties sąlygos. Vien tai, kad ieškovui būtų galimai patogiau pakeisti sutarties su atsakovu 13.1.4 p., nesudaro pagrindo spręsti, jog toks ieškovo teisių gynimo būdas yra proporcingas ir pagrįstas.

66. Vertinant ieškovo reikalavimą pakeisti sutarties 11.5 p. taip, kad administratorius ataskaitas teiktų ne kasmet, o kiekvieną mėnesį, teisėjų kolegija nekartoja motyvų, dėl kurių sprendžiant dėl visų reikalavimų, nėra pagrindo taikyti CK 6.228 str. ir keisti sutartį. Papildomai šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas neįrodė būtinybės keisti šią sutarties sąlygą (byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl tokių duomenų ir jam buvo atsisakyta tokius duomenis pateikti). Kita vertus, ieškovas neįrodė, kad tokių mėnesinių ataskaitų pateikimas nemokamai yra ekonomiškai įmanoma arba naudinga visiems pavedimo dalyviams, atsižvelgus į tai, kad ataskaitų parengimas yra susijęs su administratoriaus (atsakovo) darbo sąnaudomis, kurias dengia pavedimo subjektai. Taigi, vien dėl to, kad pagal sutarties sąlygas ieškovas pardavimo ataskaitas turi teikti atsakovui kas mėnesį tam, kad atsakovas galėtų tinkamai kontroliuoti gamintojų finansinės prievolės vykdymą, o atsakovas turi teikti informaciją apie pakuočių surinkimo lygį kas metus, neįrodo esminės šalių nelygybės.

67. Atmestinas ieškovo argumentas, kad atsakovas gali bet kada ir dėl bet kokių priežasčių atlikti ieškovo veiklos patikrinimą pagal sutarties 12.1 p., 12.3 p. Atsižvelgus į sutarties tikslą, į atsakovui duoto pavedimo paskirtį, duomenų rinkamas yra susijęs su atsakovo veiklos funkcijomis siekiant surinkti teisingai apskaičiuotą užstatą už vienkartines pakuotes. Iš minėtų sutarties sąlygų matyti, kad pavedimo davėjas įsipareigoja bendradarbiauti su administratoriumi, siekdamas gauti reikiamą informaciją. Sutarties sąlygos negali būti savitikslės. Šiuo atveju, vertinant sutarties tikslą, darytina išvada, kad sutarties 12.1 p., 12.3 p, numatytas pavedimas atsakovui tik išimtiniais atvejais bei bendradarbiaujant su pavedimo dalyviais, esant pagrįstoms abejonėms dėl pačio ieškovo pateiktos informacijos teisingumo. Visi sistemos dalyviai sutarties pagrindu suteikė atsakovui teisę rinkti tokią informaciją, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti šias sąlygas kaip pažeidžiančias šalių interesų pusiausvyrą arba kaip prieštaraujančias Viešojo administravimo ar kitiems ieškovo nurodytiems įstatymams.

68. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo, kaip bylą pralaimėjusios šalies, bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžius. Ieškovas (apeliantas) neginčija, kad būtent toks išlaidų dydis būtų maksimalus, savo paskaičiavimų pagal minėtą rekomendaciją nepateikė. Dėl išdėstyto bei atsižvelgus į tai, kad teismas žymiai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, į šios bylos sudėtingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apelianto nurodytos abejonės apie kai kurių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą paneigia teismo nustatytos priteistinos sumos pagrįstumą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

69. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam visų prašytų bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad ieškovas savo procesiniu elgesiu iškreipė ir sutrikdė normalaus proceso eigą, kas lėmė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė net 7 mėnesius. Taip pat tokio tipo byla buvo sprendžiama pirmą kartą, teisinių ir faktinių klausimų sprendimui buvo reikalinga išsami ir visapusiška teisės aktų ir įrodymų analizė; skundžiamu sprendimu nepagrįstai nepriteistas apelianto valstybei sumokėtas pridėtinės vertės mokestis.

70. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į ieškinį surašyti, pobūdį. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju ieškovo procesiniuose veiksmuose neįžvelgia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl ko atsakovo nurodytos aplinkybės apie ieškovo procesinį elgesį neturi teisinės reikšmės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, paskaičiuotam pagal maksimaliai rekomenduojamus dydžius. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog byla yra sudėtinga, ginčo faktinės aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su atsakovo veikla, todėl galėjo būti nesunkiai išaiškintos atsakovo atstovams.

71. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ieškovui apmokėjus už teisines paslaugas išrašytas PVM sąskaitas faktūras visiškai, t. y. kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, teismas pagrįstai į priteistinas bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo ir ieškovo sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-130/2011).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

72. Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, apelianto argumentai, susiję su neva nepagrįstai nepriteistu valstybei mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu, atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti 12 271,54 Eur bylinėjimosi išlaidų su jau įskaičiuotu PVM. Būtent šią sumą vertino pirmosios instancijos teismas, mažindamas iki maksimalios pagal rekomendaciją galimos užmokesčio sumos ir apeliantas šios teismo konstatuotos aplinkybės (t.y., kad maksimalią priteistiną sumą sudaro 6 542,62 Eur) neginčija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 12 271,54 Eur iki 6 542,62 Eur (maksimalios pagal minėtas Rekomendacijas rekomenduojamos sumos), vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir skundžiamas sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

73. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

74. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

75. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą šalims nepriteisiamos (CPK 93 str.) Iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimus į apeliacinius skundus: ieškovas prašė priteisti 348,42 Eur (5 t. b.l. 159), atsakovas – 5925 Eur (be PVM – 5 t. b.l. 156). Pagal minėtą Rekomendaciją maksimalus priteistinas už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydis sudaro 1062,88 Eur (1,3 x 817,6 Eur) (pagal Rekomendacijų 8.11 p.). Taigi, atsakovui priteistinos išlaidos mažintinos iki 1063 Eur sumos ir iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 715 Eur bylinėjimosi išlaidų (1063Eur-348 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kauen craft“ atsakovo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ naudai 715 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Teisėjai Andrius IgnotasRūta Veniulytė-JankūnienėJelena Šiškina